Legislator Case Law & Legislation
922e86cb-de5f-4a8c-80ee-13c478dd3589 AI generated

922e86cb-de5f-4a8c-80ee-13c478dd3589 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Case Number 922e86cb-de5f-4a8c-80ee-13c478dd3589
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CivCivilinė byla Nr. 2-27-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.535.1; 36.1; 52.1; 99.7; (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės, uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai”, atstovei AuÅ¡rai PuÅ¡neraitienei, atsakovėms R. K., N. K., jos advokatui Irmantui Tumui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės, uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai”, ieÅ¡kinį atsakovėms, R.

Legislator headnote

AI generated

922e86cb-de5f-4a8c-80ee-13c478dd3589 · Kėdainių rajono apylinkės teismas: K. grįžo 2011 m. sausio mėnesį. Buvo įstiklinti langai ir įstatytos durys. Plyta iÅ¡ardyta. ViskÄ aptvarkė. Pakabino užuolaidas, bet neapsigyveno. Butu privalėjo rÅ«pintis dukra R. K.. Močiutė butÄ prižiÅ«rėjo. Tame bute gyvena nuo 1978 m., nes vyras kai tarnavo armijoje ir gavo tÄ butÄ , dviejų kambarių su virtuve. Vėliau tÄ butÄ perėmė savivaldybė. Neturėjo lėšų, čekį pametė ir to buto neprivatizavo. Be to bÅ«sto, neturės kur gyventi.Liudytoja J. J.

Keywords

AI generated
psychosocial factors living conditions sexual act with a prisoner unlawful entry exposure to danger social clauses
AI generated
cea8d2ea-ee46-49a8-b034-55b359bc61ad
dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
7989cfc6-0312-42b2-a414-95d3923b1824
neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 2) toliau tęsti darbÄ , arba registruotis užimtumo centre, 3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, 4) nesiartinti prie nukentėjusiosios A. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, su ja nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių bei nesilankyti nukentėjusiosios A. K. gyvenamojoje vietoje. Taip pat jam paskirta BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
91301389-9fcd-4585-bff7-9a2a365d5174
(apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), P.
34e2da5b-01e3-4fbb-bf1d-26f57b629c5b
Jovytai Piekienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl tėvų valdžios apribojimo bÅ«do pakeitimo kitu ir pagal atsakovės R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl motinos valdžios ir globos apribojimo panaikinimo, vaiko grÄ Å¾inimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti atsakovės R. G. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. sausio 18 d. sprendimu nustatytÄ laikinÄ motinos valdžios apribojimÄ dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu į neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ .
e61b1102-ff40-4a53-a379-c0e6396101de
Court convicts drunk person for public disorder and imposes fine despite non-appearance.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCivilinė byla Nr. 2-27-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.535.1; 36.1; 52.1; 99.7; (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės, uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai”, atstovei AuÅ¡rai PuÅ¡neraitienei, atsakovėms R. K., N. K., jos advokatui Irmantui Tumui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės, uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai”, ieÅ¡kinį atsakovėms, R.

K., N. K., dėl nuompinigių, komunalinių paslaugų mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo ir nustatė: IeÅ¡kovė praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovės ir bendraatsakovės 32,11 litus už buto nuomÄ ir nuomos administravimÄ , 205 litus žyminio mokesčio, 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.), nutraukti su atsakove nuomos sutartį Nr. 774 ir iÅ¡keldinti su turtu atsakovę R.

K. ir bendraatsakovę N. K., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti visas su bylinėjimusi teisme susijusias išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybei priklausančiame bute, esančiame ( duomenys neskelbtini), kurį pagal 2005 m. spalio 29 d. patikėjimo sutartį Nr. J-2/795 valdo uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių butai“, nuomininko teisėmis suteikta apsigyventi atsakovei R. K.. 2005 m. liepos 19 d. uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių butai“ su atsakove R.

K. pasirašė savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 774. Å ios sutarties 3.1 p., 3.2 p., 3.3 p. pagrindu atsakovė įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį, gavus mokestinę sÄ skaitÄ apsimokėti už buto nuomÄ ir kitas komunalines paslaugas, tausoti ir materialiai atsakyti už gyvenamÄ sias, pagalbines patalpas. Sutartyje Nr. 774 prisiimti įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi. Už buto nuomÄ ir komunalines paslaugas atsakovė skolinga. Uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ darbuotojai, 2011 m. liepos 25 d. nuvykę patikrinti savivaldybės socialinio bÅ«sto ( duomenys neskelbtini), rado, jog Å¡iame bute R.

K. negyvena, o socialinį bÅ«stÄ pernuomavusi romų tautybės Å¡eimynai. Kaimynų teigimų, Å¡iame nuomojamame bute nuomininkė negyvena, jame lankosi daug paÅ¡alinių asmenų, kurie triukÅ¡mauja, užkabinėja praeivius, niokoja savivaldybės turtÄ bei terÅ¡ia aplinkÄ . Bendrovės darbuotojai pakartotinai apsilankė nuomojamame bute 2011 m. rugpjūčio 9 d. Jame nuomininkės nebuvo, o į butÄ Ä¯leido Å¡eima, kuriai R. K. pernuomavusi butÄ Å¡ie asmenys įspėti, kad geranoriÅ¡kai iÅ¡sikeltų iÅ¡ buto.

Pati nuomininkė R. K. kelis kartus buvo perspėta, kad neturi teisės pernuomoti buto. Kadangi atsakovė sistemingai nemoka nuompinigių ir komunalinių paslaugų mokesčių, jai taikytinas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.611 str. numatytas reikalavimas: su atsakove nutrauktina nuomos sutartis ir nuomininkė kartu su bendraatsakove iškeldinama iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad vasario mėnesį nuomininkė tame būste negyveno, įvyko vandentiekio avarija, virtuvėje ledas, nes pribėgo vanduo ir sušalo.

Langai buvo išdaužyti. Bendrovės darbuotojai nesuradę pagrindinės nuomininkės R. K., turėjo patys atlikti darbus, nes skundėsi kaimynai. Tame būste neliko nieko, nei elektros instaliacijos, nes išvogti ir išdraskyti laidai. Visai nesirūpina būstu ir blogina jo būklę. Pagrindinė nuomininkė R. K., su ja sudaryta savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuomininkė mokesčius sumokėjo. Nuomininkė negyvena nuo 2010 m. pradžios, sausio mėnesio.

R. K. nesuteikta teisė subnuomoti tų patalpų. Bendrovės darbuotojai rasdavo jaunÄ Å¡eimÄ su vaiku, bet kitÄ dienÄ jie iÅ¡sikeldavo, ir vėl įsikeldavo kiti asmenys. Konkrečių asmenų nenustatyta. Sudarant nuomos sutartį pagrindinei nuomininkei R. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta kaip privalo naudotis, prižiÅ«rėti bÅ«stÄ . Skolos nėra didelės. Nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti KaniÅ¡evÄ reikia todėl, kad ji nesirÅ«pina nuomojamu bÅ«stu, jis nuniokotas visiÅ¡kai, jo bÅ«klė bloginama.

Buvo skirtos savivaldybės lėšos ir buvo įstatytos durys, sutvarkyti langai. N. K. buvo pagrindinė nuomininkė, bet ji dabar atlieka bausmę. Pačios N. K. iniciatyva buvo kreiptasi į Kėdainių rajono savivaldybę ir buvo perraÅ¡yta nuomos sutartis dukters R. K. vardu. Savivaldybė sutiko, kad taip bÅ«tų padaryta. N. K. negyvena Å¡iame bÅ«ste, nuo to momento, kai atlieka bausmę.Atsakovė R. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad kai 2011 m. sausio 6 d. grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, bute rado iÅ¡ardytÄ pečių.

Grįžo žiemos metu ir negalėjo apsigyventi tame bute. Nežino kas iÅ¡ardė, bet ten gyveno čigonas. Nežino kas jį įleido, buvo įsibrovęs. Rašė į savivaldybę, į policijÄ . Kai grįžo, N. K. buvo įkalinimo įstaigoje. VienÄ kartÄ , abi buvo įkalinimo įstaigoje. Supranta, kad yra pagrindinė nuomininkė. Valdžia prižiÅ«rėjo butÄ . Gavo iÅ¡ policijos raÅ¡tÄ , kad tenai gyvena čigonas ir laikinai prižiÅ«ri tÄ butÄ . Močiutė kiek galėjo, tiek prižiÅ«rėjo butÄ .

Močiutė mokėjo už butÄ . Ji nueidavo, pažiÅ«rėdavo ar neiÅ¡laužtos durys, langai sveiki ir už butÄ sumokėdavo, ir skolos nebuvo. Kai grįžo iÅ¡ įkalinimo vietos, tame bute nebuvo sÄ lygų gyventi. Laikinai priėmė močiutė. Ėjo į namų valdybÄ , rašė praÅ¡ymÄ , nes nebuvo pečius sutvarkytas, o durys, langai buvo. Turtu rÅ«pinosi. Bute gyveno, miegojo rudenį, į savaitę - dvi, tris dienas.Atsakovė N. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tame bute, gyvena, jos nuomone, nuo 1978 metų.

IÅ¡siskyrė su vyru, jis iÅ¡vyko į BuriatijÄ ir butas liko jai. Buvo sudariusi nuomos sutartį su ieÅ¡kove. JÄ sulaikius, jos praÅ¡ymu, nuomos sutartis buvo perraÅ¡yta. 2010 m. balandžio 7 d. buvo anksčiau laiko iÅ¡leista iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Grįžusi, negalėjo įeiti į butÄ , nes rado langus užkaltus lentom ir lauko durys buvo užkaltos. R. K. atlikinėjo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Sužinojusi, kad į butÄ Ä¯sibrovė kiti žmonės, 2009 m. rašė Kėdainių rajono savivaldybei praÅ¡ymus, kad iÅ¡praÅ¡ytų tuos asmenis.

R. K. grįžo 2011 m. sausio mėnesį. Buvo įstiklinti langai ir įstatytos durys. Plyta iÅ¡ardyta. ViskÄ aptvarkė. Pakabino užuolaidas, bet neapsigyveno. Butu privalėjo rÅ«pintis dukra R. K.. Močiutė butÄ prižiÅ«rėjo. Tame bute gyvena nuo 1978 m., nes vyras kai tarnavo armijoje ir gavo tÄ butÄ , dviejų kambarių su virtuve. Vėliau tÄ butÄ perėmė savivaldybė. Neturėjo lėšų, čekį pametė ir to buto neprivatizavo. Be to bÅ«sto, neturės kur gyventi.Liudytoja J. J.

S. paaiÅ¡kino, kad R. ir N. K. pažįsta gerai. Gyvena ( duomenys neskelbtini). Butas 24 - 1 baisus, vanduo iÅ¡draskytas-ledynas, pečiai avariniai. Čigonai prieÅ¡ dvi savaites, kaminÄ pradėjo griauti. Nežino iÅ¡ kur tie čigonai. Tame bute niekas negyvena, tos ponios R. ir N. gyveno. Nijolės, gal 3-4 metai kaip nemato. Rasa ateina į svečius, ji buvo atėjusi praeitÄ Å¡eÅ¡tadienį ir tvorÄ draskė. Rasa jau kokie du - trys metai kaip negyvena. Praeitais metais vasarÄ Äigonai gyveno gal mėnesį, bet savivaldybė juos iÅ¡krapÅ¡tė.

Rasa ateina su draugais, tai langai barÅ¡ka. Vamzdžius iÅ¡draskė. IÅ¡ vienos pusės laukas, iÅ¡ kitos pusės - butas 24 - 1. Tame pirmame bute jokio Å¡ildymo nėra. Buvo viskas tvarkoje, kai Nijolė gyveno, nes jos sugyventinis buvo tvarkingas. Jau 40 metų kaip savininkai savo buto, nes butÄ iÅ¡sipirko. Yra didelis pečius pas juos.Nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės.2005 m. spalio 29 d. tarp Kėdainių rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ sudaryta Turto patikėjimo sutartis (b.l. 3 – 5), kuria Kėdainių rajono savivaldybė patikėjimo teise perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių butai“ gyvenamuosius namus.Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (b.l. 6, 74) nustatyta, kad ginčo butas statytas 1979 metais, nuo 1998 m. lapkričio 5 d., priklauso Kėdainių rajono savivaldybei, vieÅ¡ajame registre įregistruotas nuo 2006 m. spalio 23 d.

Butas patikėjimo teise perduotas ieškovui.2005 m. liepos 19 d. Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 774 (b.l. 7, 76) nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybė ir R. K. sudarė nuomos sutartį, kuria R. K. ir jos šeimos nariams išnuomotos 2 kambarių gyvenamosios patalpos ( duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos išrašo (b.l.

11) duomenimis, N. K. deklaruota gyvenamoji vieta ( duomenys neskelbtini).Uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ (b.l.

15) duomenimis R. K., gyvenančios adresu ( duomenys neskelbtini), Å¡eimÄ sudaro mama N. K..Kėdainių rajono savivaldybės administracija sutinka (b.l. 16), kad R. K. bÅ«tų iÅ¡keldinta iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto.Uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ komisija du kartus, 2011 m. liepos 25 d. (b.l.

17) ir 2011 m. rugpjūčio (b.l. 18), vyko patikrinti socialinio bÅ«sto adresu ( duomenys neskelbtini). Viena kartÄ , 2011 m. liepos 25 d. (b.l. 17), nustatė, kad „R. K. Å¡iame bute negyvena, o butÄ pernuomavusi romų tautybės Å¡eimynai. Kaimynų teigimu be romų čia lankosi daug paÅ¡alinių asmenų. TriukÅ¡mauja, užkabinėja praeivius, terÅ¡ia aplinkÄ , niokoja savivaldybės turtÄ â€œ. KitÄ kartÄ , 2011 m. liepos 25 d. (b.l. 17), nustatė, kad „R. K. Å¡iame bute negyvena, o butÄ pernuomavusi romų tautybės Å¡eimynai.

Asmenys perspėti, kad skubiai iÅ¡sikeltų iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimto buto“.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamybę. Pagarbos Å¡iai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, bÅ«stu laikoma faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ .

BÅ«sto praradimas yra radikaliausia teisės į bÅ«stÄ neliečiamybės gerbimÄ apribojimo forma. Bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmės turi turėti galimybę Å¡ios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme (žr., pvz., McCann ?. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008).Lietuvos Respublikoje socialinis bÅ«stas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal sÄ lygas, kurias nustato Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas.

Socialinio bÅ«sto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Ä®statymas įpareigoja savivaldybes jų turimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais; tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtÄ tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis).

Dėl to suprantama, kad ir socialinio bÅ«sto suteikimo atvejais savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus iÅ¡lieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis bÅ«stas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamÄ jÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).

Akivaizdu, kad suteikiamo socialinio bÅ«sto paskirtis yra apgyvendinti tokiame bÅ«ste teisę į tokio bÅ«sto suteikimÄ turintį asmenį ir jo Å¡eimos narius. Asmens, kuriam suteiktas socialinis bÅ«stas, veiksmai, kada jis be savininko sutikimo socialinį bÅ«stÄ subnuomotų trečiajam asmeniui, akivaizdžiai reikÅ¡tų nuomos sutarties pažeidimÄ , nes pagal įstatymÄ gyvenamosios patalpos nuomininkas teisę subnuomoti įgytų tik turėdamas nuomotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ (Civilinio kodekso 6.595 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, socialinio bÅ«sto suteikimo atveju situacija, kada asmuo, kuriam suteiktas socialinis bÅ«stas, Å¡iuo bÅ«stu pats nesinaudoja, bet subnuomoja trečiajam asmeniui, reikÅ¡tų, jog socialinis bÅ«stas galbÅ«t buvo suteiktas asmeniui, kuris neatitinka tokiam keliamų reikalavimų, t. y. neturėjimo kito bÅ«sto, mažų pajamų turėjimo ir kt. Taigi, tai galėtų reikÅ¡ti, kad suteikiant socialinį bÅ«stÄ buvo padaryta klaida ir bÅ«stas suteiktas į tokio bÅ«sto suteikimÄ teisės neturinčiam asmeniui.

Tuo tarpu, jei bÅ«stas suteiktas pagrįstai ir asmuo bÅ«stu naudojasi, tačiau dar jį ir subnuomoja, neturėdamas tam nuomotojo raÅ¡ytinio sutikimo, klausimas, ar toks nuomininkas jam iÅ¡nuomotÄ butÄ laikytinas naudojančiu butÄ ne pagal paskirtį (tai suteikia nuomotojui teisę nuomos sutartį reikalauti nutraukti), priklausytų nuo konkrečių aplinkybių konteksto, tai lemtų, ar Å¡is sutarties pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu ar ne (Civilinio kodekso 6.217, 6.610, 6.611 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad ginčo butas bÅ«tų subnuomotas nenustatyta.

Byloje pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ komisijos 2011 m. liepos 25 d. (b.l.

17) ir 2011 m. rugpjūčio (b.l.

18) aktai, kad komisija vyko patikrinti socialinio bÅ«sto adresu ( duomenys neskelbtini), bei komisijos subjektyvi nuomonė, kad kaimynų teigimu bÅ«stas subnuomotas, bet jokių įrodymų, kas tie kaimynai, kas ta romų tautybės Å¡eimyna, duomenų nėra. Todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad socialinis bÅ«stas buvo subnuomotas trečiajam asmeniui, atmestinas kaip nepagrįstas įrodymais. PrieÅ¡ingai, pagal pateiktÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato 2009 m. spalio 19 d. nutarimÄ (b.l. 108, 109, 110), t.y. dar prieÅ¡ komisijų aktus, N. K. parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jos gyvenamoje vietoje apsigyveno paÅ¡alinis asmuo.

Å is nurodė, kad apsigyveno N. K. motinos S. Ū. leidimu, kol iÅ¡ įkalinimų vietų grįš atsakovės. Ir tik po N. K. praÅ¡ymo Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (b.l. 112), atsakovas nurodė, kad kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariatÄ dėl buto priežiÅ«ros (b.l. 113).Sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus turi bÅ«ti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos Civilinio kodekso normos, tačiau ginčo Å¡alis sieja iÅ¡skirtinio pobÅ«džio nuomos sutartis – socialinio bÅ«sto nuoma, todėl teismas turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobÅ«dį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugÄ , be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ .

Teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimas gali bÅ«ti įvairių formų, iÅ¡ kurių griežčiausia – bÅ«sto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumÄ ir pagrįstumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmės turi turėti galimybę Å¡ios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme.

Skundžiamas apribojimas bus laikomas „bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė ?. S.V., M.V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į bÅ«stÄ apribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui asmens nenaudai priimti griežčiausiÄ teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad ginčo bÅ«ste: 2 kambarių gyvenamosios patalpos ( duomenys neskelbtini), gyveno N. K., bÅ«stas buvo suteiktas kaip tarnybinis bÅ«stas jos vyrui.

Nei N. K., nei R. K. nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir buto neprivatizavo, bet jos socialinis ryÅ¡ys su butu yra didelis. Ji čia gyveno nuo 1979 metų. Tik susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, N. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę, sutartis dėl 2 kambarių gyvenamosios patalpos ( duomenys neskelbtini), nuomos buvo perraÅ¡yta su R. K..Civilinio kodekso 6.611 straipsnis numato, kad tuo atveju jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Nuomininkas, jo Å¡eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali bÅ«ti iÅ¡keldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė R. K., bÅ«dama buto nuomininke, ar su ja gyvenantis asmuo N. K., Å¡iuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę, pažeidinėjo savo kaip nuomininkės pareigas, ir tuo kėlė pagrįstÄ namo gyventojų nepasitenkinimÄ (b. l. 8, 10).Byloje pateiktas tik Lietuvos Respublikos Seimo narės V.

B. raÅ¡tas ieÅ¡kovui, kad į jÄ kreipėsi asmuo besiskundžiantis, kad ginčo butas nėra tinkamai prižiÅ«rimas. Byloje nėra nei raginimų, nei įspėjimų atsakovėms dėl jų daromų pažeidimų, dėl blogai prižiÅ«rimo nuomojamo turto, kad nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, kad nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, kad nuomininkas, jo Å¡eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Pagal liudytojos J. S. paaiÅ¡kinimÄ sunku kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad nuomininkas, jo Å¡eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nutraukti gyvenamosios patalpos sutartį su atsakove R. K. ir jÄ iÅ¡keldinti su turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nėra pagrindo.Gyvenamųjų patalpų nuomÄ reglamentuojančios teisės normos skiria laikinÄ iÅ¡vykimÄ (Civilinio kodekso 6.591 straipsnis) bei iÅ¡vykimÄ gyventi kitur (Civilinio kodekso 6.609 straipsnio 3 dalis) ir priklausomai nuo iÅ¡vykimo pobÅ«džio nustato skirtingas pasekmes: laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama Å¡eÅ¡iems mėnesiams su sÄ lyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (Civilinio kodekso 6.591 straipsnio 1 dalis), o jei laikinai iÅ¡vykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta teisė į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ laikoma atnaujinta (Civilinio kodekso 6.591 straipsnio 5 dalis); kai nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai iÅ¡vyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo iÅ¡vykimo dienos.

Pagal Civilinio kodekso 6.578 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje.

Nuomininko Å¡eimos nario teisė apsigyventi iÅ¡sinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į Å¡iÄ patalpÄ , tačiau joje teisėtai apsigyvenęs Å¡eimos narys įgyja savarankiÅ¡kÄ teisę į nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri neiÅ¡nyksta, Å¡iÄ teisę praradus nuomininkui (Civilinio kodekso 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai). Dėl to Å¡ioje byloje kiekvieno atsakovo atžvilgiu dėl teisės į ginčo patalpÄ pasibaigimo ir iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti nagrinėjama ir pasisakoma atskirai.

Teismas turi svarstyti, ar kito atsakovo atžvilgiu yra iÅ¡keldinimo pagrindai, nurodyti ieÅ¡kovo: gyvenamosios patalpos ardymas ar gadinimas, gyvenamosios patalpos naudojimas ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudarymas neįmanomų sÄ lygų kitiems kartu arba greta gyventi (Civilinio kodekso 6.611 straipsnis).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto atsakovę N. K. su turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nėra pagrindo dėl tų pačių motyvu kaip ir su atsakove R. K..Atmestinas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovės ir bendraatsakovės 32,11 litus už buto nuomÄ ir nuomos administravimÄ , nes bylos duomenimis atsakovė ir bendraatsakovė už buto nuomÄ ir nuomos administravimÄ moka reguliariai, įsiskolinimas yra einamojo mokėjimo pobÅ«džio, skola nėra tokia didelė.Teismas atkreipia dėmesį, kad reikÅ¡mingos bylai teisingai iÅ¡spręsti faktinės aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais.

Ä®rodymai yra priemonės, padedančios įrodinėjimo dalykÄ sudarančioms aplinkybėms tapti aiÅ¡kioms ir žinomomis. Pagal įstatyme pateiktÄ Ä¯rodymų civilinėje byloje sÄ vokÄ Ä¯rodymais laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme pateiktas įrodinėjimo priemonių, kuriomis ir yra nustatomi bylai reikÅ¡mingi duomenys, sÄ raÅ¡as. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra raÅ¡ytiniai įrodymai. RaÅ¡ytiniais įrodymais įstatymas pripažįsta dokumentus, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , kitokius raÅ¡tus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai. RaÅ¡ytiniai įrodymai pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 1 dalį skirstomi į oficialiuosius ir privačius. Ä®statymo požiÅ«riu oficialieji įrodymai yra tokie įrodymai, kuriems pagal įstatymÄ iÅ¡ anksto suteikiama didesnė įrodomoji galia, t. y. jie laikomi prima facie įrodymais.

Å ios rūšies įrodymai yra laisvo įrodymų vertinimo principo iÅ¡imtis. Proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose raÅ¡ytiniuose įrodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesnė ir patikimesnė, įstatymo nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgalintų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, prima facie įrodymais laikomi įrodymai, kurie visų pirma yra iÅ¡duoti įstatyme iÅ¡vardytų subjektų.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo suraÅ¡ytas buto patikrinimo aktas turėtų bÅ«ti priskiriamas prie oficialiųjų įrodymų, nes savivaldybė, veikdama kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, įgaliojo vieÅ¡Ä jÄ Ä¯monę, savivaldybei įstatymo priskirtÄ vykdyti socialinio bÅ«sto administravimo ir priežiÅ«ros funkcijÄ , t.y.

Å¡ios funkcijos vykdymÄ perdavė atskiram tuo tikslu įsteigtam subjektui. Minimu aktu yra tiktai fiksuojama informacija apie Å¡alių sudarytos gyvenamosios patalpos – socialinio bÅ«sto – nuomos sutarties vykdymo klausimus. Taigi savivaldybės veikla, tikrinant atitinkamų socialinio bÅ«sto suteikimo sutarčių vykdymÄ , gali bÅ«ti traktuojama tik kaip informacijos apie sutarties vykdymÄ rinkimas bei fiksavimas, o, kilus ginčui, tokie patikrinimo aktai vertintini tik kaip raÅ¡ytiniai, bet ne oficialieji prima facie įrodymai.

Å iuose patikrinimo aktuose yra fiksuojamos savivaldybės, kaip konkrečios sutarties Å¡alies, įgaliotų darbuotojų subjektyviai vertinamos aplinkybės, susijusios su Å¡alių sutartinių santykių vykdymu, ir, esant ginčui teisme, nėra įstatyminio pagrindo jas vertinti kaip įrodymus, turinčius kitų įrodymų atžvilgiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ .Nei atsakovės, nei atsakovės N. K. atstovas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                           Bronius Varsackis