92290b5e-49fa-422f-a4ce-0cfdbffc0240 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08979-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A.

J. (A. J.) gynėjui advokatui Algirdui Putnai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį H.

J. atsakomybei pagal laidavimÄ dvejiems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. A. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dvejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 4 d., ir paskirta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per dvylika mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 Eur.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. J. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad jis 2019 m. kovo 3 d., apie 23.00 val., Erfurto gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,62 promilės etilo alkoholio. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo ir sutrumpinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminÄ iki vienerių metų bei sumažinti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ iki 5 MGL arba jos neskirti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. J. praeityje nebuvo baustas už tokio pobÅ«džio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstama veika žala niekam nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas vairavo kieme, pavažiavo tik 10 metrų, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra padaręs tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tinkamai to neįvertino. Skirdamas dvi griežtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas nepasisakė dėl jų suderinamumo, bÅ«tinumo ir galimybės daryti teigiamÄ poveikį A. J., neatsižvelgė į jo asmenybę, teigiamas charakteristikas. Apeliantas gauna nedidelį darbo užmokestį, jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimÄ dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise termino bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydžio.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , todėl keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra ir Å¡i teismo diskrecija turi bÅ«ti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Ä®statymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. J. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleido apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise dvejiems metams ir 50 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

10. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Apeliantui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,62 promilės), kuris daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės).

Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinęs ir visus A. J. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų terminui yra proporcingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiÅ¡kiai per ilgas ar kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .

11. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už kelių transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ženkliai mažesnio pavojingumo administracinis nusižengimas (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Taigi vertinti, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantui skirtas draudimas naudotis specialia teise yra per ilgas, nėra jokio pagrindo.

12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai buvo paskirta per didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondÄ (50 MGL). Veikos pobÅ«dis, jos pavojingumas bei tai, kad A. J. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas sudarė pakankamÄ ir objektyvų pagrindÄ pirmosios instancijos teismui nustatyti bÅ«tent tokį įmokos dydį. Esminiai apelianto argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo netikslingumo grindžiami tuo, kad jo asmenybė apibÅ«dinama teigiamai, nusikalstama veika nesukėlė padarinių.

Apygardos teismas sutinka su aukščiau išdėstytais argumentais, nes bylos medžiaga iš tiesų patvirtina nurodomas aplinkybes, tačiau tai nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. Apeliantas taip pat nurodo, jog jo finansinė padėtis yra bloga, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Kolegija pažymi, jog finansinė padėtis yra svarbus rodiklis, nes asmuo neturi būti nubaudžiamas, paveikiamas taip, kad tai būtų itin neproporcinga ir neadekvatu.

Pažymėtina, jog iÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėtos 2015 m. rugpjūčio 5 d. Darbo sutarties Nr. 11 tarp UAB „P.“ ir A. J. matyti, jog jis turi nuolatinį darbÄ ir Å¡iuo metu gauna 550 eurų dydžio pagrindinį mėnesinį darbo užmokestį. Be to, gyvena pas savo tėvÄ , tokiu bÅ«du sumažindamas savo pragyvenimo iÅ¡laidas. Apylinkės teismo parinktas įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis, remiantis BK 71 straipsniu, yra mažesnis už Å¡ioje teisės normoje nustatytÄ Ä¯mokos vidutinį dydį, nes pagal BK 71 straipsnį teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ .

Pažymėtina ir tai, kad A. J. nustatytas 12 mėnesių terminas sumokėti Å¡iÄ Ä¯mokÄ , kiekvienÄ mėnesį mokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nusprendus taikyti Å¡ioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas, A. J. ir taip nepatiria iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo, jam taip pat nebuvo taikyta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina atsižvelgti į aiÅ¡kiÄ ir kryptingÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Å¡iurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivÅ«s vairuotojai.

14. Ä®vertinus teismų praktikÄ , kuomet baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondÄ taikoma asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-271-628/2018) ir A. J. asmenybę bei jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksÄ , Å¡ių priemonių apimtį, nėra pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ - bÅ«tų paskirta aiÅ¡kiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principÄ ar netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ .

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė