2026-01-14 Nr. AB-1248-3-61-3-05960-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-155-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05960-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl išvados pripažinimo nepagrįsta ir neteisėta bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. G. 2025 m. gegužės 6 d. surašytos ir Departamento direktoriaus R. P. 2025 m. gegužės 8 d. patvirtintos Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-28/2025(3.72E) „Dėl nustatymo, ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo R. Z. sužalojimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai“ dalį (išvadą) (toliau – ir Išvada), kuria pripažinta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 22 d. susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl jam nepriklauso kompensacija, bei įpareigoti Departamentą pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui priklausančią Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 60 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė, teismui nustačius, jog jis praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą. Pareiškėjas paaiškino, jog jis apie Departamento atsisakymą vykdyti Departamento Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 6-2502 /2025(1.48 E) (toliau – ir 2025 m. liepos 25 d. sprendimas) sužinojo 2025 m. spalio 14 d. Iki tol pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad minėtas Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimas bus vykdomas ir jam nebereikės kreiptis į teismą. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, turėtų būti įvertinti Departamento veiksmai (pvz., 2025 m. spalio 14 d. gautas Departamento direktoriaus raštas Nr. B-302 /2025(1.20 E), kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija buvo priimtas direktoriaus sprendimas dėl Komisijos sprendimo vykdymo; pareiškėjui teko pačiam susirasti 2025 m. liepos 31 d. rezoliuciją, kurioje nurodyta atmesti jo prašymą), kuriais pareiškėjas buvo klaidinamas, sukuriant jam lūkestį, kad Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimas bus įvykdytas. Pareiškėjas teigė, jog jis buvo supažindintas su Išvada tik 2025 m. birželio 14 d., nes nuo įvykio dienos (2025 m. vasario 22 d.) iki 2025 m. gegužės 14 d. buvo nedarbingas, o nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. birželio 6 d. atostogavo, naują prisijungimo prie Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos (toliau – ir DBSIS) kodą gavo 2025 m. birželio 6 d., o 2025 m. birželio 14 d. atvyko į darbą ir prisijungė prie sistemos. Pareiškėjas tvirtino, kad jis, susipažinęs su Išvada, nepraleisdamas Statute nustatyto termino pateikė rašytinį prašymą dėl individualaus tarnybinio ginčo išnagrinėjimo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. Z. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Išvadą, kreipėsi ne į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Išvadoje nurodyta, jog ji gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka), o į Komisiją su individualiu tarnybiniu ginču. Pareiškėjas tokiais veiksmais pasirinko teisių gynimo būdą ir juo pasinaudojo, nors šiuo atveju kreipimasis dėl skundo išnagrinėjimo ne teismo tvarka nėra privalomas.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie pasikreipimą į Komisiją, Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo priėmimą, 2025 m. spalio 14 d. gautą Departamento direktoriaus raštą ir jame nurodytą 2025 m. liepos 31 d. rezoliuciją, pažymėjo, kad į bylą yra pateikti DBSIS duomenys. Teismas nurodė, kad šie duomenys yra sunkiai įskaitomi ir dalies jų nesimato, tačiau nustatė, kad pareiškėjas per DBSIS 2025 m. rugpjūčio 1 d. gavo užduotį susipažinti su dokumentu, dokumento antraštėje nurodyta, kad susipažinti teikiamas Komisijos sprendimas. Taip pat vos įskaitomai matoma Departamento direktoriaus rezoliucija: atmesti pareigūno prašymą kaip nepagrįstą, susipažino suinteresuotas asmuo – 2025 m. rugpjūčio 1 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui apie priimtą Departamento direktoriaus sprendimą buvo žinoma jau 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo teisę skųsti Išvadą per vieno mėnesio terminą, tačiau, to nedarydamas, pats apribojo savo teisę apskųsti Išvadą teismine tvarka. Atkreiptas dėmesys į tai, kad teismui pateikta teisinių paslaugų sutartis su advokate S. B., kurios data – 2025 m. spalio 13 d., ir S. B. atstovavo pareiškėjui 2025 m. liepos 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl jo klaidinimo ir lūkesčių sulaukti palankaus rezultato, nes pareiškėjas, atstovaujamas advokatės, turėjo teisines galimybes įvertinti vykstančius procesus ir tinkamai pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinomis svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios, todėl praleistas terminas neatnaujinamas, o skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas R. Z. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį, tenkinti jo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir, nusprendus, kad terminas yra praleistas, atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad jis, gavęs Išvadą, turėjo įstatymu (Statuto 73 str. 1 d.) suteiktą teisę kreiptis į Komisiją ir jis pasinaudojo šia teise, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino. Komisija priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, Departamentas jo neapskundė, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimas bus vykdomas. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad Departamentas pareiškėjui suteikė aiškią informaciją apie tai, kad minėtas Komisijos sprendimas nebus vykdomas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 1 d. turėjo sužinoti tai, kad Departamentas pažeidė jo teises, ir savalaikiai jas ginti.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija 2025 m. liepos 25 d. priėmė jam palankų sprendimą ir pasiūlė Departamentui pašalinti pažeidimą. Pareiškėjo įsitikinimą, kad Departamentas vykdys minėtą Komisijos sprendimą, sustiprino Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko paaiškinimas, kad tuo atveju, jei Departamentas per mėnesį neapskųs šio sprendimo, pareiškėjas bus siunčiamas į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo lygį, kurio nustatymas svarbus apskaičiuojant piniginės kompensacijos dydį. Departamentui delsiant vykdyti Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimą, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Departamento direktorių dėl Komisijos sprendimo vykdymo ar atsisakymo jį vykdyti. Pareiškėjas 2025 m. spalio 14 d. gavo Departamento direktoriaus raštą Nr. B-302 /2025(1.20 E), kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija yra priimtas direktoriaus sprendimas dėl Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo vykdymo. Pareiškėjas su padalinio vadovo ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko pagalba ilgai ieškojo nurodytos rezoliucijos ir aptiko 2025 m. rugpjūčio 1 d. pranešimą: „DBSIS gavote darbą susipažinti su dokumentu“, kuriame nurodomas tekstas: „nėra pažymėtų pranešimų.“ Paspaudus ant šiame pranešime esančios nuorodos, atsidarė Komisijos sprendimas, kuriame buvo Departamento direktoriaus 2025 m. liepos 31 d. rezoliucijos tekstas: „atmesti pareigūno R. Z. prašymą kaip nepagrįstą. Vykdymo terminas 2025-08-12.“

Pareiškėjas tvirtina, kad 2025 m. liepos 31 d. rezoliucijoje yra minimas pareiškėjo prašymas, bet nepasisakoma dėl Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo (ne)vykdymo. Rezoliucijos surašymo dieną dar nebuvo suėjęs terminas apskųsti minėtą Komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jam palankus Komisijos sprendimas arba bus vykdomas, arba Departamentas dėl jo inicijuos teisminį ginčą. Be to, Departamento direktoriaus 2025 m. spalio 14 d. rašte Nr. B-302 /2025(1.20 E) nebuvo nurodyta, kad Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimas bus skundžiamas teismui arba nebus vykdomas. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas tokiais veiksmai sąmoningai siekė neteikti pareiškėjui išsamios informacijos, siekdamas, kad pareiškėjas delstų ir nesikreiptų į teismą ABTĮ nustatytais terminais. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju Departamentas neskundė Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo, tokiais veiksmais parodydamas, kad sutinka su šiuo sprendimu.

Pareiškėjas pažymi, jog jis dėl termino kreiptis į teismą (ne)pažeidimo formuoja dvejopą poziciją: 1) Komisijai 2025 m. liepos 25 d. priėmus jam palankų sprendimą, jo pažeistos teisės buvo apgintos, o apie teisme ginamų teisių pažeidimą jis sužinojo 2025 m. spalio 14 d., t. y. jis nepraleido termino kreiptis į teismą; 2) tuo atveju, jei termino pradžia būtų skaičiuojama nuo skundžiamo akto – Išvados – įteikimo jam dienos, tuomet termino skundui paduoti praleidimo priežastimis yra aplinkybės, susijusios su Departamento veiksmais, t. y. aiškios ir neklaidinančios informacijos apie atsisakymą vykdyti Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimą nepateikimu.

Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo nerūpestingas, pareiškėjas buvo pasyvus ir delsė ginti savo teises. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Išvadą. Šiuo atveju nėra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Dėl šių priežasčių laikytina, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. Z. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, o jo (pareiškėjo) nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl šis terminas neatnaujintinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad, jei terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeidimą, t. y. 2025 m. spalio 14 d., tai jis nepraleido šio termino, o jei šis terminas skaičiuojamas nuo Išvados įteikimo dienos, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš šių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Atsižvelgiant į šioje byloje nurodomas pareiškėjo aplinkybes, susijusias su jo išreikšta pozicija dėl termino ginčyti Išvadą teisme, pažymėtina, kad Statuto 2 straipsnio 1 dalyje individualus tarnybinis ginčas yra apibrėžiamas kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su statutine įstaiga dėl Statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Statuto 73 straipsnyje reglamentuojamas individualių tarnybinių ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Pagal Statuto 73 straipsnio 3 dalį, pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Statuto 73 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtino, be kita ko, Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašą (2024 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1V-325 redakcija; toliau – ir Aprašas). Aprašo 28 punkte yra išvardyti statutinės įstaigos tarnybinių ginčų komisijos galimi sprendimai: 28.1. atmesti prašymą kaip nepagrįstą; 28.2. siūlyti statutinei įstaigai panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą (jo dalį) arba jį pakeisti; 28.3. siūlyti statutinei įstaigai pašalinti pažeidimą ar įvykdyti kitą ginčų komisijos pasiūlymą; 28.4. siūlyti statutinei įstaigai per ginčų komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; 28.5. atsisakyti nagrinėti prašymą (sprendimas priimamas be prašymo žodinio nagrinėjimo): <...>; 28.6. nutraukti ginčo nagrinėjimą: <...>.

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad Išvada buvo patvirtinta 2025 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas susipažino su Išvada 2025 m. birželio 14 d., nes nuo įvykio dienos (2025 m. vasario 22 d.) iki 2025 m. gegužės 14 d. buvo nedarbingas, o nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. birželio 6 d. atostogavo, naują prisijungimo prie DBSIS kodą gavo 2025 m. birželio 6 d., o 2025 m. birželio 14 d. atvyko į darbą ir prisijungė prie sistemos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl individualaus tarnybinio ginčo išsprendimo, prašydamas panaikinti Išvadą, siūlyti Departamentui pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą pripažinti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Komisija, 2025 m. liepos 22 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2025 m. liepos 22 d. sprendimu nutarė siūlyti Departamento direktoriui pašalinti pažeidimą ir priimti sprendimą pripažinti, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir išmokėti jam priklausančią Statuto 60 straipsnyje nustatyto dydžio piniginę kompensaciją.

Pareiškėjas su Komisijos 2025 m. liepos 22 d. sprendimu ir prie šio sprendimo pateikta Departamento direktoriaus rezoliucija „atmesti pareigūno R. Z. prašymą kaip nepagrįstą“ buvo supažindintas per DBSIS 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 30 d. prašyme Departamento direktoriui nurodė, jog jis 2025 rugpjūčio 1 d. per DBSIS gavo susipažinti su Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimu, prie kurio yra rezoliucija „atmesti pareigūno R. Z. prašymą kaip nepagrįstą“, ir prašė atsakyti raštu, ar bus tenkinamas jo prašymas ir kada, o jeigu ne, – argumentuoti, dėl kokių priežasčių prašymas nebus tenkinamas.

Departamento direktorius, atsakydamas į minėtą pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. prašymą, 2025 m. spalio 14 d. rašte Nr. B-302 /2025(1.20 E) nurodė, kad dėl Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo įgyvendinimo Departamento direktorius sprendimą priėmė 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija, pareiškėjas su šiuo sprendimu per DBSIS susipažino 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjas šiuo atveju siekia inicijuoti ginčą dėl Išvados nuginčijimo, nes nesutinka su Išvadoje pateiktu vertinimu, kad 2025 m. vasario 22 d. pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika jo gyvybei ir sveikatai, todėl piniginės kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas, kompensacija jam nemokėtina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas siekia teisme inicijuoti atskirą ginčą dėl Išvados, bet ne perkelti į teismą individualų tarnybinį ginčą, dėl kurio buvo priimtas Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimas, kaip tai nustatyta ABTĮ 26 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui paduoti yra skaičiuotinas nuo pareiškėjo nurodytos susipažinimo su Išvada dienos, t. y. 2025 m. birželio 14 d. Konstatuotina, kad pareiškėjas, į teismą pasikreipdamas 2025 m. spalio 24 d., praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl Išvados nuginčijimo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; kt.). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-865-624/2025; kt.), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1494-602/2025; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, jog jis aktyviai, sąžiningai siekė ginčyti Išvadą ir, nepraleisdamas nustatyto termino, kreipėsi į Komisiją, kuri priėmė jam palankų 2025 m. liepos 25 d. sprendimą. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas laiku kreipėsi į Komisiją, kuriai įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę spręsti tokio pobūdžio tarnybinį ginčą. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesikreipė į teismą anksčiau dėl Departamento veiksmų, kurie jam sukūrė lūkesčius, t. y. pareiškėjas manė, kad Departamentas įvykdys Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimą, nes jis (Departamentas) neapskundė šio sprendimo; Departamentui delsiant vykdyti Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimą, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Departamento direktorių dėl minėto sprendimo vykdymo ar atsisakymo jį vykdyti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis gavo Departamento direktoriaus 2025 m. spalio 14 d. raštą Nr. B-302 /2025(1.20 E), kuriame nurodyta, jog 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija yra priimtas direktoriaus sprendimas dėl Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo įgyvendinimo; jis (pareiškėjas) su kitų asmenų pagalba ilgai ieškojo nurodytos rezoliucijos ir aptiko 2025 m. rugpjūčio 1 d. pranešimą iš DBSIS; paspaudus ant šiame pranešime esančios nuorodos, atsidarė Komisijos sprendimas, kuriame buvo Departamento direktoriaus 2025 m. liepos 31 d. rezoliucijos tekstas: „atmesti pareigūno R. Z. prašymą kaip nepagrįstą. Vykdymo terminas 2025-08-12.“

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinomis svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų yra pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą kreipdamasis į Komisiją, išreiškė aiškų nesutikimą su Išvada, ją ginčijo. Akivaizdu, kad Komisijai priėmus pareiškėjui palankų 2025 m. liepos 25 d. sprendimą, jam (pareiškėjui) nebuvo pagrindo perkelti jo inicijuotą ginčą į teismą (ABTĮ 26 str.), pareiškėjas pagrįstai laukė, kol Departamentas arba šį sprendimą įvykdys, arba šį sprendimą apskųs Statuto 73 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Pareiškėjas, praėjus Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo apskundimo terminui (ABTĮ 28 str. 1 d.), t. y. palaukęs daugiau nei mėnesį, ir nesulaukęs veiksmų iš Departamento, kreipėsi į Departamento direktorių su 2025 m. rugsėjo 30 d. prašymu dėl informacijos apie sprendimo (ne)vykdymą pateikimo. Pareiškėjas, susipažinęs su Departamento direktoriaus 2025 m. spalio 14 d. raštu Nr. B-302 /2025(1.20 E), kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimo įgyvendinimo buvo priimtas Departamento direktoriaus 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija, nedelsdamas, t. y. 2025 m. spalio 24 d., kreipėsi į teismą su skundu. Taigi šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, laiku ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų, buvo aktyvus, rūpestingas, sąžiningas ir atidus.

Primintina, kad DBSIS po Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendimu esančioje Departamento direktoriaus rezoliucijoje, kuri įvardijama kaip 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija, yra nurodyta: „atmesti pareigūno R. Z. prašymą kaip nepagrįstą.“ Nei minėtoje rezoliucijoje, nei kituose Departamento dokumentuose nėra aiškiai įvardyta, koks pareiškėjo prašymas turimas omenyje, ir nėra aiškiai nurodyta, kad Departamento direktoriaus sprendimas yra priimamas būtent dėl Komisijos 2025 m. liepos 25 d. sprendime pateikto siūlymo, t. y. kad Departamentas nevykdys Komisijos sprendimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad, kaip nurodyta skunde ir atskirajame skunde, pareiškėjas galėjo nesuprasti Departamento direktoriaus 2025 m. liepos 31 d. rezoliucijos turinio.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip objektyvios, nepriklausiusios nuo jo valios ir pakankamai svarbios praleistam terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimas – pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Išvados dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 22 d. susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl jam nepriklauso kompensacija, – yra suformuluotas netinkamai. Pažymėtina, kad tam tikrų faktų nustatymas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pripažinimas, jog viešojo administravimo subjektas veikė netinkamai arba neveikė, gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Toks reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju iš pareiškėjo skundo galima suprasti, jog pareiškėjas siekia Išvados (jos dalies) panaikinimo, tačiau pareiškėjas turėtų patikslinti savo reikalavimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai patenkinti atskirąjį skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjui atnaujinamas terminas skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. Z. terminą skundui paduoti.

Perduoti pareiškėjo R. Z. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė