92334a68-0b8a-4492-a2d3-5cc804bb69b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7725-790/2015 Proceso Nr. 3-61-3-01588-2015-3         Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., atsakovo atstovams Leandrui Pociui ir Laurai Lapėnaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,    nustatė: pareiÅ¡kėjas R.

V. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus VPK) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) priteisti 15 000 EUR neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 1998-10-20 iki 2010-02-01 ėjo Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. 2009-12-08 VRM Centrinės specialiosios ekspertų komisijos sprendimu (protokolo Nr. 1-8RN-4(RN)) bei Vilniaus VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2009-11-18 raÅ¡tu Nr. 10-S-21792, vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymu Nr. IV-15, buvo panaikintas pareiÅ¡kėjui 2006-01-04 iÅ¡duotas leidimas Nr. 3 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“.

Dėl to 2010-02-01 Vilniaus VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-TE-47 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2010-05-13 posėdžio protokolu Nr. 56-2 pripažino vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymÄ Nr. 1V-15 nepagrįstu ir jį panaikino, įpareigojo VRM pradėti pakartotinį patikrinimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiÅ¡kėjo iÅ¡davimo bei spręsti klausimÄ dėl draudimo jam dirbti su įslaptinta informacija Å¡io patikrinimo metu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2012-01-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-51-426/2012 panaikino Vilniaus VPK 2010-02-01 įsakymo Nr. 10-TE-47 1 punkto dalį, kuria pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ tarnybos, ir įpareigojo Vilniaus VPK grÄ Å¾inti jį į Vilniaus VPK Vilniaus mesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Vilniaus VPK virÅ¡ininko 2012-03-12 įsakymu Nr. 10-TE-189 pareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾intas į Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė labai didelius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, prarado draugų, kaimynų ir kolegų pasitikėjimÄ . Dėl nurodytos atleidimo iÅ¡ tarnybos priežasties pareiÅ¡kėjas negalėjo susirasti darbo ir prisidėti prie dviejų vaikų iÅ¡laikymo. Didėjo įsiskolinimas bankui, tai pareiÅ¡kėjÄ vedė į neviltį. Prasidėjo barniai Å¡eimoje, Å¡eimos iÅ¡laikymo krÅ«vis teko žmonai, tai privedė prie Å¡eimos iÅ¡irimo ir skyrybų.

Nuo įtampos ir streso, bemiegių naktų pareiÅ¡kėjas susirgo Å¡irdies veiklos ir kraujo apytakos liga. PareiÅ¡kėjo motinai R. V. labai pablogėjo sveikata, jai buvo įstatytas Å¡irdies stimuliatorius. GrÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ , vadovai ir darbuotojai vengė su juo bendrauti, nebepasitikėjo. Patirti iÅ¡gyvenimai yra labai skaudÅ«s ir atsilieps pareiÅ¡kėjo tolimesniam gyvenimui, todėl patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 15 000 EUR.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus VPK atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-14) praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad 2010-02-01 įsakymas Nr. 10-TE-47 buvo priimtas nustačius, jog pareiÅ¡kėjui dėl piktnaudžiavimo tarnyba 2009-08-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 2009-11-06 ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Vilniaus VPK 2010-01-19 gavo vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymÄ Nr. 1V-15 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, todėl atsižvelgus į VRM Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2009-12-08 posėdžio sprendimÄ (protokolo Nr. 1-8RN-4(RN)) bei į Vilniaus VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2009-11-18 raÅ¡tu Nr. 10-S-21792 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pateiktÄ informacijÄ , buvo panaikintas pareiÅ¡kėjui 2006-01-04 iÅ¡duotas leidimas Nr. 3 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-04-27 nutartimi pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ tarnybos pripažino neteisėtu dėl procedÅ«rinių priežasčių, todėl 2013-06-25 įsakymu Nr. 10-TE-439 pareiÅ¡kėjas vėl buvo atleistas dėl tų pačių faktų ir tuo pačiu pagrindu – dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto (2013-05-15 redakcijos) pažeidimo. PareiÅ¡kėjo atveju buvo nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

PareiÅ¡kėjas, naudodamasis tarnybine padėtimi, asmeniniais tikslais teikė tretiesiems asmenims informacijÄ , gautÄ iÅ¡ policijos duomenų bazių, apie kitų asmenų privatų gyvenimÄ , žinodamas apie nelegaliÄ prekybÄ kontrabandiniu alkoholiu, nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ Å¡iam teisės pažeidimui, per leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėjimo laikotarpį buvo 4 kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-755/2014 pareiÅ¡kėjo atleidimas iÅ¡ tarnybos pripažintas teisėtu.

Atsakovo atstovo nuomone, vertinant veiksmų neteisėtumÄ bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kurie nulėmė teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atėmimÄ . ProcedÅ«rinės klaidos pirmojo atleidimo metu negali bÅ«ti laikomos esminėmis priežastimis žalai atsirasti. PareiÅ¡kėjas nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto, jo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), medicininiai dokumentai pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti 2013-07-23, t. y., po antrojo atleidimo iÅ¡ tarnybos, todėl Å¡ie faktai negali bÅ«ti siejami su 2010 m. buvusiu pirmuoju atleidimu.

Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų kreipimosi į teismÄ terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi po įvykio praėjus daugiau nei 5 metams, todėl laiko, kad pareiÅ¡kėjui minėtas įvykis buvo mažareikÅ¡mis, patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai – vienkartinio pobÅ«džio bei kompensuoti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu. PareiÅ¡kėjas dirbo teisinį darbÄ , todėl galėjo įvertinti savo keliamus reikalavimus ir juos papildyti įstatymų nustatytais terminais tuo metu nagrinėjamoje byloje.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VRM atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-20) praÅ¡o bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimo pradžiÄ sieja su atleidimo iÅ¡ tarnybos diena – 2010-02-01, todėl jis yra praleidęs kreipimosi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo 3 metų terminÄ . Jokių objektyvių aplinkybių, kodėl Å¡is terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2010-05-13 posėdžio protokolo Nr. 56-2 2 punktu pripažino vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymÄ Nr. IV-15 nepagrįstu ir jį panaikino bei įpareigojo VRM pradėti pareiÅ¡kėjo pakartotinį patikrinimÄ dėl leidinio dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo bei spręsti klausimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui dirbti su įslaptinta informacija Å¡io patikrinimo metu.

Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2013-06-18 protokole Nr. 1-8RN-1(KF) įtvirtintu sprendimu nutraukta pareiškėjo kandidatūros tikrinimo leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija procedūra, nustačius tokias pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis pripažintas netinkamu darbui su įslaptinta informacija, Vilniaus VPK 2013-06-25 įsakymu Nr. 10-TE-439 pareiškėjas atleistas iš tarnybos. Šių sprendimų teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4891-142/13 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-08 nutartimi administracinėje byloje A552-775/2014.

Atsakovo atstovas teigia, kad padarinius, 2010-02-01–2012-03-12 laikotarpiu tariamai sukėlusius neturtinę žalÄ , iÅ¡ esmės lėmė paties pareiÅ¡kėjo veiksmai. Tai, kad vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymu Nr. IV-15 Å¡ios aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos ir jų nustatymas bei galutinis patvirtinimas užtruko ilgÄ laikÄ , nepaneigia jų buvimo fakto.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. PaaiÅ¡kino, kad su sutuoktine nebegyvena nuo 2012-06-02.

Konfliktai su sutuoktine ir jo sveikatos sutrikimai prasidėjo po atleidimo iÅ¡ tarnybos, juos labai įtakojo lėšų stygius, sugadinta pareiÅ¡kėjo reputacija ir dėl to kilusios problemos. Pirmojo atleidimo metu gaudavo iÅ¡mokas iÅ¡ darbo biržos. GautÄ kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ panaudojo grÄ Å¾inti skolas bankui ir fiziniams asmenims, Å¡eimai pinigų neliko. Jo sveikatos sutrikimai yra nervinio pobÅ«džio, atsirado palaipsniui, prasidėjo 2011 m. Byloje esanti 2013 m. medicininė pažyma, pareiÅ¡kėjo teigimu, patvirtina, kad jis buvo gydomas ir anksčiau.

PareiÅ¡kėjo motinÄ apie jo atleidimÄ iÅ¡ tarnybos ir santuokos nutraukimÄ , vieno konflikto metu informavo sutuoktinė. Tai labai neigiamai paveikė jos sveikatÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad apie pažeistas teises sužinojo 2012 m., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus nutartį, kuria konstatuotas neteisėtas jo atleidimas iÅ¡ tarnybos, su Å¡ia nutartimi pareiÅ¡kėjas sieja ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å iuo metu pareiÅ¡kėjas negali rasti darbo dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos priežasčių.

Dėl antrojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo jo atleidimas iÅ¡ pareigų buvo pripažintas teisėtu, pareiÅ¡kėjas yra padavęs skundÄ Europos žmogaus teisių teismui. Teismo posėdžio metu Vilniaus VPK atstovas nesutiko su skundo reikalavimais. Nurodė, kad atleidimo iÅ¡ tarnybos metu pareiÅ¡kėjui nekilo abejonių dėl atleidimo neteisėtumo, todėl mano, kad senaties terminas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo atleidimo momento.

Dėl neteisėto atleidimo pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta kompensacija už 2 m., per šį laikotarpį jis gavo paÅ¡alpÄ iÅ¡ Darbo biržos. Antrojo atleidimo metu pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos priežastys nepasikeitė, todėl jo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ Ä¯takojo paties pareiÅ¡kėjo veiksmai. Teismo posėdžio metu VRM atstovė su skundu nesutiko, papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde senaties terminÄ skaičiuoja nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos.

Skundas atmestinas. Pareiškėjas Vilniaus VPK 2010-02-01 įsakymu Nr. 10-TE-47 buvo atleistas iš Vilniaus VPK Vilniaus m. antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir remiantis vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymu Nr. 1V-15 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Vilniaus VPK 2010-02-01 įsakymo Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“ 1 punkto dalis, kuria R.

V. atleistas iÅ¡ tarnybos, buvo panaikinta ir Vilniaus VPK įpareigota grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, sprendimo dalį dėl grÄ Å¾inimo į pareigas vykdant skubiai. Teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Vilniaus VPK priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos 2010 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (prie bylos prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-51-426/12 medžiaga).

Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimÄ , Vilniaus VPK 2012-03-12 įsakymu Nr. 10-TE-189 grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus VPK antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas (b. l. 17). Byloje keliamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos. Vilniaus VPK, atleidęs pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, veikė ne vieÅ¡ojo administravimo, o tarnybinių santykių srityje. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad statutiniams valstybės tarnautojams kai kurie Å¡io įstatymo straipsniai taikomi be iÅ¡lygų, o kitos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai.

Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja darbdavio atsakomybės dėl valstybės tarnautojams padarytos neturtinės žalos, todėl šis klausimas spręstinas taikant darbo santykius reglamentuojančias teisės normas.

Darbdavio veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuoja Darbo kodekso 250 straipsnis, numatantis, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau – CK). Å i Darbo kodekso norma blanketinė, nukreipianti neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu.CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos faktÄ ir jos dydį tenka pareiÅ¡kėjui. Be to, teismų praktikoje laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog vien teisės pažeidimo paÅ¡alinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda bÅ«tų teisingai atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1471/2012, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2794/2014 ir kt.).

PanaÅ¡aus Darbo kodekso 250 straipsnio aiÅ¡kinimo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi teisės aiÅ¡kinimo, kad Darbo kodekso 250 straipsnis taikomas ir neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, bylos Nr. 3K-3-223/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Vilniaus VPK 2010-02-01 įsakymas Nr. 10-TE-47 buvo panaikintas, Vilniaus VPK įpareigotas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas ir pareiÅ¡kėjui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Taigi tokiu teismo sprendimu buvo pripažintas pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos neteisėtumas ir paÅ¡alintos neteisėto atleidimo turtinės pasekmės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos patyrė labai didelius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, prarado draugų ir kolegų pasitikėjimÄ , negalėjo rasti darbo, pradelsė bÅ«sto kredito mokėjimus, dėl to iÅ¡iro Å¡eima, nuo įtampos susirgo, be to, pablogėjo motinos sveikata.Teismas, nagrinėdamas Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ tarnybos lėmė vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymu Nr. 1V-15 panaikintas 2006-01-04 pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas Nr. 3 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“.

Atleidimo iÅ¡ tarnybos neteisėtumÄ lėmė tai, kad specialioji teisė buvo atimta nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kadangi Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2010-05-13 posėdyje nutarė pripažinti vidaus reikalų ministro 2010-01-13 įsakymÄ Nr. 1V-15 nepagrįstu bei įpareigojo VRM vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi ir 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu pradėti R. V. pakartotinį patikrinimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nutarimo matyti, kad leidimas buvo panaikintas nepagrįstai, nes nei viename ikiteisminiame tyrime, apie kuriuos informacijÄ gavo VRM, pareiÅ¡kėjas nebuvo įtariamuoju. Kita vertus, Komisija konstatavo, kad iÅ¡ gautos informacijos VRM turėjo pradėti pakartotinį patikrinimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo. IÅ¡ prie bylos prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-4891-142/2013 matyti, kad Vilniaus VPK 2013-06-25 įsakymu Nr. 10-TE-439 vėl atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų, o Å¡is įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo pačiu Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir remiantis 2013-06-18 VRM Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 1-8-RN-1(KF).

IÅ¡ Å¡io protokolo matyti, kad komisija nutarė nutraukti pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros tikrinimÄ leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡duoti, atsižvelgusi į Vilniaus VPK pateiktÄ 2009-12-13 ir 2009-12-18 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotÄ informacijÄ ir prokuroro 2011-11-05 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustatytus faktus, kad pareiÅ¡kėjas, neturėdamas duomenų peržiÅ«ros pagrindo, tikrino su jo tarnybine veikla nesusijusių asmenų duomenis bei Å¡iÄ teisės aktų saugomÄ informacijÄ asmeniniais tikslais teikė asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti, be to, žinodamas apie vykdomÄ nelegaliÄ prekybÄ kontrabandiniu alkoholiu, nesiėmė priemonių užkirsti kelio teisės pažeidimui, ir į 2012-09-20 tyrimo poligrafu neigiamÄ iÅ¡vadÄ .

Vilniaus VPK 2013-06-25 įsakymas Nr. 10-TE-43, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo pakartotinai atleistas iÅ¡ tarnybos, buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4891-142/2013. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad atleidimo iÅ¡ tarnybos neteisėtumÄ nulėmė ne tai, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai teisės dirbti su įslaptinta informacija aspektu buvo nepriekaiÅ¡tingi, o tai, kad VRM, naikindama leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, netinkamai įvertino informacijÄ , gautÄ dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų, t. y. ji negalėjo bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ku pagrindu panaikinti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, nes pareiÅ¡kėjas ikiteisminiuose tyrimuose neturėjo įtariamojo statuso.

Tačiau, kaip nustatyta, VRM gauta informacija buvo pakankama tam, kad kiltų įtarimas, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjui negalėtų bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ir pradėti pakartotinį pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ . Kaip minėta, atlikus pakartotinį patikrinimÄ gauta informacija sudarė pagrindÄ pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi galima teigti, kad pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ tarnybos Vilniaus VPK 2010-02-01 įsakymu Nr. 10-TE-47 lėmė teisės dirbti su įslaptinta informacija aspektu netinkami, o taip pat nesuderinami su užimtomis pareigomis paties pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomus neigiamus iÅ¡gyvenimus, reputacijos pablogėjimÄ , bendradarbių pasitikėjimo sumažėjimÄ didžiÄ ja dalimi lėmė ne procedÅ«riniu požiÅ«riu neteisėti atsakovo atstovų veiksmai, o paties pareiÅ¡kėjo netinkamas ir nesuderinamas su įslaptintos informacijos apsauga elgesys. Kartu negalima pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos neigiamos pasekmės kilo bÅ«tent dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos.

Nors atleistas iš tarnybos pareiškėjas neteko darbo pajamų, tačiau, kaip pripažino teismo posėdyje, gavo nedarbo išmokas, duomenų, kad pareiškėjo sveikata ar kitos aplinkybės būtų objektyviai kliudžiusios pareiškėjui įsidarbinti ir gauti darbo pajamų, nėra. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokiose įmonėse ar įstaigose siekė įsidarbinti, tačiau to nepavyko padaryti dėl atleidimo pagrindo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo šeima iširo būtent dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos, neįrodyta.

IÅ¡ pateikto į bylÄ 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo (b. l. 39-43) matyti, kad santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. PareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės procesiniuose dokumentuose nurodytos santuokos iÅ¡irimo priežastys nėra siejamos vien su tuo, kad pareiÅ¡kėjas neteko darbo ir pajamų. Kita vertus, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir jos sutuoktinės procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių matyti, kad Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro (pareiÅ¡kėjas ir sutuoktinė ėmė gyventi atskirai) tik 2012 m. birželio mėn., kai pareiÅ¡kėjas jau buvo grÄ Å¾intas į tarnybÄ .

Vienas pareiÅ¡kėjo sutuoktinės nurodytų Å¡eimos iÅ¡irimÄ paskatinusių veiksnių buvo tai, kad pareiÅ¡kėjas gauto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ neskyrė bÅ«sto kreditui dengti. Taigi, neteisėtas atleidimas iÅ¡ Tarnybos negali bÅ«ti laikomas priežastimi, lėmusia pareiÅ¡kėjo Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Taip pat negalima pripažinti, kad dėl neteisėto atleidimo pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė. PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktas 2013-07-23 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (b. l.

6) Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. IÅ¡raÅ¡e nurodomos diagnozės, kurios nustatytos po 2012 m. liepos mėn., t. y. po to, kai pareiÅ¡kėjas jau buvo grÄ Å¾intas į tarnybÄ , kitų duomenų apie pablogėjusiÄ sveikatÄ pareiÅ¡kėjas nepateikia. Kaip pareiÅ¡kėjas patvirtino teismo posėdžio metu, jo sveikatos bÅ«klė, grÄ Å¾inus jį į tarnybÄ , buvo tinkama tarnybai toliau atlikti. Negalima pripažinti, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pareiÅ¡kėjo motinos sveikatos pablogėjimas nuo 2011 m. spalio mėn. (b. l. 32-38) sietinas su pareiÅ¡kėjo atleidimu iÅ¡ tarnybos – tai tik subjektyviai pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl neturtinės žalos, padarytos 2010-02-01 neteisėtai jį atleidus iÅ¡ tarnybos, atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2015-03-10, praėjus nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos daugiau nei 5 metams, administracinėse bylose dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos teisėtumo skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiÅ¡kė.

Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas atleidimo iÅ¡ tarnybos nevertino kaip itin reikÅ¡mingai pažeidusio neturtines jo vertybes. Taigi, nors neginčytina, kad pareiÅ¡kėjas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų ir kitų nepatogumų, tačiau esant aptartoms atleidimo aplinkybėms ir nustatytiems faktams, kad iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus didžiÄ ja dalimi lėmė paties pareiÅ¡kėjo netinkami veiksmai, kad iÅ¡gyvenimai sÄ lyginai nebuvo itin intensyvÅ«s, kad jie nesukėlė neatitaisomų pasekmių, teismas vertina, jog paties pažeidimo fakto (neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos) konstatavimas ir turtinių praradimų pareiÅ¡kėjui kompensavimas sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , nagrinėjamu atveju laikytinas pakankamu pareiÅ¡kėjo patirtos skriaudos atlyginimu.Darbo kodekso 27 straipsnis numato, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Kaip minėta, tokio pobÅ«džio reikalavimui, kuris keliamas byloje, taikomas Darbo kodekso 27 straipsnyje numatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis apie pažeistas teises sužinojo 2012 m., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo atleidimo iÅ¡ tarnybos neteisėtumÄ . Tokie pareiÅ¡kėjo argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008, kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo teisę sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012, kt.).Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, apie teisę į ieÅ¡kinį, t. y. apie tai, kad dėl neteisėto atleidimo patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismÄ , turėjo sužinoti bÅ«tent tada, kai patyrė Å¡iuos neigiamus iÅ¡gyvenimus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos iÅ¡gyveno labai didelius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, prarado draugų ir kolegų pasitikėjimÄ , negalėjo rasti darbo, pradelsė bÅ«sto kredito mokėjimus, pablogėjo jo ir jo motinos sveikata, taigi bÅ«tent Å¡ių neigiamų patyrimų metu jis turėjo suvokti, kad jo teisės pažeistos ir jis gali reikalauti neigiamus iÅ¡gyvenimus atlyginti. Dalis pareiÅ¡kėjo nurodomų neigiamų iÅ¡gyvenimų atsirado dar atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ , o kiti praėjus tam tikram neilgam laikotarpiui nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos.

Antai, pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sveikata dėl neteisėto atleidimo tariamai ėmė blogėti 2011 m., kad dėl pareiÅ¡kėjo neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos Å¡iais metais pablogėjo ir jo motinos sveikata. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas apie pažeistas teises turėjo sužinoti vėliausiai 2011 m., o kreipdamasis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 2015-03-10, kai nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos buvo praėję daugiau kaip 5 metai, akivaizdžiai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė pareiÅ¡kėjui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjo valios. PrieÅ¡ingai, matyti, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės nebuvo kliūčių įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ , nes jis 2010 – 2014 m. reiÅ¡kė skundus teismams dėl atleidimų iÅ¡ tarnybos teisėtumo.  Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki skundo padavimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas skundÄ atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas              Marius Bajoras                          Â