2020-12-22 Nr. AB-24531-3-64-3-01922-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2841-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01922-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigos.

3. Pareiškėjas teigė, kad kameros Nr. 40 plotas yra apie 20 kv. m, o pastoviai joje būdavo 6 asmenys, kuriam nors asmeniui išvykus, išvykusiojo vietą užimdavo kitas asmuo. Pareiškėjas nurodė, kad kamera Nr. 40 labai netvarkinga, joje įrengtas tupimas tualetas, naudojantis tualetu nuo lubų krisdavo tinko gabalai, buvo perskilusios kameros sienos, o tai kėlė jam neramias mintis, jog pastatas gali sugriūti. Tualetas buvo be durų, o tai žemino pareiškėją, jam atliekant gamtinius reikalus. Pareiškėjas akcentavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži 6 asmenims, kai kurie kiemeliai pilni duobių su prasmirdusiu vandeniu, pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai dengti asbestiniu šiferiu, kuris nuodingas sveikatai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ne kartą raštu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad būtų perkeltas į normalią kamerą, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio, nes skundai ir prašymai nebuvo registruojami.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl tokioje kameroje kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei, dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažeistos jo teisės, pažemintas orumas, pareiškėjas pergyveno, kad nesugriūtų pastatas.

5. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 60/09-29669 „Dėl D. K.“, nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 40, kurioje buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,64 iki 3,82 kv. m, todėl kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas akcentavo, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą, sienelių aukštis yra žymiai didesnis nei 1,5 m, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovas atstovas pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą.

8. Atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams, nurodė, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl kameros netinkamo įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad iš 2018 m. lapkričio 22 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8284 matyti, kad kameroje Nr. 40 bendra apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų (viena iš keturių lempų nedega), oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus, lubų danga vietomis ištrupėjusi, galimybė vėdinti patalpą per langus sudaryta, pelėsio nėra.

10. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Atsakovo atstovas paaiškino, kad šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

11. Atsakovo atstovas akcentavo, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planai. Atsakovas pabrėžė, kad negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.

12. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (188 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kameroje buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 188 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad kameroje Nr. 40 nuo lubų krisdavo tinko gabalai, buvo perskilusios kameros sienos, teismas, atsižvelgęs į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (6-12 4.80)PA- 8224 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d.), konstatavo kad kameroje Nr. 40 bendra dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų (viena iš keturių lempų nedega, sugadintas šviestuvas), kameroje Nr. 40 – apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi (pažeidžiamas HN 134:2015 14 punktas, 12 punktas). Kameroje Nr. 40 išmatuota oro temperatūra (matavimus atliekant prie praviro lango) žemesnė kaip 180 C (pažeidžiamas HN 134:2015 16 punktas). Įvertinus kamerų patalpas (lubas) pagal HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, nustatyta, kad kameroje Nr. 40 lubos nesaugios – lubų danga vietomis ištrupėjusi (pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors minėtas patikrinimas atliktas pareiškėjui išvykus iš Šiaulių TI, tačiau atsakovo atstovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl kameros Nr. 40 atitikimo HN 134:2015 reikalavimams, kai pareiškėjas joje buvo, todėl visas abejones teismas vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad kamera Nr. 40 neatitiko HN 134:2015 12, 14, 16 punktų reikalavimų.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas nurodė, kad iš Šiaulių TI pateiktos pažymos matyti, jog kameroje Nr. 40 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurios aukštis nuo 2,09 m. Teismas pabrėžė, kad Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kameros fotonuotraukų matyti, kad įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės). Įėjimas į sanitarinį mazgą yra ne į kameros vidų, kur yra lovos, ne į durų pusę, o į sieną, ant kurios yra drabužių kabykla ir spinta daiktams susidėti, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl tualeto be durų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, bet buvo užtikrinamas.

17. Teismas pabrėžė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiškėjo argumentas, kad kameroje Nr. 40 buvo skylė grindyse, atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Vadovaudamasis HN 134:2015 37 punktu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.), Šiaulių TI 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018–2019 m., teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog kamera Nr. 40 buvo labai netvarkinga, yra abstraktus, deklaratyvus, nenurodoma, kuo pasireiškė netvarka kameroje, taip pat paneigiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginius, kad kameroje buvo nešvaru, teismas atmetė.

19. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentas, kad kiemeliai per maži 6 asmenims, pilni duobių su prasmirdusiu vandeniu, yra nepagrįsti, paneigti į bylą pateiktu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d.), todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė.

20. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentas, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai dengti asbestiniu šiferiu, kuris nuodingas sveikatai, yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus (nėra jokių konkrečių įrodymų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei). Teismas akcentavo, kad nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose yra asbesto, o pareiškėjas tik išdėsto abstraktaus pobūdžio argumentus, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai dengti asbestiniu šiferiu, kuris nuodingas sveikatai.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad jo skundai dėl perkėlimo į kitą kamerą nebuvo registruojami, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, bent laikotarpį, kada raštu kreipėsi dėl perkėlimo į kitą kamerą, kodėl, jo nuomone, būtent jį Šiaulių TI pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė.

22. Teismas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, nustatyta, jog atvykus į Šiaulių TI pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius, jam buvo paskirtas gydymas. Teismas akcentavo, kad, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Šiaulių TI 2019 m. rugpjūčio 19 d. pažymos Nr. 61/04-2123 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų ir pareigūnų veiksmų nesikreipė.

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, bei tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus metams po išvykimo iš Šiaulių TI, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur.

III. 24. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas teikia melagingus duomenis, taip pat nurodo, jog kreipėsi raštu į Šiaulių TI administraciją, tačiau atsakovo atstovas teigia, jog kreipimusi nebuvo. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI neregistravo pareiškėjo skundų.

26. Pareiškėjas teigia, jog kamerose jis buvo laikomas kartu su 5 nuteistaisiais (viso 6 asmenys), tokių atvejų, kad kamerose būtų buvę po 3–4 asmenis nebuvo. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo duobėti ir per maži 6 asmenims.

27. Pareiškėjas prašo vadovautis jo pirminiame skunde nurodytais duomenimis.

28. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Šiaulių TI pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų nuostatas (HN 134:2015 12 p., 14 p., 16 p. pažeidimai), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas teigia, jog Šiaulių TI teikia melagingus duomenis apie asmenų skaičių kamerose, taip pat apie pasivaikščiojimo kiemelių būklę.

33. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pareiškėjui tekusio ploto, taip pat nurodo, jog Šiaulių TI teikė melagingą informaciją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl nurodytų pareiškėjo argumentų.

34. Vertinant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 18–20) matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kameroje Nr. 40, kurios plotas – 22,93 kv. m. Ginčo laikotarpiu kameroje buvo laikomi nuo 3 iki 6 nuteistųjų (įskaitant pareiškėją), t. y. pareiškėjui teko nuo 3,822 kv. m iki 7,64 kv. m kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124, 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, kai kameroje Nr. 40 buvo 6 nuteistieji, kaip nurodo pareiškėjas, minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, todėl pareiškėjo argumentai, jog Šiaulių TI teikia melagingus duomenis ir kameroje visą laiką buvo laikomi 6 nuteistieji nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

35. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo (pasivaikščiojimo kiemeliai duobėti, per maži 6 asmenims), teisėjų kolegija nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2187-662/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir tinkamai įvertino aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA-3528 (b. l. 36) nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu ir šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovo atstovas teikė melagingus duomenis apie pasivaikščiojimo kiemelių būklę yra paneigti byloje esančia medžiaga.

36. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nustatytus pažeidimus (HN 134:2015 12 p., 14 p., 16 p. pažeidimai) pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (50 Eur), pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

37. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra konstatuota, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (50 Eur) yra adekvatus atsakovo atstovo padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai žalai.

38. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė