2024-04-10 Nr. AB-6004-3-61-3-09179-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1336-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09179-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos-Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186839 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui leista laikinai gyventi Lietuvoje iki 2023 m. lapkričio 3 d. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė leidimą laikinai gyventi panaikinti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

2.2. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje jis yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų (toliau – ir EBKR licencija) kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

2.3. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.

2.4. Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatymo numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Sprendime nurodytiems reikalavimams, t. y., Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta Įstatymo norma (35 str. 1 d. 14 p.). Be to, Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne Įstatyme nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso reikalavimais.

2.5. Sprendime nenurodyta, kad, išduodant leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas atitiko Įstatyme numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, o vėliau, pasikeitus reguliavimui, jų nebeatitiko. Įstatymas nėra pasikeitęs taip, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu atitiko Įstatymo reikalavimus, o vėliau, pasikeitus reguliavimui, jų nebeatitiko.

2.6. Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip jis, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar.

2.7. Valstybės institucijos dar 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla.

2.8. Pareiškėjas atitiko visus teisės aktų reikalavimus, dėl ko jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, atsakovas nenurodė jokių teisinių argumentų, jokių situacijos pasikeitimą pagrindžiančių aplinkybių, kodėl pareiškėjas anksčiau atitiko Įstatyme numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, o dabar tokių sąlygų nebeatitinka.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis, toliau – ir Sąrašas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą). 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

3.2. Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

3.3. 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 11 d. išsiimti EBKR kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų EBKR licencijos kopijų neišsiėmė.

3.4. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. spalio 4 d. dirbo 377 darbuotojai.

3.5. 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Bendrovė informavo, kad pareiškėjas teikė vairavimo paslaugas Vokietijoje registruotai įmonei „Sikupi GmbH“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ipukis“. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje, bet kitose įmonėse.

3.6. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi vieną EKBR kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal VSDFV duomenis, Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių̨ vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

3.7. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas, todėl būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakyti išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).

3.8. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos.

3.9. Taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Taigi, po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

3.10. 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti. Bendrovė atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. UAB „IPUKIS“ yra jau daugiau nei 30 m. (t. y. nuo 1991 m.) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą Europos Sąjungos šalyse. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.). UAB „IPUKIS“ yra įdarbinusi 113 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. Eur. Taigi po atlikto verslo struktūros pertvarkymo, IPUKIS Group valdo 100 proc. IPUKIS, UAB „IPUKIS Logistics“, UAB „Hidroresta“, HQDS, UAB „Antopo, Sikupi GmbH, Sikupi Property GmbH“ akcijų.

4.2. Bendrovė turi įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas iš kurių yra ir pareiškėjas). Bendrovės tikslas tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir taip sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra Bendrovės darbuotojai, dirba darbo sutarčių pagrindu, vairuotojams suteikiamos konkurencinės darbo sąlygos. Visa IPUKIS Group, įskaitant ir Bendrovę, ne tik yra vienas pagrindinių regiono darbdavių, bet ir sąžiningai moka mokesčius Lietuvos valstybei vien per 2023 m. Bendrovė yra sumokėjusi 1 531 596 Eur dydžio mokesčius.

4.3. Nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs. Dar 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, o 2023 m. Migracijos departamentas vėl ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą. Migracijos departamentui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos.

4.4. Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė įrodymus patvirtinančius, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių reguliavimą. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą.

4.5. UAB „IPUKIS“, siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla teikiamos vairavimo paslaugos yra teisėta, kreipėsi į Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su prašymu pateikti išvadą, ar Bendrovės planuojama veikla nebus traktuotina kaip darbuotojo nuoma. VMI Bendrovės prašymą pateikti išvadą dėl Bendrovės veiklos persiuntė nagrinėti VDI. 2017 m. liepos 10 d. VDI pateikė išvadą, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla.

4.6. Dauguma UAB „IPUKIS“ darbuotojų buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo IPUKIS pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į Bendrovės įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir / ar pratęsimo, nes UAB „IPUKIS“ darbuotojai, pereidami dirbti į Bendrovę, turėjo naujai kreiptis į atsakovą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Todėl IPUKIS 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už atsakovo veiklą ir Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti IPUKIS tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo HQDS pagrindu. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad HQDS gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir net nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš IPUKIS į HQDS galimybės.

4.7. 2018 m. buvo kilę ginčai tarp Bendrovės ir atsakovo dėl to, kad atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai Lietuvoje gyventi Bendrovės darbuotojams, nurodydamas, kad Bendrovės veikla neva galimai yra fiktyvi, be kita ko, nes Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų vežti krovinius, todėl darbo sutartys traktuotinos kaip laikinojo pobūdžio. Tarp atsakovo ir Bendrovės kilo analogiški ginčai, kaip ir dabar. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis ir tokiu būdu išnagrinėjo tarp Bendrovės ir atsakovo kilusius ginčus.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – Sprendimą panaikino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (28 str. 4 d., 26 str. 1 d., 35 str. 1 d. 2 p. ir 14 p., 44 str. 1 d. 2 p., 2 d., 50 str. 1 d. 2 p.), konstatavo, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

7. Teismas konstatavo, kad, nors atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

8. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas, Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt.

9. Teismas pažymėjo, kad LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Teismas sprendė, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos atitiktį Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams. Teismas padarė išvadą, kad tai leidžia Sprendimą pripažinti nepagrįstu.

10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl teismas Sprendimą panaikino.

III. 11. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių pagrįstam sprendimui priimti yra nepagrįstas bei prieštaraujantis Įstatymo nuostatų sisteminei analizei, pagal kurią užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas atsakovo sutikimą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Migracijos departamentas nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.) ir yra pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

11.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pavyzdžiui, bandelių kepimu užsiimanti įmonė) galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o atsakovas neturėtų galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Tokia situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu. Šiuo atveju teismas nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Jau yra 12 administracinių bylų, kuriose įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis yra išspręsti analogiški ginčai, kuriuose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Migracijos departamento analogiško turinio sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl analogiškai turi būti sprendžiama ir ši byla.

12.2. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimo laikinai gyventi išdavimui.

12.3. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o Pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas apskritai netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu.

12.4. Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Migracijos departamentas taip ir nepaaiškino, kodėl, egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Bendrovės darbuotojams, įskaitant pareiškėją, leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms.

13. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas prie bylos prijungti LTSA Paslaugų departamento 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. 15B-2058.

14. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas prie bylos prijungti pareiškėjo darbo sutartį ir vairuotojo liudijimą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo pateiktas LTSA Paslaugų departamento 2024 m. kovo 19 d. raštas Nr. 15B-2058 neegzistavo Sprendimo priėmimo momentu, pareiškėjas turėjo galiojantį, teisėtą, nepanaikintą vairuotojo liudijimą, Bendrovės licencija taip pat nebuvo panaikinta. Pareiškėjas pažymi, kad tiek pats minėtas LTSA raštas, tiek ir LTSA inicijuoti politikos pakeitimai dėl vairuotojų liudijimų išdavimo įvyko nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. po Sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, pripažinęs, jog Sprendimas priimtas neobjektyviai įvertinus visas aplinkybes, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

17. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektais.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Atsakovas taip pat prašė pridėti papildomą įrodymą – LTSA Paslaugų departamento 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. 15B-2058, o pareiškėjas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. vairuotojo pažymėjimą, tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašytą darbo sutartį ir kt.

20. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

21. Migracijos departamentas ir pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė jokių priežasčių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti teikiami į bylą, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Primintina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta ne dėl Bendrovės veiklos galimumo / pasirinkto modelio ir pan., o dėl to, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, ar priimdamas Sprendimą, atsakovas nepažeidė esminių VAĮ įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio sprendimo turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės vertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, todėl jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

22. Pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), 2022 m. spalio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 11 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023 m. lapkričio 3 d., kuris pareiškėjui įteiktas 2022 m. gruodžio 21 d.

23. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatytų imperatyvių reikalavimų, kadangi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontroliavimą (Įstatymo 4 str. 2 d.). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.), vienas iš jų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).

25. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-821/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

26. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų keisti ar kurti naujas aptartų Įstatymo reglamentuojančius teisinius santykius nustatančių teisės normų aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, jog pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirtos kitos pagrindinės darbo santykių esmę sudarančios sąlygos).

30. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose išaiškinęs, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius (žr. 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024).

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė