922fb46c-e98a-43cb-ba3e-a4a47db4077b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2255-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01251-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.5.5.; 3.2.4.8.2., 2.6.1.4.; 2.6.2.1. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. V., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovo atstovams advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei ir advokato padėjėjui Jurgiui Å liogeriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl atleidimo nuo dalies palÅ«kanų mokėjimo ir prievolės dalies įvykdymo pripažinimo, dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nepagrįstumo, trečiasis asmuo - antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas R. V. 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į Vilnius apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (pradinis atsakovas - Luminor Bank AB), kurį patikslino 2018 m. liepos 16 d., ir praÅ¡o: kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esančiÄ hipotekÄ jungtine hipoteka; atleisti ieÅ¡kovÄ R. V. nuo 50 procentų palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tokiu bÅ«du jas sumažinant nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR; pripažinti, kad ieÅ¡kovas R. V. pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 dienai grÄ Å¾ino 192 521,65 EUR kredito dalį. Pagal šį ieÅ¡kinį užvesta civilinė byla Nr. e2-2255-467/2019.

2. IeÅ¡kovas R. V. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (pradinis atsakovas - Luminor Bank AB) ir praÅ¡o: kvalifikuoti (pripažinti) 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/12005/0002896 ir jo 2007-05-15 priede Nr. 1 (pakeitimai) esančiÄ hipotekÄ jungtine hipoteka; sumažinti 2014-02-07 vykdomajame įraÅ¡e (notarinio registro Nr. 14-1020) palÅ«kanas, nurodytas konkrečiu skaičiumi, nuo 375 626,51 Lt (108 788,96 EUR) iki 262 745,78 Lt (76 096,44 EUR); sumažinti 2014-02-07 vykdomajame įraÅ¡e (notarinio registro Nr. 14-1020) nurodytÄ 9 proc. metinių palÅ«kanų dydį iki 5 proc. metinių palÅ«kanų dydžio, skaičiuojamų nuo 1 388 351,59 Lt negrÄ Å¾into kredito sumos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo (ieÅ¡kinio pateikimo dienai mažintina suma yra 70 892,54 EUR); pakeisti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2014-02-07 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 14-1020) dalyje dėl kompensuojamųjų ir procesinių palÅ«kanų, nurodant, kad iÅ¡ skolininko R.

V. hipotekos kreditoriaus Luminor bank AB naudai iÅ¡ieÅ¡kotinos 76 096,44 EUR palÅ«kanos ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo 1 388 351,59 Lt (402 094,41 EUR) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal šį ieÅ¡kinį užvesta civilinė byla Nr. e2-4278-864/2018.

3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-4278-864/2018 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2255-467/2019.

4. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniuose ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis ir atsakovas AB DNB NORD bankas (kurio teisių perėmėjas yra Luminor Bank AB, vėliau - Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2007-06-18 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, pagal kurios specialiÄ jÄ dalį atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 1 000 000 Lt kredito linijos limitÄ vartojimo reikmėms iki 2010-08-30. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 11.2 punkte Å¡alys susitarė, kad suteikiamo kredito lėšos turi bÅ«ti panaudotos tik susietų obligacijų įsigijimui, bet ne vėliau kaip iki 2007-08-30.

5. Prievolės įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas hipotekos lakÅ¡tu antriniu įkeitimu įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 16 vnt. žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose (9 punktas).

6. Taip pat ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 1 332 252,10 EUR kreditÄ (1.2 punktas) 56 000 vnt. obligacijų apmokėjimui (1.6 punktas), o ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ bei sumokėti 4,85 proc. dydžio palÅ«kanas (1.3 punktas). Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kreditas suteikiamas banko ir kliento prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įsipareigojimų įskaitymo bÅ«du, t.y.

įskaitomas kliento įsipareigojimas apmokėti už pasiraÅ¡omas obligacijas pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį bei banko įsipareigojimas suteikti kreditÄ pagal Å¡iÄ sutartį. Ä®skaitymas įvykdomas bei kreditas laikomas suteiktu obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nurodytÄ obligacijų apmokėjimo dienÄ . 7. IeÅ¡kovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (investuotojas) įsipareigojo pasiraÅ¡yti 56 000 vnt. obligacijų (1.6 punktas) bei sumokėti atsakovui (emitentui) 5 600 000 Lt bendrÄ obligacijų kainÄ (1.8 punktas), kuriÄ gavo iÅ¡ atsakovo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.

Tokiu bÅ«du atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 1 000 000 Lt kreditÄ pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, taip pat suteikė ieÅ¡kovui 1 332 252,10 EUR kreditÄ pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį ir visÄ Å¡iÄ bendrÄ kredito sumÄ â€“ 5 600 000 Lt ieÅ¡kovas panaudojo pasiraÅ¡ydamas ir apmokėdamas 56 000 vnt. obligacijų pagal 2007-08-23 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Obligacijos nei žadėto, nei kitokio pelno neuždirbo, atsakovas, pasibaigus Å¡ių sutarčių terminui, iÅ¡pirko 56 000 vnt. obligacijų už nominaliÄ vertę (5 600 000 Lt), taip faktiÅ¡kai susigrÄ Å¾indamas paskolintas sumas, tačiau Å¡ias sumas paskirstė savo nuožiÅ«ra ir ieÅ¡kovui liko pareiga mokėti palÅ«kanas pagal šį rizikingÄ ir nepavykusį investavimo produktÄ .

Liko nepadengta 673 119,26 Lt kredito suma ir 2012-10-05 dienai susikaupusios 136 671,67 Lt palūkanos bei 17 138,87 Lt delspinigiai.

8. IeÅ¡kovas pažymi, kad 2015 metais kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankui į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuriame, patikslinęs savo reikalavimÄ , prašė atleisti ieÅ¡kovÄ nuo kredito, palÅ«kanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tinkamai neatskleidė ieÅ¡kovui siÅ«lomo investavimo produkto rizikos laipsnio, įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias įsipareigojama mokėti palÅ«kanas, todėl atsakovas pažeidė prievolę ir dėl to teismas atleido ieÅ¡kovÄ nuo 50 procentų palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir pažymėjo, kad toje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo palÅ«kanų mokėjimo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį.

9. IeÅ¡kovas dabar paduotu ieÅ¡kiniu įrodinėja, kad jam, kaip neprofesionaliam investuotojui, pasiraÅ¡ant 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, atsakovas netinkamai pateikė visÄ informacijÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ investuoti skolintomis lėšomis, atsakovas neatskleidė ieÅ¡kovui rizikos, kad tuo atveju, jei iÅ¡ obligacijų įsigijimo nebus pelno, kuris padengtų palÅ«kanas, neigiamas pasekmes patirs tik ieÅ¡kovas. Taigi, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ sumažinti atsakovo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį apskaičiuotų 194 196,72 EUR palÅ«kanų mokėjimÄ 50 procentų, sumažinant palÅ«kanas nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR.

Kadangi atsakovas savo valia nurašė nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos visas 194 196,72 EUR palÅ«kanas pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, teismui sumažinus jų dydį 50 procentų, atsiras pagrindas praÅ¡yti sumažintÄ jÄ 97 098,36 EUR sumÄ pridėti prie negrÄ Å¾into kredito dalies pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, taip pripažįstant, kad ieÅ¡kovas 2010-09-01 dienÄ yra įvykdęs ne 326 880,74 Lt (94 671,21 EUR), bet 191 769,57 EUR prievolę dėl negrÄ Å¾into kredito pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, todėl negrÄ Å¾into kredito dalis bus mažintina nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR.

10. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas pradėjo nepagrįstÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, nes reikalauja, kad antstolė skolÄ pagal 2007-06-18 kredito linijos sutarties pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ â€“ notarės 2014-02-07 atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-1017, iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ visų hipoteka įkeistų 16 vnt. žemės sklypų kartu paėmus ir jų neskaidant, o ne iÅ¡ tiek vienetų žemės sklypų, kiek realiai pagal jų vertę reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. 11. 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243 9.1 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovo įsipareigojimai pagal Å¡iÄ sutartį užtikrinami hipotekos lakÅ¡tu antriniu įkeitimu to paties kreditoriaus naudai.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas to paties kreditoriaus (atsakovo) naudai pagal du kreditavimo sandorius dviem hipotekos lakÅ¡tais įkeitė tÄ patį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 16 vnt. žemės sklypų, o bÅ«tent: 2 300 000 Lt (666 126,04 EUR) prievolės pagal 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05 IV ir jos pakeitimÄ Ä¯vykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡tu Nr. 04/12005/0002896 ir jo pakeitimu pirminiu įkeitimu įkeitė 16 vnt. atskirai apraÅ¡ytų įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų, kurie hipotekos lakÅ¡to pakeitime yra kiekvienas atskirai įkainotas, galiausiai nurodant bendrÄ jų visų rinkos vertę – 8 094 000 Lt (2 344 184,43 EUR).

Dėl to 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/12005/0002896 ir jo pakeitime esančios prievolės kvalifikuotinos (pripažintinos) jungtine hipoteka. 12. 1 000 000 Lt (289 620,01 EUR) prievolės pagal kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡tu Nr. 04/1/2007/0003278 antriniu įkeitimu įkeitė tuos pačius 16 vnt. atskirai apraÅ¡ytų įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų, kurie hipotekos lakÅ¡te yra kiekvienas atskirai įkainotas, nurodant bendrÄ jų rinkos vertę – 8 094 000 Lt (2 344 184,43 EUR).

Vadinasi, bendras 955 746,05 EUR reikalavimo dydis buvo užtikrintas tuo pačiu nekilnojamuoju turtu už 2 344 184,43 EUR rinkos vertę.

13. Pirminiu įkeitimu užtikrinto reikalavimo 103 585,06 EUR dalį ieÅ¡kovas ginčija, praÅ¡ydamas Å¡ia dalimi sumažinti ieÅ¡kovo hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ . Antriniu įkeitimu užtikrinto reikalavimo 97 850,45 EUR dalį ieÅ¡kovas taip pat ginčija. Vadinasi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas ginčija bendrÄ 201 435,51 EUR hipoteka užtikrinto reikalavimo dalį, o, jÄ nuginčijus, liks 754 310,54 EUR hipoteka užtikrintas reikalavimas, kurį abiejų hipotekos lakÅ¡tų sudarymo metu ieÅ¡kovas užtikrino 2 344 184,43 EUR vertės nekilnojamuoju turtu.

14. Å ios aplinkybės hipotekos lakÅ¡to Å¡alims hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu leido suprasti, kad įkeičiamo turto bendrai vertei esant gerokai (2,5 karto) didesnei už prievolės dydį, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju skola bus iÅ¡ieÅ¡koma ne iÅ¡ viso įkeisto turto kaip vieno bendro objekto, bet iÅ¡ atskirų žemės sklypų, kurių vertės užtektų kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos lakÅ¡te nėra įtvirtinta sÄ lygų, numatančių atsakovo teisę skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo metu parduoti visÄ Ä¯keistÄ turtÄ kaip vientisÄ objektÄ .

15. IeÅ¡kovo teigimu, konkretus durpių telkinys gali bÅ«ti naudojamas atskirai. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 yra 2017-03-21 ekspertizės aktas Nr. 1703/01-1, kurio 73-74 puslapiuose yra pateikta eksperto iÅ¡vada dėl įkeisto turto (16 vnt. žemės sklypų) rinkos vertės. Ekspertizės akte yra įvertinta kiekvieno iÅ¡ 16 vnt. atskirų žemės sklypų rinkos vertė, taip pat įvertinti du atskiri durpynai, kuriuos sudaro minėti 16 vnt. žemės sklypų ir kurių susumuota vertė sudaro bendrÄ visų žemės sklypų rinkos vertę. Ta aplinkybė, kad yra įmanoma įvertinti kiekvieno hipoteka įkeisto žemės sklypo ar durpių telkinio rinkos vertę atskirai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys susitarė dėl jungtinės hipotekos ir dėl to yra galimybė parduoti tiek turto, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

16. Atsakovas ketina iÅ¡ viso hipoteka įkeisto turto, kurio bendra rinkos vertė yra 1 189 200 EUR, patenkinti esamÄ pirminiu ir antriniu įkeitimu užtikrintÄ bendrÄ 955 746,05 EUR reikalavimo dydį, tačiau, vertinant tai, kad nagrinėjamoje byloje, sujungus bylas, yra ginčijama bendra atsakovo 201 435,51 EUR reikalavimo dalis, laikytina, kad, ieÅ¡kovui nuginčijus atsakovo 201 435,51 EUR reikalavimo dydį, bÅ«tų galima neparduoti konkrečių žemės sklypų, kurių verčių suma siektų nuginčytÄ jÄ 201 435,51 EUR sumÄ , ir taip ieÅ¡kovas iÅ¡saugotų nuosavybės teisę į 201 435,51 EUR vertės žemės sklypus.

17. IeÅ¡kovas pažymi, kad, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 atleido ieÅ¡kovÄ nuo 50 procentų palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, tačiau teismas vertino abi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas investavimo sutartis – 2007-06-18 kredito linijos sutartį ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, nes tai matyti iÅ¡ teismo sprendimo motyvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sÄ lygas, ypatingai Å¡ios sutarties 1.3 punkte įtvirtintÄ 4,85 proc. palÅ«kanų normÄ . IeÅ¡kovas laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje ir iÅ¡ naujo teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovo prievolės pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį pažeidimo, įrodinėti nereikia.

18. Teismo vertinimu toje byloje, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos 2007-06-18 kredito linijos sutartis ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis yra tarpusavyje susijusios. Atsakovas, sudarydamas su ieÅ¡kovu 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, elgėsi taip pat, kaip ir sudarydamas 2007-06-18 kredito linijos sutartį, t.y., kaip numato Finansų priemonių rinkų įstatymas, atsakovas nesurinko informacijos apie ieÅ¡kovÄ , kad bankas suprastų esminius faktus apie klientÄ (ieÅ¡kovÄ ) ir turėtų pakankamÄ pagrindÄ manyti, tinkamai atsižvelgus į teikiamos paslaugos pobÅ«dį ir apimtį, kad konkretus rekomenduojamas ar sudarytas sandoris atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, toks klientas (ieÅ¡kovas) yra finansiÅ¡kai pajėgus prisiimti bet kokiÄ susijusiÄ investicinę rizikÄ , atitinkančiÄ jo investavimo tikslus, toks klientas turi pakankamai patirties ir žinių, kad suvoktų su sandoriu susijusiÄ rizikÄ , kadangi informacijos apie potencialų klientÄ rinkimas yra neatskiriamai susijęs su informacijos klientui apie ketinamÄ Ä¯sigyti finansinį produktÄ tinkamu parinkimu ir atskleidimu; atsakovas tinkamai neatskleidė ieÅ¡kovui siÅ«lomo investavimo produkto rizikos laipsnio, įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias įsipareigojama mokėti palÅ«kanas, nors bankas turėjo aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui kaip neprofesionaliam investuotojui ir įspėti jį dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikas, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju banko darbuotojai tik akcentavo ieÅ¡kovui galimÄ investicijos naudÄ ; atsakovas neatskleidė ieÅ¡kovui informacijos apie galimÄ interesų konfliktÄ .

19. Atsakovas rekomendavo ieÅ¡kovui įsigyti investavimo produktÄ â€“ obligacijas, susietas su akcijų indeksais, o ieÅ¡kovas jas įsigijo banko skolintomis lėšomis už 4,85 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Atsakovas ieÅ¡kovui, kaip neprofesionaliam investuotojui, aiÅ¡kiai ir suprantamai neatskleidė investavimo produkto rizikos laipsnio ir neįspėjo dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos. Vadinasi, atsakovas pažeidė prievolę ir tai yra pagrindas pagal CK 6.64 straipsnį konstatuoti, kad dėl tokio savo elgesio atsakovas privalo prisiimti dalį rizikos, 50 procentų sumažinant palÅ«kanas pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį nuo 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) iki 97 850,45 EUR.

20. Atsakovas 2012-10-09 raÅ¡te Nr. 30.58.17/4619 nurodė, kad 2010-08-25 iÅ¡pirko visas 56 000 vnt. obligacijų nominalia verte už 5 600 000 Lt ir iÅ¡ gautų lėšų padengė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu suteiktÄ 1 332 252,10 EUR kreditÄ bei 194 196,72 EUR susikaupusias palÅ«kanas. 194 196,72 EUR dydžio palÅ«kanas pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį atsakovas tiesiog savo valia nurašė nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos (sutarties 6 punktas). Vertinant tai, kad savo pareigas pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį atsakovas netinkamai vykdė ir jas pažeidė dar sutarties sudarymo metu, laikytina, kad atsakovas 194 196,72 EUR palÅ«kanų nuraÅ¡ymo nuo sÄ skaitos metu (2010-08-25) neturėjo teisės į 100 procentų dydžio palÅ«kanas, todėl turėjo teisę nuraÅ¡yti 50 procentų dydžio palÅ«kanų sumÄ , kuriÄ sudaro 97 850,45 EUR, o likusiÄ 50 procentų palÅ«kanų sumÄ , sudarančiÄ 97 850,45 EUR, atsakovas 2010-09-01 dienÄ turėjo nukreipti kredito pagal kredito linijos sutartį padengimui, vietoje 326 880,74 Lt (94 671,20 EUR), padengdamas 192 521,65 EUR kredito dalį.

21. IÅ¡ atsakovo 2012-10-09 raÅ¡to Nr. 30.58.17/4619 matyti, kad pagal kredito linijos sutartį atsakovas iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡pirkus obligacijas, 2010-09-01 padengė tik 326 880,74 Lt (94 671,20 EUR) kredito sumÄ ir liko nepadengta 673 119,26 Lt (194 948,81 EUR) kredito suma. Vadinasi, teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovas nepagrįstai nurašė 97 850,45 EUR palÅ«kanų dalį pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, o privalėjo Å¡ia 97 850,45 EUR suma padengti kredito dalį pagal kredito linijos sutartį, yra pagrindas pripažinti, kad dalį prievolės pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį ieÅ¡kovas įvykdė, t.y., kad pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 dienÄ grÄ Å¾into kredito dalis yra 192 521,65 EUR, o negrÄ Å¾into kredito dalis yra 97 098,36 EUR.

22. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017, o reikalavimas dėl 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esančios hipotekos kvalifikavimo (pripažinimo) jungtine hipoteka reiÅ¡kiamas praleidus bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl vien Å¡iuo pagrindu Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti atmestas.

23. Atsakovas pažymi, kad bankas 2007 m. pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas (toliau – SASO), kurios, kaip investavimo priemonė, patenkino du esminius bet kurio investuotojo norus – galimybę gauti neriboto dydžio grÄ Å¾Ä , rizikuojant iÅ¡ anksto žinomu galimo nuostolio maksimaliu dydžiu (investuojant skolintas lėšas), arba apskritai nerizikuojant patirti nuostolio (investuojant nuosavas lėšas). Investavimas savomis ir skolintomis lėšomis reiÅ¡kė, kad bankas suteikia klientui paskolÄ su fiksuoto dydžio palÅ«kanomis, kurios sumokamos tik po SASO iÅ¡pirkimo termino. Kadangi palÅ«kanos yra fiksuotos, asmuo iÅ¡ anksto gali pasiskaičiuoti maksimalų nuostolį, kurį sudarytų už paskolÄ mokėtinos palÅ«kanos, jei akcijų indeksai nepakils.

24. IeÅ¡kovas savo iniciatyva ir sprendimu pasirinko Å¡iek tiek modifikuotÄ antros strategijos variantÄ â€“ pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį gautas paskolos lėšas (1 000 000 Lt) investavo kaip nuosavas, o likusiÄ 4 600 000 Lt sumÄ sukaupė ir panaudojo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį. Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso bendrÄ sumÄ â€“ 5 600 000 Lt ieÅ¡kovas panaudojo 56 000 vnt. obligacijų įsigijimui pagal 2007-08-23 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį.

25. IeÅ¡kovo įsigytos obligacijos, minėtų sutarčių terminu, ieÅ¡kovo tikėto pelno neuždirbo, ieÅ¡kovas patyrė nuostolį, todėl dar 2015 metais kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovui į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Laiko, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių sudarymo ir iÅ¡ tokių sandorių ieÅ¡kovui kilusių neigiamų pasekmių, buvo visiÅ¡kai iÅ¡spręstas – Å¡io ginčo atžvilgiu tarp Å¡alių įsivyravo teisinė taika, dėl to Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta.

26. Atsakovas pažymi, kad jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas prašė atleisti ieÅ¡kovÄ nuo kredito (194 948,81 EUR) palÅ«kanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį priskaičiuotos palÅ«kanos banko vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo konvertuotos (modifikuotos) į kreditÄ pagal minėtÄ 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243. Apeliacinės instancijos teismas 2017-02-17 nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog ginčijama kredito linijos 2007-06-18 sutartimi ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui buvo modifikuotas, perverčiant skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pagrindu susikaupusias palÅ«kanas į kredito linijos sutarties pagrindu kylančius reikalavimus.

Nagrinėjamu nauju ieÅ¡kiniu, kitaip suformavęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų teisinių pasekmių (bylos rezultato), t.y. iÅ¡vengti prievolių vykdymo (palÅ«kanų mokėjimo) pagal su SASO įsigijimu susijusius ginčo sandorius.

27. IeÅ¡kovas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pasirinko, jo manymu, pakankamÄ reikalavimÄ , kad bÅ«tų atstatytos ieÅ¡kovo pažeistos teisės ir tarp Å¡alių bÅ«tų pasiekta teisinė taika. IeÅ¡kovas dar aptariamos bylos nagrinėjimo metu galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ , be kita ko, atleisti ieÅ¡kovÄ ir nuo 50 proc. palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tačiau to nepadarė, taip dar kartÄ patvirtindamas, jog savo pažeistas teises dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių sudarymo pasirinko ginti kitu teisiniu bÅ«du, t.y. siekdamas bÅ«ti atleistu nuo visų sutartinių įsipareigojimų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243.

Atsakovo teigimu, esant galiojančiam nuo 2014-02-07 iÅ¡duotam notaro vykdomajam įraÅ¡ui Nr. 14-1017, ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo teigti, kad bankas pradėjo nepagrįstÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ar pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ . Laiko, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atitinkamam reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikÅ¡ti (CK 1.125 str. 1 d.).

28. Atsakovas nurodo, kad Å¡alys nei pirminės 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/12005/0002896 ir jos 2007-05-15 priede Nr. 1, nei antrinės hipotekos lakÅ¡te Nr. 04120070003278 nėra susitarę dėl jungtinės hipotekos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti prieÅ¡ingai. Banko naudai yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrÄ durpių telkinį, todėl vykdomosiose bylose durpynų telkinį sudarantys įkeisti žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ir dėl tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytus prejudicinius faktus ieÅ¡kovas kvestionuoja pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

29. Pažymi, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ ginčijo antstolės V. MeÅ¡kauskienės veiksmus, tačiau ieÅ¡kovo skundai ir argumentai dėl banko neteisėtai pradėto vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taigi, durpynų telkinį sudarančių žemės sklypų (16 vnt.) pardavimo kartu, kaip bendro objekto, teisėtumas ir ekonominis pagrindimas yra nustatytas teismo ir neturėtų bÅ«ti pakartotinai Å¡iuo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu kvestionuojamas.

30. IeÅ¡kovas dublike nesutiko su atsakovo teiginiais, neva pareikÅ¡tas tapatus ieÅ¡kinys, kuris jau buvo iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017. Akcentavo, kad ieÅ¡kovas su atsakovu tuo pačiu laikotarpiu buvo sudaręs keletÄ skirtingų sutarčių. IÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pakeitimo, numatant, kad kreditai pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovui suteikti neatlygintinai.

Tačiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ieÅ¡kovas 2015-09-10 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, kuriame suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip: atleisti ieÅ¡kovÄ nuo kredito (194 948,81 EUR), palÅ«kanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo. Teismas minėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo priėmė. IeÅ¡kovui pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovas minėtoje civilinėje byloje nekėlė reikalavimo dėl atleidimo nuo dalies palÅ«kanų mokėjimo pagal kitÄ sutartį, t.y. pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.

31. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties, sudarytos 2007-08-23, palÅ«kanų mokėjimo, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, ar Å¡ioje sutartyje numatytų palÅ«kanų atsakovas reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagrįstai. Teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ nuo kredito, palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, todėl teismas nagrinėjo reikalavimÄ , atitinkantį ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ . Vadinasi, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi nebuvo sprendžiamas ir nėra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo reikalavimas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo dalies palÅ«kanų mokėjimo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.

32. Tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-29 sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2017-02-17 nutartyje, nagrinėdami konkretų vienÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , vertino aplinkybes, kurios apėmė ginčo Å¡alių keletÄ sudarytų tarpusavyje susijusių sandorių, t.y. ne tik 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243, bet ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sudarymo aplinkybes, pasisakė dėl atsakovo pareigų sudarant abi sutartis ir konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Tačiau tokio nustatyto atsakovo veiksmų neteisėtumo pasekmes teismas taikė tik vieno sandorio atžvilgiu (dėl 2007-06-18 kredito linijos sutarties Nr. K-2411-2007-243), nes toks buvo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas).

33. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį motyvais, kad yra praleidęs bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikÅ¡ti, nes ieÅ¡kovas neginčija hipotekos sandorio ir nepraÅ¡o teismo „perkvalifikuoti“ paprastosios hipotekos į jungtinę hipotekÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo konstatuoti, kad hipoteka, įtvirtinta hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278, yra jungtinė hipoteka ir bÅ«tent dėl tokios jungtinės hipotekos Å¡alys susitarė pasiraÅ¡ydamos hipotekos lakÅ¡tÄ .

CK 1.125 straipsnis nenumato sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl kreditoriaus veiksmų teisėtumo pareikÅ¡ti, o, kadangi atsakovo neteisėti veiksmai, inicijuojant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , prieÅ¡taraujantį hipotekos lakÅ¡tui, prasidėjo ne anksčiau kaip 2014-02-07 iÅ¡davus vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , todėl ieÅ¡kovas nėra praleidęs bendro 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovas nekvestionuoja įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutarties, tačiau nurodo, kad minėtoje nutartyje teismas nesprendė dėl hipotekos pripažinimo jungtine hipoteka.

34. IeÅ¡kovas pažymi, kad negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad banko naudai pagal hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 04/1/2007/0003278 yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrÄ durpių telkinį. Su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai tvirtina prieÅ¡ingai: egzistuoja du skirtingi durpių telkiniai – Gudžių durpių telkinys ir Purvų – ButniÅ«nų durpių telkinys. 2017-03-21 ekspertizės akto Nr. 1703/01-1 2.11.1 lentelėje taip pat nurodyta, kad visų 16 vnt. žemės sklypų rinkos vertė yra paskirstyta atskiriems durpių telkiniams (durpynams).

Kadangi ginčas kilo dėl tinkamo hipotekos kvalifikavimo, bÅ«tina analizuoti hipotekos lakÅ¡to turinį (daiktų iÅ¡vardijimÄ , kiekvieno įkainojimÄ , kiekvieno pardavimui atskirai reikÅ¡mingų sÄ lygų nurodymÄ , atskiros pardavimo sÄ lygos iÅ¡dėstymÄ , eiliÅ¡kumo nustatymÄ hipotekos lakÅ¡te) ir Å¡alių valiÄ , buvusiÄ hipotekos lakÅ¡to sudarymo metu, o ne tik apsiriboti įkeisto turto panaudojimu. Du atskiri durpių telkiniai gali bÅ«ti naudojami atskirai, ypatingai vertinant tai, kad teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir iÅ¡ dalies atleidus ieÅ¡kovÄ nuo prievolės įvykdymo, gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog kreditorius siekia parduoti daugiau turto, negu jo reikia reikalavimui patenkinti ir dėl to durpių telkiniai gali bÅ«ti naudojami atskirai.

35. Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriame laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas yra iÅ¡ esmės tapatus jau iÅ¡nagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bei kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esančia hipotekÄ jungtine hipoteka. Akcentuoja, kad ieÅ¡kovas tiek iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, tiek naujai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia tapataus rezultato. IeÅ¡kovo įsipareigojimai pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį (palÅ«kanos) buvo padengti 2007-06-18 kredito linijos sutarties lėšomis.

Tokiu bÅ«du neįvykdyti ieÅ¡kovo įsipareigojimai pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį (negrÄ Å¾intas kreditas) atitiko lėšų sumÄ , identiÅ¡kÄ sumokėtai palÅ«kanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį lėšų sumÄ . Be to, net ir tenkinus ieÅ¡kovo materialinį teisinį reikalavimÄ ir kvalifikavus (pripažinus) 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 04/1/2007/0003278 esant jungtine hipoteka, toks teismo sprendimas ginčo Å¡alims nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ visų 16 vnt.

žemės sklypų.

36. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje (CBP-1254), pareikÅ¡tame civilinėje byloje Nr. e2-4278-864/2018, kuri vėliau buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, papildomai nurodė, kad, ieÅ¡kovui neįvykdžius kreditavimo sutarties Nr. 25-05 IV su jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais, atsakovas 2012-01-27 nutraukė kreditavimo sutartį ir dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarę RasÄ Birutienę dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, kuri 2014-02-07 atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 1 388 351,59 Lt (402 094,41 EUR) negrÄ Å¾into kredito, 375 626,51 Lt ( 108 788,96 EUR) palÅ«kanų, 41 760,54 Lt (12 094,69 EUR) delspinigių, 319,60 EUR notaro iÅ¡laidų, 9 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 1 388 351,59 Lt (402 194,41 EUR) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas antstolei Virginijai MeÅ¡kauskienei pateikė vykdyti 2014-02-07 notarės vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir kartu prašė visÄ Ä¯keistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus) pateikti pardavimui viename komplekse neskaidant, t.y. parduodant visus 16 vnt.

žemės sklypų kartu. Antstolė 2018-03-19 raÅ¡tu Nr. S-18-15-3518 notarės 2014-02-07 vykdomojo įraÅ¡o Nr. 14-1020 pagrindu paskelbė viso hipoteka įkeisto turto (16 vnt. žemės sklypų) pirmÄ sias varžytynes.

37. Antstolės 2018-03-19 raÅ¡te, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytinės, yra nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydis pagal vykdomÄ jį dokumentÄ yra 672 116,66 EUR, o pradinė bendra visų atskirų žemės sklypų turto pardavimo kaina yra 951 360 EUR, kas reiÅ¡kia, jog, parduodant hipoteka įkeistÄ turtÄ , jo yra parduodama 279 243,34 EUR daugiau negu reikia hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimui pagal vykdomÄ jį dokumentÄ patenkinimui. IeÅ¡kovas laiko, kad toks atsakovo reikalavimas prieÅ¡tarauja hipotekos lakÅ¡tui Nr. 04/12005/0002896, kuriame iÅ¡ esmės Å¡alys susitarė dėl jungtinės hipotekos.

Tuo atveju, jeigu būtų pripažintas susitarimas dėl jungtinės hipotekos, galėtų būti taikytas CK 4.194 straipsnis išieškojimo procese. Nors tiesiogiai hipotekos lakšte Nr. 04/12005/0002896 ir jos pakeitime šalys neįvardijo hipotekos rūšies - jungtinė, tačiau nenurodyta ir kitokia hipotekos rūšis. Tai matyti iš 2005-08-24 hipotekos lakšto Nr. 04/12005/0002896 turinio ir iš hipotekos lakšto pakeitimo. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės hipotekos lakšto šalims leido suprasti, kad įkeičiamo turto bendrai vertei esant gerokai didesnei už prievolės dydį, priverstinio išieškojimo atveju skola bus išieškoma ne iš viso įkeisto turto kaip vieno bendro objekto, bet iš atskirų žemės sklypų, kurių vertės užtektų kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

38. Hipoteka įkeistuose žemės sklypuose yra durpių telkiniai, kurie gali bÅ«ti naudojami atskirai pagal jų nustatytas ribas. Jungtinės hipotekos atveju CK 4.194 straipsnio 2 dalis draudžia parduoti visÄ jungtine hipoteka įkeistÄ turtÄ , jeigu jo yra per daug kreditoriaus reikalavimo dydžio patenkinimui. Ekspertizės akte yra įvertinta kiekvieno iÅ¡ 16 vnt. atskirų žemės sklypų rinkos vertė, kuri susumuota gaunant bendrÄ vertinamo turto rinkos vertę. Ta aplinkybė, kad yra įmanoma įvertinti kiekvieno hipoteka įkeisto žemės sklypo rinkos vertę atskirai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys susitarė dėl jungtinės hipotekos ir dėl to yra galimybė parduoti tiek turto, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Teismui patenkinus ieškinį, atsakovo reikalavimas sumažėtų 98 836,44 EUR suma (iki 573 280,22 EUR) ir būtų beveik 2 kartus mažesnis už viso hipoteka įkeisto turto vertę, kas reiškia, jog tiek nereikia atsakovo kaip kreditoriaus reikalavimo patenkinimui ir ieškovas turi teisę išsaugoti dalį hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, iš jo neišieškant.

39. IeÅ¡kovas laiko, kad kreditavimo sutartyje esanti sÄ voka „iki sugrÄ Å¾inimo bankui dienos“, apibrėžianti palÅ«kanų skaičiavimÄ ir mokėjimÄ , reiÅ¡kia galutinį kreditavimo sutartyje numatytÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , kuris turi bÅ«ti suprantamas kaip kredito grÄ Å¾inimas pagal grafikÄ iki sutartyje numatyto termino pabaigos, o ne iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Todėl Å¡alys, galutinai susitardamos dėl 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir papildomų palÅ«kanų, susitarė dėl vadinamųjų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kurios mokamos iki kreditavimo sutarties nutraukimo dienos. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

40. IeÅ¡kovo apskaičiavimu, atsakovas nepagrįstai reikalauja 9 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo (2014-02-07) iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2018-07-05), kas sudaro 159 516,26 EUR. Atsakovas turi teisę į 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo (2014-02-07) iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2018-07-05), kas sudaro 88 623,72 EUR.  41. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. e2-4278-864/2018, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atitinkamam reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikÅ¡ti (CK 1.125 str. 1 d.). Hipotekos sandoris sudarytas ir vieÅ¡ame registre įregistruotas 2005 metais, jo pakeitimas - 2007 metais, todėl yra suėjęs bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovas yra praleidęs, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį. Be to, Å¡alys nei 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/12005/0002896 ir jo 2007-05-15 priede Nr. 1, nei antrinės hipotekos lakÅ¡te Nr. 04120070003278 nebuvo susitarę dėl jungtinės hipotekos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti prieÅ¡ingai.

Banko naudai yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrÄ durpių telkinį, todėl vykdomosiose bylose durpynų telkinį sudarantys įkeisti žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ir dėl tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytus prejudicinius faktus ieÅ¡kovas nepagrįstai kvestionuoja pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Akcentavo, kad ieÅ¡kovo skola bankui pagal neįvykdytus kreditavimo sandorius yra labai didelė ir, tikėtina, kad net visų durpyno telkinį sudarančių 16 žemės sklypų pardavimo metu skola bankui visiÅ¡kai nebus padengta.

42. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina ir kvestionuoja 2005-08-18 kreditavimo sutartyje Nr. 25-05IV sutartas sÄ lygas dėl palÅ«kanų dydžio ir jo apskaičiavimo. Teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 19 punkte yra susitarta, kad palÅ«kanos už paskolÄ mokamos kiekvienÄ mėnesį nuo faktiÅ¡kai paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos. Kreditas iki Å¡iol bankui nėra sugrÄ Å¾intas. Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punktÄ sutarties nutraukimas nestabdo sutartyje numatytų palÅ«kanų, delspinigių ar kitų numatytų mokėjimų skaičiavimo. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrindžia ir nėra jokio teisinio pagrindu keisti prieÅ¡ daugiau nei 10 metų sudarytÄ sutartinę kreditavimo sutarties sÄ lygÄ dėl palÅ«kanų dydžio ir tokiu bÅ«du mažinti sutartÄ palÅ«kanų dydį už paskolÄ nuo vykdomajame įraÅ¡e nurodytos iÅ¡ieÅ¡komos 375 626,52 Lt palÅ«kanų sumos iki 262 745,78 Lt.

43. Trečiasis asmuo - antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas teikia reikalavimÄ dėl hipotekos lakÅ¡te esančios hipotekos kvalifikavimo (pripažinimo) jungtine hipoteka, tačiau, kaip pats nurodo ieÅ¡kinyje, hipotekos lakÅ¡tas sudarytas 2005-08-24, pakeitimas - 2007-05-15, kredito linijos sutartis - 2005-08- 18, jos pakeitimas - 2007-04-04, taigi, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teikia praleidęs bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tuo pagrindu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat akcentavo, jog vykdymo procese turto vertinimÄ atlikęs teismo ekspertas ekspertizės akte yra nurodęs, jog atskirų žemės sklypų panaudojimas durpių gavybai yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas. Teismo ekspertas pažymėjo ir tai, kad vertinami žemės sklypai buvo naudojami ir pagal naudojimo projektÄ yra paruoÅ¡ti jų naudojimui bendrame durpių telkinyje. IeÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ teikė skundus dėl antstolės veiksmų, ginčydamas žemės sklypų pardavimÄ , jų įkainojimÄ .

Teismas ieškovo skundus atmetė. Nutartys įsiteisėjusios.

44. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai, palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia iÅ¡saugoti dalį bankui įkeistų nekilnojamojo turto objektų (durpių telkinių), nes bankas juos parduoda kaip vienÄ objektÄ už keleriopai mažesnę kainÄ , nepaisant to, kad ieÅ¡kovas yra pateikęs ne vienÄ vertinimÄ .

45. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir visokiais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti jo atžvilgiu vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Mano, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tapatų ieÅ¡kinį, kuris jau yra iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nors lingvistiÅ¡kai ieÅ¡kinio reikalavimus formuluoja ir kiek kitaip. Dėl to ieÅ¡kinys gal ir gali bÅ«ti nagrinėjamas, tačiau netenkinamas, nes teisinė taika tarp Å¡alių jau buvo atkurta kitoje byloje. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia peržiÅ«rėti įsiteisėjusio teismo sprendimÄ teisinį vertinimÄ ne tik Å¡ioje byloje, bet ir skundais dėl antstolio veiksmų. IeÅ¡kinys atmestinas.

46. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. V. ir atsakovas AB DNB NORD bankas (kurio teisių perėmėjas yra Luminor Bank AB) 2007-06-18 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243, pagal kurios specialiÄ jÄ dalį atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 1 000 000 Lt kredito linijos limitÄ (3 punktas) vartojimo reikmėms (7 punktas) iki 2010-08-30 (4 punktas). Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 11.2 punkte Å¡alys susitarė, kad suteikiamo kredito lėšos turi bÅ«ti panaudotos tik susietų obligacijų įsigijimui, bet ne vėliau kaip iki 2007-08-30.

47. Prievolės įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas hipotekos lakÅ¡tu antriniu įkeitimu įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 16 vnt. žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose (9 punktas).

48. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 1 332 252,10 EUR kreditÄ (1.2 punktas) 56 000 vnt. obligacijų apmokėjimui (1.6 punktas), o ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ bei sumokėti 4,85 proc. dydžio palÅ«kanas (1.3 punktas). Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kreditas suteikiamas banko ir kliento prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įsipareigojimų įskaitymo bÅ«du, t.y. įskaitomas kliento įsipareigojimas apmokėti už pasiraÅ¡omas obligacijas pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį bei banko įsipareigojimas suteikti kreditÄ pagal Å¡iÄ sutartį. Ä®skaitymas įvykdomas bei kreditas laikomas suteiktu obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nurodytÄ obligacijų apmokėjimo dienÄ .

49. IeÅ¡kovas ir atsakovas 2007-08-23 sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (investuotojas) įsipareigojo pasiraÅ¡yti 56 000 vnt. obligacijų (1.6 punktas) bei sumokėti atsakovui (emitentui) 5 600 000 Lt bendrÄ obligacijų kainÄ (1.8 punktas), kuriÄ gavo iÅ¡ atsakovo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.

50. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių sandorių iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-563-275/2017, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Å ioje byloje teismas nusprendė atleisti ieÅ¡kovÄ R. V. nuo 50 proc. palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo.

51. Antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės kontoroje yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07050 ir Nr. 0015/14/07051, vykdomi du vykdomieji dokumentai: 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomieji įraÅ¡ai Nr. 14-1017 ir 14-1020, iÅ¡duoti pagal du ieÅ¡kovo neįvykdytus kreditavimo sandorius (2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 bei su SASO įsigijimu nesusijusiÄ 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV), kurių įvykdymui yra įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas – durpynų telkinį sudarantys 16 vnt. žemės sklypų (pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį užtikrinimui sudarytas hipotekos sandoris Nr. 04120070003278 - hipotekos lakÅ¡tu žemės sklypai įkeisti atsakovui antrine hipoteka).

52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendime pasisakė dėl abiejų Å¡alių veiksmų, turinčių reikÅ¡mės miÅ¡rios kaltės instituto taikymui ir Å¡ių nustatytų aplinkybių pagrindu priėmė sprendimÄ , kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės suvokė ir suprato (turėjo suprasti) sudarytų skolinimo sutarčių esmę, suprato, kad paskola suteikiama atlygintinai už palÅ«kanas, tačiau nevisiÅ¡kai tinkamai su jomis susipažino, neskaitė atidžiai visų sÄ lygų dėl rizikų“. Tuo pagrindu teismas ieÅ¡kovo veiksmus, sudarant ginčo sutartis, pripažino nepakankamai rÅ«pestingais ir apdairiais.

53. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ ir prejudicinę reikÅ¡mę. Materialieji tokio sprendimo padariniai - Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (CPK 279 str. 4 dalyje) ir sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 punkte). Pagal CPK 279 str. 4 d. draudžiama byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikÅ¡ti teisme tuos pačius ieÅ¡kinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tai taip pat reiÅ¡kia ir draudimÄ teismui pakartotinai nagrinėti iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti iÅ¡spręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

54. Kaip jau minėta, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų su SASO įsigijimu susijusių ginčo sandorių vertinimo, teismai jau yra pasisakę. Išnagrinėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl banko atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo (atsakomybės pagal prievoles atleidimo ir skolų nurašymo), ieškovui investavus į banko obligacijas nuosavomis ir skolintomis lėšomis, banko profesinio rūpestingumo ir informavimo pareigos bei investuotojo pareigos elgtis protingai ir apdairiai vertinimo. Nagrinėtoje byloje yra priimta galutinė ir neskundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pasiekta teisinė taika – ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies – ieškovas atleistas nuo 50 proc. palūkanų, nustatytų pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-24, mokėjimo.

55. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, toks teisių gynybos bÅ«das situacijoje, kurioje keliamas sutarčių dėl investavimo produkto ? obligacijų, susietų su akcijų indeksais (SASO), įsigijimo ar jų atskirų sÄ lygų galiojimo klausimas, yra priimtinas. Faktinis reikalavimas dėl mokėjimo palÅ«kanų sumažinimo arba atleidimo nuo jų gali bÅ«ti suformuluotas skirtingais teisiniais pagrindais ir nuo to priklauso teismo parenkamas teisinis palÅ«kanų mažinimo pagrindas, todėl nėra vieno modelio visoms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos ieÅ¡kovo teisės, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad ieÅ¡kovas turi ginamas materialines teises ir kad atsakovas jas pažeidė.

56. Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių gynimo įtvirtina prejudicinius faktus dėl Å¡ių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iÅ¡ jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ , nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

57. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas ir jau iÅ¡nagrinėtoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimÄ bei Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartį iÅ¡nagrinėtoje byloje nagrinėtas ginčas nėra tapatÅ«s, t. y., nors abiejų civilinių bylų (Å¡ios nagrinėjamos ir jau iÅ¡nagrinėtos) Å¡alys sutampa, tačiau skiriasi ieÅ¡kinio dalykas - civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016 ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas) buvo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo kredito, palÅ«kanų ir delspinigių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 mokėjimo, o Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas) yra atleisti ieÅ¡kovÄ nuo dalies palÅ«kanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį mokėjimo.

58. Teismas sutinka, kad teisiniu požiūriu šioje byloje ieškovo ieškiniu formuojama ieškinio dalyko formuluotė skiriasi nuo jau išnagrinėtoje byloje ieškovo formuoto materialiojo teisinio reikalavimo formuluotės. Nepaisant to, nors ir skiriasi šioje byloje ir išnagrinėtoje byloje ieškovo reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, kuriuo ieškovas siekė (siekia) atstatyti savo pažeistas teises, pažymėtina, kad šiuo atveju negalima visiškai atsiriboti nuo bendro teisinio konteksto ir tarp šalių kilusio ginčo esmės - dėl su akcijomis susietų obligacijų (SASO) įsigijimu susijusių kreditavimo sandorių sudarymo aplinkybių nustatymo, jų vertinimo, ginčo šalių atsakomybės laipsnio dėl iš šių sandorių sudarymo kilusių ieškovo nuostolių, atsakomybės pasidalijimo bei teisinės taikos tarp šalių atstatymo.

59. Kaip jau buvo minėta, Å¡alių ginčas dėl su SASO įsigijimu susijusių kreditavimo sandorių yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir pirmosios instancijos teismo sprendimu. BÅ«tent minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo Å¡alių atsakomybės (kaltės) dėl ieÅ¡kovui atsiradusių nuostolių ir Å¡ių nuostolių atlyginimo. Minėtoje byloje buvo konstatuota miÅ¡ri abiejų ginčo Å¡alių kaltė, todėl ieÅ¡kovo nuostolių paskirstymo klausimas taip pat buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovÄ atleidžiant nuo 50 proc. palÅ«kanų mokėjimo bankui pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas toje byloje apskritai nereiÅ¡kė konkretaus reikalavimo, susijusio su prievolių pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį vykdymu ir/ar atleidimu, nereiÅ¡kia, kad teismas nagrinėtoje byloje netyrė ir nevertino ieÅ¡kovo prievolių pagrįstumo ar atsakomybės laipsnio dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atsiradimo, Å¡ios sutarties kontekste. IeÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ materialinį teisinį reikalavimÄ â€“ atleisti nuo 50 proc. palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, kas yra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau, sprendžiant tokio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis prejudicinę galiÄ turinčių teismų sprendimų iÅ¡vadomis ir konstatuotomis aplinkybėmis, nes ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atleisti nuo 194 948,81 EUR negrÄ Å¾into kredito savo esme yra iÅ¡ esmės tapatus reikalavimui atleisti nuo 100 proc. palÅ«kanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kalbama iÅ¡ esmės apie tokio paties dydžio lėšų sumÄ , kurios mokėjimÄ bankui lėmė tarp ieÅ¡kovo ir banko sudarytų grupės iÅ¡ esmės tarpusavyje susijusių sandorių sudarymas siekiant vieno tikslo – SASO įsigijimo.

60. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas sudaro iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos kitoje byloje, t. y. naujas ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Naujai paaiÅ¡kėjusių ar jau iÅ¡nagrinėtoje byloje nenagrinėtų faktų ieÅ¡kovas nepateikė, ieÅ¡kiniu praÅ¡o įvertinti tuos pačius sandorius, kurie jau buvo kvestionuojami iÅ¡nagrinėtoje byloje.

61. IeÅ¡kovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį gautas paskolos lėšas (1 000 000 Lt) investavo kaip nuosavas, o likusiÄ 4 600 000 Lt sumÄ sukaupė ir panaudojo pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį. Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso bendrÄ sumÄ â€“ 5 600 000 Lt ieÅ¡kovas panaudojo 56000 vnt. obligacijų įsigijimui pagal 2007-08-23 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. IeÅ¡kovo įsigytos obligacijos, pasibaigus terminui, buvo iÅ¡pirktos už nominaliÄ vertę – 5 600 000 Lt. Å ias lėšas, kaip minėta, ieÅ¡kovas įgijo pagal atitinkamai 2007-06-18 kredito linijos sutartį ir 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį, todėl, vadovaujantis Å¡ių sutarčių nuostatomis, turėjo pareigÄ suteiktas lėšas (kreditÄ ) grÄ Å¾inti bei mokėti kitus sutartyse nurodytus mokėjimus (palÅ«kanas, delspinigius ir kt.).

Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje Å¡alys susitarė, kad klientas moka 4.85 proc. dydžio palÅ«kanas (sutarties 1.3 p., 5.1 p.), kurios sumokamos bankui kredito grÄ Å¾inimo dienÄ (sutarties 5.2 p.). Taigi, bankui už nominaliÄ vertę iÅ¡pirkus 56000 vnt. obligacijų, ieÅ¡kovo įsipareigojimai pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį (palÅ«kanos) buvo padengti 2007-06-18 kredito linijos sutarties lėšomis. Tokiu bÅ«du neįvykdyti ieÅ¡kovo įsipareigojimai pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį (negrÄ Å¾intas kreditas) atitiko lėšų sumÄ identiÅ¡kÄ sumokėtai palÅ«kanų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį lėšų sumÄ .

62. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiÅ¡kos pozicijos jau iÅ¡nagrinėtoje byloje laikėsi ir pats ieÅ¡kovas. Savo apeliaciniame skunde R. V. nurodė, kad, priimdamas sprendimÄ ir atleisdamas ieÅ¡kovÄ nuo 50 proc. įsipareigojimų bankui, teismas turėjo spręsti ne tik dėl palÅ«kanų, tačiau visų pirma dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo kredito, palÅ«kanų bei delspinigių pagal kredito linijos sutartį, kurie Å¡ioje byloje yra prilyginami iÅ¡ skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties kylančioms palÅ«kanoms.

Taigi, akivaizdu, kad jau iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas palÅ«kanas pagal 2007-08-23 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį prilygino negrÄ Å¾intam kreditui pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, todėl formuodamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ sÄ moningai siekė bÅ«ti atleistas nuo negrÄ Å¾into kredito mokėjimo pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį, o ne formavo atskirÄ materialinį teisinį reikalavimÄ bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų pagal jau įvykdytÄ 2007-08-23 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį mokėjimo.

MinėtÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovas, kaip pats nurodė savo į bylÄ teiktame apeliaciniame skunde, atsižvelgė į tai, kad ginčo nagrinėjimo dienai aktualus ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui buvo susidaręs tik iÅ¡ kredito linijos sutarties. IeÅ¡kovas įrodinėjo aplinkybę,kad pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų įsigijimui sutartį priskaičiuotos palÅ«kanos banko vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo konvertuotos (modifikuotos) į kreditÄ pagal minėtÄ 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243.

63. Kaip jau buvo minėta, iÅ¡nagrinėtoje byloje su SASO įsigijimu susijusių sandorių sudarymas, teismų buvo vertinamas kompleksiÅ¡kai, dirbtinai neatribojant vienos ar kitos kredito sutarčių, kurių pagrindu gautomis lėšomis ieÅ¡kovas ir investavo į SASO. Tuo tarpu aplinkybė, jog iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas teisinės taikos siekė formuodamas reikalavimÄ tik dėl prievolių pagal vienÄ iÅ¡ dviejų kredito sutarčių atleidimÄ (t.y. prievolių pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį atleidimÄ ), vertintina kaip ieÅ¡kovo diskrecijos teisė pasirinkti jo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ .

Šioje byloje pateikta kitokia reikalavimo formuluotė siekiamo bylos rezultato nepakeičia, o ieškinyje išdėstyti argumentai akivaizdžiai pakartoja jau išnagrinėtus įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Taigi, nagrinėjamoje byloje, taip pat kaip ir išnagrinėtoje byloje, ieškovo siekiamos teisinės pasekmės (bylos rezultatas) yra visiškai analogiškos – išvengti prievolių vykdymo (palūkanų mokėjimo) pagal su SASO įsigijimu susijusius sandorius, todėl konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas išnagrinėtas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos nutartimi ir šioje byloje pakartotinai nebeturi būti nagrinėjamas.

64. Pažymėtina, kad pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose neneigia ir remiasi aptariamuose įsiteisėjusiuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, taigi, pripažįsta, kad tarp šalių kilęs ginčas išnagrinėtas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos nutartimi.

65. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o sumažinti palÅ«kanas, iÅ¡ieÅ¡komas pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014-02-07 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-1020. Å io vykdomojo dokumento pagrindu iÅ¡ieÅ¡koma ieÅ¡kovo skola bankui pagal neįvykdytÄ 2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV. Visų pirma, tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kovas yra praleidęs bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi kreditavimo sandoris ir atitinkamos nuostatos dėl palÅ«kanų dydžio ir skaičiavimo yra sudarytas 2005 metais (pakeitimas 2007-04-04), todėl yra suėjęs bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.125 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Atsakovas praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas (CK 1.126 str. 2 d.).

66. Be to, ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina ir kvestionuoja 2005-08-18 kreditavimo sutartyje Nr. 25-05IV sutartas sÄ lygas dėl palÅ«kanų dydžio ir jo apskaičiavimo. Pagal 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-1020 banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos palÅ«kanos yra 375 626,51 Lt nesumokėtos palÅ«kanos už paskolÄ (palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditu (mokėjimo (pelno) funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos). CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

Å alys 2005-08-18 kreditavimo sutarties Nr. 25-05IV specialiosios dalies 5 p. ir 2007-04-04 susitarimo Nr. K-2411-2007-1 dėl 2005-08-18 kreditavimo sutarties Nr. 25-05IV sÄ lygų pakeitimo 1.3 punkte susitarė, kad už paskolÄ kredito gavėjas kiekvienÄ mėnesį moka bankui 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Atitinkamai 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos pagrįstai yra apskaičiuotos už paskolÄ už laikotarpį nuo 2010-08-26 iki 2013-12-19 (pareiÅ¡kimo dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo padavimo dienai), kas sudaro 375 626,52 Lt, o ne iki visiÅ¡ko kredito bankui sugrÄ Å¾inimo dienos, kaip nepagrįstai teigia ieÅ¡kovas.

67. Teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 19 punkte yra susitarta, kad palÅ«kanos už paskolÄ mokamos kiekvienÄ mėnesį nuo faktiÅ¡kai paimtos ir negrÄ Å¾intos kredito sumos. Kreditas iki Å¡iol bankui nėra sugrÄ Å¾intas. Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punktÄ sutarties nutraukimas nestabdo sutartyje numatytų palÅ«kanų, delspinigių ar kitų numatytų mokėjimų skaičiavimo. IeÅ¡kovas nepagrindžia ir nėra jokio teisinio pagrindu keisti prieÅ¡ daugiau nei 10 metų (praleista ieÅ¡kinio senatis) sudarytÄ sutartinę kreditavimo sutarties sÄ lygÄ dėl palÅ«kanų dydžio ir tokiu bÅ«du mažinti sutartÄ palÅ«kanų dydį už paskolÄ nuo vykdomajame įraÅ¡e nurodytos iÅ¡ieÅ¡komos 375 626,52 Lt palÅ«kanų sumos iki 262 745,78 Lt (76 096,44 EUR).

68. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka ir reiÅ¡kia reikalavimÄ sumažinti 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomajame įraÅ¡e Nr. 14-1020 iÅ¡ieÅ¡komas 9 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo pagrindinio reikalavimo sumos (1 388 351,59 Lt) nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki vykdomojo įraÅ¡o visiÅ¡ko įvykdymo dienos iki 5 procentų. Tokio savo reikalavimo ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepagrindžia ir nėra teisinio pagrindo sumažinti metinių palÅ«kanų dydžio. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . 9 proc. dydžio palÅ«kanos nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki visiÅ¡ko vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo dienos atlieka kompensacinę funkcijÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos) už tai, kad IeÅ¡kovas kaip kredito gavėjas laiku neįvykdė piniginės prievolės – negrÄ Å¾ino sutartyje numatytais terminais bankui kredito.

69. Pagal CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. 9 proc. palÅ«kanų dydis yra teisėtai ir pagrįstai yra apskaičiuotas pagal kreditavimo sutarties sÄ lygas, nes bÅ«tent kreditavimo sutarties bendrosios dalies 20 punkte yra susitarta, kad, praleidus sutartyje numatytus kredito grÄ Å¾inimo terminus, už laiku nesugrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ , kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palÅ«kanų mokėti bankui papildomas palÅ«kanas nuo laiku negrÄ Å¾intos kredito sumos, kurių dydis yra penkiasdeÅ¡imt procentų sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palÅ«kanų dydžio.

Papildomos palÅ«kanos sumokamos kartu su sutarties specialioje dalyje nustatytomis palÅ«kanomis sutarties bendroje dalyje nustatyta palÅ«kanų mokėjimo tvarka. Papildomos palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo sutartyje numatytų kredito grÄ Å¾inimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrÄ Å¾inimo bankui dienos.

70. Taigi, 9 proc. dydžio metinis palÅ«kanų dydis yra apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai prie kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. numatyto palÅ«kanų dydžio pridedant pusę Å¡ių palÅ«kanų dydžio, kaip tai susitarta kreditavimo sutarties bendrosios dalies 20 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palÅ«kanas pagal įstatymÄ turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

71. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl palÅ«kanų pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-1020 sumažinimo prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai dėl kreditoriaus teisių į palÅ«kanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už naudojimÄ si pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palÅ«kanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos). Nurodytos teisės normos (nutarties 24–27 punktai) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendra pinigų suma, kuriÄ privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iÅ¡ Å¡ių sumų:

1) neįvykdytos piniginės prievolės suma;

2) palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si pinigais, (mokėjimo (pelno) palÅ«kanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma;

3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma.

72. Nagrinėjamu atveju dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžio yra susitarta kreditavimo sutartyje, todėl mažinti jas ieÅ¡kovo pageidavimu nėra jokio teisinio pagrindo. Ta aplinkybė, kad kredito sutarties sudarymo metu galiojusios normos dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos kreditoriaus naudai (CK 4.192–4.196 straipsniai) nustatė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teismo tvarka (kreipiantis į hipotekos kreditorių), o pagal dabartinį reglamentavimÄ tokia skola iÅ¡ieÅ¡koma pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , nepaneigia kreditoriaus teisės į kompensuojamosios paskirties palÅ«kanas, taip pat ir už laikotarpį nuo kreipimosi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

73. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo su atsakovu sudaryta 2005-08-18 kreditavimo sutartis Nr. 25-05IV nėra vartojimo sutartis, kreditai suteikti ieÅ¡kovui komercinei veiklai vykdyti (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8 p.), dėl ko jam taikytinas verslininko, o ne vartotojo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Å iuo atveju su ieÅ¡kovu sudaryta kreditavimo sutartis nėra vartojimo sutartis, nes kreditas panaudotas ieÅ¡kovo verslo poreikių tenkinimui (obligacijų pirkimui, investicijoms), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartinės sÄ lygos yra ieÅ¡kovo nenaudai ir taikyti 5 proc. metinių palÅ«kanų dydį.

74. Pažymėtina ir tai, kad notaro vykdomieji įrašai, pagal kuriuos vykdomas skolos išieškojimas iš durpyno telkinį sudarančių 16 žemės sklypų, priimti 2014-02-07, tačiau iki šiol ieškovas notaro vykdomojo įrašo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

75. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieÅ¡kinio patenkinimui, todėl ieÅ¡kinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

76. ReikalavimÄ dėl pripažinimo hipotekÄ jungtine hipoteka ieÅ¡kovas reiÅ¡kia CK 4.1941 str. 6 d. pagrindu, kuris numato, kad, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ be pagrindo arba pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ , skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka. Tačiau Å¡iuo atveju konstatuotina, kad atsakovo naudai ieÅ¡kovo skolos pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bankui įkeisto turto vyksta teisėtu pagrindu, esant galiojančiam Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R.

Birutienės 2014-02-07 iÅ¡duotam vykdomajam įraÅ¡ui Nr. 14-1017. Notaro vykdomasis įraÅ¡as yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 5 d.). Taigi, esant galiojančiam nuo 2014-02-07 iÅ¡duotam notaro vykdomajam įraÅ¡ui, ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo teigti, kad bankas pradėjo nepagrįstÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ar pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ .

77. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esančiÄ hipotekÄ jungtine hipoteka, teigdamas, kad hipotekos lakÅ¡tu Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė dėl jungtinės hipotekos, todėl hipotekos lakÅ¡tas turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip jungtinė hipoteka CK 4.194 str. pagrindu. Tačiau sutikti su tokiu ieÅ¡kovo teiginiu nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovas yra praleidęs bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atitinkamam reikalavimui dėl hipotekos sandorio perkvalifikavimo jungtine hipoteka reikÅ¡ti (CK 1.125 str. 1 d.).

Hipotekos sandoris Nr. 04/1/2007/0003278 sudarytas ir vieÅ¡ame registre įregistruotas 2007 metais, todėl yra suėjęs bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovas yra praleidęs, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.125 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Atsakovas praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien Å¡iuo pagrindu Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (CK 1.126 str. 2 d.).

78. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07050 ir Nr. 0015/14/07051, vykdomi du vykdomieji dokumentai: 2014-02-07 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. 14-1017 ir Nr. 14-1020, išduoti pagal du ieškovo neįvykdytus kreditavimo sandorius (2005-08-18 kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV ir 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243), kurių įvykdymui yra įkeistas tas pas nekilnojamasis turtas – durpynų telkinį sudarantys 16 vnt. žemės sklypų, hipotekos sandoriai, kurių identifikavimo kodas Nr. 04120050002896 ir Nr. 04120070003278 (pastaruoju hipotekos lakštu žemės sklypai įkeisti bankui antrine hipoteka).

Å alys nei pirminės 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/12005/0002896 ir jos 2007-05-15 priede Nr. 1, nei antrinės hipotekos lakÅ¡te Nr. 04120070003278 nėra susitarę dėl jungtinės hipotekos ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti prieÅ¡ingai. Banko naudai yra įkeisti 16 vnt. žemės sklypų, kurie sudaro bendrÄ durpių telkinį, todėl vykdomosiose bylose durpynų telkinį sudarantys įkeisti žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ir dėl tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytus prejudicinius faktus ieÅ¡kovas kvestionuoja pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

79. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu Å¡alys sprendė, kad įkeičiamo turto bendrai vertei esant gerokai didesnei už prievolės dydį, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju skola bus iÅ¡ieÅ¡koma ne iÅ¡ viso įkeisto turto, o tik iÅ¡ atskirų žemės sklypų, nes tokį susitarimÄ atsakovas neigia, o kitų, jį patvirtinančių įrodymų, nėra pateikta.

80. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ ginčijo antstolės V. MeÅ¡kauskienės veiksmus dėl vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovo naudai (ginčijo, kad žemės sklypai pardavinėjami bendrai, ginčijo žemės sklypų sudarančio durpyno telkinio įkainojimÄ ), tačiau ieÅ¡kovo skundai ir argumentai dėl banko neteisėtai pradėto vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taigi, ieÅ¡kovo iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai nagrinėjamoje byloje jau nebegali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ naujo, nes ieÅ¡kovo skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su durpyno įkainojimu, dalies durpynÄ sudarančių žemės sklypų pardavimo jo pasiÅ«lytam pirkėjui, naujos ekspertizės skyrimo, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 buvo atmestas.

81. IeÅ¡kovas pakartotinai skundė antstolės veiksmus, teigdamas, kad iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ visų žemės sklypų skolos bankui nėra pagrindo, nes sklypų vertė kelis kartus virÅ¡ija skolÄ , dėl ko banko skolai padengti užtektų pardavus tik dalį sklypų, tačiau ir Å¡ie ieÅ¡kovo skundo dėl antstolio veiksmų argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2177-577/2018. Taigi, durpynų telkinį sudarančių žemės sklypų (16 vnt.) pardavimo kartu kaip bendro objekto teisėtumas ir ekonominis pagrindimas yra nustatytas teismo ir pakartotinai nekvestionuotinas (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

82. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti (kvalifikuoti) 2005-08-24 hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 04/12005/0002896 jungtine hipoteka nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl ko ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas.

83. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 178, 185 str.) bei byloje esančių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio nepagrindė leistinais ir pakankamais įrodymais, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

84. Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos pastarojo patirtos iÅ¡laidos (CPK 93, 98 str.). Atsakovo patirtas iÅ¡laidas pagal pateiktus į bylÄ dokumentus sudaro 5 082 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

85. Ieškinio užtikrinimui nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.), po to – panaikintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl atleidimo nuo dalies palūkanų mokėjimo ir prievolės dalies įvykdymo pripažinimo, dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų ir išieškojimo nepagrįstumo atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V. atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 5 082 EUR (penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė