2019-05-14 Nr. AB-11459-3-61-3-03977-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4069-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03977-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. (A. A.), S. A. (S. A.), K. A. (K. A.), O. A. (V. A.) bei H. A. (H. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., S. A., K. A., O. A. bei H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. A. (A. A.), S. A. (S. A.), K. A. (K. A.), O. A. (V. A.) bei H. A. (H. A.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Skunde pareiškėjai nurodė, kad prieglobsčio prašymą grindžia baime būti nepagrįstai įkalinti dėl turimos tautybės – romai (čigonai), taip pat dėl to, kad A. A. atsisakė bendradarbiauti ir teikti informaciją apie kitus romų tautybės asmenis, dalyvavo demonstracijose, atsisakė liudyti įtakingo verslininko sūnaus sumušimo byloje, todėl bijo keršto. Pareiškėjų teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jiems gresia įkalinimas arba nepilnamečių vaikų atėmimas, be to, dėl pateikto prieglobsčio prašymo, jie bijo būti apkaltinti tėvynės išdavyste. Pareiškėjų teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamiems atliko paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių vertinimu, nevertindamas jų visumos, neužtikrindamas visapusiško įrodymų ištyrimo. Skunde pažymėta, jog A. A. apklausų metu nurodė skirtingas pareigūnų pavardes, nes abu jo nurodyti pareigūnai dalyvavo jo neteisėtame sulaikyme ir prievartiniame vežime į mišką. A. A. ne kartą buvo vežamas į mišką siekiant jį apklausti ir išgąsdinti, todėl per klaidą įvardijo skirtingas datas bei pareigūnų pavardes. Dėl patirto streso ir sunkios sveikatos būklės jis nurodė ne tą protesto datą. A. A. įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos žino, kur ir kada jis buvo, nes pareigūnai buvo atvykę pas jo žmonos pusseserę ir klausinėjo apie pareiškėjų buvimo vietą. Tai patvirtina sistemingą pareigūnų domėjimąsi jo šeima ir suinteresuotumą juos rasti bei su jais susidoroti. S. A. apklausų metu supainiojo datas, nes teisėsaugos institucijų pareigūnai dažnai lankydavosi pareiškėjų namuose. Teisėsaugos pareigūnams atvykus pirmą kartą, pareiškėjų namuose buvo elektra ir vaikai žiūrėjo televizorių, o kitą kartą elektra buvo atjungta. Pareigūnai, siekdami pareiškėjus išvyti iš gyvenamosios vietos, grasino prievarta atimti iš jų nepilnamečius vaikus. Aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausų metu, atitinka teisės aktuose įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė jį suteikti. Išsiuntus pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), būtų pažeistos jų teisės ir pagrindinės laisvės.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad tyrimo metu konstatuota, jog pareiškėjų trumpalaikiai sulaikymai, kvietimai į apklausas bei kiti teisėsaugos veiksmai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar pareiškėjai prisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo, nelaikytini pakankamai rimtais savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie tai, kad romų tautybės asmenims (duomenys neskelbtini) būtų klastojami kaltinimai ar jie būtų sistemiškai nepagrįstai teisiami už nepadarytas nusikalstamas veikas.

Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje pareiškėjai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jų orumas, jie bus tokiu būdu baudžiami ar kad yra grėsmė, jog pareiškėjams bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas A. A. pirminės apklausos metu neminėjo, kad dalyvavo protestų veikloje, kaip pagrindinę persekiojimo priežastį nurodė atsisakymą bendradarbiauti su policijos pareigūnais, nurodė, kad jis buvo liudininkas draugo nužudymo byloje, siekė teisingumo (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo persekiojamas.

Tokios pozicijos jis laikėsi ir apklausų, atliktų 2018 m. rugsėjo mėnesį, metu. Priešingai nei Vokietijos institucijoms, kaip visų problemų pradžią pareiškėjas įvardijo ne dalyvavimą demonstracijose, bet jo brolio sumušimą (duomenys neskelbtini) metais. Pirminės apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad dar (duomenys neskelbtini) metais, po dviejų savaičių nuo dukros gimimo šventės, jis buvo išvežtas į mišką ir sumuštas, nes atsisakė teikti informaciją apie šventės dalyvius. Šio įvykio metu jo buvo prašoma teikti informaciją apie atvykstančius ir išvykstančius iš miesto.

Šio įvykio organizatoriumi pareiškėjas įvardijo kriminalinės policijos viršininką, pavarde (duomenys neskelbtini). Apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vasarą pareigūnas (duomenys neskelbtini) bei dar 2 jauni žmonės jį miške prie (duomenys neskelbtini) kaimo sumušė, be to, liepė kasti sau duobę, tai buvo pirmas kartas, kai jį vežė į mišką. Įvertinęs nesutapimus pareiškėjo pasakojime, Departamentas paprašė jo prisiminti, ar (duomenys neskelbtini) metais jis buvo verčiamas teikti informaciją ir kokiomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais pas jį atvyko pareigūnai dėl vagystės, nes įtarė, kad ją įvykdyti galėjo šventės dalyviai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimus apklausų metu, Departamentas konstatavo, kad A. A. pasakojimas apie tai, kad jis buvo vežamas į mišką, ir aplinkybes, susijusias su tuo, kaip jis buvo verbuojamas teikti informaciją apie pažįstamus asmenis, yra prieštaringas, nenuoseklus, todėl jį atmetė ir nevertino sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas visų apklausų metu nurodė skirtingus pareigūnų vaidmenis, be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad baudžiamųjų bylų skyriuje būtų dirbę pareigūnai (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai apklausų metu taip pat nurodė, kad juos namuose lankė komisija, atsakinga už įtraukimą į asocialių asmenų sąrašą, o ne teisėsaugos institucijų pareigūnai. Be to, jie nenurodė, kad buvo keli komisijos vizitai. Teisėsaugos institucijų pareigūnų grasinimai dėl vaikų atėmimo yra grindžiami tik pareiškėjų pasakojimais, nes jokių dokumentų, patvirtinančių komisijos lankymąsi ar grasinimus, pareiškėjai nepateikė. Pareiškėja S. A. nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl šeimos įrašymo į asocialių asmenų sąrašą buvo kreiptasi į merą pavarde (duomenys neskelbtini) bei kitą merą – (duomenys neskelbtini), kuris atvykdavo į (duomenys neskelbtini) miestą du kartus per mėnesį, o pareiškėjas A.

A. nurodė, kad dėl jo šeimos įtraukimo į asocialių asmenų sąrašą kreipėsi į merą bei deputatą, kurių pavardžių ar vardų nurodyti negalėjo. Tyrimo metu nebuvo rasta jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono komitete ar kitoje (duomenys neskelbtini) rajono valstybinėje įstaigoje būtų dirbę asmenys pavardėmis (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. A., S. A.,O. A., H. A., K. A. 2017 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.2. A. A. 2017 m. gruodžio 17 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo tautybė – romas (čigonas), išpažįstama religija – krikščionis, jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso, yra vedęs, išsilavinimas – baigė 1 klasę, gali skaityti, rašyti nemoka, profesija – statybininkas, paskutinė darbovietė – 2012 metais dirbo (duomenys neskelbtini) mėsos kombinate, statybininkų brigadoje. (duomenys neskelbtini) metais gimus dukrai į šventę atvyko jo giminaičiai. Po dviejų savaičių pareigūnai pareiškėją nuvežė į mišką, kur mėgino iš jo išgauti informaciją apie giminaičių veiklą. Pareiškėjas buvo sumuštas, jam buvo grasinama, be to, jis buvo verčiamas bendradarbiauti ir teikti informaciją apie giminaičius, tačiau atsisakė. Po šio įvykio pareigūnas (duomenys neskelbtini) atvykdavo pas pareiškėją įkalbinėti bendradarbiauti. Po šių apsilankymų pareiškėjui kildavo įvairios problemos – šeima įtraukta į alkoholį vartojančių asmenų sąrašą, tačiau vėliau buvo išbraukta. Iki (duomenys neskelbtini) metų buvo ramu, tačiau (duomenys neskelbtini) metų miesto šventės metu jis buvo sulaikytas ir 5 val. laikytas nuovadoje, vėliau iš nuovados buvo tiesiog išmestas. Tokie persekiojimai periodiškai kartojosi iki (duomenys neskelbtini) metų, vėliau persekiojimas suintensyvėjo. Į svečius buvo atvažiavusi pareiškėjo motina, jai grįžtant į Lietuvą, pasienyje ją sulaikė, ji buvo kaltinama vagyste, tačiau nukentėjusysis jos neatpažino. Vėliau buvo sumuštas ir jaunesnis pareiškėjo brolis iš (duomenys neskelbtini), kuris kreipėsi į prokuratūrą. Po šio skundo prasidėjo košmaras jų šeimai – buvo grasinama, kad pareiškėjas bus pasodintas į kalėjimą. Kiekvieną dieną pareigūnai atvykdavo į darbą ir apieškodavo pareiškėją. Namuose buvo atliekamos neteisėtos kratos. Po šių įvykių, (duomenys neskelbtini) metais A. A. su šeima išvyko į Vokietiją, bijo grįžti, nes bus pasodintas į kalėjimą arba su juo bus susidorota fiziškai. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais buvo liudininkas draugo nužudymo byloje, siekė teisingumo (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo persekiojamas.

6.3. Pareiškėjas A. A. 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo apklaustas antrą kartą, tačiau apklausa buvo nutraukta, nes pareiškėjas pasijuto blogai, apklausa buvo tęsiama 2018 m. rugsėjo 25 d. Šiose apklausose pareiškėjas pasakojo, kad jis su šeima buvo priverstas bėgti iš (duomenys neskelbtini) dėl pareigūnų elgesio. Dar (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjo brolis atvykęs į svečius pas pareiškėją buvo sumuštas pareigūnų. Dėl šio įvykio brolis kreipėsi į prokuratūrą, tuomet pareiškėjo „gyvenime prasidėjo pragaras“ ir nuolatinės problemos su vietos pareigūnais – išeinant iš darbo pareiškėjas buvo nuolat tikrinamas, kartą per savaitę iš darbo buvo vežamas į nuovadą, šeima įrašyta į asocialių asmenų sąrašus, ne kartą buvo vežamas į mišką bei mušamas pareigūnų, ne kartą pareiškėjo namuose buvo atliekamos kratos, pats pareiškėjas be pagrindo buvo kaltinamas vagystėmis ir pan. Kaip pagrindinį netinkamo elgesio iniciatorių pareiškėjas įvardijo pareigūną, pavarde (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad iš pareiškėjo buvo reikalaujama bendradarbiauti su pareigūnais bei teikti informaciją apie savo pažįstamus čigonus, tačiau jis atsisakė, dėl to patirdavo netinkamą pareigūnų elgesį, ne kartą buvo sumuštas. Pareiškėjo šeima yra persekiojama ir dėl to, kad kaimynystėje gyvenęs čigonas susimušė su verslininko sūnumi, o pareiškėjo buvo reikalaujama, kad jis liudytų. Nors situacija buvo prasta jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, nuo (duomenys neskelbtini) metų gyventi tapo neįmanoma. Grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuomone, jam bus pateikti kaltinimai dėl tėvynės išdavystės, nes prašė prieglobsčio Vokietijoje, be to, bus „sulaužyta“ jo šeima. Minėtų apklausų metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais buvo sulaikytas demonstracijoje (duomenys neskelbtini), tačiau tai įvyko atsitiktinai. Už tai gavo baudą ir buvo įkalintas dviems paroms. Tai patvirtinantys dokumentai yra jo namuose, (duomenys neskelbtini).

6.4. Pareiškėjas A. A. 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo apklaustas Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos Vokietijoje, nes joje siekė gauti pabėgėlio statusą. Šioje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad į Vokietiją atvyko 2015 m. liepos 5 d., prieš tai keturioms dienoms buvo apsistoję pas motiną Lietuvoje. Lietuvoje prieglobsčio prašymo nepateikė, nes ten gyvenantys giminaičiai nuolat patiria problemų su vietos gyventojais, dėl jų daug kartų kreiptasi į teismą. Pasakojo, kad pareiškėjas keletą kartų tiesiog iš gatvės buvo nugabentas į nuovadą, tačiau priežasčių nenurodė. Paskutinį kartą buvo sulaikytas likus dviem savaitėms iki išvykimo. Pareiškėjas kartu su žmona buvo nugabenti į nuovadą, kad patikrintų jų tapatybes. Nuovadoje iš jų buvo tyčiojamasi, bet fizinis smurtas nenaudotas. Pasakojo, kad visos problemos prasidėjo (duomenys neskelbtini) metais, kai sudalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini). Pareigūnai keletą kartų jį vežė į mišką, liepė kasti duobę, kurioje žadėjo jį palaidoti. Paskutinį kartą tai buvo likus 2 ar 2,5 metų iki išvykimo. Pareigūnai dažnai atvykdavo į pareiškėjo namus, juos apieškodavo. Tokį pareigūnų elgesį patirdavo ir kitos romų šeimos, gyvenusios (duomenys neskelbtini). Kaip išvykimo priežastį pareiškėjas nurodė pareigūnų grasinimą atimti vaikus, jeigu jis neteiks informacijos apie kitus romų tautybės žmones bei jų veiklą. Tai įvyko (duomenys neskelbtini), kai jis buvo nuvežtas į nuovadą ir apkaltintas, kad iš automobilio pavogė radiją. Problemų pareiškėjas turėjo ir darbovietėje, nes nuolat buvo vadinamas čigonu, į jį niekada nebuvo kreipiamasi vardu. Būdamas Vokietijoje gavo trumpąsias SMS žinutes iš (duomenys neskelbtini) miesto pareigūno. Šis jam atsiuntė tarnybinės kortelės fotokopiją. Jam buvo atsiųsta ir forma, kurią pareiškėjas turėjo užpildyti. Formoje buvo nurodyta, kad A. A. yra Berlyne ir, kad jam viskas gerai.

6.5. S. A. 2017 m. gruodžio 17 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jos tautybė – romė (čigonė), išpažįstama religija – krikščionė, jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso, yra ištekėjusi, išsilavinimas – 4 klasės, profesija – siuvėja, paskutinė darbovietė – (duomenys neskelbtini) mieste dirbo kiemsarge. Iš kilmės valstybės išvyko 2015 m. birželio 26 d., nes prie jos ir jos vyro A. A. kabinėjosi policija, norėjo, kad jos vyras teiktų policijai informaciją apie kitus čigonus. Manė, kad kilmės valstybėje gali atimti vaikus, taip pat juos gali sulaikyti policija, apklausinėti dėl to, kad buvo Vokietijoje. Paaiškino, kad kelis kartus pas juos namuose buvo policija ir darė kratą, ko ieškojo, nurodyti negalėjo. Kelis kartus ją ir vyrą buvo sulaikiusi policija ir klausinėjo apie vagystes. Apklausę paleisdavo. Į valstybės institucijas pagalbos nesikreipė. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėdama vizą atvyko į Lietuvą. Po kelių dienų su visa šeima išvyko į Vokietiją prašyti prieglobsčio. 2017 metų vasarą buvo priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio Vokietijoje. Po šio sprendimo jie nelegaliai atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio.

6.6. S. A. 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo apklausta antrą kartą, šios apklausos metu nurodė, kad jos šeima iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes „ten nėra gyvenimo“, „pareiškėjai bei jos vyrui [pareigūnai] neduoda gyventi“. Pareiškėja nurodė, kad ne kartą su vyru buvo sulaikyta, vežama į nuovadą, nors tam nebuvo jokios priežasties. Nuovadoje jie buvo vadinami beždžionėmis, iš jų buvo tyčiojamasi. Pareiškėja nurodė, kad ne kartą ją mėgino apkaltinti vagystėmis (prieš 10 metų ją mėgino apkaltinti didele 5 000–10 000 dolerių vagyste), nes ji ir jos šeima yra čigonų tautybės, tačiau pareigūnams taip ir nepavykdavo to padaryti, nes nukentėjusieji jos neatpažindavo kaip vagilės. Pareiškėja nurodė, kad su jais netinkamai elgiamasi nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau (duomenys neskelbtini) metais ji su vyru nusprendė, kad pareigūnai gali jiems inkriminuoti tai, ko jie iš tiesų nepadarė, nes jos vyras atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais. Paaiškino, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) metais buvo vežamas į mišką, kur prieš jį buvo smurtauta, jis buvo verčiamas dirbti su pareigūnais, pasakoti jiems apie čigonų tautybės žmones, tačiau nesutiko to daryti. Pareiškėja nurodė, kad tiksliai neatsimena, kuriais metais jos namuose (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai tris kartus vykdė kratas, tačiau tai darė neturėdami dokumentų. Be to, jų šeimą norėjo įtraukti į asocialių šeimų sąrašą, nes institucijos manė, kad pas juos namuose nėra elektros, nors ši buvo. Pareiškėja su vyru lankėsi pas miesto merą (duomenys neskelbtini), kuris jiems padėjo šiuo klausimu. Pareiškėjos paprašius papasakoti, ką žino apie vyro dalyvavimą demonstracijose, ji atsakė, kad apie tai išgirdo Vokietijoje, kai jis kalbėjo su pažįstamu, tačiau nieko negalėjo išsamiau papasakoti. Departamento darbuotojai pasiteiravus dėl vyro dalyvavimo žmogžudystės byloje pareiškėja atsakė, kad apie tai taip pat girdėjo, tačiau negalėjo išsamiau papasakoti, nes jos teigimu, tai buvo dar iki jų pažinties. Apie vyro draugo konfliktą su įtakingu verslininku pareiškėja nežinojo. S. A. nurodė, kad būnant Vokietijoje, jos šeimai buvo grasinama socialiniame tinkle, vyras pašalino paskyrą, todėl negali pateikti įrodymų.

6.7. Pareiškėja S. A. 2016 m. rugsėjo 12 d. taip pat buvo apklausta Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybos Vokietijoje, nes joje siekė gauti pabėgėlio statusą. Šioje apklausoje pareiškėja nurodė, kad likus 5–6 mėnesiams iki išvykimo ji buvo pakviesta į (duomenys neskelbtini) miesto nuovadą, kur buvo nepagrįstai kaltinama vagyste (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į nuovadą vyrui su kaimyne ir advokatu ji buvo paleista. Pareigūnai romus nuolatos įžeidinėjo, vadino „beždžionėmis“. nepagrįstai pradėdavo tyrimus prieš romus dėl miestelyje įvykdytų nusikaltimų. Vieną kartą kratos metu pareigūnas be leidimo apieškojo pareiškėjos rankinę, ji tam paprieštaravo ir jai buvo pagrasinta smurtu, tačiau vyrui ji šio incidento nepasakojo, jo namuose tuo metu nebuvo. Taip pat papasakojo, kad ji su vyru ne kartą buvo sulaikyti gatvėje, nuovadoje buvo laikomi po 3 val. Tokios problemos prasidėjo dar iki persikeliant į (duomenys neskelbtini). S. A. nurodė bijanti, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) ji ir jos vyras bus įkalinti.

6.8. Departamento Prieglobsčio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus ir įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, 2018 m. lapkričio 2 d. surašė išvadą Nr. (15/6-5)13PER-159RN, kurioje siūlė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2018 m. lapkričio 2 d. Sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-159 nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad siekiant gauti pabėgėlio statusą, be kita ko, turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją. Bendra žmogaus teisių padėtis, net jei ji yra itin prasta, savaime neužkerta kelio asmens išsiuntimui į kilmės valstybę. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog žmogaus teisių situacija (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo visiškam išsiuntimo uždraudimui į šią šalį.

8. Įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo pasisakymų teismo posėdžio metu, matyti, jog pareiškėjas iš tiesų siekia gyventi Lietuvos Respublikoje ne dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje (kaip nurodoma jo prašyme), o dėl to, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo mama ir brolis, kurie serga ir kuriems jis nori padėti. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta sąlyga, kad pabėgėlio statusas gali būti suteiktas prieglobsčio prašytojui, jeigu valstybėje, kurioje pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, gyvena prieglobsčio prašytojo šeimos nariai. Šeimos susijungimo pagrindu gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne suteiktas pabėgėlio statusas.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjai skirtingų apklausų metu nurodė skirtingą informaciją, kuria jie grindžia prašymą suteikti prieglobstį. 2017 m. gruodžio 17 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas neminėjo dalyvavimo protestų veikloje, o kaip pagrindinę persekiojimo priežastį nurodė atsisakymą bendradarbiauti su pareigūnais. Be to, minėtos apklausos metu nurodė, kad jis buvo liudininkas draugo nužudymo byloje, siekė teisingumo (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo persekiojamas. Tokios pozicijos jis laikėsi ir apklausų, atliktų 2018 m. rugsėjo mėnesį, metu.

Visgi, priešingai nei Vokietijos institucijoms, kaip visų problemų pradžią pareiškėjas įvardijo ne dalyvavimą demonstracijose, bet jo brolio sumušimą (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjai apklausose nurodė, kad A. A. buvo verbuojamas teikti informaciją apie kitus romų tautybės asmenis bei jų veiklą, todėl ne kartą buvo vežtas į mišką, tačiau aplinkybės, kuriomis pareiškėjas tariamai buvo verčiamas bendradarbiauti, pasakojimuose nurodomos skirtingai. Pirminės apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad dar (duomenys neskelbtini) metais po dviejų savaičių nuo dukros gimimo šventės jis buvo išvežtas į mišką ir sumuštas, nes atsisakė teikti informaciją apie šventės dalyvius, šio įvykio organizatoriumi pareiškėjas įvardijo (duomenys neskelbtini).

Apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vasarą pareigūnas (duomenys neskelbtini) bei dar du jauni žmonės jį miške prie (duomenys neskelbtini) kaimo sumušė, be to, liepė kasti sau duobę. Anot pareiškėjo, tai buvo pirmas kartas, kai jį vežė į mišką, tačiau tai nebuvo pirmas kartas, kai buvo reikalauta teikti informaciją, nors anksčiau nebuvo naudojamos fizinės priemonės. Be to, skirtingai nei Vokietijos institucijoms, apklausos metu Lietuvoje pareiškėjas teigė, kad paskutinį kartą išvežtas į mišką buvo ne prieš išvykimą iš šalies (prieglobsčio prašytojas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2015 metais), o dar (duomenys neskelbtini) metų rudenį.

Taigi pareiškėjo pasakojimuose nesutampa ne tik datos, tačiau ir aplinkybės, kuriomis jis buvo verbuojamas teikti informaciją, vežamas į mišką ir sumuštas. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, todėl negali būti laikomas tikėtinu ir vertinamas sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas savo pasakojimuose nurodė du pareigūnus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie inicijavo tariamai neteisėtus veiksmus, tačiau skirtingų apklausų metu pareiškėjas minėtų pareigūnų vaidmenį jo persekiojime nurodė skirtingai.

Pareiškėjo teigimu, minėti pareigūnai dirbo (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų bylų skyriuje, tačiau atsakovas atliko tyrimą ir surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) būtų dirbę (duomenys neskelbtini) baudžiamųjų bylų skyriuje.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojai nurodė, kad dėl teisėsaugos pareigūnų nemalonės buvo įtraukti į asocialių šeimų sąrašą ir, jų manymu, tai buvo viena iš jiems taikytų spaudimo priemonių. S. A. pasakojo, kad komisija, atsakinga už įtraukimą į asocialių asmenų sąrašą, atvyko dėl klaidos, nes manė, kad prieglobsčio prašytojų namuose yra atjungta elektros energija, tačiau elektra buvo atjungta prieglobsčio prašytojų senuosiuose namuose, kuriuos jie pardavė, o naujuose namuose elektra buvo. Patikslinus, kad vyras nurodė kitokias aplinkybes, S. A. tai paaiškino nesusipratimu, nes vyras nepapasakojo apie tai, kad senųjų namų elektros energijos tiekimo sutartis vis dar buvo sudaryta S. A. vardu. A. A. pasakojo, jog elektra jų namuose buvo atjungta, tačiau tai buvo padaryta per klaidą, nes sąskaitos buvo apmokėtos. Taip pat pažymėjo, kad į namus atėjusi komisija nustatė, kad elektros namuose nėra. Be to, komisijos atėjimo metu jo žmona buvo darbe. Antrosios apklausos metu pareiškėjas dar kartą patvirtino, kad elektros namuose nebuvo, o nurodžius, kad jo žmona pasakojo kitokias aplinkybes, jis paaiškino, jog elektra buvo atjungta, nes visame kaime buvo keičiami stulpai, o pakeitus juos prasidėjo problemos. S. A. taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl šeimos įrašymo į asocialių asmenų sąrašą jie kreipėsi į merą pavarde (duomenys neskelbtini), bei kitą merą – (duomenys neskelbtini), kuris atvykdavo į (duomenys neskelbtini) miestą du kartus per mėnesį. A. A. nurodė, kad dėl jo šeimos įtraukimo į asocialių asmenų sąrašą kreipėsi į merą bei deputatą, tačiau pavardžių ar vardų nurodyti negalėjo. Departamentas tyrimo metu nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) rajono komitete ar kitoje (duomenys neskelbtini) rajono valstybinėje įstaigoje būtų dirbę asmenys, pavardėmis (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad teisėsaugos institucijų pareigūnų grasinimai dėl vaikų atėmimo yra grindžiami tik pareiškėjų pasakojimais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o dokumentų, patvirtinančių komisijos lankymąsi ar kažkokius pareigūnų grasinimus, pareiškėjai nepateikė.

11. Vertindamas A. A. teiginius, kad jis atsitiktinai išėjęs iš metro (duomenys neskelbtini) metais buvo sulaikytas demonstracijos (duomenys neskelbtini) metu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vokietijoje prieglobsčio prašytojas pasakojo, jog dalyvavo (duomenys neskelbtini) metais vykusiame mitinge bei demonstracijose (duomenys neskelbtini), tačiau ten važiavo dėl nemokamo alaus, pakviestas draugų, todėl detaliau nieko papasakoti negalėjo. Kaip nurodė pats prieglobsčio prašytojas, tariamas jo dalyvavimas protestuose nebuvo pagrįstas siekiu apginti turimus politinius įsitikinimus.

12. Dėl atsisakymo liudyti prieš verslininko sūnaus skriaudiką A. A. nurodė, kad įtakingas verslininkas vertė jį liudyti prieš draugą, kai šis sumušė verslininko sūnų. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad „galbūt verslininkas užsiundė [pareigūnus]“, kad jis paliudytų apie verslininko sūnaus sumušimą, tačiau prieglobsčio prašytojas pažymėjo nieko nežinojęs, nes draugas nieko nepasakojo. Antrosios apklausos metu prieglobsčio prašytojas teigė (duomenys neskelbtini) metais muštynėse dalyvavęs su draugu bei „nugalėjęs“ verslininko sūnų. Departamento darbuotojai patikslinus, kad pirmosios apklausos metu jis nurodė nedalyvavęs muštynėse, prieglobsčio prašytojas paaiškino, jog muštynės vyko ne kartą. Jis dalyvavo pirmosiose. Taip pat prieglobsčio prašytojas nurodė, kad po kitų muštynių verslininkas norėjo nubausti skriaudiką, todėl ir reikėjo prieglobsčio prašytojo liudijimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pats prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo tariamas liudijimas buvo reikalingas siekiant nubausti verslininko sūnų sumušusį žmogų, tačiau nepavykus, buvo rastas kitas būdas jį nuteisti. Prieglobsčio prašytojo žmona nieko nežinojo apie vyro draugo konfliktą su verslininko sūnumi. Todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad šis pareiškėjo pasakojimas yra susijęs su įvykiais, neturinčiais aktualaus tęstinumo ir įtakos šiuo metu ar ateityje jam bei jo šeimai tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės vertinimui, nes kaltininkas jau nubaustas.

13. Departamentas tyrimo metu nerado jokios informacijos, kad asmenys, kurie prašėsi prieglobsčio kitose valstybėse, (duomenys neskelbtini) būtų kaltinami tėvynės išdavyste, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad prieglobsčio prašytojų baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl prašymų suteikti prieglobstį pateikimo Europoje nelaikytina visiškai pagrįsta.

14. Atsakydamas į pareiškėjų argumentus dėl tariamai neteisėtų jų sulaikymų ir laikymo nuovadoje teismas nurodė, jog Departamentas neturi kompetencijos ir galimybių spręsti dėl tokio (duomenys neskelbtini) pareigūnų elgesio pagrįstumo, nes nėra žinomos priežastys, dėl kurių prieglobsčio prašytojai buvo įtariami vagystėmis, ar tai susiję tik su jų priklausymu tautinei grupei, ar pareigūnai turėjo duomenų, siejančių prieglobsčio prašytojus su tam tikromis vagystėmis apylinkėje. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie tai, kad romų tautybės žmonių atžvilgiu būtų klastojamos bylos, kad jie nepagrįstai būtų teisiami už nepadarytas veikas. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad prieglobsčio prašytojų trumpalaikiai sulaikymai, kvietimai į apklausas ir kiti teisėsaugos pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašytojai prisidėję prie nusikalstamų veikų vykdymo, negali būti laikomi pakankamai rimtais savo pobūdžiu ar dažnumu, kad būtų vertinami kaip sunkus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas.

15. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Departamentas pareiškėjų pasakojimus apie priežastis, dėl kurių jie išvyko iš kilmės valstybės, pagrįstai atmetė dėl patikimumo stokos, nes jų pasakojimai apie patiriamą persekiojimą kilmės valstybėje nėra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, yra prieštaringi ir neatitinka Departamento surinktų duomenų. Prieglobsčio prašytojai baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžia praeityje patirtais veiksmais, o naujų aplinkybių, dėl kurių situacija galėtų pasikeisti, jie nenurodė. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad Departamentas neatliko išsamaus tyrimo, kadangi A. A. buvo apklaustas tris kartus, o jo žmona S. A. – du kartus, apklausų metu davė paaiškinimus, kurie buvo analizuojami, informacija tikrinama. Atsakovas taip pat įvertino pareiškėjų Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybai Vokietijoje pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Departamento surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjų atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjai galėtų būti veikiami vienu iš 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl būtiniausių reikalavimų, kuriuos turi tenkinti trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kad įgytų pabėgėlio statusą, arba asmenys, kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga tarptautinė apsauga, ir dėl šių statusų turinio“ (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje nustatytų būdų, todėl sprendė, kad papildomos apsaugos suteikimas jiems nėra reikalingas. Pareiškėjai neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kuriomis remiantis jiems galėtų būti suteikta papildoma apsauga. (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, be to, byloje nėra jokių duomenų, o pareiškėjų prieštaringi ir nenuoseklūs paaiškinimai nepatvirtina, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems grėstų mirties bausmė ar egzekucija.

III. 17. Pareiškėjai A. A., S. A., K. A., O. A. bei H. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjai dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nesutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog A. A. ir S. A. pasakojimuose dėl pagrindinių priežasčių, lėmusių išvykimą iš kilmės valstybės, užfiksuoti esminiai prieštaravimai, nes visų apklausų metu pareiškėjai laikėsi vieningos pozicijos dėl patiriamo pareigūnų persekiojimo, Vokietijoje ir Lietuvoje pateikė vienodą informaciją. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad abu prieglobsčio prašytojai pateikė panašius parodymus dėl grėsmių kilmės valstybėje patirti policijos pareigūnų persekiojimą. Apklausų metu fiksuoti datų ir pareigūnų pavardžių neatitikimai negali būti laikomi esminiais prieštaravimais, nes pareiškėjai buvo persekiojami sistemingai, t. y. ne kartą ir skirtingų pareigūnų. Be to, tai nekeičia fakto, kad abu prieglobsčio prašytojai tvirtino pareigūnų persekiojimą patyrę būtent dėl savo tautybės, sutapo jų nurodytos aplinkybės dėl naudotų represinių priemonių, susijusių su jų nepilnamečiais vaikais, patirto smurto bei nepagrįstų sulaikymų. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo argumentų dėl Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, kuri atitinka pareiškėjų pasakojimus dėl romų tautybės asmenų sistemingo persekiojimo ir diskriminavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, paaiškinančias apklausų metų duotų parodymų neatitikimus, taip pat pareiškėjų nurodytas priežastis, dėl kurių jie atitinka tarptautinės apsaugos kriterijus. Šios aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Taigi tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimai dėl pabėgėlių statuso pareiškėjams nesuteikimo yra pagrįsti, turėtų būti įvertintos kitos Departamento Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytą poziciją, pakartoja tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinį skundą prašo atmesti. Pažymi, kad pareiškėjai ne tik nurodė keletą tarpusavyje nesusijusių priežasčių, dėl kurių negali grįžti į kilmės valstybę ir dėl kurių patyrė netinkamą teisėsaugos pareigūnų elgesį, tačiau skiriasi jų pasakojimas apie su tuo susijusias aplinkybes skirtingoms institucijoms (Vokietijos ir Lietuvos), taip pat nurodytų priežasčių svarba. Be to, iš pareiškėjo pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad iš tiesų jis gyventi Lietuvos Respublikoje siekia ne dėl pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje, o dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo mama ir brolis, kurie serga ir kuriems jis nori padėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Ginčas šioje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-159 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiamas sprendimas priimtas išsprendžiant 2017 m. gruodžio 16 d. pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. A., S. A., O. A., H. A., K. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Ginčijamu sprendimu pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjų pasakojimuose apie priežastis, dėl kurių jie išvyko iš kilmės valstybės, pastebėti ryškūs nesutapimai, be to, pasakojimai buvo nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl jie buvo atmesti dėl patikimumo stokos.

Tiek A. A., tiek S. A. nurodė keletą visiškai tarpusavyje nesusijusių priežasčių, dėl kurių negali grįžti į kilmės valstybę ir dėl kurių patyrė netinkamą teisėsaugos pareigūnų elgesį (pvz., verbavimas teikti informaciją, dalyvavimas demonstracijose, verslininko sūnaus sumušimas, priklausymas romų tautinei mažumai ir pan.), tačiau prieglobsčio prašytojų pasakojimas apie su tuo susijusias aplinkybes skirtingoms institucijoms skiriasi, be to, skiriasi ir šių priežasčių svarba. Sprendime taip pat konstatuota, kad prieglobsčio prašytojų trumpalaikiai sulaikymai, kvietimai į apklausas bei kiti teisėsaugos veiksmai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašytojai prisidėję prie nusikalstamų veikų vykdymo, negali būti laikomi pakankamai rimtais savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą.

Sprendime nurodoma, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie tai, kad romų tautybės asmenims (duomenys neskelbtini) būtų klastojami kaltinimai ar jie būtų sistemiškai nepagrįstai teisiami už nepadarytas veikas. Atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktą informaciją, atsakovas konstatavo, kad veiksmai, kuriuos patirtų prieglobsčio prašytojai grįžę į kilmės valstybę, neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo, todėl jiems šiuo pagrindu pabėgėlio statusas nesuteiktas. Atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje pareiškėjai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami, ar grėsmė, kad jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, ir sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

22. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio statusą, turi atitikti visus anksčiau nurodytus kriterijus.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad abu prieglobsčio prašytojai pateikė panašius parodymus dėl jiems gresiančių grėsmių patirti persekiojimo veiksmus iš policijos pareigūnų kilmės valstybėje, o apklausų metu fiksuoti datų neatitikimai (negalėjo tiksliai nurodyti, kada buvo vežtas į mišką, painiojosi dėl pareigūnų, vykdžiusių jo persekiojimą, pavardžių) negali būti laikomi esminiais prieštaravimais jų duotuose parodymuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai negalėjimą grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžia baime būti nepagrįstai įkalinti dėl tautybės – romai (čigonai).

Taip pat dėl to, kad pareiškėjas A. A. atsisakė bendradarbiauti su policija ir teikti jai informaciją apie kitus romų tautybės asmenis, dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini), buvo verčiamas liudyti įtakingo verslininko sūnaus sumušimo byloje, tačiau atsisakė liudyti, todėl bijo keršto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga neleidžia nustatyti konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo galimybę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kritiškai vertinami pareiškėjų argumentai, pagrindžiantys tariamą grėsmę būti persekiojamiems jų kilmės valstybėje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, pagrįstai sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Remiantis 2018 m. rugsėjo 24 d. Austrijos kilmės valstybės informacijos centro surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), kita byloje surinkta medžiaga, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu kilmės valstybėje tautybės pagrindu buvo persekiojami 1951 m. liepos 28 d.

Ženevos konvencijos prasme. Pirmiausia tokia išvada darytina dėl to, jog pareiškėjai neįrodė jaučiantys visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamiems dėl savo tautybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visiškai įtikinama versija yra ta, jog pareiškėjai iš tiesų siekia gyventi Lietuvos Respublikoje ne dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems kilmės valstybėje (kaip nurodoma jų prašymuose), o būtent dėl to, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo mama ir brolis, kurie serga ir kuriems jis nori padėti. Tačiau šeimos susijungimo pagrindu gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne suteiktas pabėgėlio statusas.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas yra susijęs su įvykiais, neturinčiais aktualaus tęstinumo ir įtakos šiuo metu ar ateityje jam bei jo šeimai tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės vertinimui, nes kaltininkas jau nubaustas, todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti tikimybę, kad pareiškėjas vis dar bus verčiamas liudyti prieš draugą.

25. Prieglobsčio prašytojai negalėjimą grįžti į (duomenys neskelbtini) taip pat grindžia baime būti apkaltintais tėvynės išdavyste, nes prašė prieglobsčio Europoje (Vokietijoje ir Lietuvoje). Atsakovas nurodo, kad Departamentas tyrimo metu nerado jokios informacijos, kad asmenys, kurie prašėsi prieglobsčio kitose valstybėse, (duomenys neskelbtini) būtų kaltinami tėvynės išdavyste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvada, kad prieglobsčio prašytojų baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl prašymų suteikti prieglobstį pateikimo Europoje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl šiuo pagrindu pabėgėlio statusas jiems nesuteiktinas.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino skunde pateiktų pareiškėjų argumentų dėl atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos atitikties jų pasakojimams dėl romų tautybės asmenų patiriamo sistemingo diskriminavimo / persekiojimo. Ypač akcentuojama tai, kad išvadoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) plačiai paplitusi prezumpcija, kad romai yra nusikaltėliai, todėl pareigūnai dažnai vykdo nepagrįstus reidus, suėmimus be jokių realių pagrindų, jie įtariami vagystėmis, nesant tam pagrindo; teisėsauga dažnai ima pirštų antspaudus, riboja jų judėjimą teritorijoje. Iš tiesų prieglobsčio prašytojai negalėjimą grįžti į (duomenys neskelbtini) taip pat grindžia baime būti nepagrįstai įkalinti dėl tautybės – romai (čigonai). Kaip teigė pats prieglobsčio prašytojas, jis buvo paimamas gatvėje ir laikomas nuovadoje, o po 3–5 val. buvo paleidžiamas. Prieglobsčio prašytojo žmonos teigimu, ji buvo ne kartą kviečiama į apklausas, kurių metu buvo klausinėjama apie jos buvimo vietą nusikaltimų įvykdymo laiku. Kartą nuovadoje ji buvo laikoma ištisą dieną, tačiau atėjus vyrui ir pareikalavus ją išleisti, pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė ir ji išvyko namo. Prieglobsčio prašytojai teigė, kad bylos jiems pradėtos nebuvo, po atpažinimo procedūrų ar be jų, jie buvo paleidžiami. Konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prieglobsčio prašytojų trumpalaikiai sulaikymai, kvietimai į apklausas ir kiti teisėsaugos pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašytojai prisidėję prie nusikalstamų veikų vykdymo, vis dėlto negali būti laikomi pakankamai rimtais savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl tokie veiksmai nelaikomi persekiojimu.

27. Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu prieglobsčio prašytojas įpareigojamas pateikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai nustatoma, jog su prieglobsčio prašytojo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Jeigu vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą nustatoma, kad jame yra prieštaravimų, nenuoseklumų ar paaiškinimai prieštarauja turimai objektyviai informacijai, tuomet neatitinkanti reikalavimų pasakojimo dalis yra atmetama. Jeigu nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, tokiu atveju yra taikoma Įstatymo 83 straipsnio 5 dalis ir prieglobsčio prašytojo paaiškinimų dalis, kurios atžvilgiu nustatytos minėtos aplinkybės, yra atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.

28. Iš visų prieglobsčio prašytojų nurodytų aplinkybių, matyti, jog jie savo baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžia praeityje patirtais veiksmais, o naujų aplinkybių, dėl kurių situacija galėtų pasikeisti, nenurodo. Nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia atsakovo išvadą, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlių statusą.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir kad atsakovas neatliko išsamaus tyrimo. Visų pirma akcentuotina, kad pareiškėjas A. A. buvo apklaustas tris kartus, o jo žmona S. A. du kartus, apklausų metu davė paaiškinimus, kurie buvo analizuojami, informacija tikrinama. Be to, atsakovas vertino ne tik pareiškėjų Departamentui pateiktą informaciją, bet ir Federalinės migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybai Vokietijoje teiktą informaciją bei visą surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Tai patvirtina, kad atsakovas įsigilino į pareiškėjų situaciją ir ją pakankamai nuodugniai įvertino. Darytina išvada, kad Departamento surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjų atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms.

30. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07, aiškindamas Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalies e punktą, yra pažymėjęs, kad direktyvos 15 straipsnio c punkte apibrėžtas smurtinis veiksmas „rimta ir asmeninė grėsmė (prašytojo) gyvybei ar asmeniui“ yra bendresnio pobūdžio smurtinio veiksmo pavojus, apibrėžiama plačiau nei konkretus smurtas, be to, aptariamas minėtas grėsmes keliantis smurtas yra apibūdinamas kaip „aklas“, t. y. gali būti nukreiptas prieš asmenis, neatsižvelgiant į jų asmeninę situaciją;

šiomis sąlygomis sąvoka „asmeninė“, anot ESTT sprendimo, turi būti aiškinama kaip apimanti smurtą prieš civilius asmenis, neatsižvelgiant į jų tapatybę, jei, papildomos apsaugos prašymą nagrinėjančios kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės narės teismų, į kuriuos kreiptasi dėl sprendimo atmesti tokį prašymą, vertinimu, vykstantį ginkluotą konfliktą apibūdinantis aklo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba prireikus į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti rimtą grėsmę, numatytą direktyvos 15 straipsnio c punkte.

Minėtame sprendime ESTT konstatavo, kad kuo labiau prašytojas sugebės įrodyti, jog pavojus jam kyla konkrečiai dėl su jo asmenine situacija susijusių priežasčių, tuo mažesnis aklo smurto laipsnis būtinas, kad jam būtų suteikta papildoma apsauga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad papildomos apsaugos suteikimui keliamas tam tikro aklo smurto lygio reikalavimas atitinkamai proporcingai švelnėja didėjant prieglobsčio prašytojo siekiui ir galimybėms pagrįsti pavojų savo asmenine situacija. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dvidešimt šeštoji konstatuojamoji dalis nustato, kad pavojai, kurie paprastai gresia šalies gyventojams ar jų daliai, paprastai savaime nesukelia atskiros grėsmės, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip smurto veiksmai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ESTT 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat išanalizavusi bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje esančią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog pareiškėjams nagrinėjamu laikotarpiu negrėsė bendresnio pobūdžio smurtinio veiksmo pavojus. Duomenų, kad pareiškėjai galėtų būti veikiami vienu iš Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas jiems nėra reikalingas.

Pareiškėjai neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kuriomis remiantis jiems galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Visų pirma pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, be to, byloje nėra jokių duomenų, o pareiškėjų prieštaringi ir nenuoseklūs paaiškinimai nepatvirtina, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jiems grėstų mirties bausmė ar egzekucija. Dėl kankinimo, žiauraus, nežmoniško elgesio ar orumo žeminimo grėsmės teismas pažymi, kad duomenų apie tokias pareiškėjams (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes taip pat nėra, tuo labiau, kad, kaip minėta anksčiau, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) nepripažintina pagrįsta.

32. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. A. (A. A.), S. A. (S. A.), K. A. (K. A.), O. A. (V. A.) bei H. A. (H. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė