2021-12-01 Nr. AB-25736-3-61-3-01704-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2314-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01704-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. spendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skunde keltus klausimus bei į juos atsakyti.

2. G. B. paaiškino, kad skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus – Administracija neišnagrinėjo jo 2020 m. gegužės 5 d. skunde keltų klausimų ir į juos neatsakė. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu pateikė skundą atsakovui, į kurį buvo gautas 2020 m. gegužės 12 d. atsakymas, tačiau jame nebuvo pateikta jokios informacijos apie G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skunde keltus klausimus ir dėl šių klausimų priimtus sprendimus; vietoje to, Administracija 2020 m. gegužės 12 d. rašte pareiškėją informavo, kad ankstesniame 2020 m. gegužės 4 d. rašte yra nurodyta tvarka, kuria remdamasis, G. B. gali jį skųsti, bei pažymėta, kad šį ir visus kitus atsakymus pareiškėjas gali skųsti juose nurodyta tvarka.

3. G. B. nurodė, kad po 2020 m. gegužės 12 d. rašto gavimo kreipėsi į atsakovą ir klausė, ar į jo skunde keltus klausimus bus atsakyta, tačiau atsakovo atstovė telefonu informavo, jog 2020 m. gegužės 12 d. raštas yra vienintelis ir galutinis atsakymas.

4. Pareiškėjas teigė, kad Administracijai neįgyvendinus pareigos jo keltus klausimus spręsti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomą trumpesnį laiką, yra pažeidžiama G. B. teisė į gerą administravimą. Pareiškėjo nuomone, jo 2020 m. gegužės 5 d. skundas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, turėjo būti nagrinėjamas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kadangi G. B. kėlė klausimus dėl paties atsakovo veiksmų (neveikimo). Pareiškėjo nuomone, Administracijos pateiktas informacinis raštas nėra skundžiamas teismui.

5. G. B. nurodė, kad jo 2020 m. gegužės 5 d. skunde buvo keliamas klausimas dėl P. P. neatliekamos ar netinkamai atliekamos pareigos savivaldybės tinklapyje skelbti teismo sprendimus, kuriuose buvo konstatuoti atsakovo padaryti teisės aktų pažeidimai, o šis pareiškėjo keltas klausimas visiškai nėra susijęs su jo 2020 m. balandžio 3 d. skundu ir atsakovo cituojamu 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu. Pareiškėjo nuomone, Administracija neįsigilino į jo 2020 m. gegužės 5 d. skundo turinį ir šiame skunde keltų klausimų nenagrinėjo.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Administracija paaiškino, kad 2020 m. balandžio 3 d. gavo G. B. skundą, kuriame pareiškėjas prašė: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo teisės į orumą pažeidimo savivaldybės pareigūnams; kaltiems pareigūnams taikyti atsakomybę; informuoti apie nustatytas aplinkybes ir tarnybinio patikrinimo rezultatus; 2) pateikti trumpą informaciją apie neplaninio patikrinimo eigą; 3) nedelsiant pateikti iš 205-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Ozas“ gautus dokumentus. Atsakovas G. B. pateikė 2020 m. gegužės 4 d. raštą, kuriame buvo atsakyta dėl: 1) neplaninio patikrinimo eigos; 2) dėl dokumentų, susijusių su patikrinimu, pateikimo; 3) dėl teisės į orumą pažeidimo. Administracija 2020 m. gegužės 5 d. gavo pareiškėjo skundą, į kurį buvo atsakyta 2020 m. gegužės 12 d. rašte.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės 4 d. pateiktame rašte buvo aiškiai nurodyta, jog jis neįvardino konkretaus subjekto, galbūt nepagarbiai atsiliepusio apie G. B., todėl Administracija pateikė šį atsakymą pagal turėtus duomenis, pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. rašte buvo informuotas apie turimą teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti 2020 m. gegužės 4 d. raštą, tačiau nepaisydamas to, jis nusprendė atsakovui teikti naują 2020 m. gegužės 5 d. skundą, kuriame iš esmės išreiškė nepasitenkinimą Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. priimtu raštu.

9. Atsakovas nesutiko, kad vilkina atlikti veiksmus – išnagrinėti G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skunde keltus klausimus ir į juos atsakyti. Nurodė, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės 4 d. pateikė išsamų raštą, kuriame yra aiškiai nurodyta ne tik neplaninio patikrinimo eiga, bet ir kada bei kokiais raštais pareiškėjas buvo informuotas vienu ar kitu klausimu. Administracija teigė, kad G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skunde nurodyti teiginiai tėra subjektyvi jo nuomonė, atsakovo kritika bei jį įžeidžianti retorika, o reikalavimas nedelsiant pateikti informaciją ir duomenis nėra pagrįstas, juo siekiama būti privilegijuotam.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir vyr. specialistę O. V. bei paaiškino, jog remiantis jo 2019 m. lapkričio 28 d. skundu, buvo pradėtas 205-osios DNSB „Ozas“ neplaninis patikrinimas, G. B. skundas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatytais terminais, be to pareiškėjui tapo žinoma, kad neplaninį patikrinimą atliekantys savivaldybės darbuotojai jį niekino kitų asmenų akivaizdoje. G. B. 2020 m. balandžio 3 d. skunde prašė: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo teisės į orumą pažeidimo, savivaldybės pareigūnams atliekant neplaninį patikrinimą ar kitus veiksmus, vykusius po pareiškėjo 2019 m. lapkričio 28 d. skundo; kaltiems pareigūnams (savivaldybės darbuotojams) taikyti atsakomybę; išsamiai informuoti apie nustatytas aplinkybes ir tarnybinio patikrinimo rezultatus; 2) nedelsiant pateikti trumpą informaciją apie neplaninio patikrinimo eigą; 3) nedelsiant pateikti iš 205-osios DNSB „Ozas“ gautus dokumentus, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė reikalavo pateikti iki 2020 m. vasario 4 d. ir kuriuos G. B. turi teisę gauti, kad galėtų pateikti dėl jų nuomonę, sutikrinęs su turimais dokumentais, taip padėdamas Vilniaus miesto savivaldybei pagerinti neplaninio patikrinimo kokybę.

12. Teismas pažymėjo, kad Administracija 2020 m. gegužės 4 d. rašte Nr. A63-80/20(3.2.1E-AD24) (pasirašė Administracijos direktorius P. P.) paaiškino, jog pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. skunde nėra įvardytas joks konkretus Administracijos valstybės tarnautojas (darbuotojas), galbūt nepagarbiai atsiliepęs apie G. B., pažymėjo, kad Administracija nenagrinėja skundų dėl garbės ir orumo pažeidimo, todėl pažeistą orumą pareiškėjas gali ginti teisme civilinio proceso tvarka, atkreipė dėmesį, kad dėl savivaldybės administracijos specialistų darbo krūvio ne visada įmanoma įvertinti patalpų savininkų skundų ir priimti sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos bei informavo, kad valdytojas Administracijos prašomą informaciją ir dokumentus pateikė 2020 m. vasario 19 d., patikrinimo aktas buvo surašytas 2020 m. balandžio 24 d., trijų mėnesių patikrinimo terminas nebuvo pažeistas, minėtas patikrinimo aktas G. B. buvo pateiktas su 2020 m. balandžio 29 d. raštu.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. Administracijai pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2020 m. gegužės 4 d. atsakymą parengusi G. Ū. ir jį patvirtinęs P. P. G. B. skundo įstatymo nustatyta tvarka neišnagrinėjo, tik pateikė neaktualią informaciją, dėl skunde keltų klausimų nepriėmė jokių teisės aktų normomis pagrįstų sprendimų. 2020 m. gegužės 5 d. skunde pareiškėjas nurodė, kad P. P. neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigą Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbti teismo sprendimus, kuriuose buvo konstatuotas savivaldybės padarytas teisės aktų pažeidimas, ir kitą privalomą informaciją, o toks pareigų nevykdymas pažeidžia G. B. teisę į informaciją ir susijusius teisėtus interesus, todėl pareiškėjas prašo juos apginti. 2020 m. gegužės 5 d. skunde G. B. prašė: 1) nedelsiant išnagrinėti jo 2020 m. balandžio 3 d. skundo 1 ir 3 klausimus (2 – nebeaktualus), priimant teisės aktų normomis pagrįstus administracinius sprendimus, atitinkančius individualaus administracinio akto reikalavimus; 2) biurokratams P. P. ir G. Ū. taikyti atsakomybę už netinkamą pareigų atlikimą, nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. skundą, apie tarnybinio patikrinimo rezultatus išsamiai informuoti G. B.; 3) biurokratui P. P. taikyti atsakomybę už privalomų dokumentų ir informacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės veiklą neskelbimą savivaldybės interneto svetainėje.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2020 m. gegužės 12 rašte, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skundą, nurodė, jog jo nepasitenkinimą sukėlusiame Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. atsakyme į 2020 m. balandžio 3 d. skundą yra nurodyta tvarka, kuria remdamasis, G. B. gali jį skųsti. Administracija pažymėjo, kad šį ir visus kitus pareiškėjo netenkinančius Administracijos atsakymus į prašymus ar skundus galima skųsti juose nurodyta tvarka, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir paaiškino, kad dėl Administracijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo G. B. gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.

15. Teismas akcentavo, kad Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 taip pat buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentas (toliau – Reglamentas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. balandžio 28 d.).

16. Pacitavęs Viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 14 ir 15 dalių, 14 straipsnio 1 bei 3 dalių ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste matyti, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. skunde Administracijai nurodė dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. viena vertus, G. B. nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su Administracijos direktoriaus pasirašytu 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu (šiame atsakyme pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. skundas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka, buvo pateikta neaktuali informacija, dėl G. B. skunde keltų klausimų nebuvo priimta jokių teisės aktų normomis pagrįstų sprendimų), prašė nedelsiant išnagrinėti jo 2020 m. balandžio 3 d. skundo 1 ir 3 klausimus (2 – nebeaktualus), priimant teisės aktų normomis pagrįstus administracinius sprendimus, atitinkančius individualaus administracinio akto reikalavimus. Kita vertus, pareiškėjas taip pat nurodė aplinkybes dėl Administracijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) pareigų nevykdymo, paaiškino, kad P. P. neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigos Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje skelbti teismo sprendimus, kuriuose buvo konstatuotas savivaldybės padarytas teisės aktų pažeidimas, prašė P. P. taikyti atsakomybę už privalomų dokumentų ir informacijos apie savivaldybės veiklą neskelbimą savivaldybės interneto svetainėje, taip pat P. P. ir G. Ū. taikyti atsakomybę už netinkamą pareigų atlikimą, nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. skundą, ir apie tarnybinio patikrinimo rezultatus išsamiai informuoti G. B..

17. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. skunde išdėstė nesutikimo su Administracijos direktoriaus pasirašytu 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu aplinkybes, jo skundo šioje dalyje atsakovas neturėjo pareigos nagrinėti dar kartą, kadangi vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu ir Reglamento 44 punktu, nesutikdamas su Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu, skundą pareiškėjas turėjo teisę teikti administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Administracijai nagrinėti pakartotinai, todėl atsakovas 2020 m. gegužės 12 d. rašte tinkamai G. B. informavo, kad jo netenkinantį 2020 m. gegužės 4 d. atsakymą jis turi teisę skųsti administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus šiuo aspektu nebuvo nustatyta.

18. Pateikdamas argumentus dėl 2020 m. gegužės 5 d. skunde nurodytų aplinkybių dėl Administracijos darbuotojų P. P. ir G. Ū. veiksmų (pareiškėjo teigimu, abiejų šių darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo, nagrinėjant jo 2020 m. balandžio 3 d. skundą, ir P. P. pareigos skelbti privalomus dokumentus bei informaciją Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje nevykdymo) teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo kompetencijos pateikti argumentų dėl savo darbuotojo veiksmų, kadangi tokia kompetencija, vadovaujantis Reglamento 45 punktu, priskirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Pagal Reglamento 45 punktą, dėl savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo gali būti paduotas skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Taigi, Administracija 2020 m. gegužės 12 d. rašte nurodydama, kad G. B. dėl Administracijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, pateikė teisingą informaciją ir atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus šiuo aspektu taip pat nebuvo nustatyta.

19. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skunde keltus klausimus ir į juos atsakyti, kadangi tokių klausimų nagrinėjimas priskirtinas ne Administracijos kompetencijai, t. y. dėl G. B. netenkinančio Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. atsakymo Nr. A63-80/20(3.2.1E-AD24) pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar Vilniaus apygardos administracinį teismą, o dėl Administracijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo – į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą.

III. 20. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad G. B. skunde keltas klausimas dėl pažeistos teisės į informaciją, atsakovo vadovui neatliekant ar netinkamai atliekant pareigą interneto tinklapyje skelbti teismo sprendimus, kuriuose buvo konstatuotas Vilniaus miesto savivaldybės padarytas teisės aktų pažeidimas, priskirtinas ne Administracijos kompetencijai. Pareiškėjas turi teisę skųsti atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus ir neveikimą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, todėl matydamas, kad Administracija nevykdo ar netinkamai vykdo pareigą skelbti įsiteisėjusius nuasmenintus teismų sprendimus, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo (paskutinis atsakovo paskelbtas sprendimas buvo priimtas 2018 m. vasario 13 d., neskelbiami vėlesni aktualūs teismo sprendimai, kuriose pareiškėjas buvo šalis), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, siekė, kad jo pažeista teisė į šią informaciją apie institucijos veiklą būtų apginta.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į atsakovą, kuris turi pareigą nagrinėti skundus dėl savo veiksmų ar neveikimo vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi pagal tvarką, apibrėžtą šio įstatymo III skirsnyje „Administracinė procedūra“; už įstatymų įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsako savivaldybės administracijos direktorius (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 p.), kuris vadovauja savivaldybės administracijai (29 str. 2 d.). G. B., vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, su skundu kreipėsi į atsakovą, kaip kompetentingą asmenį, aiškiai nurodė neteisėtą pareigų neatlikimą, savo pažeidžiamą teisę ir prašė ją apginti bei paaiškino, kaip pareiškėjo pažeidžiama teisė būtų apginta jo siūlomu būdu ir aiškiai šį būdą suformulavo.

Nors Administracija neprivalo apginti G. B. pažeistos teisės į informaciją apie įstaigos veiklą būtent tokiu būdu, kokio jis prašė, tačiau privalo ginti pareiškėjo pažeistas teises, pavyzdžiui, interneto tinklapyje paskelbti privalomą informaciją ir informuoti pareiškėją, tačiau atsakovo atsakymas liudija, jog jis jokių veiksmų nesiėmė ir savo neveikimo niekaip nepaaiškino.

21.2. Teismas visiškai nepaisė aplinkybės, kad Administracija jokio administracinio sprendimo – administracinės procedūros sprendimo pareiškėjo keltu klausimu dėl atsakovo teismo sprendimų neskelbimo nepriėmė. Administracija nenurodė, kad ji pagal kompetenciją negali spręsti šio klausimo ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl jo (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d.), institucija taip pat nenurodė jokių šio klausimo nenagrinėjimo priežasčių (Viešojo administravimo įstatymo14 str. 5 ar 8 d.). Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, nesirėmė jokiomis teisės aktų nuostatomis ir savo sprendimo konkrečiu G. B. klausimu visiškai neišreiškė, t. y. nei apgynė pareiškėjo pažeistas teises, nei atsisakė jas ginti. Yra akivaizdu, kad G. B. negalėjo teismui skųsti menamo sprendimo, kuris niekaip atsakovo atsakyme nėra išreikštas. Vienintelė galimybė pareiškėjui apginti savo pažeistą teisę į įstatymais pagrįstą skundo nagrinėjimą buvo kreiptis į teismą dėl Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus, kad teismas ją įpareigotų išnagrinėti skundą ir priimti administracinės procedūros sprendimą G. B. keltu klausimu, kuris net nebuvo keltas ankstesniame jo 2020 m. kovo 3 d. skunde.

21.3. Teismas klaidingai aiškino ir taikė Reglamento 45 punktą pareiškėjo skunde keltu klausimu dėl atsakovo neveikimo – aktualių teismo sprendimų neskelbimo, atitinkamo atsakovo vadovo pareigų neatlikimo ir, kaip pasekmės – G. B. teisės į informaciją pažeidimo, su prašymu pažeistas teises ginti. Pareiškėjo kreipimasis į Administraciją yra pats racionaliausias ir ekonomiškiausias būdas, kad jo pažeistos teisės būtų apgintos, o teismo aliuzijos į tai, kad G. B. turi kreiptis ne į atsakovą, kuris pats gali klausimą lengvai išspręsti, bet į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą, prieštarauja įstatymui (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d., 5 d. 4 p.) ir protingumo principui. Tai, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Administracijos pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigai, nepaneigia jo teisės skųsti atsakovo neveikimo ir jos vadovo pareigų neatlikimo kitoms institucijoms ginant savo pažeistas teises, pavyzdžiui, Administracijai ar teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Būtent atsakovo neveikimas ir jo vadovo pareigų neatlikimas yra G. B. teisių pažeidimo priežastis; Administracijos ir jos vadovo elgesys turi biurokratizmo ir piktnaudžiavimo požymių (sąmoningas neveikimas, pareigų neatlikimas ir savavaliavimas), tačiau šie požymiai pareiškėjo neįpareigoja skųstis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, ir tik jai, Administracijai neveikiant, konkretiems pareigūnams neatliekant pareigų.

21.4. Teismo išvada, kad pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skundo (dalies) nagrinėjimas nepriklauso atsakovo kompetencijai, nes dėl G. B. netenkinančio atsakymo jis turėjo teisę kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar Vilniaus apygardos administracinį teismą, yra nelogiška ir prieštarauja protingumo principui, taip pat įstatymams, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 14 straipsniams. Pareiškėjo teisės kreiptis į nurodytas institucijas turėjimas nepaneigia jo teisės atsakovo veiksmus ar neveikimą skųsti kitoms institucijoms ar jam pačiam, tai, be kita ko, yra nurodyta Reglamente (44 p.) ir teismo cituojama sprendime.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas taip pat aiškiai suponuoja, kad G. B. gali kreiptis į tą patį ar kitą viešojo administravimo subjektą su prašymu arba skundu dėl jau priimto sprendimo, o viešojo administravimo subjektas gali nagrinėti tą patį klausimą pakartotinai, jeigu asmuo pateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d. skundas ir 2020 m. gegužės 5 d. skundas nėra identiški – 2020 m. gegužės 5 d. skunde G.

B. prašė pakartotinai išnagrinėti dalį pirmojo skundo klausimų, nurodydamas ir faktiniais duomenimis pagrįsdamas 2020 m. balandžio 3 d. skundo nagrinėjimo ydas, taip pat skundė konkrečių pareigūnų veiksmus. Jeigu atsakovas manė, kad skundo šioje dalyje neturėjo pareigos nagrinėti dar kartą, jis turėjo vertinti, ar antrasis skundas yra pakartotinis, ar jame buvo pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, ir spręsti jo nenagrinėjimo klausimą, taikydamas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

Administracija atsakyme neatsisakė nagrinėti G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skundo, nenurodė visiškai jokių aplinkybių ir konkrečių teisės aktų normų, kuriomis rėmėsi, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto, o jos sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą negali būti menamas, bet privalo būti aiškiai išreikštas vadovaujantis individualaus administracinio akto bendraisiais reikalavimais (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d.). Turėti teisę nenagrinėti skundo nepakanka, norėdamas pasinaudoti šia teise, atsakovas privalėjo ja pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka atsakydamas G.

B., tačiau jis to faktiškai nepadarė. Administracijos elgesys yra vilkinimas atlikti veiksmus: iš atsakymo yra aišku, kad ji nieko nedaro ir savo neveikimo motyvų bei teisinių pagrindų nenurodo. Teismas akivaizdžiai susipainiojo aiškindamas atsakovo kompetenciją. Teismo proceso metu Administracijos atsiliepime nurodyti jos neveikimo motyvai nėra reikšmingi, nes jie turėjo būti nurodyti pačiame atsakyme – individualiame administraciniame akte, priešingu atveju pareiškėjas negalėtų apsiginti teisme.

21.5.Teismas nevykdė teisingumo, nesivadovavo visų asmenų lygybės principu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 str.) ir šališkai gynė atsakovą. Administracijos atsakymas į pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skundą neturi nieko bendro su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Teismas viseto visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., 80 str.), o tik formaliai, mechaniškai parinko teisės normas, bandydamas už atsakovą pagrįsti jo nepagrįstą atsakymą. Teismas pats už Administraciją nurodė G. B. skundo nenagrinėjimo pagrindus, pavyzdžiui, cituodamas Reglamentą, kuriuo Administracija nesirėmė net teismo procese. Teismas, nepaisydamas byloje esančių įrodymų, kuria regimybę, kad atsakovas savo neveikimą pagrindė konkrečiomis teisės aktų normomis, o taip jam elgiantis, pareiškėjas neturi jokių galimybių apsiginti. Teismas paprasčiausiai tyčiojosi iš G. B., versdamas jį jaustis bejėgiu prieš valdžios įstaigas, daug panašių pavyzdžių rodo, kad pareiškėjas administraciniuose teismuose gauna ypatingą išskirtinį aptarnavimą, nesuderinamą su teisingumo vykdymu ir visų asmenų lygybės principu.

21.6. Teismui netinkamai aiškinus ir taikius materialiosios teisės normas, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str.).

21.7. Teismo sprendimo teiginiai: „Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai“ ir „Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai“ suponuoja, kad byla buvo pradėta nagrinėti žodinio proceso tvarka, o baigta nagrinėti – rašytinio proceso tvarka. Iki teismo nutarties toliau bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 7 d.) turėjo būti daromas teismo posėdžio garso įrašas, kurio byloje nėra, todėl yra pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 6 p.).

22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas, reikalaudamas, jog Administracija apgintų jo tariamai pažeistą teisę, vienu atveju nurodo savo pageidavimą (nurodo būdą), kaip tai turi būti atliekama, o tuo pačiu pripažįsta, kad Administracija nėra įpareigota imtis būtent tų veiksmų, kuriuos jis įvardija. Be to, G. B. siekia, kad institucija, kuri, anot jo, pažeidžia jo teises, tas pažeidžiamas teises ir apgintų. Atsakovo nuomone, net jeigu jis ir imtųsi veiksmų, pareiškėjas bet kokiu atveju gali ginčyti bet kurį priimtą sprendimą, kaip netinkamą jo teisių gynimą, ir kaskart būtų kvestionuojamas šių atsakovo veiksmų objektyvumas (nešališkumas).

25. Administracija pažymi, kad atsižvelgęs į G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skundo Administracijai turinį, teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjas minėtame skunde išdėstė nesutikimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytu 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu aplinkybes, jo skundo šioje dalyje atsakovas neturėjo pareigos nagrinėti dar kartą, kadangi vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu ir Reglamento 44 punktu, nesutikdamas su Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. atsakymu, skundą pareiškėjas turėjo teisę teikti administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Vilniaus savivaldybės administracijai nagrinėti pakartotinai, todėl atsakovas 2020 m. gegužės 12 d. rašte tinkamai informavo pareiškėją, kad jo netenkinantį 2020 m. gegužės 4 d. atsakymą jis turi teisę skųsti administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus šiuo aspektu nebuvo nustatyta.

26. Administracija atkreipia dėmesį, kad jos 2020 m. gegužės 4 d. raštas Nr. A63-80/20(3.2.1E-AD24) buvo pasirašytas Administracijos direktoriaus, todėl jame buvo nurodyta, kad atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad G. B. iš karto buvo aiškiai nurodyta, į ką jis galėtų kreiptis ir kokių teisės aktų nustatytą tvarka, todėl jam nėra suvokiama, kokiu teisiniu pagrindu ar logika remdamasis, pareiškėjas reikalavo, kad Administracijos direktoriaus raštas būtų apskųstas ir išnagrinėtas to paties asmens, t. y. Administracijos direktoriaus. Atsakovo nuomone, toks reikalavimas būtų pagrįstas, jeigu būtų skundžiamas raštas, kurį pateikė, pavyzdžiui, atitinkamas Administracijos struktūrinis padalinys, tačiau šiuo atveju taip nėra; raštas yra pasirašytas Administracijos direktoriaus. Visgi, net jeigu Administracijos direktorius ir būtų išnagrinėjęs G. B. skundą, bet kokiu atveju dėl skundo priimti sprendimai sudarytų pagrindą kvestionuoti skundą nagrinėjusio asmens sprendimo ir (ar) veiksmų objektyvumą ir (ne)nešališkumą, kadangi asmuo nagrinėtų savo paties priimtą raštą; vien šiuo aspektų susidarytų pagrindas tai apskųsti teismui. Jeigu pareiškėjas nesutiko su 2020 m. gegužės 4 d. raštu Nr. A63-80/20(3.2.1E-AD24), jis turėjo teisę viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu apskųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Administracijos nuomone, yra akivaizdu, kad tiek Administracijos 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. A63-80/20(3.2.1E-AD24), tiek ir Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. raštą Nr. A51-63509/20(3.3.2.26E-AD18) G. B. turėjo galimybę apskųsti ne tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai savo pasirinkimu.

27. Atsakovo nuomone, teismas teisingai sprendė, jog jis pats pasisakyti dėl savo darbuotojo veiksmų neturėjo kompetencijos, kadangi tokia kompetencija, vadovaujantis Reglamento 45 punktu, priskirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Administracija pažymi, kad Reglamento 45 punktas, nustatantis, jog dėl savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo gali būti paduotas skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka, įtvirtina mechanizmą, kuriuo asmuo gali pasinaudoti, siekdamas gauti nešališką ir objektyvų teisinį vertinimą bei faktų konstatavimą, kad vienokioje ar kitokioje situacijoje (ne)egzistavo savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas.

28. Administracija pabrėžia, kad G. B. nurodytas teisinis reguliavimas jo neįpareigoja kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, tačiau šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje vienas iš esminių klausimų ir yra tas, į ką (kurią instituciją) pareiškėjas turėjo kreiptis, manydamas, kad vienokioje ar kitokioje situacijoje (ne)egzistavo savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas. Atsakovo nuomone, išanalizavus tiek G. B. skundą, tiek ir apeliacinį skundą, yra akivaizdu, kad, jo nuomone, pareiškėjas turėjo visas galimybes ir teisę kreiptis į Administraciją, kuri, anot G. B., turėjo tam kompetenciją, reikalaujant ištirti situaciją ir konstatuoti, ar (ne)egzistavo savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas neturėjo kompetencijos pasisakyti dėl savo darbuotojo veiksmų, kadangi tokia kompetencija, vadovaujantis Reglamento 45 punktu, priskirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui; teismas ir Administracija būtent ir nurodo, kad G. B. turėjo kreiptis į kitas institucijas, bet ne į tą pačią instituciją, kurios darbuotojų veiksmai jo yra kvestionuojami.

29. Administracijos nuomone, pareiškėjo skundo tenkinimas reikštų, kad teismas įpareigotų atsakovą pasisakyti dėl savo darbuotojo veiksmų ir (ar) vienokioje ar kitokioje situacijoje (ne)egzistavo savivaldybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas, o tokiu atveju teismas įvykdytų ne realų, o menamą teisingumą, skatinantį beprasmę Administracijos veiksmų eigą, t. y. ištyrimą ir pasisakymą dėl savo darbuotojų veiksmų, tuo atveju kai jai Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia kompetencijos pasisakyti šiuo klausimu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucija šiuo atveju turi teisės aktais įtvirtintą kompetenciją (Seimo kontrolierių įstatymo 12 str. 1 d.) ir pateiktų objektyvų abiejų pusių (tiek G. B., tiek Administracijos) atžvilgiu situacijos vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Pareiškėjo (apelianto) 2020 m. gegužės 5 d. skunde buvo pateikti 3 prašymai (žr. nutarties 13 p.).

31. Į visus juos atsakovas Administracija tvirtina atsakęs 2020 m. gegužės 12 d. raštu (žr. nutarties 14 p.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pirmuoju pareiškėjo skundo klausimu visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kuri išdėstyta šios nutarties 17 punkte. G. B., nesutikdamas su pateiktais atsakymais į jo 2020 m. balandžio 3 d. skundą, turėjo teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka gautą atsakymą – kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 ir 2 d.).

33. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išnagrinėti 2020 m. balandžio 3 d. skundo 1 ir 3 klausimus Administracijos dar kartą nebeturėjo būti svarstomas. Tokia situacija, kai yra prašoma viešojo administravimo sistemos subjekto pasisakyti dar kartą tuo pačiu klausimu arba į tokį paklausimą atsakymas nebuvo pateiktas apskritai, niekaip negali nulemti ginčo išsprendimo ir besikreipusio asmens teisių apgynimo, todėl, kai pareiškėjo netenkina viešojo administravimo sistemos subjekto atsakymas arba tokio atsakymo apskritai nepateikiama, pareiškėjas turi teisę į teisminę gynybą, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos – asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 36 str.; redakcija, galiojusi 2020 m. gegužės 12 d. rašto/atsakymo pateikimo metu).

34. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje taip pat pažymėta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, iš apelianto pusės pateikta nebuvo – pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skundo pirmasis reikalavimas atmestas visiškai pagrįstai.

35. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje taip pat buvo numatyta, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

36. Administracijos 2020 m. gegužės 12 d. rašte/atsakyme pareiškėjui į jo 2020 m. gegužės 5 d. skundo 2 ir 3 reikalavimus apsiribojama informacija/siūlymu dėl galimybės kreiptis į kitus viešojo administravimo subjektus, o tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka šios nutarties 35 punkte išdėstytų nuostatų.

37. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punkte taip pat nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

38. Vadinasi, dėl pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. skundo 2 ir 3 reikalavimų, Administracija pateikusi formalų atsakymą, veikė ne pagal nustatytą teisinį reguliavimą (žr. nutarties 35 ir 37 p.). Apeliantas kėlė klausimus dėl atsakomybės taikymo valstybės tarnautojams, į kuriuos turėjo atsakyti Administracija arba pastarųjų klausimų sprendimą perduoti kitiems viešojo administravimo subjektams bei apie tai pranešti G. B.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nesilaikius nustatytos skundo sprendimo tvarkos, buvo pažeistas ir gero viešojo administravimo principas (viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino teisę (žr. nutarties 18 ir 19 p.), dėl ko jo sprendimas aptariamoje dalyje keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skundo 2 ir 3 reikalavimus, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išspręsti G. B. 2020 m. gegužės 5 d. skundo 2 ir 3 klausimus/reikalavimus.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius