2019-11-20 Nr. AB-21845-3-62-3-00055-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3060-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00055-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir medžiotojų klubo „Trys vilkai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir medžiotojų klubo „Trys vilkai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. D., E. L.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. Š. ir medžiotojų klubas (toliau – ir MK) „Trys vilkai“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) 2017 m. gruodžio 29 d. direktoriaus sprendimą Nr. (1.18)-V8-3217 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius perrašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos priimti naują sprendimą – leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (toliau – ir leidimas), išduotą A. Š., perrašyti MK „Trys vilkai”.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, taip pat atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo paskelbtame konkurse, siekiant nustatyti medžioklės plotų naudotoją, kuriam bus išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje, pareiškėjas A. Š. (kaip fizinis asmuo) pasiūlė didžiausią savanorišką metinę įmoką į Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir buvo paskelbtas nugalėtoju. Tuo metu A. Š. dar nebuvo įsteigęs juridinio asmens – asociacijos, kuri galėtų, pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, vykdyti su medžiokle susijusią veiklą. Atsakovas 2013 m. spalio 28 d. išdavė A. Š. leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjų atstovas kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl leidimo perrašymo MK „Trys vilkai“, kuris gali teisiškai įgyvendinti žemės savininkų pateiktus prašymus pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį – priimti juos į medžiotojų kolektyvą. 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovas priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės vienam medžiotojui (fiziniam asmeniui) išduotą leidimą perrašyti kitam asmeniui. Atsakovas Sprendime neišaiškino, kaip turi būti įgyvendinta Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta medžioklės plotų vieneto naudotojo pareiga. Pareiškėjai pabrėžė, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 punkte įtvirtintų principų, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes Sprendime nėra atsakyta į klausimą, kaip A. Š. turi įgyvendinti Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą jo, kaip medžioklės plotų vieneto naudotojo, pareigą.

3. 2014 m. sausio mėn. 1 d. įsigaliojo Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pataisa, kurioje imperatyviai įpareigojama medžioklės plotų vieneto naudotoją priimti žemės savininką į medžiotojų kolektyvo narius. Dabartinis medžioklės plotų vieneto naudotojas A. Š. yra gavęs žemės savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) prašymus priimti juos į medžiotojų kolektyvo narius. A. Š. gali užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės savininko teisę tik priimdamas žemės savininką į jo įkurto medžiotojų kolektyvo (asociacijos) narius, t. y. priimdamas žemės savininką į asociaciją (MK „Trys vilkai”). Atsižvelgiant į tai, MK „Trys vilkai” privalo būti medžioklės plotų vieneto naudotojas, t. y . leidimas turi būti perrašytas šiam juridiniam asmeniui. Siekdamas tinkamai ir laiku įvykdyti Medžioklės įstatyme, kituose medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose bei leidime nurodytus įsipareigojimus, A. Š. įregistravo MK „Trys vilkai“. Leidimą išdavus fiziniam asmeniui, nėra jokio juridinio asmens, kuriam būtų išduotas leidimas ir kuris į savo narius galėtų priimti žemės savininkus.

4. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi akivaizdi teisės spraga. Medžioklės plotų vieneto naudotojas A. Š., kuriam yra išduotas leidimas, privalo, bet negali užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žemės savininko teisės, dėl ko jam gali būti panaikintas leidimas dėl sistemingų žemės savininkų teisių pažeidimų, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o atsakovui Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta galimybė perrašyti leidimą jo įsteigtam juridiniam asmeniui – asociacijai, į kurią galėtų būti priimtas kaip medžiotojų kolektyvo narys žemės savininkas.

5. Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalimi ir pažymėjo, kad administracinis teismas gali užpildyti teisės spragą ad hoc (esant konkrečiai situacijai) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

6. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Medžioklės įstatymo 10, 11 straipsniuose nustatyta leidimo išdavimo, pratęsimo, galiojimo pasibaigimo ir panaikinimo tvarka. Atsakovas vadovavosi Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 punktu ir 2 straipsnio 13 punktu ir pažymėjo, kad leidimas – individualus vienkartinis administracinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Medžioklės įstatymas numato tik 3 atvejus, kada leidimas išduodamas be šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso: Aplinkos ministerijos siūlymu leidimas išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti; Žemės ūkio ministerijos siūlymu leidimas išduodamas žuvininkystės tvenkinių naudotojams; leidimas išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 515 patvirtinta Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarka (toliau – ir Tvarka) reglamentuoja, jog konkurso dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, išduodamas leidimas.

8. Atsakovas vadovavosi VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pabrėžė, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Leidimą turinčio medžioklės plotų naudotojo susitarimai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl kasmetinės savanoriškos įmokos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą mokėjimo už medžioklės ploto naudotoją atsakovui (viešojo administravimo subjektui) nenumato galimybės perrašyti leidimo įmoką mokančiam asmeniui. Medžioklės įstatymas numato leidimo išdavimo, pratęsimo, galiojimo pasibaigimo ir panaikinimo tvarką, tačiau leidimo perrašymo (perleidimo) kitam asmeniui galimybė nei Medžioklės įstatyme, nei Tvarkoje nenumatyta. Atsakovas pažymėjo, kad nėra įgaliotas aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, nes oficialų teisės akto išaiškinimą gali pateikti tik institucija, priėmusi norminį aktą.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys A. D., E. L. teismo prašė pareiškėjų skundą patenkinti.

10. Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pritarė pareiškėjų skunde išdėstytiems argumentams ir patvirtino, kad jie nori tapti MK „Trys vilkai“ nariais, tačiau paminėtas medžiotojų klubas neturi nuosavų medžioklės plotų. Jie taip pat paaiškino, kad pareiškėjo A. Š. valdomame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise turi mažiau kaip 100 ha žemės ir miško ploto kiekvienas atskirai.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjų A. Š., MK „Trys vilkai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka paskelbė konkursą dėl medžioklės plotų naudotojo, kuriam turėjo būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje. Pareiškėjas A. Š., kuris konkurse dalyvavo kaip fizinis asmuo, pasiūlė didžiausią savanorišką metinę įmoką į Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir buvo paskelbtas nugalėtoju. Atsakovas 2013 m. spalio 28 d. išdavė A. Š. leidimą. 2013 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas A. Š. (kaip vienas iš steigėjų) įregistravo MK „Trys vilkai“, su kuriuo 2013 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą, jog MK „Trys vilkai“ už A. Š. sumokės (duomenys neskelbtini) Eur savanorišką įmoką, o A. Š. sudarys medžioklės plotų (duomenys neskelbtini) naudojimo sutartį. 2013 m. spalio 30 d. A. Š. ir MK „Trys vilkai“ sudarė medžioklės plotų panaudos sutartį.

13. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. į pareiškėją A. Š. kreipėsi medžioklės plotų vienete esančių žemės plotų savininkai (tretieji suinteresuoti asmenys), prašydami juos priimti į medžioklės plotų naudotojų medžiotojų kolektyvo narius. 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjų atstovas kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl leidimo perrašymo MK „Trys vilkai“ naudai, kurio juridinė forma – asociacija ir kuris gali teisiškai įgyvendinti žemės savininkų pateiktus prašymus, kaip tai reglamentuoja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis. 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovas pateikė šioje byloje ginčijamą atsakymą – individualų administracinį aktą, kuriame nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės vienam medžiotojui (fiziniam asmeniui) išduotą leidimą perrašyti kitam asmeniui, nes leidimas išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka surengto konkurso laimėtojui.

14. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija), 12 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, kad Medžioklės įstatymo 11 straipsnis, kuris reglamentuoja leidimo galiojimą ir pasibaigimą, nenumato galimybės leidimą perrašyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ne konkurso tvarka. Viso Medžioklės įstatymo turinio analizė taip pat nenumato galimybės tą padaryti nei leidimo turėtojui (pareiškėjui), nei atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui.

15. Medžioklės įstatymo ir Tvarkos nuostatų analizė taip pat leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjų argumentai dėl leidimo perrašymo nepatenka į paminėtų teisės aktų reglamentavimo sritį, kai leidimas gali būti išduodamas be konkurso (Medžioklės įstatymo 10 str. 2 d., Tvarkos 2 p.). Teismas pažymėjo, kad vienintelis leidimo gavimo būdas – teisės aktų nustatyta tvarka surengto konkurso laimėjimas (nežiūrint į teisės aktuose nustatytas išimtis, kurios pareiškėjams šiuo atveju netaikomos).

16. Teismas rėmėsi VAĮ 3 straipsnio 1 ir 2 punktais, 8 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčijamas Sprendimas atitinka esminius VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir šiuo pagrindu negali būti panaikinamas (ABTĮ 56 str.).

17. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad ginčo situacijoje atsakovas privalėjo vadovautis Medžioklės įstatymo ir Tvarkos imperatyviomis nuostatomis, kurios jam nesuteikia įgalinimų (kompetencijos) pareiškėjo (fizinio asmens) turimą leidimą ne konkurso tvarka perrašyti kitam pareiškėjui (juridiniam asmeniui). Taigi atsakovas, ginčijamu Sprendimu atsisakydamas tai padaryti, tinkamai vykdė imperatyvias Medžioklės įstatymo nuostatas ir savo kompetencijos neviršijo (ABTĮ 56 str.). Dėl paminėtų argumentų teismas darė išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Dėl tų pačių priežasčių teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjų skundo reikalavimo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

18. Teismas taip pat pabrėžė, kad apygardų administracinių teismų vienodą praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str., 21 str.), ir dėl to atmetė pareiškėjų argumentus, jog ginčo situacijoje būtina vadovautis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-936-386/2017.

19. Teismas akcentavo, kad ginčo kontekste svarbu ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-737-936/2018) kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata ta apimtimi, kuria medžioklės plotų naudotojui (asociacijai) nustatoma pareiga priimti į medžiotojų kolektyvą narį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniui. Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 2B-31 šį prašymą priėmė nagrinėti (byla Nr. 9/2018). Teismas pažymėjo, kad tikėtina, jog Konstitucinis Teismas savo nutarime išdėstys ir nuomonę dėl Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintos nuostatos taikymo arba paneigs šiuo metu galiojančią Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą.

20. Be to, teisme nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturi 100 ha žemės ploto medžioklės plotų vienete, todėl pareiškėjui (fiziniam asmeniui) apskritai nekilo Medžioklės įstatyme numatyta pareiga užtikrinti žemės savininkų teisę būti medžiotojų būrelio (asociacijos) nariais.

21. Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir jų atstovų argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 22. Pareiškėjas A. Š. ir MK „Trys vilkai“ (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjai vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą iš esmės vien tuo pagrindu, jog Medžioklės įstatymas nenumato galimybės perrašyti leidimą kitam asmeniui. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atveju bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010). Įvertinęs tai bei iš Konstitucijos kylantį principą, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms, teismas turėjo nurodyti, kaip leidimo perrašymas pažeidžia viešąją tvarką, imperatyvias įstatymų nuostatas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teises bei interesus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai pažymi, kad MK „Trys vilkai“ yra faktinis leidimo naudotojas ir tinkamai vykdo iš leidimo kylančias pareigas.

22.2. Identiška situacija buvo sprendžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-936-386/2017, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių argumentų, kodėl nusprendė nesivadovauti minėtu precedentu, nenurodydamas, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti apeliantų reikalavimai, sukūrė prieštaringą teismų praktiką ir asmenys, esantys tapačioje situacijoje, atsidūrė nevienodoje padėtyje, taip pažeidžiant asmenų lygybės teismui principą.

22.3. A. Š. suteiktas leidimas naudoti medžioklės plotų vienetą, kurio dydis – 1 086 ha. Asmenys, turintys ne mažiau kaip 100 ha žemės, turi Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę tapti medžiotojų kolektyvo nariais. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pataisa imperatyviai įpareigoja priimti savininką į medžioklės plotų vieneto naudotojo įsteigtą Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą juridinį asmenį, kuris yra medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojas. A. Š. negali įgyvendinti minėtos pareigos. Vien dėl to, kad šiuo metu nėra gautas prašymas iš žemės sklypo savininko, kuris turi 100 ha žemės ploto medžioklės ploto vienete, nereiškia, jog toks prašymas negali būti gautas ateityje. Juolab, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. tokia teisė yra suteikiama asmeniui, turinčiam ne mažiau kaip 15 ha žemės. Apeliantai vadovaujasi VAĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas neišaiškino, kokiu būdu fizinis asmuo galėtų įgyvendinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. Be kita ko, apeliantai akcentuoja, jog vien tai, kad priimtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, nereiškia, jog savaime ši įstatymo nuostata bus pripažinta negaliojančia.

22.4. Nagrinėjamu atveju susidarė akivaizdi teisės spraga. Medžioklės plotų vieneto naudotojas, kuriam yra išduotas leidimas, privalo, bet negali užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žemės savininko teisės priimti jį į savo medžiotojų kolektyvo narius, dėl ko jam gali būti panaikintas leidimas. Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, gali teisinio reguliavimo spragą užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai). Be to, ji jau užpildyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-936-386/2017.

22.5. ABTĮ 51 straipsnis numato ginčo šalių teisę sudaryti taikos sutartį. Apeliantų manymu, leidimo perrašymas kitam asmeniui nagrinėjamu atveju nesukelia jokių neigiamų pasekmių, MK „Trys vilkai“ prisiima visas iš leidimo kylančias teises ir pareigas, imperatyvios įstatymo normos nepažeidžiamos, todėl apeliantai teikia teismui taikos sutarties projektą.

23. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad jis privalėjo vadovautis Medžioklės įstatymo ir Tvarkos imperatyviomis nuostatomis, kurios jam nesuteikia įgalinimų (kompetencijos) pareiškėjo (fizinio asmens) turimą leidimą ne konkurso tvarka perrašyti kitam pareiškėjui (juridiniam asmeniui). Atsakovas akcentuoja, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjų argumentai, jog ginčo situacijoje būtina vadovautis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-936-386/2017, teismo pagrįstai atmesti. Teisme nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturi 100 ha žemės ploto medžioklės plotų vienete, dėl ko apeliantui apskritai nekilo Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga. Galiausiai atsakovas pažymi, kad teisminį ginčą užbaigti taikos sutartimi nemato galimybės.

25. Tretieji suinteresuoti asmenys A. D. ir E. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame palaiko pareiškėjų apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

26. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad yra ūkininkai ir žemės savininkai medžioklės plotų vienete, todėl turi teisę tapti medžiotojų kolektyvo, kuris naudoja jų žemes medžioklei, nariais. Akcentuoja, jog MK „Trys vilkai“ sutinka prisiimti visus įsipareigojimus, kuriuos yra prisiėmęs A. Š., todėl perrašius leidimą niekam nebūtų padaryta jokia žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Alytaus RAAD 2017 m. gruodžio 29 d. direktoriaus sprendimo Nr. (1.18)-V8-3217 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius perrašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Š. konkurse dėl medžioklės plotų naudotojo, kuriam turėjo būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje, pasiūlė didžiausią savanorišką metinę įmoką į Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir buvo paskelbtas nugalėtoju. Atsakovas 2013 m. spalio 28 d. išdavė A. Š. leidimą. 2013 m. rugpjūčio 28 d. A. Š. įregistravo MK „Trys vilkai“, su kuriuo 2013 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą, jog MK „Trys vilkai“ už A. Š. sumokės savanorišką įmoką, o A. Š. sudarys medžioklės plotų (duomenys neskelbtini) naudojimo sutartį. Vėliau į pareiškėją A. Š. kreipėsi medžioklės plotų vienete esančių žemės plotų savininkai, prašydami juos priimti į medžioklės plotų naudotojų medžiotojų kolektyvo narius. Pareiškėjų atstovas kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl leidimo perrašymo MK „Trys vilkai“, teigdamas, kad tik taip galima įgyvendinti žemės savininkų pateiktus prašymus, kaip tai reglamentuoja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis. 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės vienam medžiotojui (fiziniam asmeniui) išduotą leidimą perrašyti kitam asmeniui, nes leidimas išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka surengto konkurso laimėtojui.

29. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjų A. Š. ir MK „Trys vilkai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir neteisingas. Pareiškėjų vertinimu, A. Š., neįsteigęs juridinio asmens ir jam neperdavęs turimo leidimo, negali įgyvendinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, dėl ko jam gali būti panaikintas leidimas. Anot pareiškėjų, teismas nenurodė, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti leidimo perrašymas MK „Trys vilkai“.

32. Pagal Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą, išskyrus atvejus, kai: 1) Aplinkos ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų, medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimo priemonėms įgyvendinti; 2) Žemės ūkio ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas žuvininkystės tvenkinių naudotojams; 3) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojams šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalį leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

33. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas konkurso tvarka. Medžioklės įstatyme numatytos išimtys, kada leidimas gali būti išduodamas be konkurso, tačiau byloje nagrinėjama situacija į minėtas išimtis (Medžioklės įstatymo 10 str. 2 d.) nepatenka. Aptartas teisinis reguliavimas galimybės perrašyti leidimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ne konkurso tvarka nenumato. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, ginčijamu Sprendimu atsisakydamas perrašyti leidimą, tinkamai vykdė Medžioklės įstatymo nuostatas ir savo kompetencijos neviršijo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde mano, jog šiuo atveju toks formalus sprendimas nėra teisingas, nes A. Š., neįsteigęs juridinio asmens ir jam neperdavęs turimo leidimo, negali įgyvendinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, dėl ko jam gali būti panaikintas leidimas.

35. Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, numatytą šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio (2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-372 redakcija) 1 dalį privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.

36. Atsakydama į aptartus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys, kurie kreipėsi į pareiškėją, norėdami įgyvendinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą žemės sklypų savininkų teisę, neturi 100 ha žemės ploto medžioklės plotų vienete (kiekvienas atskirai), todėl nagrinėjamoje byloje Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi negali būti remiamasi. Be to, kaip matyti iš šios įstatymo normos turinio, jos taikymas yra adresuotas medžiotojų kolektyvams, t. y. medžiotojų visuomeninėms organizacijoms, veikiančioms Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka (žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. KT21-N10/2019).

37. Nors pareiškėjai nurodo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus Medžioklės įstatymo nuostatoms, teisė kreiptis dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos privačios žemės sklypo savininko teisės suteikiama asmeniui, turinčiam ne mažiau kaip 15 ha žemės, šie argumentai nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl individualaus administracinio akto, kuriuo viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal bendrąsias administracinės teisenos taisykles tokio pobūdžio ginčams paprastai reikšmingos tik tos ginčo teisinius santykius identifikuojančios faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kurios egzistavo tikrinamo administracinio akto priėmimo metu. Toks vertinimas pirmiausia grindžiamas viešojo administravimo subjekto pareiga priimamą aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis (VAĮ 8 str. 1 d.), kurie turi egzistuoti individualaus administracinio akto priėmimo metu. Taigi tai, kad vėliau Medžioklės įstatymas buvo pakeistas, vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą nėra aktualu, nes Sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įstatymo nuostatomis.

38. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumento, jog ginčo situacijoje būtina vadovautis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-936-386/2017, akcentuotina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.).

39. Nors pareiškėjai prie apeliacinio skundo pridėjo taikos sutarties projektą, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą aiškiai išreiškė nesutikimą su pareiškėjų pateiktu taikos sutarties projektu.

40. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Š. ir medžiotojų klubo „Trys vilkai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė