922bb78e-2595-4e36-9816-eceec3af051a · Klaipėdos apygardos teismas

BaudžBaudž. byla Nr. 1-120-557/2014                    (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 21 d.           KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Zigmo Pociaus,       sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Irinai Fiodorovai,       dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,      gynėjai Angelijai Morkvėnienei,   nukentėjusiajam N. M.,nukentėjusiajai bei nukentėjusiosios T.

M. atstovei pagal įstatymÄ E. S. M. ir jos įgaliotajam atstovui V. T.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. P., g. (duomenys neskelbtini),, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini)), 8 kl. iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir                                                 nustatė:kaltinamasis E. P. 2013 m. liepos 28 d. apie 01 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A.

M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ pagrobti M. turtÄ , tuo tikslu apsiginklavęs kirviu, užpuolė miegančius ir dėl to bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje buvusius A. M. ir S. M.: kirvio aÅ¡menimis tris kartus smogė namo kambaryje lovoje miegančiam A. M. į kaklÄ bei mentę ir padarė kirstinę liemens nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ deÅ¡inėje su deÅ¡inės mentės ataugos lūžiu, kirstinę žaizdÄ kaklo sprandinėje srityje su atviru stuburo kaklinės dalies antro slankstelio kÅ«no lūžiu, kietojo dangalo sužalojimu ir pilnu nugaros smegenų Å¡iame lygyje perdalijimu, kirstinę smakro-kaklo srities žaizdÄ , dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kÅ«no kraujagyslės ir vyko Å«mus nukraujavimas, dėl ko A.

M. įvykio vietoje netrukus mirė, po to nuėjo į kitÄ kambarį, kuriame lovoje miegojo S. M., ir kirvio aÅ¡menimis ne mažiau keturių kartų smogė S. M. į galvÄ bei kaklÄ ir padarė kirstinę žaizdÄ kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, sulaužant (perkertant skersai) kairįjį raktikaulį, sudėtinę kirstinio pobÅ«džio žaizdÄ su atvirais kaukolės (ir kaukolės pamatinės dalies) deÅ¡inės pusės kaulų ir stuburo kaklinės dalies virÅ¡utinio aukÅ¡to antro slankstelio lūžiais, kirstinę smakro-kaklo srities žaizdÄ , dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kÅ«no kraujagyslės ir vyko Å«mus nukraujavimas, dėl ko S. M.

įvykio vietoje netrukus mirė. Tokiu bÅ«du panaudotu fiziniu smurtu, naudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ kirvį, tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų itin žiauriai nužudęs du bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmones, kaltinamasis E. P. iÅ¡ gyvenamojo namo pagrobė fizinio asmens dokumentÄ - A. M. vardu 2008-10-15 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK vieÅ¡osios policijos skyriaus migracijos poskyrio iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat A. M. priklausančius 400 litų vertės neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Samsung RV508“ su dėtuve, akumuliatoriaus pakrovėju ir valdymo pele, bei 50 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 101“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamasis E. P. 2013 m. liepos 28 d. apie 06 val. grįžo į M. sodybÄ ir ten slapta pagrobė A. M. priklausančius: iÅ¡ garažo - 500 litų vertės žoliapjovę „STIHL FS 70C“ su laikymo diržu bei 600 litų vertės benzininį grandininį pjÅ«klÄ â€žSTIHL MS-341“, iÅ¡ gyvenamojo namo – auksinį 409 litų vertės žiedÄ su 3 litų vertės dėžute, 100 litų vertės DVD grotuvÄ â€žLG“ su Å¡eÅ¡iomis garso kolonėlėmis ir valdymo pultu, 50 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€œSamsung GTS 5230“, 10 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSiemens C45“, viso tokiu bÅ«du pagrobė A.

M. priklausantį bendros 2122 litų vertės turtÄ . Apklaustas teismo, kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. vasarÄ iÅ¡ Å iaulių atvyko gyventi į Plungę, iÅ¡ pradžių dirbo statybose, po to ieÅ¡kodamas darbo iÅ¡girdo kalbas, kad kažkoks Å«kininkas atvažiuoja į Plungę prie paÅ¡to ir ieÅ¡kosi darbininkų. Jis paskambino minėtam Å«kininkui ir tokiu bÅ«du 2013 m. gegužės mėnesį susitiko su Å«kininku A. M., su kuriuo, kaip paaiÅ¡kėjo, jau anksčiau buvo susipažinęs Jehovos liudytojų sueigose.

A. gyveno kartu su savo tėvu S. M.. Pas A. M. jis dirbo Å«kio darbus, t. y. pjaudavo žolę, Å¡erdavo gyvulius apie 2 mėnesius. IÅ¡ pradžių M. su juo elgėsi gerai, tačiau likus kelioms dienoms iki įvykio, pradėjo jį žeminti, užgaulioti. Tomis dienomis A. nebeslėpė ir savo Å¡eimyninių problemų, girdėjo daug jo telefoninių pokalbių su žmona S., A. grasino S., kad jei Å¡i negrįš, tai atvažiuos į Å iaulius ir jÄ nuÅ¡aus. 2012-07-27 jis iÅ¡ Plungės dviračiu atvyko pas M. apie 12 val. ir ėmėsi įprastinių darbų.

A. tuo metu dar nebuvo, jis grįžo apie 14 val. ir ėmėsi virti naminę degtinę. Su A. dirbdami iÅ¡gėrė 1 litro talpos butelį alaus. Apie 22 val. į kiemÄ atbėgo kaimynės J. Å¡uo, todėl A. M. paskambino J., kad pasiimtų Å¡unį. Kai atėjo J., A. M. iÅ¡ namo iÅ¡nešė pusės litro talpos naminės degtinės butelį, kurį visi trys kieme iÅ¡gėrė. Po to jis palydėjo J. namo, pakeliui Å¡i pasakojo apie A. praeitį, kad jis yra nužudęs savo merginÄ , sakė, kad visas kaimas jo bijo.

Palydėjęs J., grįžo pas M., norėdamas pasiimti dviratį ir važiuoti į Plungę, tačiau A. liepė jam pasilikti grasindamas, kad jeigu iÅ¡eis, tai bus blogai. Verčiamas A., jis sutiko pasilikti, tačiau pasakė, kad dirba pas jį paskutinį kartÄ . Po to jie su A. toliau virė naminę degtinę, o apie 24 val. nuėjo į namo vidų. A. M. atsigulė į savo lovÄ , o jis atsisėdo ant fotelio ir žiÅ«rėjo televizorių. S. M. gulėjo kitame kambaryje. Po to jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė kirvį ir smogė juo ant nugaros gulinčiam A.

M. į gerklę. Kitų smÅ«gių nepamena. Å iuo metu nepamena, ar A. tuo metu jau miegojo, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. M. iÅ¡ pažiÅ«ros tuo metu jau miegojo ar snaudė. Nepamena, kad jis bÅ«tų judėjęs ar prieÅ¡inęsis. Nužudęs A., nuėjo prie S. M., kuris jau miegojo, ir jam taip pat smogė kirviu į kaklÄ , daugiau smÅ«gių neprisimena. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl pasiėmė kirvį ir užkapojo M., viskas vyko spontaniÅ¡kai. Po to kirvį nunešė į Å«kinį pastatÄ , kuriame virė naminė degtinė, ir įmetė į indÄ su broga.

Tada pasiėmė A. M. tapatybės kortelę, neÅ¡iojamÄ kompiuterį su dėtuve, akumuliatoriaus pakrovėju ir valdymo pele, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , susidėjo daiktus į savo krepšį ir dviračiu iÅ¡važiavo namo. Grįžęs išėmė iÅ¡ A. M. telefono dvi SIM korteles ir įdėjo savas dvi SIM korteles, A. M. SIM korteles vėliau sudegino namuose esančioje krosnyje. Bandė užmigti, tačiau nepavyko. Ä®sijungė A. M. neÅ¡iojamÄ kompiuterį ir žiÅ«rėjo filmÄ . Kai baigė žiÅ«rėti filmÄ , tai buvo apie 06 val., jis sugalvojo grįžti į M. namus ir paimti trimerį, nes planavo pasikviesti svečių ir norėjo nupjauti kieme žolę.

Taip pat buvo suplanavęs žiemai nusipirkti malkų, todėl jam reikėjo benzopjÅ«klo. Be to, pagalvojo, kad paliko neužrakintÄ M. namÄ ir iÅ¡sigando, kad kas nors gali rasti M.. IÅ¡ namų pasiėmė naujÄ pakabinamÄ spynÄ su raktais. Taksi nuvažiavo atgal į M. namus, nuėjo į garaÅ¾Ä ir paėmė garaže buvusiÄ Å¾oliapjovę („trimerį“) ir benzopjÅ«klÄ . Priėjęs prie namo durų, užrakino duris pakabinama durų spyna. Ar buvo įėjęs į namo vidų, neprisimena, tačiau tvirtina parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus, jog tuo metu iÅ¡ namo vidaus dar pagobė auksinį žiedÄ su dėžute, DVD grotuvÄ su garso kolonėlėmis ir valdymo pultu, mobilaus ryÅ¡io telefonus.

Sudėjęs daiktus į taksi automobilį, grįžo namo. Daiktus padėjo (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name ir malkinėje. Malkinę užrakino ir nuėjo į namo vidų. Ryte po 8 val. trimeriu nusipjovė žolę ir išėjo į Jehovos liudytojų sueigÄ . Sueigoje V. E., A. V. ir E. S. pasiÅ«lė jo namų kieme iÅ¡sikepti Å¡aÅ¡lykų. Su V. E. ir E. S., kuris buvo su dukra, iÅ¡sikepė Å¡aÅ¡lykų, paÅ¡oko, pabendravo ir iÅ¡siskirstė apie 19.30 val. VisÄ laikÄ , iki kol prisipažino kitiems padaręs nusikaltimÄ , stengėsi kitų akyse atrodyti linksmas, bendraujantis.

Tačiau jį labai graužė sÄ Å¾inė, negalėdavo miegoti naktimis, tad apie tai, kad nužudė žmones, pirmiausia prisipažino V. E., po to ir kitiems. Dėl įvykio labai gailisi. Nors M. smurto prieÅ¡ jį niekada nevartojo, tačiau, kaip minėjo, paskutiniu metu jį žemindavo, o jis visuomet jautriai reaguodavo į žeminimus ir patyčias, todėl juos ir nužudė. Nors jis ir buvo skolingas R., kÄ pilnai pripažįsta, tačiau nusikaltimas nebuvo kaip nors susijęs su skolos grÄ Å¾inimu, t. y. jis neketino parduoti pagrobtus daiktus ir tokiu bÅ«du grÄ Å¾inti skolÄ .Nukentėjusioji E. S. M. parodė, kad A.

M. buvo jos vyras. Po santuokos 2012 m. gyveno vyro namuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir vyro tėvas S. M.. IÅ¡ pradžių santykiai buvo geri, tačiau vėliau A. M. prieÅ¡ jÄ pradėjo smurtauti, ir ji nuo 2013 m. balandžio mėn. iÅ¡vyko gyventi pas tėvÄ Ä¯ Å iaulius. Su kaltinamuoju susipažino Jehovos liudytojų sueigose, geriau pažinojo jo mamÄ . Nežino, kaip kaltinamasis atsirado jų sodyboje, vyras vienÄ kartÄ buvo užsiminęs, kad jis pradėjo dirbti. Paskutinį kartÄ A. namuose buvo 2013-07-02, iÅ¡vyko sekančiÄ dienÄ .

Pas jÄ A. buvo atvažiavęs 2013-07-17, tÄ dienÄ kartu lankėsi pas gydytojÄ , nes ji laukėsi A. vaiko ir vėliau - rugpjūčio mėnesį - pagimdė dukrÄ T.. Paskutinį kartÄ telefonu su A. M. bendravo 2013-07-24 vakare. Liepos 26-27 d. bandė susisiekti, bet telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tada paskambino kaimynei S. P. ir paklausė, gal žino, gal matė, nes kilo įtarimas, kodėl vyras neatsako. Kaimynė paskambino ir pasakė, kad jai pačiai atrodo keista, nes namai užrakinti. Tada skambino kitai kaimynei A.

V. ir klausė, gal ji žino, kÄ matė. Ji neieÅ¡kojo, tik pasakė, kad niekas ten nevaikÅ¡to. Toliau ieÅ¡kojo per pažįstamus, iÅ¡ pažįstamo A. K. galiausiai sužinojo, kas atsitiko, daugiau informacijos gavo jau iÅ¡ policijos. Jos vyras buvo fiziÅ¡kai stiprus, sveikatos sutrikimų neturėjo, todėl tas užpuolimas turėjo bÅ«ti netikėtas. IÅ¡ namų po nusikaltimo dingo vyro vestuvinis žiedas su dėžute (tyrimo metu žiedas buvo pateiktas jai atpažinti), neÅ¡iojamasis kompiuteris „Samsung“, „LG“ aparatÅ«ra, žoliapjovė, benzopjÅ«klas, mobilaus ryÅ¡io telefonai (vyras turėjo kelis telefonus „Nokia 101“ su 2 SIM kortelėmis, turėjo „Samsung GTS 5230“ iÅ¡manųjį, vyro tėvas taip pat turėjo „Nokia“ telefonÄ ). VyrÄ ir jo tėvÄ laidojo valstybės lėšomis, todėl laidojimo iÅ¡laidų neturėjo ir jų atlyginti nepraÅ¡o.

Nukentėjusysis N. M. parodė, kad yra S. M. sÅ«nus ir A. M. brolis. Nuo 2011 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir apie nusikaltimÄ sužinojo įkalinimo įstaigoje. Kalbėjo su broliu per taksofonÄ , buvo rašęs tėvas, kad brolis parsivedė kažkokį darbininkÄ , kad padėtų apÅ¡erti gyvulius, padėti parvežti Å¡ieno. Brolio žmonos nepažinojo, po jo įkalinimo tėvas su broliu sodyboje gyveno dviese. Jehovos sueigas lankė vienas brolis, tėvas to nepripažino. Brolis buvo fiziÅ¡kai stiprus, ir P. grumtynėse jo įveikti negalėjo.

Kaimynai brolio nemėgdavo dėl jo arÅ¡aus bÅ«do.Liudytoja J. R. parodė, kad 2013-07-27 ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. jai į mobilų telefonÄ paskambino kaimynas A. M. ir pasakė, kad į kiemÄ yra atbėgęs jos Å¡uo, ir kad ji ateitų pasiimti Å¡uns. Neužilgo ji nuėjo pas A. M. į namus, ten su A. dar buvo E., kuris padėdavo M. prie Å«kio, bei S. M.. Ji visÄ laikÄ buvo kieme prie įėjimo. A. M. iÅ¡ kambario du kartus iÅ¡nešė rudos spalvos alkoholinį gėrimÄ 0,2 l talpos, t. y. viso 0,4 l.

Lauke ji, E. ir A. M. iÅ¡gėrė šį alkoholį. Po to ji pasakė, kad eina namo, ir E. pasisiÅ«lė jÄ palydėti iki namų. Einant namo ji E. paklausė, ar jis nebijo bÅ«ti su A. M., nes ji žino, kad A. M. yra įžūlus ir E. pasakė, kad prieÅ¡ deÅ¡imt metų A. M. nužudė merginÄ ir mėgino krosnyje sudeginti. E. pasakė, kad žino tÄ atvejį, ir kad A. M. yra atlikęs bausmę. E. jÄ palydėjo į namų kiemÄ ir išėjo atgal pas A. M.. BÅ«nant namuose A. M. jai dar skambino, prašė, kad atneÅ¡tų valgyti.

Ji A. M. pasakė, kad niekur neis, kad gali ateiti patys pas jÄ . Nuo to laiko ji A. M., S. M. ir E. nebematė. TÄ vakarÄ A. E. varinėjo prie darbų, tačiau E. jo klausė ir neatsikalbinėjo, jokio konflikto tarp jų nepastebėjo. Suprato, kad tÄ vakarÄ E. liks nakvoti. A. M. bijojo visas kaimas, niekas negalėjo jam prieÅ¡tarauti. Žinojo, kad A. žmona buvo iÅ¡vykusi. Kaimynai pasakojo, kad A. žmonÄ muÅ¡davo, pasakojo, kad ji buvo sumuÅ¡ta netgi per vestuves, ir antrÄ dienÄ vestuvių jÄ iÅ¡sivežė tėvai.Liudytoja A.

V. parodė, kad buvo artimiausia M. kaimynė. A. buvo Å«maus bÅ«do, agresyvus, grasindavo kaimynams, buvo nutrenkęs jos vyrÄ nuo dviračio. A. žmonÄ pažįsta, bet S. mažai ten gyveno. Kaltinamasis kurį laikÄ dirbo pas M. Å«kyje, vyras buvo girdėjęs, kad M. ant jo rėkdavo. Paskutinį kartÄ matė M. sėdinčius kieme prie namo nužudymo vakarÄ , A. sėdėjo kartu su E..Liudytoja S. P. parodė, kad su kaimynu A. M. dažnai važiuodavo į Plungę parduoti pienÄ , jų tarpusavio santykiai buvo normalÅ«s. KaltinamÄ jį yra mačiusi pas juos tik vienÄ kartÄ .

Paskutinį kartÄ su A. M. pienÄ parduoti vežė 2013 m. liepos mėn. 25 d. ar 26 d., tiksliai neprisimena. 2013-07-28 vakare ji į A. M. mobilųjį telefonÄ skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Tiksliai dienos neprisimena, galimai liepos 30 d., jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino A. M. žmona S. ir pasakė, kad A. M. neatsiliepia į telefono skambutį ir paklausė, ar ji gali nuvažiuoti pažiÅ«rėti. Jo žmona iÅ¡vyko gyventi kitur, nes pas A. nebuvo tvarkos. Kadangi, kiek prisimena, buvo vakaras, ji kitÄ rytÄ nuvažiavo į M. sodybÄ ir pamačiusi, kad duryse yra pakabinama spyna, automobiliu apsisuko ir grįžo namo.Liudytojas A.

K. parodė, kad gal kokius 5-6 metus pažinojo A. M.. Su juo susipažino Jehovos liudytojų sueigoje. E. P. pažįsta nuo tada, kai E. P. persikraustė į Plungės miestÄ , susipažino taip pat Jehovos liudytojų sueigoje. E. P. jam atrodė geras, Å¡velnus žmogus, judrus, pats su juo jokių problemų neturėjo. Su A. M. buvo sunkiau, A. M. psichologiÅ¡kai buvo maniakas, turėjo tvirtÄ fizinę jėgÄ . S. M. taip pat pažinojo. S. M. jam pasirodė geras žmogus, tačiau nervingas, nesivaldantis.

A. M. paskutinį kartÄ matė Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ nužudymÄ . TÄ dienÄ , apie 16 val., jis buvo atvažiavęs pas A. M.. A. M. darbavosi savo Å«kyje, tačiau E. P. nematė. Mano, kad E. P. slėpėsi nuo jo, nenorėjo, kad pamatytų, jog yra pas A. M.. Jis buvo pataręs E. P. nevažiuoti darbuotis pas A. M.. SekančiÄ dienÄ , t. y. sekmadienį 10.30 val. jis paskambino A. M., nes norėjo vežtis į Jehovos liudytojų sueigÄ , tačiau A. M. neprisiskambino. Nuvažiavo į A. M. namus, tačiau durys buvo užrakintos pakabinama durų spyna.

Sueigoje buvo ir E. P.. A. M. bandė prisiskambinti dar kelias dienas, tačiau jam nepavyko susisiekti. DienÄ prieÅ¡ tai, kai jis sužinojo, kad E. P. nužudė M., E. P. pas jį darbavosi. E. P. nesukėlė jam įtarimų, kad kažkas gali bÅ«ti negerai. SekančiÄ dienÄ jam paskambino vyresnysis tikėjimo brolis A. T. ir papasakojo, kad E. nužudė M., kad reikia važiuoti pas A. V., nes ten E. P. tuo metu buvo. Jis suprato, kad A. M. psichologiÅ¡kai privedė prie tokio E. P. elgesio. Kartu su A. T. nuvažiavo į A.

V. namus. E. P. buvo sugniuždytas, verkė. Paklausė, kÄ padarė M., E. P. pasakė „nukirtau“. Daugiau nieko nebeklausinėjo. Atvežė į policijos komisariatÄ , kad E. P. prisipažintų dėl padaryto nusikaltimo. E. P. jam niekada nesiskundė, kad M. jį skriaudžia. Jis yra matęs, kad A. E. paspirdavo, pastumdavo, murkdydavo, sakė A., kad taip daryti negalima. A. buvo psichologiÅ¡kai nesveikas. Apie jo smurtavimÄ prieÅ¡ žmonÄ rašė laikraščiai.Liudytojas V. E. parodė, kad su E. P. ir A.

M. buvo pažįstamas ir bendravo keletÄ metų, juos siejo Jehovos liudytojų tikėjimas. Kiek žino, kad E. ir A. siejo darbiniai santykiai, E. ten darbavosi. Jis ir kiti tikintieji E. ten eiti ir su juo bendrauti nepatarė, kadangi A. buvo labai sunkus charakteris. A. buvo agresyvus, laikraščiai rašė, kad jis muÅ¡a savo žmonÄ . 2013-07-28, t. y. sekmadienį, jis buvo Jehovos liudytojų sueigoje, kartu buvo ir E. P.. Sueigos metu jis nekreipė dėmesio į E. P., bet kažkas minėjo, kad E. P. sueigos metu miegojo.

Po sueigos E. P. pasiūlė jam ir A. V. pas E. P. namuose, kuriuos jis nuomojosi, išsikepti šašlykų, pabendrauti, pašokti. Nuvyko pas E. P., kur dviračiais atvažiavo E. S. su savo dukra. Pavalgė šašlykų, pakalbėjo, pašoko. Po keturių dienų jam paskambino E. P. ir pasakė, kad reikia susitikti salėje, kur vyksta sueigos. Jis nuėjo ir E. P. jam pasakė, kad prieš pusę metų nužudė žmogų, nori prisipažinti policijai, pasikalbėti su Jehovos bendruomenės vadinamais vyresniaisiais broliais.

Jis paskambino vyresniajam broliui A. T. bei pasakė, kad E. P. jam pasisakė, kad prieÅ¡ pusę metų nužudė žmogų. Vėliau sužinojo, kad E. P. jam melavo, o vyresniesiems broliams pasakė tiesÄ , t. y. kad nužudė M..Liudytojas E. S. parodė, kad jis priklauso Jehovos liudytojų bendruomenei. E. P. ir A. M. pažinojo tiek, kiek susitikdavo sueigose, artimesnių santykių nepalaikė ir nebuvo draugai. 2013-07-28 apie 11 val. jis nuėjo į bendruomenės sueigÄ . Sueigoje V. E. ir E. P. pasiÅ«lė vakare pas E. P. namuose iÅ¡sikepti Å¡aÅ¡lykų.

Apie 18 val. jis su dukra dviračiu nuvažiavo pas E. P., ten buvo ir V. E.. Jie pabuvo kokias 2-3 valandas, apie tÄ nusikaltimÄ per pobÅ«vį E. pats nieko neminėjo ir negalima buvo nuspėti iÅ¡ jo elgesio. A. M. žmonÄ S. pažįsta tik iÅ¡ matymo, apie jų santykius žino tik iÅ¡ vietinio laikraščio, kad tarp jų buvo konfliktai, muÅ¡davo.Liudytoja A. V. parodė, kad E. P. ir A. M. susipažino Jehovos bendruomenės susirinkime. Jai atrodė, kad su E. P. psichika ne viskas gerai. Kai ji E. P. kÄ nors kalbėdavo, jis tarsi „atsijungdavo“ ir negirdėdavo, kÄ ji sako.

E. P. atlikinėjo pas Å«kininkus įvairiausius darbus, tačiau kad E. P. dirba pas A. M., ji sužinojo 2013-07-21 per bendruomenės susirinkimÄ . Tai iÅ¡girdusi, ji pasikvietė E. P. pasikalbėti, patarinėjo, kad nedirbtų pas A. M., nes žinojo, kad A. M. kažkÄ buvo nužudęs, smurtauja prieÅ¡ savo žmonÄ ir manė, kad A. M. gali blogai veikti E. P.. Po to E. P. sutiko 2013-07-28 apie 11 val. bendruomenės susirinkime. E. P. jai atrodė toks kaip visada, tik sėdėjo nuleidęs galvÄ ir ji suprato, kad jis miega.

Po susirinkimo ji paklausė E. P., kur jis buvo, tačiau jis nieko nepasakė. 2013-08-01 apie pietus E. P. atėjo pas jÄ Ä¯ namus, pasakė, kad nužudė du žmones, pavardžių neminėjo, sakė, kad gynėsi. E. P. pas jÄ prabuvo gal pusantros valandos, kol į jos namus atvažiavo jų tikėjimo vyresnysis narys A. T. ir A. K., kuris vairavo automobilį. A. K. savo automobiliu nuvežė E. P. į policijÄ prisipažinti apie įvykdytÄ nusikaltimÄ . Tuo metu E. nuomojosi butelį, kurį pagal jos rekomendacijÄ iÅ¡nuomojo jos pažįstama D.

K. ir buvo sutarę, kad nemokės už nuomÄ , tik prižiÅ«rės aplinkÄ ir namelį. Liudytojas R. N. parodė, kad jis pažinojo A. M. ir E. P.. 2013-07-28 apie 11 val. jis pamatė E. P. Jehovos liudytojų sueigoje, E. P. beveik visÄ laikÄ pramiegojo. DienÄ prieÅ¡ tai jam skambino A. ir sakė, kad nori pakviesti E. pasidarbuoti Å«kyje. 2013-07-29 ryte jis pasiėmė E. iÅ¡ namų pasidarbuoti, besidarbuojant E. P. buvo linksmas, juokavo, nėjo įtarti, kad turi kokių nors problemų ar yra kÄ nors negero padaręs. Tos pačios savaitės ketvirtadienį, ryte jam E. P. skambino ir sakėsi, kad greitai norės apie kažkÄ su juo pasikalbėti.

IÅ¡ balso suprato, kad E. P. turi kažkokių problemų. Vėliau jam paskambino A. T. ir pasakė, kad E. P. prisipažino, kad nužudė A. M..Liudytoja R. V. parodė, kad jos draugė ir kaimynė D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-07-23 namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ iÅ¡nuomojo E. P.. SekančiÄ dienÄ E. P. paėmė iÅ¡ jos raktus nuo namo ir įsikÅ«rė gyventi. 2013-07-25 A. M. atėjo ir sutvarkė namo kaminÄ . A. M. buvo atėjęs ir 26 d. 2013-07-27 apie 11 val. A. M. pas jÄ vėl atėjo su jai nepažįstamu draugu.

Ji A. M. atidavė pinigus, kuriuos jai buvo palikusi D. K. sumokėti A. M. už darbÄ . A. M. dviračiu iÅ¡važiavo iÅ¡ jos namų apie 14 val. Daugiau A. M. nebematė. A. M. buvo labai nepatenkintas, kad D. K. pasamdė E. P. prižiÅ«rėti namÄ . 2013-07-28 apie 10 val. iÅ¡girdo, kad kažkas pjauna žolę. Jos vyras pažiÅ«rėjo ir pasakė, kad tai E. P. pjauna su elektriniu trimeriu. D. K. elektrinio trimerio neturėjo. IÅ¡ kur E. P. gavo tÄ trimerį, ji nežino. Vakare D. K. kieme E. P. su draugais kepė Å¡aÅ¡lykus. 2013-08-01 sužinojo apie M. nužudymÄ , ir kad tai padarė E. P..

E. P. jai atrodė ramus žmogus, nekonfliktuojantis, mandagus. 2013-08-02 dalyvavo kratoje (duomenys neskelbtini). Po kratos, jai buvo įduoti D. K. gyvenamojo namo raktai. Po to D. K. namo kambaryje, kuriame iki suėmimo buvo apsistojęs E. P., ji rado mobilaus ryšio telefonus ir jų dalis, kuriuos jos vyras A. V. pateikė prie bylos, kadangi ji žinojo, kad D. K. tame kambaryje nieko panašaus nelaikė.             Liudytojas M. S. parodė, kad E. P. yra jo draugas, gyvendami Šiauliuose, kartu lankydavo Jehovos liudytojų sueigas.

Kai E. P. iÅ¡vyko gyventi į Plungę, bendravo daug rečiau. 2013-08-01 jam paskambino E. P. ir pasakė, kad padarė nusikaltimÄ ir turės sėdėti kalėjime, pasakė „gyniausi ir nužudžiau du žmones“, pasakojo, kad užkapojo kirviu. Sakė, kad ruoÅ¡iasi eiti į policijÄ , tik laukia vieno žmogaus. Liudytojas E. J. parodė, kad jis pažįsta E. P., susipažino Jehovos liudytojų sueigoje. 2013-07-28 apie 20 val. jis skambino E. P., kuris į klausimÄ â€žkaip sekasi“ atsakė, kad viskas yra gerai.

Planavo susitikti per Žolinę, E. P. sakėsi, kad eina iš kažkokio vakarėlio, kur buvo linksma. E. P. su juo bendravo linksmai, kaip visada. Pažindamas E. P. gali pasakyti, kad jis mokėjo meluoti ir apsimetinėti, todėl nemato nieko stebėtino, kad po nužudymo jis elgėsi taip, lyg nieko nebūtų atsitikę. Liudytojas M. R. parodė, kad E. P. buvo jo draugas, kartu lankė Jehovos liudytojų sueigas. Yra kartu gyvenę Šiauliuose ir Klaipėdoje, 2012 m. pradžioje - Anglijoje. Nuo to laiko E. P. buvo likęs jam skolingas 1250 litų.

Kai E. P. apsigyveno Plungėje, jų bendravimas sumažėjo. VisÄ laikÄ E. P. skųsdavosi, kad neturi darbo ir neturi už kÄ jam skolÄ grÄ Å¾inti. Netekęs kantrybės, jis 2013-07-12 internetu paklausė E. P., kada jam grÄ Å¾ins skolÄ . E. P. parašė, kad liepos mėnesį kalbėjo su jo mama, kad jei viskas bus gerai, skolÄ grÄ Å¾ins per 3 mėn. PirmÄ jÄ Ä¯mokÄ buvo pažadėjęs pervesti po liepos 20 d., tačiau pinigų nesulaukė. 2013-08-02 žiÅ«rėdamas televizorių sužinojo, kad E. P. nužudė du žmones.

Kol gyveno su E. P. buvo pastebėjęs, kad E. P. yra agresyvus, mėgdavo konfliktuoti, nelabai pripažindavo kitų nuomonę, buvo egoistas, savanaudis. Dažnai skriausdavo jo katinÄ , muÅ¡damas pagaliu. Kai dirbo Anglijoje, buvo užsiminęs, kad su mielu noru užmuÅ¡tų darbdavį, pas kurį tuo metu dirbo, nes darbdavys nemokėjo pinigų, grasindavo. E. P. labai mėgo meluoti, sunku bÅ«davo suprasti, kada sako tiesÄ , o kada meluoja. Mano, kad E. P. nužudė du žmones vien dėl to, kad tokiu bÅ«du norėjo gauti pinigų skolai grÄ Å¾inti.

M. R. parodymus dėl E. P. skolos ir jų tarpusavio santykių patvirtina ir M. R. pateiktas internetinio susiraÅ¡inėjimo su E. P. iÅ¡raÅ¡as (t. 2, b. l. 22-28).Liudytoja N. P. parodė, kad E. P. yra jos sÅ«nus. E. visÄ laikÄ buvo linksmo bÅ«do, daug kalbantis ir norėjo savarankiÅ¡ko gyvenimo. Jau bÅ«damas 18 m., norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir savarankiÅ¡kai gyventi. Kai apsigyveno Plungėje, skambindavo ir sakydavo, kad viskas gerai. Pasakė, kad susirado darbÄ pas Å«kininkÄ ir pabandys dirbti. Dvasiniai broliai (Jehovos liudytojai) sakydavo, kad E. nesiseka su darbais, sunkiai gyvena.

Kalbėjo su E. liepos 30 d. jau po nužudymo, ir iÅ¡ jo kalbos nieko nesuprato. M. nepažinojo. Žinojo, kad sÅ«nus buvo skolingas R.. Vėliau E. rašė, kad tÄ vakarÄ jį spaudė moraliÅ¡kai, įžeidinėjo, skaudino, elgėsi kaip su nuosavybe, sakė, kad norėjo eiti namo, bet neleido ir norėjo, kad kartu su jais gertų, bet jis prie gėrimo neprisidėjo, nenorėjo gerti. SÅ«nus turėjo polinkį meluoti. E. tėvas dažnai gerdavo ir vaikais nesirÅ«pino. E. buvo jauniausias iÅ¡ Å¡eimos ir norėjo dėmesio, o ji dirbo ir nedaug jam skyrė laiko.

Tėvas, kai gerdavo, vaikus taip pat įžeidinėdavo žodžiais, žemindavo. E. buvo užsiblokavusi kalba ir pradėjo neaiÅ¡kiai kalbėti. Kai ji pakeldavo balsÄ ant E., tai jis reaguodavo nenormaliai, užsikiÅ¡davo ausis. Mokėsi pagal palengvintÄ programÄ , laikas nuo laiko bendravo su psichologe.IÅ¡ policijos tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2013-08-01 apie 14 val. į Plungės rajono PK atvyko E. P., kuris prisipažino, kad maždaug prieÅ¡ savaitę nužudė du žmones (t. 1, b. l. 4).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2013-08-01 nuo 16.14 val. apžiÅ«rima sodyba (duomenys neskelbtini), kurioje yra medinis gyvenamas namas, mÅ«rinis pastatas su rÅ«siu, medinis tvartas, mÅ«rinis Å«kinis pastatas, Å¡iltnamis.

Namo trys plastikiniai langai dalinai praverti į namo vidų. Medinės durys iš lauko pusės užrakintos pakabinama spyna. Spyna atrakinama raktu. Ant virtuvės sienos kabo plėšomas sieninis kalendorius, kuriame nenuplėštas 2013-07-25 lapelis. Iš virtuvės patekus į kambarį kairėje prie lango lovoje po sumesta drabužių krūva rastas aukštielninkas vyriškos lyties lavonas. Rankos sudėtos ant pilvo, kojos ištiestos. Dešiniajame skruoste ir kakle stebimos kirstinės žaizdos. Lavonas irimo stadijoje.

Lavonas su megztuku ir trumpikėmis. IÅ¡ Å¡io kambario patenkama į kitÄ kambarį, kuriame nusikaltimo pėdsakų nėra. IÅ¡ virtuvės patenkame į trečiÄ kambarį. Kambaryje ant stalo tuščia piniginė, Å¡alia kurios yra nuolaidų kortelės. Kambario deÅ¡inėje yra dvigulė lova. Ant deÅ¡iniojo čiužinio prie galvÅ«galio yra pagalvės su rudos spalvos (galimai kraujo) dėmėmis. DeÅ¡inėje lovos pusėje ant grindų – čiužinys, ant kurio sumesta drabužiai. Po jais ant kairiojo Å¡ono guli vyriÅ¡kos lyties lavonas.

Galva nukreipta į lovos galvūgalį. Lavonas irimo stadijoje. Lavonas su trumpikėmis ir puskojinėmis. Lavono mentės srityje, kaklo priekinėje ir nugarinėje dalyse kirstinės žaizdos. Sodybos teritorijoje esančio mūrinio pastato rūsio patalpoje, metalinėje talpykloje su rudos spalvos skysčiu rastas kirvis mediniu kotu. Prie lavono pirmajame kambaryje matomas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 5-24). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu šis mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 1110i“, IMEI 359574019856047, paimtas ir po to apžiūrėtas (t. 1, b. l. 40-44).

Papildomai apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , sudarytas įvykio planas, daugiau nusikaltimo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 32-37). Kirvis apžiÅ«rėtas papildomai, ant aÅ¡menų bei penčių užfiksuotos rudos spalvos dėmės bei plaukai (t. 1, b. l. 28-29), ikiteisminio tyrimo metu E. P. atpažino šį kirvį, kuriuo nužudė A. M. ir S. M. (2 t., b. l. 157-159).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 533/13(03) nurodyta, kad A. M. mirė nuo aÅ¡triÄ tiesiaeigę briaunÄ turinčiu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu įrankiu padarytos traumos - tikėtina, kad mirtis įvyko dėl kirstinės smakro-kaklo srities žaizdos, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kÅ«no kraujagyslės ir vyko Å«mus nukraujavimas.

Mirties priežastis aukÅ¡tai tikėtina (ne kategoriÅ¡ka) dėl iÅ¡reikÅ¡tų pažengusių lavoninių reiÅ¡kinių (dalies audinių supuvimo). A. M. mirė ne mažiau kaip keletÄ dienų iki kÅ«no tyrimo 2013-08-02. Mirusiojo palaikų tyrimo metu rasti sužalojimai. Atsižvelgiant į iÅ¡likusiuose audiniuose sužalojimų požymius, jų iÅ¡sidėstymÄ , orientacijÄ , tarpusavio santykį, tikėtinas sekantis sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos (patirtų sužalojimų visumos) mechanizmas:            1) aÅ¡triu, kietu, ribotÄ ilgyje briaunÄ -aÅ¡menis turinčiu dalyku/įrankiu, pasižyminčiu kertančiomis savybėmis smÅ«gio pasekoje padaryta kirstinė (Nr.

1) smakro-pasmakrės-kaklo priekinio pavirÅ¡iau žaizda su kaklo minkÅ¡tųjų audinių perkirtimu (su trachėjos kremzlinių žiedų perdalijimu, magistralinių kaklo kraujagyslių perdalijimu, tarpslankstelinių raiščių perdalijimu), stuburo kaklinės-krÅ«tininės dalies ribos (kaklo VII) slankstelio kÅ«no įkirtimu-lūžiu. Perdalijus magistralines kaklo kraujagysles (Å¡is patirtas poveikis – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), vyko Å«mus (tiek vidinis – pro gerklas į trachėjÄ ir gilyn, tiek į iÅ¡orę – dėl gyvam asmeniui esančio kraujo slėgio-spaudimo kraujagyslėse) nukraujavimas, Å¡irdies raumeningiausios srities – kairio skilvelio sienas sudarantys raumenys Å¡irdžiai susitraukinėjant nebeturėjo kraujo (kÄ iÅ¡stumti) ir plakėsi viena į kitÄ .

Tokiu būdu ši A. M. patirta trauma yra priežastiniame-pasekminiame ryšyje su nustatytu akivaizdžiu mirties faktu,           2) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta kirstinė žaizda (Nr.

2) liemens nugarinio paviršiaus dešinėje su dešinės mentės ataugos lūžiu. Šis patirtas poveikis – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto,           3) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta kirstinio (Nr.

3) pobÅ«džio žaizda kaklo sprandinėje srityje su atviru stuburo kaklinės dalies antro slankstelio kÅ«no lūžiu, kietojo dangalo sužalojimu ir pilnu nugaros smegenų Å¡iame lygyje perdalijimu. Patirti poveikiai į Å¡iÄ sritį – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Po Å¡io sužalojimo padarymo medicininiu požiÅ«riu A. M. atlikti sÄ moningų judesių nebegalėjo.Tyrimo metu nerasta požymių, leidžiančių duoti ekspertinio pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai yra skirtingo senumo.

Rastos trys žaizdos padarytos trijų poveikių rezultate. Objektyvių požymių, leidžiančių pateikti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie sužalojimų patyrimo eiliÅ¡kumÄ , nėra. IÅ¡tyrus mirusiojo A. M. kraujÄ , kraujyje rasta 1,38 % etilo alkoholio, kas atitinka lengvÄ neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 51-54).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 532/13(03) nurodyta, kad S. M. mirė nuo kirstinės smakro-kaklo srities žaizdos, dėl kurios buvo perdalintos magistralinės kÅ«no kraujagyslės ir vyko Å«mus nukraujavimas.

Mirties priežastis aukÅ¡tai tikėtina (ne kategoriÅ¡ka) dėl iÅ¡reikÅ¡tų pažengusių lavoninių reiÅ¡kinių (dalies audinių supuvimo). S. M. mirė ne mažiau kaip keletÄ dienų iki kÅ«no tyrimo 2013-08-02. Mirusiojo palaikų tyrimo metu rasti sužalojimai. Atsižvelgiant į iÅ¡likusiuose audiniuose sužalojimų požymius, jų iÅ¡sidėstymÄ , orientacijÄ , tarpusavio santykį, tikėtinas sekantis sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos (patirtų sužalojimų visumos) mechanizmas:1) aÅ¡triu, kietu, ribotÄ ilgyje briaunÄ -aÅ¡menis turinčiu dalyku/įrankiu, pasižyminčiu kertančiomis savybėmis smÅ«gio pasekoje padaryta kirstinė (Nr.

1) smakro-pasmakrės-kaklo priekinio pavirÅ¡iaus žaizda su apatinio žandikaulio smakro srities kaulo fragmento nukirtimu, kaklo minkÅ¡tųjų audinių perkirtimu (su gerklų perdalijimu, magistralinių kaklo kraujagyslių perdalijimu, tarpslankstelinių raiščių perdalijimu), stuburo kaklinės-krÅ«tininės dalies ribos (kaklo VII) slankstelio kÅ«no įkirtimu-lūžiu. Perdalijus magistralines kaklo kraujagysles (Å¡is patirtas poveikis – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), vyko Å«mus (tiek vidinis – pro gerklas į trachėjÄ ir gilyn, tiek į iÅ¡orę – dėl gyvam asmeniui esančio kraujo slėgio-spaudimo kraujagyslėse) nukraujavimas, Å¡irdies raumeningiausios srities – kairio skilvelio sienas sudarantys raumenys Å¡irdžiai susitraukinėjant nebeturėjo kraujo (kÄ iÅ¡stumti) ir plakėsi viena į kitÄ .

Tokiu būdu S. M. patirta trauma yra priežastiniame-pasekminiame ryšyje su nustatytu, akivaizdžiu mirties faktu,            2) smūgio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta kirstinė žaizda (Nr.

2) kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, pro žaizdos Nr. 1 metu padarytÄ minkÅ¡tųjų audinių perdalijimÄ papildomai smÅ«giuojant ir sulaužant (perkertant skersai) kairįjį raktikaulį. Å is patirtas poveikis – nesunkus sveikatos sutrikdymas,            3) smÅ«gio tokiu pat įrankiu pasekoje padaryta sudėtinė-kirstinio (Nr.

3) pobÅ«džio žaizda, su atvirais kaukolės (ir kaukolės pamatinės dalies) deÅ¡inės pusės kaulų ir stuburo kaklinės dalies virÅ¡utinio aukÅ¡to (antro) slankstelio lūžiais. Čia iÅ¡skiriami ne mažiau kaip du (pilnai priimtina, kad galėjo bÅ«ti ir daugiau kaip du) poveikiai. Patirti poveikiai į Å¡iÄ sritį – sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas.Tyrimo metu nerasta požymių, leidžiančių duoti ekspertinio pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai yra skirtingo senumo. Objektyvių požymių, leidžiančių pateikti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie sužalojimų patyrimo eiliÅ¡kumÄ nėra, bet medicininiu požiÅ«riu įmanoma, kad kaklo srities poveikiai galėjo bÅ«ti ir pirmesni nei į galvos deÅ¡inę, nes sužalojimai galvos deÅ¡inėje (įkirtimai) yra gilÅ«s, neturintys nepataikymo į tÄ pačiÄ vietÄ požymių (t. 1, b. l. 56-58).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 30-19-IS1-856 matyti, kad vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokÅ¡telės Nr. 7 (įvykio vietos apžiÅ«ros metu kambaryje nuo lango rėmo), paliktas E. P. kairės rankos delnu (t. 1, b. l. 63-65).Ikiteisminio tyrimo metu E. P. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

E. P. parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti A. M. priklausantys daiktai: benzopjÅ«klas „Stihl“, žoliapjovė „Stihl“ su diržu, DVD grotuvas, 6 garso kolonėlės, dėžutė su žiedu (2 t., b. l. 150-153), kurie apžiÅ«rėti ir įvertinti specialisto benzopjÅ«klas 600 litų, žoliapjovė su diržu 500 litų, DVD grotuvas su garso kolonėlėmis ir valdymo pultu 100 litų, žiedas 409 litai, dėžutė 3 litai (2 t., b. l. 123-130), ikiteisminio tyrimo metu E. S. M. rastÄ Å¾iedÄ atpažino kaip priklausiusį A.

M. (t. 1, b. l. 107-110).2013-08-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. P. paimta: A. M. asmens tapatybės kortelė, raktų ryšulys – 3 vnt. raktų, mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 101“, IMEI 1: 355212053189108, IMEI 2: 355212053189116, kuriame yra įdėta „Labas“ kortelė, kurios numeris 8937002100701141153, „Pildyk“ kortelė, kurios numeris 89370034150018542922 (t. 2, b. l. 91). Daiktai apžiūrėti, telefonas įvertintas specialisto 50 litų (t. 2, b. l. 92-93, 127-128).2013-08-02 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš Plungės r.

PK VPS specialisto paimti E. P. daiktai: raktų ryšulys ir pinigai 107 litai 70 ct., kurie apžiūrėti (t. 2, b. l. 95-97).2013-08-02 kratos protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta nešiojamas kompiuteris „Samsung“ su įkrovimo laidu, kompiuterio pele „Logitech“, kompiuterio krepšys (t. 2, b. l. 109-115), kurie apžiūrėti, kompiuteris su dėtuve, laidu ir pele įvertintas specialisto 400 litų (t. 2, b. l. 116-120, 127-128).2013-10-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš A.

V. paimti mobilaus ryšio telefonai: „Samsung GT-ST230“, IMEI: 355051047847987, „NOKIA 7500“, IMEI: 357685015820811, „NOKIA C3-00“, IMEI: 359335048894874, „SIEMENS C45“, IMEI: 350673390985612, mobilaus ryšio telefonų baterijos: „Nokia BL-5J“, „NOKIA BL-4B“, „SIEMENS“ Nr. 09ASY, daiktai apžiūrėti ir įvertinti specialisto „Samsung“ 50 litų, „NOKIA 7500“ 20 litų, „SIEMENS“ 10 litų, „NOKIA C3-00“ 70 litų (2 t., b. l. 72-76, 127-128).Iš Babrungo seniūnės pateikos A. ir S. M. charakteristikos matyti, kad abu M. girtavo, o A.

M. nuolat smurtaudavo prieÅ¡ tėvÄ , brolį ir žmonÄ , pastaroji, neapsikentusi nuolatinio smurtavimo, iÅ¡vyko gyventi pas savo tėvÄ Ä¯ Å iaulius. IÅ¡ duomenų apie teistumus matyti, kad A. M. buvo teistas už naminės degtinės gaminimÄ , 2002-11-22 - už nužudymÄ , paskutinį kartÄ teistas 2013-03-26 už sistemingÄ Å¾monos E. S. M. muÅ¡imÄ ir jos sužalojimÄ 2012 m. gegužės – birželio mėn. bei naminės degtinės laikymÄ (t. 1, b. l. 77-86; t. 4, b. l. 21-22).IÅ¡ stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-55/2013 matyti, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2013 m. liepos mėn., E. P. nustatomi miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai.

Laikino psichikos sutrikimo bÅ«senos nenustatyta, jis galėjo (ir visiÅ¡kai) suvokti savo veiksmų pavojingumÄ ir galėjo juos valdyti. E. P. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo iÅ¡ esmės paveikti jo sÄ monę ir veiklÄ . Å iuo metu E. P. nustatomi miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai bei adaptacijos sutrikimai, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. P. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisminio nagrinėjimo metu, jam nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones (t. 3, b. l. 39-43).Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina E. P. kaltę apiplėšus ir plėšimo metu tyčia nužudžius A.

M. bei S. M..Kaltinamasis E. P. pripažįsta nužudęs lovose miegančius A. ir S. M., bÅ«tent kaltinamojo nurodytoje vietoje – metalinėje talpykloje su rudu skysčiu ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas ir paimtas kirvis, kurį vėliau atpažinimo metu kaltinamasis atpažino kaip jo naudotÄ nužudymo įrankį, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados patvirtina, jog M. galėjo bÅ«ti nužudyti bÅ«tent kirviu. Liudytojai J. R., A. V., iÅ¡ dalies ir liudytojai R. N., A. K. patvirtino, kad jokių kitų paÅ¡alinių asmenų, iÅ¡skyrus ten besidarbavusį E. P., M. sodyboje 2013-07-27 vakare nebuvo.

Nors kaltinamasis nurodo prisimenantis kirviu M. sudavęs tik po vienÄ smÅ«gį, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti ir didesnį teismo medicinos eksperto nustatytÄ smÅ«gių skaičių (3 smÅ«gius A. M. ir ne mažiau 4 smÅ«gių S. M.), kaltinamojo nurodoma smÅ«giavimo vieta (į kaklo sritį) visiÅ¡kai atitinka teismo medicinos eksperto nustatytÄ abiejų nužudytųjų sužalojimų lokalizacijÄ .Tuo bÅ«du teismo iÅ¡tirtų aukščiau aptartų vienas kitÄ tarpusavyje patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. P. kaltę dėl tyčinio A. ir S. M. nužudymo.

Nekelia abejonių, kad tarp kaltininko veiksmų – daugybinių stiprių smÅ«gių sudavimo kirviu į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – ir nukentėjusiųjų mirties buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kÄ patikimai patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, kuriomis remiantis, nustatomas ir nužudytiesiems kirviu suduotų smÅ«gių skaičius. Nužudymo bÅ«das, nusikaltimo metu naudotas įrankis, kaltininko veiksmų intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokdamas, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir siekdamas jÄ atimti.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p.E. P. kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. kaip bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymas. Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tÄ , kai nužudo­mas as­muo, ku­ris ar dėl fi­zi­nių, ar dėl psi­chi­nių sa­vy­bių ne­ga­li su­pras­ti kal­ti­nin­ko vei­kos po­bÅ«džio, ne­ga­li gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­prieÅ¡in­ti kal­ti­nin­kui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Aptartais kaltinamojo E. P. parodymais bei kitais juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad užpuolimo metu M. buvo atsidÅ«rę bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, kadangi miegojo ir negalėjo pasiprieÅ¡inti užpuolimui. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad A. M. buvo agresyvaus bÅ«do, fiziÅ¡kai labai stiprus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nužudymo metu jis nebuvo stipriai apgirtęs, taigi akivaizdu, jog grumtynių metu fiziniais duomenimis nepasižymintis E. P. neturėjo galimybių įveikti A.

M. ir negalėjo jo užpulti nebÅ«damas visiÅ¡kai garantuotas, kad pastarasis negalės pasiprieÅ¡inti, E. P. ir pats pripažįsta bijojęs A. M. ir paklusdavęs jo nurodymams bei kentęs pastarojo užgauliojimus. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose nustatytų nužudytųjų kÅ«nų sužalojimų matyti, kad jie visiÅ¡kai atitinka kaltinamojo parodymus apie smÅ«gių sudavimÄ kirviu gulintiems lovose M. į kaklo sritį, nėra jokių sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi gynimuisi ar dengimuisi nuo smÅ«gių, grumtynėms, ar kurių lokalizacija leistų teigti apie galimÄ kitokiÄ , negu gulimÄ , nužudytųjų padėtį sužalojimų padarymo metu.

Taip pat nustatyta, jog M. buvo nužudyti miegantys skirtinguose kambariuose, kas taip pat leido kaltininkui pagrįstai tikėti, kad žudant miegantį A. M. kilęs triukÅ¡mas neiÅ¡budins miegančio S. M.. Paminėtos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia ir pirminę kaltinamojo iÅ¡sakytÄ tretiesiems asmenims bei atvykus prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo į policijÄ versijÄ , neva jis nužudė M. kilusio tarpusavio konflikto metu, Å¡iÄ versijÄ , kaip iÅ¡galvotÄ ir aiÅ¡kiai neatitinkančiÄ tikrovės, kaltinamasis pats paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi nekyla abejonių, jog tuo metu, kai E. P. kilo sumanymas nužudyti M., bejėgiška miegančių nukentėjusiųjų būklė kaltininkui buvo akivaizdi, ir kaltininkas atėmė gyvybę šia būkle pasinaudodamas.Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. kaip dviejų žmonių nužudymas, kadangi jis vienu metu nužudė du žmones, abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu veikdamas tiesiogine tyčia.Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad abu M. buvo nužudyti, daugybiniais smūgiais į kaklo sritį perkertant kaklo minkštuosius audinius, sulaužant stuburo kaklinės dalies slankstelius ir perdalijant nugaros smegenis, pažeidžiant kaukolės ir kitus aplinkinius kaulus bei audinius. Akivaizdu, jog kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo, kuriuo iš esmės buvo suardytas abiejų nužudytųjų kūnų anatominis vientisumas (t. y. abiem nukentėjusiesiems galva iš dalies buvo atidalinta nuo kūno), pasireiškė ypatingu žiaurumu.

Suduodamas negalintiems prieÅ¡intis ar kitokiu bÅ«du gelbėtis nukentėjusiesiems po serijÄ smÅ«gių kirvio aÅ¡menimis į kaklo sritį ir tokiu bÅ«du neabejotinai siekdamas dalinio ar net visiÅ¡ko galvos atidalijimo, kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokė, kad atima nukentėjusiesiems gyvybę itin žiauriu bÅ«du.Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tÄ (dėl sa­va­nau­diÅ¡­kų pa­ska­tų), kai nu­Å¾u­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iÅ¡ to ko­kiÄ nors tur­ti­nę nau­dÄ .

Pagal šį punktÄ veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nu­Å¾u­dy­mas, pa­da­ry­tas plė­Å¡i­mo me­tu, kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tÄ ir ati­tin­ka­mas BK 180 straips­nio da­lis pri­klau­so­mai nuo kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų po­Å¾y­mių. Nors kaltinamasis nurodo, kad nusikaltimÄ padarė spontaniÅ¡kai ir negali paaiÅ¡kinti savo elgesio priežasčių, mano, kad tai buvo jo reakcija į M. patyčias jo atžvilgiu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti apie savanaudiÅ¡kas kaltinamojo veiksmų paskatas.Kaip matyti iÅ¡ apklaustų asmenų parodymų, kaltinamasis apie du mėnesius laiko iki nusikaltimo sistemingai uždarbiaudavo A.

M. Å«kyje, per tÄ laikÄ nei artimiesiems, nei bendriems jo ir A. M. pažįstamiems, su kuriais bendraudavo Jehovos liudytojų sueigose, nėra skundęsis dėl kokio nors netinkamo M. elgesio. PrieÅ¡ingai, jis nereagavo į kitų A. M. gerai pažįstančių Jehovos liudytojų tikėjimÄ iÅ¡pažįstančių asmenų (A. K., V. E., A. V.) perspėjimus nebendrauti su A. M. dėl agresyvaus pastarojo bÅ«do ir, kaip matyti iÅ¡ A. K. parodymų, 2013-07-27 A. K. užsukus pas A. M. netgi slėpėsi nuo A.

K., kad pastarasis nesužinotų, jog nereaguodamas į perspėjimus, jis ir toliau dirba pas A. M.. Akivaizdu, jog esant nepalankiai psichologinei atmosferai, E. P. turėjo galimybes bet kada nutraukti darbÄ pas A. M., tuo labiau, kad pastarasis, kaltinamojo teigimu, atlyginimo jam už darbÄ nemokėjo, o E. P. taipogi uždarbiaudavo ir kitose vietose. Nors kaltinamasis teigia, jog palydėjęs J. R., ketino dviračiu vykti namo į Plungę, tačiau A. M. jo neiÅ¡leido, tokį kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ paneigia liudytoja J.

R., kuri nurodo iÅ¡ pokalbio su E. P. supratusi, kad pastarasis yra sutaręs nakvoti pas M.. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nusikaltimÄ jis su M. nekonfliktavo, pastarieji nuėjo miegoti. Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis užpuolė M. bÅ«tent jų turto užvaldymo tikslu, jokio kito bent kiek pamatuoto nužudymo motyvo byloje nenustatyta. Tuo tarpu savanaudiÅ¡kų paskatų buvimÄ patvirtina objektyviai nustatyti kaltinamojo veiksmai. IÅ¡ karto po nusikaltimo kaltinamasis pagrobė dalį turto, kurį, kaip pats nurodo, galėjo sutalpinti į savo tašę ir dviračiu parsigabenti namo, po to, praėjus kelioms valandoms, dar kartÄ grįžo į nusikaltimo vietÄ taksi automobiliu ir parsigabeno likusį planuotÄ pagrobti turtÄ .

Kaltinamasis pripažįsta, kad pagrobti žoliapjovę nusprendė, kadangi buvo suplanavęs namo kieme vakarėlį ir norėjo nupjauti žolę. Tačiau iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad dėl vakarėlio rengimo jis buvo nusprendęs jau 2013-07-26, kuomet pirko vakarėliui pirmÄ partijÄ Å¡aÅ¡lykų, iÅ¡ ko seka, jog tuo pat metu, t. y. dar prieÅ¡ nužudymÄ , buvo nuspręsta ir dėl žolės pjovimo. Liudytoja R. V. parodė, kad kaltinamasis iÅ¡ jos draugės iÅ¡sinuomotame name apsigyveno 2013-07-24, akivaizdu, jog kaltinamojo planai apie malkų ruoÅ¡imÄ Å¾iemai ir benzopjÅ«klo poreikį tam tikslui buvo kuriami ne kÄ tik įvykusio nužudymo sukelto emocinio sukrėtimo fone, o taipogi dar prieÅ¡ nužudymÄ .

Taipogi nustatyta, jog kaltinamasis buvo skolingas M. R., kuris primygtinai reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , ir kaltinamasis buvo pažadėjęs jam po 2013-07-20 pradėti dalimis grÄ Å¾inti skolÄ . Kaip matyti, kaltinamasis neturėjo pakankamai pajamų skolai grÄ Å¾inti, o uždirbamas nedideles sumas skyrė ne skolos grÄ Å¾inimui, o pobÅ«vio rengimui. Akivaizdu ir tai, jog vien asmeninių poreikių tenkinimui E. P. nebuvo jokios prasmės pagrobti 3 telefonus, tam visiÅ¡kai pakako vieno telefono, į kurį kaltinamasis persidėjo savo SIM korteles, sudeginęs ten buvusias A.

M. korteles. Neabejotinai seka, kad kiti pagrobti telefonai, kaip ir pagrobtas žiedas, buvo skirti pardavimui, tokiu bÅ«du siekiant gauti neteisėtų pajamų. Tuo bÅ«du teismas pripažįsta, kad savanaudiÅ¡kos kaltininko paskatos buvo susiformavę dar iki nužudymo pradžios. Todėl kaltinamojo veika užpuolant M. kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtÄ bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ (kirvį) ir pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas, padarytas plėšimo metu.            Nors byloje nustatyta, kad iÅ¡ karto po nužudymo E. P. fiziÅ¡kai užvaldė tik dalį svetimo turto, o likusį turtÄ fiziÅ¡kai užvaldė po kelių valandų, sugrįžęs į nusikaltimo vietÄ taksi automobiliu, akivaizdu, jog visus Å¡iuos turto užvaldymo veiksmus siejo vieninga tyčia.

Kaip jau minėta, kaltinamojo aiÅ¡kinimas, neva pagrobti žoliapjovę, benzopjÅ«klÄ ir kitÄ turtÄ jis sumanė tik tuomet, kai su dalimi pagrobto turto grįžo namo, yra visiÅ¡kai paneigtas, akivaizdu, jog kaltinamojo tyčia dėl viso turto pagrobimo buvo susiformavusi dar iki nužudymo, vienok kaltinamasis be automobilio vienu kartu nepajėgė parsigabenti viso turto. Nekyla abejonių, jog visas turtas buvo pagrobtas panaudoto prieÅ¡ M. fizinio smurto pasekoje, kaltinamajam dviračiu parsivežus dalį turto, o likusį turtÄ laikinai palikus M. sodyboje pagrįstai tikintis, jog nakties metu į apylinkėse agresyvumu garsėjančio A.

M. namus niekas paÅ¡alinis neateis, po to sugrįžus ir pasiėmus likusiÄ numatyto pagrobti turto dalį bei užrakinus namus, siekiant bent laikinai paslėpti nusikaltimÄ . Todėl 2013-07-28 apie 01 val. ir apie 06 val. vykę turto užvaldymo veiksmai kvalifikuojami kaip vientisas nusikaltimas – plėšimas. E. P. buvo kaltinamas, jog plėšimo metu, be kito turto, pagrobė ir 20 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 7500“ bei 70 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C3“.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino teismui, kad Å¡iuos telefonus jis buvo nusipirkęs iÅ¡ A. M. ir jais naudojosi jau kurį laikÄ iki nusikaltimo, prokuroras taip pat pateikė teismui Å¡ių telefonų telekomunikacijų įvykių iÅ¡klotines, iÅ¡ kurių matyti, kad minimuose telefonuose kaltinamojo SIM kortelės buvo naudojamos jau nuo 2013 m. liepos mėn. vidurio. IÅ¡ to seka, jog kaltinimo dalis dėl Å¡ių telefonų pagrobimo nepasitvirtino, kaltinamajam inkriminuotas minimų telefonų pagrobimas iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas.

Asmens tapatybės kortelės pagrobimas plėšimo metu kvalifikuojamas pagal BK 302 str. 1 d. kaip fizinio asmens dokumento pagrobimas.Tuo būdu kaltinamojo E. P. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis neneigia prieÅ¡ nusikaltimÄ iÅ¡gėręs apie pusę litro alaus ir apie 150-200 g. naminės degtinės, alkoholio vartojimÄ patvirtina ir liudytoja J. R., teismo vertinimu, toks iÅ¡gerto alkoholio kiekis buvo pakankamas ir taip jautriai kaltinamojo psichikai (kÄ patvirtina liudytojos N. P. parodymai, teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada) paveikti ir paskatinti jį nusikalsti.

Kaltinamasis įvykdė tris nusikaltimus, tame tarpe labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, visiÅ¡kai beprasmiÅ¡kai, dėl menkaverčio motyvo (siekdamas užvaldyti palyginti nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ) nužudė du žmones, vienÄ iÅ¡ jų – garbaus amžiaus, su kuriais iki to palaikė normalius tarpusavio santykius, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, panaudodamas brutualų fizinį smurtÄ ir nepalikdamas nukentėjusiesiems jokių galimybių iÅ¡saugoti gyvybę.

E. P. nusikalto, bÅ«damas tik 19 metų amžiaus, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, jį pažįstančių liudytojų parodymais charakterizuojamas patenkinamai, buvo auklėjamas nedarnioje Å¡eimoje, turi psichikos sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti netiesioginės įtakos kaltinamojo elgesiui, byloje nėra duomenų, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki Å¡iame nuosprendyje aptariamų nusikaltimų padarymo. Ä®vertinant nurodytas aplinkybes bei itin didelę atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbÄ , teismas laiko galimu neskirti kaltinamajam sankcijoje numatytos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, ir skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog pirmÄ kartÄ atliekančiam bausmę, patenkinamai charakterizuojamam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žmogaus gyvybė yra didžiausia baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, todėl Å¡velnesnė nei įstatymo numatyta bausmė už nužudymÄ gali bÅ«ti skiriama tik iÅ¡imtiniais atvejais („Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga“, biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 28).

Todėl, nors byloje ir yra formalios sÄ lygos BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymui, skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę teismas nemato jokio pamatuoto pagrindo, kurį Å¡iuo atveju paneigia itin didelis nužudymo pavojingumo laipsnis. Kaip jau minėta, nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, intensyviai smurtaujant specialiai kÅ«no sužalojimui pritaikytu įrankiu, dėl savo esme menkaverčio preteksto, nustatyti net keturi nužudymÄ kvalifikuojantys požymiai. Taipogi nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Ä®vertinus aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam už nužudymÄ skiriama ženkliai griežtesnė už sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinus atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, už kitus nusikaltimus skiriamos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du.Nukentėjusiosios nužudytojo A. M. dukra T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A.

M. sutuoktinė E. S. M. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamos joms priteisti iÅ¡ kaltinamojo po 100 000 litų neturtinės žalos, patirtos dėl A. M. nužudymo, atlyginimo bei proceso iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 113-138; t. 4, b. l. 6-9). E. S. M. paaiÅ¡kino, kad po vyro mirties gyvenimas pasikeitė į blogÄ jÄ pusę, jautėsi emociÅ¡kai sukrėsta, gimus dukrai trÅ«ksta palaikymo. Vyras jÄ remdavo finansiÅ¡kai nuolatos, dabar gyvena iÅ¡ socialinių paÅ¡alpų, kurių dukros iÅ¡laikymui neužtenka.

Nuolatos lankosi pas psichologę – psichiatrę, nes sunku iÅ¡gyventi netektį, vartoja vaistus, dėl vaiko gerovės jaučiasi neužtikrintai.Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis.

Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. P. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta jauno visuomenės nario gyvybė.

Nužudytasis A. M. mirties metu buvo 30 metų amžiaus, prieÅ¡ metus buvo sukÅ«ręs Å¡eimÄ ir jÄ iÅ¡laikė, su žmona kÅ«rė ateities planus, laukė gimstančios dukters, kuri gimė jau po jo žūties, kas patvirtina artimÄ sutuoktinių emocinį ryšį. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji E. S. M. dėl savo vyro, T. M. dėl savo tėvo netekties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ . Kita vertus, apklaustų asmenų parodymais, bylos dokumentais nustatyta, kad nuo pat santuokos sukÅ«rimo, t. y. daugiau nei metus laiko A.

M. prieÅ¡ savo sutuoktinę sistemingai naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už sistemingÄ jos muÅ¡imÄ ir žalojimÄ , taip pat nustatyta, kad neapsikentusi teroro, nukentėjusioji E. S. M. jau keletÄ mėnesių prieÅ¡ nusikaltimÄ buvo iÅ¡sikrausčiusi gyventi pas savo tėvÄ Ä¯ Å iaulius. Å ios aplinkybės patvirtina, kad E. S. M. ir A. M. tarpusavio santykiai, jų dvasinis ir emocinis ryÅ¡ys nebuvo tokie darnÅ«s ir artimi, kokius pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje bei savo parodymuose teismui bando apibÅ«dinti E. S. M..

Pažymėtina ir tai, jog A. M. dukters T. M. patiriami iÅ¡gyvenimai susiję su aplinkybe, kad ji augs be tėvo, tačiau, kita vertus, ji savo tėvo sÄ moningame gyvenime nėra mačiusi (gimė jau po tėvo žūties), todėl Å¡ie iÅ¡gyvenimai negali bÅ«ti prilyginami tiems, kuriuos sukelia realiai prisimenamo Å¡eimos nario netektis. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lÅ«kesčių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto. Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusiosios, nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgÄ laikÄ galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį praÅ¡omos priteisti žalos. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (200 000 Lt, t. y. po 100 000 Lt kiekvienai) vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus Å¡iÄ pinigų sumÄ bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas 20 000 litų nukentėjusiajai E. S. M. ir 50 000 nukentėjusiajai T. M.. Kolegija mano, kad toks neturtinės žalos atlyginimas atitinka nukentėjusiųjų patirtÄ Å¾alÄ (kiek jÄ galima iÅ¡matuoti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡komos nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos atstovo pagalbai apmokėti – 1000 litų (1 t., b. l. 125-129).Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotinos nukentėjusiosios ir liudytojų kelionės iÅ¡laidos 490 litų 17 ct.

           Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:1) 13 vnt. daktiloplokÅ¡telių, DNR mėginys, kirvis, SIM kortelė, iÅ¡ E. P. paimtos 2 SIM kortelės, E. P. lyginamieji DNR pavyzdžiai – sunaikintini,2) 2 raktų ryÅ¡uliai po 3 raktus, knygos „Šventasis raÅ¡tas. GraikiÅ¡koji dalis“, „Giedokime Jehovai“, „Ko iÅ¡ tikrųjų moko biblija“, „Sekime jų tikėjimu“, „Giedokime Jehovai. Giesmių žodžiai stambiu Å¡riftu“, Å¡varkas, kelnės, megztinis, kelnaitės, marÅ¡kiniai, batų pora - grÄ Å¾intini kaltinamajam E. P.,3) kaltinamajam E. P. priklausantys 20 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia 7500“ (IMEI: 357685015820811), ir 70 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia C3“ (IMEI: 359335048894874), pagal pakvitavimÄ (t. 1, b. l. 153) perduoti E. S. M., perduotini saugojimui Plungės rajono PK, laikinai apribojant E. P. nuosavybės teises į šį turtÄ iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija                                                         nusprendžia:E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6 ir 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:pagal BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6 ir 9 p. laisvės atėmimu septyniolikai metų,pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams,pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinai nubausti E. P. laisvės atėmimu septyniolikai metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laikÄ Ä¯skaičius suėmimo laikÄ , bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2013-08-01. KardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ .Nukentėjusiųjų T. M. ir E. S. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ nuteistojo E. P. nukentėjusiajai T. M. 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai E. S. M. 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nuteistajam E. P. laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausančius pinigus 107 litus 70 ct, saugomus Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sÄ skaitoje, ir kitÄ jam nuosavybės teise priklausantį 70000 litų vertės visų rÅ«Å¡ių turtÄ (tame tarpe 20 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 7500“ (IMEI: 357685015820811), ir 70 litų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C3“ (IMEI: 359335048894874)), taikymo terminÄ pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo įvykdymo.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo E. P. 1000 litų iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai E. S. M..IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo E. P. 490 litų 17 ct. proceso iÅ¡laidų valstybei.           Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:1) 13 vnt. daktiloplokÅ¡telių, DNR mėginį, kirvį, SIM kortelę, iÅ¡ E. P. paimtas 2 SIM korteles, E. P. lyginamuosius DNR pavyzdžius – sunaikinti,2) 2 raktų ryÅ¡ulius po 3 raktus, knygas „Šventasis raÅ¡tas.

GraikiÅ¡koji dalis“, „Giedokime Jehovai“, „Ko iÅ¡ tikrųjų moko biblija“, „Sekime jų tikėjimu“, „Giedokime Jehovai. Giesmių žodžiai stambiu Å¡riftu“, Å¡varkÄ , kelnes, megztinį, kelnaites, marÅ¡kinius, batų porÄ Â - grÄ Å¾inti nuteistajam E. P.,3) mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 7500“ (IMEI: 357685015820811) ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C3“ (IMEI: 359335048894874) perduoti saugojimui Plungės rajono PK.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam E. P. – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                 Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                    Regina Bertašienė                                                                                                  Zigmas Pocius