922e86cb-de5f-4a8c-80ee-13c478dd3589 · KÄdainių rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedCivCivilinÄ byla Nr. 2-27-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.535.1; 36.1; 52.1; 99.7; (S)KÄDAINIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.KÄdainiai KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Reginai LeonaviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs, uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ, atstovei AuÅ¡rai PuÅ¡neraitienei, atsakovÄms R. K., N. K., jos advokatui Irmantui Tumui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs, uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ, ieÅ¡kinį atsakovÄms, R.
Legislator headnote
AI generated922e86cb-de5f-4a8c-80ee-13c478dd3589 · KÄdainių rajono apylinkÄs teismas: K. grįžo 2011 m. sausio mÄnesį. Buvo įstiklinti langai ir įstatytos durys. Plyta iÅ¡ardyta. ViskÄ aptvarkÄ. Pakabino užuolaidas, bet neapsigyveno. Butu privalÄjo rÅ«pintis dukra R. K.. MoÄiutÄ butÄ prižiÅ«rÄjo. Tame bute gyvena nuo 1978 m., nes vyras kai tarnavo armijoje ir gavo tÄ butÄ , dviejų kambarių su virtuve. VÄliau tÄ butÄ perÄmÄ savivaldybÄ. NeturÄjo lÄšų, Äekį pametÄ ir to buto neprivatizavo. Be to bÅ«sto, neturÄs kur gyventi.Liudytoja J. J.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivCivilinÄ byla Nr. 2-27-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.535.1; 36.1; 52.1; 99.7; (S)KÄDAINIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.KÄdainiai KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Reginai LeonaviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs, uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ, atstovei AuÅ¡rai PuÅ¡neraitienei, atsakovÄms R. K., N. K., jos advokatui Irmantui Tumui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs, uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ, ieÅ¡kinį atsakovÄms, R.
K., N. K., dÄl nuompinigių, komunalinių paslaugų mokesÄio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo ir nustatÄ: IeÅ¡kovÄ praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovÄs ir bendraatsakovÄs 32,11 litus už buto nuomÄ ir nuomos administravimÄ , 205 litus žyminio mokesÄio, 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.), nutraukti su atsakove nuomos sutartį Nr. 774 ir iÅ¡keldinti su turtu atsakovÄ R.
K. ir bendraatsakovÄ N. K., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti visas su bylinÄjimusi teisme susijusias iÅ¡laidas.IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad KÄdainių rajono savivaldybei priklausanÄiame bute, esanÄiame ( duomenys neskelbtini), kurį pagal 2005 m. spalio 29 d. patikÄjimo sutartį Nr. J-2/795 valdo uždaroji akcinÄ bendrovÄ âKÄdainių butaiâ, nuomininko teisÄmis suteikta apsigyventi atsakovei R. K.. 2005 m. liepos 19 d. uždaroji akcinÄ bendrovÄ âKÄdainių butaiâ su atsakove R.
K. pasiraÅ¡Ä savivaldybÄs socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 774. Å ios sutarties 3.1 p., 3.2 p., 3.3 p. pagrindu atsakovÄ Ä¯sipareigojo kiekvienÄ mÄnesį, gavus mokestinÄ sÄ skaitÄ apsimokÄti už buto nuomÄ ir kitas komunalines paslaugas, tausoti ir materialiai atsakyti už gyvenamÄ sias, pagalbines patalpas. Sutartyje Nr. 774 prisiimti įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi. Už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas atsakovÄ skolinga. Uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ darbuotojai, 2011 m. liepos 25 d. nuvykÄ patikrinti savivaldybÄs socialinio bÅ«sto ( duomenys neskelbtini), rado, jog Å¡iame bute R.
K. negyvena, o socialinį bÅ«stÄ pernuomavusi romų tautybÄs Å¡eimynai. Kaimynų teigimų, Å¡iame nuomojamame bute nuomininkÄ negyvena, jame lankosi daug paÅ¡alinių asmenų, kurie triukÅ¡mauja, užkabinÄja praeivius, niokoja savivaldybÄs turtÄ bei terÅ¡ia aplinkÄ . BendrovÄs darbuotojai pakartotinai apsilankÄ nuomojamame bute 2011 m. rugpjÅ«Äio 9 d. Jame nuomininkÄs nebuvo, o į butÄ Ä¯leido Å¡eima, kuriai R. K. pernuomavusi butÄ Å¡ie asmenys įspÄti, kad geranoriÅ¡kai iÅ¡sikeltų iÅ¡ buto.
Pati nuomininkÄ R. K. kelis kartus buvo perspÄta, kad neturi teisÄs pernuomoti buto. Kadangi atsakovÄ sistemingai nemoka nuompinigių ir komunalinių paslaugų mokesÄių, jai taikytinas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.611 str. numatytas reikalavimas: su atsakove nutrauktina nuomos sutartis ir nuomininkÄ kartu su bendraatsakove iÅ¡keldinama iÅ¡ nuomojamo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Teismo posÄdyje ieÅ¡kovÄs atstovÄ paaiÅ¡kino, kad vasario mÄnesį nuomininkÄ tame bÅ«ste negyveno, įvyko vandentiekio avarija, virtuvÄje ledas, nes pribÄgo vanduo ir suÅ¡alo.
Langai buvo iÅ¡daužyti. BendrovÄs darbuotojai nesuradÄ pagrindinÄs nuomininkÄs R. K., turÄjo patys atlikti darbus, nes skundÄsi kaimynai. Tame bÅ«ste neliko nieko, nei elektros instaliacijos, nes iÅ¡vogti ir iÅ¡draskyti laidai. Visai nesirÅ«pina bÅ«stu ir blogina jo bÅ«klÄ. PagrindinÄ nuomininkÄ R. K., su ja sudaryta savivaldybÄs socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. NuomininkÄ mokesÄius sumokÄjo. NuomininkÄ negyvena nuo 2010 m. pradžios, sausio mÄnesio.
R. K. nesuteikta teisÄ subnuomoti tų patalpų. BendrovÄs darbuotojai rasdavo jaunÄ Å¡eimÄ su vaiku, bet kitÄ dienÄ jie iÅ¡sikeldavo, ir vÄl įsikeldavo kiti asmenys. KonkreÄių asmenų nenustatyta. Sudarant nuomos sutartį pagrindinei nuomininkei R. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta kaip privalo naudotis, prižiÅ«rÄti bÅ«stÄ . Skolos nÄra didelÄs. Nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti KaniÅ¡evÄ reikia todÄl, kad ji nesirÅ«pina nuomojamu bÅ«stu, jis nuniokotas visiÅ¡kai, jo bÅ«klÄ bloginama.
Buvo skirtos savivaldybÄs lÄÅ¡os ir buvo įstatytos durys, sutvarkyti langai. N. K. buvo pagrindinÄ nuomininkÄ, bet ji dabar atlieka bausmÄ. PaÄios N. K. iniciatyva buvo kreiptasi į KÄdainių rajono savivaldybÄ ir buvo perraÅ¡yta nuomos sutartis dukters R. K. vardu. SavivaldybÄ sutiko, kad taip bÅ«tų padaryta. N. K. negyvena Å¡iame bÅ«ste, nuo to momento, kai atlieka bausmÄ.AtsakovÄ R. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad kai 2011 m. sausio 6 d. grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, bute rado iÅ¡ardytÄ peÄių.
Grįžo žiemos metu ir negalÄjo apsigyventi tame bute. Nežino kas iÅ¡ardÄ, bet ten gyveno Äigonas. Nežino kas jį įleido, buvo įsibrovÄs. RaÅ¡Ä Ä¯ savivaldybÄ, į policijÄ . Kai grįžo, N. K. buvo įkalinimo įstaigoje. VienÄ kartÄ , abi buvo įkalinimo įstaigoje. Supranta, kad yra pagrindinÄ nuomininkÄ. Valdžia prižiÅ«rÄjo butÄ . Gavo iÅ¡ policijos raÅ¡tÄ , kad tenai gyvena Äigonas ir laikinai prižiÅ«ri tÄ butÄ . MoÄiutÄ kiek galÄjo, tiek prižiÅ«rÄjo butÄ .
MoÄiutÄ mokÄjo už butÄ . Ji nueidavo, pažiÅ«rÄdavo ar neiÅ¡laužtos durys, langai sveiki ir už butÄ sumokÄdavo, ir skolos nebuvo. Kai grįžo iÅ¡ įkalinimo vietos, tame bute nebuvo sÄ lygų gyventi. Laikinai priÄmÄ moÄiutÄ. Äjo į namų valdybÄ , raÅ¡Ä praÅ¡ymÄ , nes nebuvo peÄius sutvarkytas, o durys, langai buvo. Turtu rÅ«pinosi. Bute gyveno, miegojo rudenį, į savaitÄ - dvi, tris dienas.AtsakovÄ N. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tame bute, gyvena, jos nuomone, nuo 1978 metų.
IÅ¡siskyrÄ su vyru, jis iÅ¡vyko į BuriatijÄ ir butas liko jai. Buvo sudariusi nuomos sutartį su ieÅ¡kove. JÄ sulaikius, jos praÅ¡ymu, nuomos sutartis buvo perraÅ¡yta. 2010 m. balandžio 7 d. buvo anksÄiau laiko iÅ¡leista iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Grįžusi, negalÄjo įeiti į butÄ , nes rado langus užkaltus lentom ir lauko durys buvo užkaltos. R. K. atlikinÄjo bausmÄ PanevÄžio pataisos namuose. Sužinojusi, kad į butÄ Ä¯sibrovÄ kiti žmonÄs, 2009 m. raÅ¡Ä KÄdainių rajono savivaldybei praÅ¡ymus, kad iÅ¡praÅ¡ytų tuos asmenis.
R. K. grįžo 2011 m. sausio mÄnesį. Buvo įstiklinti langai ir įstatytos durys. Plyta iÅ¡ardyta. ViskÄ aptvarkÄ. Pakabino užuolaidas, bet neapsigyveno. Butu privalÄjo rÅ«pintis dukra R. K.. MoÄiutÄ butÄ prižiÅ«rÄjo. Tame bute gyvena nuo 1978 m., nes vyras kai tarnavo armijoje ir gavo tÄ butÄ , dviejų kambarių su virtuve. VÄliau tÄ butÄ perÄmÄ savivaldybÄ. NeturÄjo lÄšų, Äekį pametÄ ir to buto neprivatizavo. Be to bÅ«sto, neturÄs kur gyventi.Liudytoja J. J.
S. paaiÅ¡kino, kad R. ir N. K. pažįsta gerai. Gyvena ( duomenys neskelbtini). Butas 24 - 1 baisus, vanduo iÅ¡draskytas-ledynas, peÄiai avariniai. Äigonai prieÅ¡ dvi savaites, kaminÄ pradÄjo griauti. Nežino iÅ¡ kur tie Äigonai. Tame bute niekas negyvena, tos ponios R. ir N. gyveno. NijolÄs, gal 3-4 metai kaip nemato. Rasa ateina į sveÄius, ji buvo atÄjusi praeitÄ Å¡eÅ¡tadienį ir tvorÄ draskÄ. Rasa jau kokie du - trys metai kaip negyvena. Praeitais metais vasarÄ Äigonai gyveno gal mÄnesį, bet savivaldybÄ juos iÅ¡krapÅ¡tÄ.
Rasa ateina su draugais, tai langai barÅ¡ka. Vamzdžius iÅ¡draskÄ. IÅ¡ vienos pusÄs laukas, iÅ¡ kitos pusÄs - butas 24 - 1. Tame pirmame bute jokio Å¡ildymo nÄra. Buvo viskas tvarkoje, kai NijolÄ gyveno, nes jos sugyventinis buvo tvarkingas. Jau 40 metų kaip savininkai savo buto, nes butÄ iÅ¡sipirko. Yra didelis peÄius pas juos.Nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs.2005 m. spalio 29 d. tarp KÄdainių rajono savivaldybÄs ir uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ sudaryta Turto patikÄjimo sutartis (b.l. 3 â 5), kuria KÄdainių rajono savivaldybÄ patikÄjimo teise perdavÄ uždarajai akcinei bendrovei âKÄdainių butaiâ gyvenamuosius namus.Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (b.l. 6, 74) nustatyta, kad ginÄo butas statytas 1979 metais, nuo 1998 m. lapkriÄio 5 d., priklauso KÄdainių rajono savivaldybei, vieÅ¡ajame registre įregistruotas nuo 2006 m. spalio 23 d.
Butas patikÄjimo teise perduotas ieÅ¡kovui.2005 m. liepos 19 d. SavivaldybÄs socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 774 (b.l. 7, 76) nustatyta, kad KÄdainių rajono savivaldybÄ ir R. K. sudarÄ nuomos sutartį, kuria R. K. ir jos Å¡eimos nariams iÅ¡nuomotos 2 kambarių gyvenamosios patalpos ( duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡o (b.l.
11) duomenimis, N. K. deklaruota gyvenamoji vieta ( duomenys neskelbtini).Uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ (b.l.
15) duomenimis R. K., gyvenanÄios adresu ( duomenys neskelbtini), Å¡eimÄ sudaro mama N. K..KÄdainių rajono savivaldybÄs administracija sutinka (b.l. 16), kad R. K. bÅ«tų iÅ¡keldinta iÅ¡ KÄdainių rajono savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio buto.Uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ komisija du kartus, 2011 m. liepos 25 d. (b.l.
17) ir 2011 m. rugpjÅ«Äio (b.l. 18), vyko patikrinti socialinio bÅ«sto adresu ( duomenys neskelbtini). Viena kartÄ , 2011 m. liepos 25 d. (b.l. 17), nustatÄ, kad âR. K. Å¡iame bute negyvena, o butÄ pernuomavusi romų tautybÄs Å¡eimynai. Kaimynų teigimu be romų Äia lankosi daug paÅ¡alinių asmenų. TriukÅ¡mauja, užkabinÄja praeivius, terÅ¡ia aplinkÄ , niokoja savivaldybÄs turtÄ â. KitÄ kartÄ , 2011 m. liepos 25 d. (b.l. 17), nustatÄ, kad âR. K. Å¡iame bute negyvena, o butÄ pernuomavusi romų tautybÄs Å¡eimynai.
Asmenys perspÄti, kad skubiai iÅ¡sikeltų iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimto butoâ.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisÄ Ä¯ bÅ«sto nelieÄiamybÄ. Pagarbos Å¡iai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, bÅ«stu laikoma faktinÄ asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinanÄias asmens pakankamų ir tÄstinių ryÅ¡ių su konkreÄia vieta buvimÄ .
BÅ«sto praradimas yra radikaliausia teisÄs į bÅ«stÄ nelieÄiamybÄs gerbimÄ apribojimo forma. Bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmÄs turi turÄti galimybÄ Å¡ios priemonÄs proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme (žr., pvz., McCann ?. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008).Lietuvos Respublikoje socialinis bÅ«stas apibrÄžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal VyriausybÄs nustatytÄ nuomos mokesÄio apskaiÄiavimo tvarkÄ nuomojamos savivaldybÄs gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal sÄ lygas, kurias nustato ValstybÄs paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabuÄiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas.
Socialinio bÅ«sto suteikimas yra priskiriamas savivaldybÄs kompetencijai, kaip viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybÄs atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Ä®statymas įpareigoja savivaldybes jų turimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenÄs naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisÄs principais; tai reiÅ¡kia, kad savivaldybÄs turi užtikrinti visuomenÄs interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtÄ tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisÄs aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais (ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis).
DÄl to suprantama, kad ir socialinio bÅ«sto suteikimo atvejais savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus iÅ¡lieka teisÄ ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis bÅ«stas naudojamas pagal tikslinÄ paskirtį, o nustaÄius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamÄ jÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).
Akivaizdu, kad suteikiamo socialinio bÅ«sto paskirtis yra apgyvendinti tokiame bÅ«ste teisÄ Ä¯ tokio bÅ«sto suteikimÄ turintį asmenį ir jo Å¡eimos narius. Asmens, kuriam suteiktas socialinis bÅ«stas, veiksmai, kada jis be savininko sutikimo socialinį bÅ«stÄ subnuomotų treÄiajam asmeniui, akivaizdžiai reikÅ¡tų nuomos sutarties pažeidimÄ , nes pagal įstatymÄ gyvenamosios patalpos nuomininkas teisÄ subnuomoti įgytų tik turÄdamas nuomotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ (Civilinio kodekso 6.595 straipsnio 1 dalis).
Kita vertus, socialinio bÅ«sto suteikimo atveju situacija, kada asmuo, kuriam suteiktas socialinis bÅ«stas, Å¡iuo bÅ«stu pats nesinaudoja, bet subnuomoja treÄiajam asmeniui, reikÅ¡tų, jog socialinis bÅ«stas galbÅ«t buvo suteiktas asmeniui, kuris neatitinka tokiam keliamų reikalavimų, t. y. neturÄjimo kito bÅ«sto, mažų pajamų turÄjimo ir kt. Taigi, tai galÄtų reikÅ¡ti, kad suteikiant socialinį bÅ«stÄ buvo padaryta klaida ir bÅ«stas suteiktas į tokio bÅ«sto suteikimÄ teisÄs neturinÄiam asmeniui.
Tuo tarpu, jei bÅ«stas suteiktas pagrįstai ir asmuo bÅ«stu naudojasi, taÄiau dar jį ir subnuomoja, neturÄdamas tam nuomotojo raÅ¡ytinio sutikimo, klausimas, ar toks nuomininkas jam iÅ¡nuomotÄ butÄ laikytinas naudojanÄiu butÄ ne pagal paskirtį (tai suteikia nuomotojui teisÄ nuomos sutartį reikalauti nutraukti), priklausytų nuo konkreÄių aplinkybių konteksto, tai lemtų, ar Å¡is sutarties pažeidimas galÄtų bÅ«ti pripažintas esminiu ar ne (Civilinio kodekso 6.217, 6.610, 6.611 straipsniai).NagrinÄjamoje byloje duomenų, kad ginÄo butas bÅ«tų subnuomotas nenustatyta.
Byloje pateikti uždarosios akcinÄs bendrovÄs âKÄdainių butaiâ komisijos 2011 m. liepos 25 d. (b.l.
17) ir 2011 m. rugpjÅ«Äio (b.l.
18) aktai, kad komisija vyko patikrinti socialinio bÅ«sto adresu ( duomenys neskelbtini), bei komisijos subjektyvi nuomonÄ, kad kaimynų teigimu bÅ«stas subnuomotas, bet jokių įrodymų, kas tie kaimynai, kas ta romų tautybÄs Å¡eimyna, duomenų nÄra. TodÄl ieÅ¡kovo argumentas, kad socialinis bÅ«stas buvo subnuomotas treÄiajam asmeniui, atmestinas kaip nepagrįstas įrodymais. PrieÅ¡ingai, pagal pateiktÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KÄdainių policijos komisariato 2009 m. spalio 19 d. nutarimÄ (b.l. 108, 109, 110), t.y. dar prieÅ¡ komisijų aktus, N. K. paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , kad jos gyvenamoje vietoje apsigyveno paÅ¡alinis asmuo.
Å is nurodÄ, kad apsigyveno N. K. motinos S. Ū. leidimu, kol iÅ¡ įkalinimų vietų grįš atsakovÄs. Ir tik po N. K. praÅ¡ymo KÄdainių rajono savivaldybÄs administracijai (b.l. 112), atsakovas nurodÄ, kad kreipÄsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KÄdainių policijos komisariatÄ dÄl buto priežiÅ«ros (b.l. 113).Sprendžiant tokio pobÅ«džio ginÄus turi bÅ«ti vertinamas tokios teisinÄs priemonÄs proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisÄs į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisÄtumu.
Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisÄtumo vertinimui taikytinos Civilinio kodekso normos, taÄiau ginÄo Å¡alis sieja iÅ¡skirtinio pobÅ«džio nuomos sutartis â socialinio bÅ«sto nuoma, todÄl teismas turi atsižvelgti ir į ginÄo sutarties pobÅ«dį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnÄ labiau pažeidžiamų visuomenÄs grupių apsaugÄ , be nacionalinÄs teisÄs normų subsidiariai garantuojamÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) nuostatų, dÄl kurių Lietuva įsipareigojo.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakÄs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens âbÅ«stoâ sÄ voka yra autonominÄ, nepriklausanti nuo nacionalinÄje teisÄje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisÄtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet yra ir faktinÄ asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinanÄias asmens pakankamų ir tÄstinių ryÅ¡ių su konkreÄia vieta buvimÄ .
TeisÄs į bÅ«sto nelieÄiamybÄs gerbimÄ apribojimas gali bÅ«ti įvairių formų, iÅ¡ kurių griežÄiausia â bÅ«sto netekimas, todÄl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumÄ ir pagrįstumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodÄs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmÄs turi turÄti galimybÄ Å¡ios priemonÄs proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme.
Skundžiamas apribojimas bus laikomas âbÅ«tinu demokratinÄje visuomenÄjeâ teisÄtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks âprimygtinį socialinį poreikįâ ir bus proporcingas siekiamam teisÄtam tikslui (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Kauno miesto savivaldybÄ ?. S.V., M.V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ). Teismai kiekvienu konkreÄiu atveju privalo sprÄsti dÄl teisÄs į bÅ«stÄ apribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui asmens nenaudai priimti griežÄiausiÄ teisinÄ sutarties pažeidimo priemonÄ â iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad ginÄo bÅ«ste: 2 kambarių gyvenamosios patalpos ( duomenys neskelbtini), gyveno N. K., bÅ«stas buvo suteiktas kaip tarnybinis bÅ«stas jos vyrui.
Nei N. K., nei R. K. nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir buto neprivatizavo, bet jos socialinis ryÅ¡ys su butu yra didelis. Ji Äia gyveno nuo 1979 metų. Tik susiklosÄius gyvenimo aplinkybÄms, N. K. atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ, sutartis dÄl 2 kambarių gyvenamosios patalpos ( duomenys neskelbtini), nuomos buvo perraÅ¡yta su R. K..Civilinio kodekso 6.611 straipsnis numato, kad tuo atveju jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mÄnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesÄio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Nuomininkas, jo Å¡eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali bÅ«ti iÅ¡keldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Byloje nÄra nustatyta, kad atsakovÄ R. K., bÅ«dama buto nuomininke, ar su ja gyvenantis asmuo N. K., Å¡iuo metu atliekanti laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pažeidinÄjo savo kaip nuomininkÄs pareigas, ir tuo kÄlÄ pagrįstÄ namo gyventojų nepasitenkinimÄ (b. l. 8, 10).Byloje pateiktas tik Lietuvos Respublikos Seimo narÄs V.
B. raÅ¡tas ieÅ¡kovui, kad į jÄ kreipÄsi asmuo besiskundžiantis, kad ginÄo butas nÄra tinkamai prižiÅ«rimas. Byloje nÄra nei raginimų, nei įspÄjimų atsakovÄms dÄl jų daromų pažeidimų, dÄl blogai prižiÅ«rimo nuomojamo turto, kad nemoka buto nuompinigių ar mokesÄio už komunalines paslaugas, kad nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, kad nuomininkas, jo Å¡eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.
Pagal liudytojos J. S. paaiÅ¡kinimÄ sunku kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad nuomininkas, jo Å¡eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nutraukti gyvenamosios patalpos sutartį su atsakove R. K. ir jÄ iÅ¡keldinti su turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nÄra pagrindo.Gyvenamųjų patalpų nuomÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos skiria laikinÄ iÅ¡vykimÄ (Civilinio kodekso 6.591 straipsnis) bei iÅ¡vykimÄ gyventi kitur (Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 3 dalis) ir priklausomai nuo iÅ¡vykimo pobÅ«džio nustato skirtingas pasekmes: laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui teisÄ Ä¯ valstybÄs ar savivaldybÄs gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama Å¡eÅ¡iems mÄnesiams su sÄ lyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (Civilinio kodekso 6.591 straipsnio 1 dalis), o jei laikinai iÅ¡vykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikÄ nuomininkas, pilnameÄiai Å¡eimos nariai ir buvÄ Å¡eimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisÄ Ä¯ nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ laikoma atnaujinta (Civilinio kodekso 6.591 straipsnio 5 dalis); kai nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ir buvÄ Å¡eimos nariai iÅ¡vyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo iÅ¡vykimo dienos.
Pagal Civilinio kodekso 6.578 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dÄl savo, savo Å¡eimos bei buvusių Å¡eimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandanÄias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudarÄs asmuo, bet ir jo Å¡eimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku iÅ¡sinuomotoje patalpoje.
Nuomininko Å¡eimos nario teisÄ apsigyventi iÅ¡sinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisÄs į Å¡iÄ patalpÄ , taÄiau joje teisÄtai apsigyvenÄs Å¡eimos narys įgyja savarankiÅ¡kÄ teisÄ Ä¯ nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri neiÅ¡nyksta, Å¡iÄ teisÄ praradus nuomininkui (Civilinio kodekso 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai). DÄl to Å¡ioje byloje kiekvieno atsakovo atžvilgiu dÄl teisÄs į ginÄo patalpÄ pasibaigimo ir iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti nagrinÄjama ir pasisakoma atskirai.
Teismas turi svarstyti, ar kito atsakovo atžvilgiu yra iÅ¡keldinimo pagrindai, nurodyti ieÅ¡kovo: gyvenamosios patalpos ardymas ar gadinimas, gyvenamosios patalpos naudojimas ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudarymas neįmanomų sÄ lygų kitiems kartu arba greta gyventi (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto atsakovÄ N. K. su turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nÄra pagrindo dÄl tų paÄių motyvu kaip ir su atsakove R. K..Atmestinas ir ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovÄs ir bendraatsakovÄs 32,11 litus už buto nuomÄ ir nuomos administravimÄ , nes bylos duomenimis atsakovÄ ir bendraatsakovÄ už buto nuomÄ ir nuomos administravimÄ moka reguliariai, įsiskolinimas yra einamojo mokÄjimo pobÅ«džio, skola nÄra tokia didelÄ.Teismas atkreipia dÄmesį, kad reikÅ¡mingos bylai teisingai iÅ¡sprÄsti faktinÄs aplinkybÄs nustatomos remiantis įrodymais.
Ä®rodymai yra priemonÄs, padedanÄios įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄioms aplinkybÄms tapti aiÅ¡kioms ir žinomomis. Pagal įstatyme pateiktÄ Ä¯rodymų civilinÄje byloje sÄ vokÄ Ä¯rodymais laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis).
Ä®statyme pateiktas įrodinÄjimo priemonių, kuriomis ir yra nustatomi bylai reikÅ¡mingi duomenys, sÄ raÅ¡as. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra raÅ¡ytiniai įrodymai. RaÅ¡ytiniais įrodymais įstatymas pripažįsta dokumentus, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inÄjimo medžiagÄ , kitokius raÅ¡tus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai. RaÅ¡ytiniai įrodymai pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 1 dalį skirstomi į oficialiuosius ir privaÄius. Ä®statymo požiÅ«riu oficialieji įrodymai yra tokie įrodymai, kuriems pagal įstatymÄ iÅ¡ anksto suteikiama didesnÄ Ä¯rodomoji galia, t. y. jie laikomi prima facie įrodymais.
Å ios rūšies įrodymai yra laisvo įrodymų vertinimo principo iÅ¡imtis. Proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose raÅ¡ytiniuose įrodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesnÄ ir patikimesnÄ, įstatymo nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybÄs ir savivaldybÄs institucijų, patvirtinti kitų valstybÄs įgalintų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ .
AplinkybÄs, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esanÄiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, prima facie įrodymais laikomi įrodymai, kurie visų pirma yra iÅ¡duoti įstatyme iÅ¡vardytų subjektų.NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo suraÅ¡ytas buto patikrinimo aktas turÄtų bÅ«ti priskiriamas prie oficialiųjų įrodymų, nes savivaldybÄ, veikdama kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, įgaliojo vieÅ¡Ä jÄ Ä¯monÄ, savivaldybei įstatymo priskirtÄ vykdyti socialinio bÅ«sto administravimo ir priežiÅ«ros funkcijÄ , t.y.
Å¡ios funkcijos vykdymÄ perdavÄ atskiram tuo tikslu įsteigtam subjektui. Minimu aktu yra tiktai fiksuojama informacija apie Å¡alių sudarytos gyvenamosios patalpos â socialinio bÅ«sto â nuomos sutarties vykdymo klausimus. Taigi savivaldybÄs veikla, tikrinant atitinkamų socialinio bÅ«sto suteikimo sutarÄių vykdymÄ , gali bÅ«ti traktuojama tik kaip informacijos apie sutarties vykdymÄ rinkimas bei fiksavimas, o, kilus ginÄui, tokie patikrinimo aktai vertintini tik kaip raÅ¡ytiniai, bet ne oficialieji prima facie įrodymai.
Å iuose patikrinimo aktuose yra fiksuojamos savivaldybÄs, kaip konkreÄios sutarties Å¡alies, įgaliotų darbuotojų subjektyviai vertinamos aplinkybÄs, susijusios su Å¡alių sutartinių santykių vykdymu, ir, esant ginÄui teisme, nÄra įstatyminio pagrindo jas vertinti kaip įrodymus, turinÄius kitų įrodymų atžvilgiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ .Nei atsakovÄs, nei atsakovÄs N. K. atstovas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų nepraÅ¡Ä.Vadovaudamasis iÅ¡dÄstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas nusprendžia:
Priimti galutinį sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas PanevÄžio apygardos teismui per KÄdainių rajono apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas                                                                                           Bronius Varsackis