9227f4e7-8083-45ca-b2e7-c3a8b3318073 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. A. (F.) pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai esant kaip iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai.

Teismas n u s t a t ė : S. A. (F.) (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o teismo pripažintini negaliojančiu ir panaikintini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto CMS) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ Nr. A133-4450/18 (3.3.2.11-TD1) (toliau – Sprendimas), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiÅ¡kėjos santuokÄ Ä¯ apskaitÄ , įraÅ¡ant pareiÅ¡kėjai pavardę „F.“ ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä (el.b. t.I., psl. 1-6).

PareiÅ¡kėja nurodė, jog 2018 m. birželio 8 d. ji sudarė santuokÄ su Austrijos piliečiu R. F., santuoka registruota Austrijoje, Tragoess – Sankt Katharein civilinės metrikacijos biure. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. A133-4450/18(3.3.2.11-TD1) netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl jos santuokos įtraukimo į apskaitÄ Ä¯raÅ¡ant pavardę su raide „w“. PareiÅ¡kėja nesutinka su skundžiamu Vilniaus miesto CMS sprendimu, mano, kad jis pažeidžia pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teises ir teisėtus interesus, Vilniaus miesto CMS atsisakymas įtraukti į apskaitÄ santuokÄ Ä¯raÅ¡ant pareiÅ¡kėjai pavardę „F.“ prieÅ¡tarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau yra ir grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas.

Teigia, jog Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiÅ¡kėjos Å¡eimos privatų gyvenimÄ , o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiÅ¡kai neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Pavardės „F.“ ir „F.“ nėra tapačios. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima patiria nuolat daug nepatogumų. PareiÅ¡kėjos Å¡eima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Austrijos, keliauja po kitas valstybes, todėl kaskart tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes.

Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiÅ¡kėjos Å¡eimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Taip pat nurodo, jog problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu, yra glaudžiai susietos su individo privataus ir Å¡eimos gyvenimu, tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per pavardę visuomenė identifikuoja individÄ , susieja ir atskiria jį. Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religijÄ , etninę prigimtį, galimÄ gimtÄ jÄ kalbÄ , gyvenamosios vietos valstybę ar regionÄ .

Mano, jog jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumÄ , jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekti vardo pakeitimo. Anot pareiÅ¡kėjos, tyrimai patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia tapatybės radikalų pasikeitimÄ . Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiÅ¡kėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiÅ¡kėjos, jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teisę puoselėti savo kultÅ«rÄ , kalbÄ , o taip pat juos diskriminuoja.

Pažymėjo, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nelietuviškus vardus ir pavardes kai kuriais atvejais galima rašyti naudojant ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus rašmenis. Akcentavo, kad Lietuvoje yra registruotų asmenų su ,,w“ raide pavardėse, o pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Yra eilė šiuo klausimu jau priimtų teismų sprendimų, kurie įvykdyti, žmonėms išduoti nauji dokumentai su juose įrašytais nelietuviškais rašmenimis.

Mano, kad atsakovei pritaikytas draudimas įregistruoti pavardę su „w“ yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas bÅ«das užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principÄ (kuris, registruojant pavardę su „w“ jokiu bÅ«du nebÅ«tų pažeistas). Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡ymÄ palaikė, prašė patenkinti. Papildomai nurodė, jog Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja laukiasi vaiko, jam gimus ir neteisingai įraÅ¡ius ir jo pavardę, pareiÅ¡kėjos Å¡eimai atsiras papildomų didelių trikdžių.

Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė jį spręsti teismo nuožiÅ«ra (el. b. t. I., psl. 51-54). Teigė, jog patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯traukiant į apskaitÄ 2018-06-08 Tragoess-Sankt Katharein, Austrijoje sudarytÄ santuokÄ , jos pavardę po santuokos sudarymo įraÅ¡yti ,,F.“, neturėjo teisinių galimybių.

Pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ priebalsė „w” sulietuvinta forma raÅ¡oma „v”. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . LR Konstitucijos 14 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. LR civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 6 str. 6 p. numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai raÅ¡omi lietuvių kalba.

Minėto įstatymo 3 str., 1 d. nurodyta, kad civilinės bÅ«klės aktai registruojami sudarant civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä ir elektroniniu bÅ«du pateikiant įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334, nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 23 p. numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Nurodė, jog registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Teigė, jog šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Nurodė, jog 1999-10-21 LR Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo LR Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. Pažymėjo, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – ir Komisija) pateikė iÅ¡vadÄ dėl kilusio ginčo, prašė jį spręsti teismo nuožiÅ«ra (el. b. t. I., psl. 61-62). Komisija nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo patenkinimas prieÅ¡tarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Nurodė, jog lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone - Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys. Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. A., Lietuvos Respublikos pilietė, gim. 1979 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 8 d. Austrijoje, Tragoess – Sankt Katharein civilinės metrikacijos biure sudarė santuokÄ su R. F., gim. 1990 m. birželio 21 d., po santuokos sudarymo pasirinko vyro pavardę (el. b. t. I., psl. 12-15). PareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. F., gim. 1990 m. birželio 21 d. yra Austrijos pilietis (el. b. t. I., psl. 16-17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius Sprendimu atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ â€“ įtraukti į apskaitÄ 2018-06-08 Tragoess – Sankt katharein, Austrijoje sudarytÄ santuokÄ , jos pavardę po santuokos sudarymo įraÅ¡yti „F.“ (el. b. t.

I., psl. 19-20). Sprendime suinteresuotas asmuo nurodė, jog įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos pavardę po santuokos sudarymo „F.“ nėra teisinių galimybių bei informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „v“. Pagal LR CK 3.282 str. nuostatÄ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta:

„Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka”. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 31 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnį yra įgaliotas spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu nustatė, kad toks reglamentavimas, kai visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose yra rašomi lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pirmiau nurodytame nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas – tai dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę.

Pase raÅ¡omi piliečio vardas, pavardė, kiti duomenys. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiÅ¡kia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetÄ , integruoja pilietinę tautÄ , užtikrina tautos suvereniteto raiÅ¡kÄ , valstybės vientisumÄ ir jos nedalomumÄ , normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimÄ . Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiÅ¡kumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sÄ lygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip Å¡ios kalbos vartojimas užtikrinamas vieÅ¡ajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal KonstitucijÄ Ä¯gijusi valstybinės kalbos statusÄ , privalo bÅ«ti privalomai vartojama visose vieÅ¡ojo gyvenimo srityse. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra vieÅ¡ojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusÄ . Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡aiÅ¡kino savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatÄ â€žasmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatÄ â€žjeigu teisės normomis bÅ«tų nustatyta, kad Å¡ių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase raÅ¡omi kitokiais, ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, bÅ«tų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“.

Konstitucinis Teismas pateikė sprendimÄ tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardÄ ir pavardę kitokiais, ne lietuviÅ¡kais, raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse iÅ¡duoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kai. Å is Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas taip pat aktualus nagrinėjamoje byloje, nes jame Konstitucinis Teismas aiÅ¡kinosi, ar nurodytos motyvuojamosios Konstitucinio Teismo nutarimo dalies punktai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardÄ ir pavardę kitokiais, ne lietuviÅ¡kais, raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba, o asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įraÅ¡ius asmens vardÄ ir pavardę nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, nebÅ«tų paneigti iÅ¡ Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba“ ir kad vieÅ¡ajame valstybės gyvenime turi bÅ«ti vartojama valstybinė kalba. Taigi, Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardÄ ir pavardę galima įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali bÅ«ti raÅ¡omi ne lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma. Taigi, Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įraÅ¡as yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, bÅ«tų įraÅ¡ytas nesugramatinta forma, ne lietuviÅ¡kai raÅ¡menimis. 2014-02-27 sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiÅ¡kinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais raÅ¡ant nelietuviÅ¡kus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“.

Tokiu bÅ«du Konstitucinis Teismas paneigė argumentÄ , teigiantį, kad nelietuviÅ¡kų asmenvardžių raÅ¡yba galima iÅ¡imtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Pažymėtina, jog tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS Sprendimo priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Situacijos svarbÄ rodo ir akivaizdi įstatymo leidėjo valia ir ketinimai koreguoti esamÄ teisinį reglamentavimÄ .

Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažino, kad yra pateikusi Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir iÅ¡sakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja sudarė santuokÄ su Austrijos piliečiu ir pasirinko vyro pavardę, t.y. „F.“ (el. b. t. I., psl. 12-15). PareiÅ¡kėja gyvena Austrijoje, nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Austrijos bei po kitas valstybes. Teismo vertinimu, esant Å¡ioms, byloje nustatytoms aplinkybėms, atsisakymas įtraukti į apskaitÄ bei iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä pareiÅ¡kėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde – F., sukeltų pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje, taip pat susilaukus vaikų.

Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja neiÅ¡davus jai santuokos sudarymo įraÅ¡o jos pasirinkta vyro pavarde ,,F.“. Draudimas įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjos pasirinktÄ vyro pavardę su raide ,,w“, t. y. ,,F.“, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis ,,w“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (el. b. t.

I., psl. 8). Duomenų, jog pavardėse, varduose ,,w“ raidžių raÅ¡ymas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , jog galimos kai kurios iÅ¡imtys pavardėje įraÅ¡ant ,,w“ raidę, o viena iÅ¡ jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog nenukrypimas nuo Å¡iuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja patirtų esant įraÅ¡ytoms skirtingoms pavardėms (pareiÅ¡kėjos Å¡eima visuomet turės iÅ¡sklaidyti abejones dėl jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumo, ir/ar patirs keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje), prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 1.138 str., 2.20 str., 3.3 str., 3.23 str., 3.31 str.).

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v.

LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 d. nuostata, bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 448 str., 260 str. n u s p r e n d ž i a: pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ (atsakymÄ ) Nr. A133-4450/18(3.3.2.11-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitÄ 2018 m. birželio 8 d.

Tragoess-Sankt Katharein, Austrijoje sudarytÄ pareiÅ¡kėjos S. A., gim. 1979 m. gruodžio 22 d., santuokÄ , pareiÅ¡kėjos S. A. pavardę po santuokos sudarymo įraÅ¡ant „F.“ ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė