2023-03-15 Nr. AB-5764-3-62-3-01293-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-78-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01293-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo arba jo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, RUAB „Saurida“) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą skirti baudą Nr. 64-7-152 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą Nr. 64-7-152, kuriuo nutarė pareiškėjui už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirti 27 166 Eur baudą. Nutarime nurodoma, jog 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 64-7-186 (toliau – ir 2018 m. nutarimas) pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti reklamos naudojimą, t. y. išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (dvipusis pilonas su išorinės reklamos turiniu: „Simbolis Saurida (su nurodytomis elektroninėmis kuro ir teikiamų paslaugų kainomis). Kviečiame užsukti Welcome. Kainos nurodytos mokant grynais, papildomos nuolaidos netaikomos“, prie pastato V. Krėvės pr. 116A, Kaune) (toliau – ir Reklama Nr. 1); išardyti, nukabinti išorinę reklamą (ant statinio (stoginės) V. Krėvės pr. 116A, Kaune, išorinė reklama su turiniu „Simbolis Saurida“ (tūrinės raidės)) (toliau – ir Reklama Nr. 2) ir sutvarkyti aplinką per 30 dienų nuo nutarimo gavimo dienos, tačiau to nepadarė. Taigi reklaminės veiklos subjektas neteisėtai, neturėdamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – ir Leidimas), skleidė reklamą, nevykdė įpareigojimų. Apskaičiuota, kad dėl to pareiškėjas per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio mėn. nesumokėjo 3 083 Eur vietinės rinkliavos už išorinę reklamą.

2.2. Skundžiamas Nutarimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas neįvykdė dalies 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 64-7-186. Pareiškėjas dėl 2018 m. nutarimo pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (administracinė byla Nr. I-2361-422/2019), atsakovui buvo žinoma, kad šis nutarimas yra apskųstas, tačiau skundžiamas Nutarimas buvo priimtas, kai 2018 m. nutarimas dar nebuvo įsiteisėjęs.

2.3. Gavęs informaciją iš Savivaldybės administracijos, kad pasibaigė reklamos leidimų galiojimas, pareiškėjas ėmėsi spręsti šią situaciją ir 2018 m. kovo 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. B. el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė 2018 m. kovo 19 d. prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo. Prie prašymo buvo pridėtas ir pareiškėjo vaizdinės reklamos projektas. Vadovaujantis gerojo administravimo principu, minėta Savivaldybės administracijos specialistė turėjo pareiškėjo prašymą pateikti reikiamam skyriui registruoti ir pradėti administracinę procedūrą, tačiau pareiškėjui nebuvo pateiktas sprendimas išduoti leidimą, nei rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti (procedūra iki šiol nėra užbaigta). Todėl pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-655 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 ir 14 punktus laikytina, kad pareiškėjui leidimas įrengti išorinę reklamą yra išduotas, o pareiškėjas nelaikytinas padariusiu skundžiamame Nutarime įvardijamus pažeidimus, todėl sankcijų pareiškėjui taikymas neturi jokio teisinio pagrindo ir Nutarimas yra naikintinas.

2.4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Nutarimu skirtos baudos dydžiu ir pažymėjo, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis leidžia skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjančiam teismui atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Pareiškėjas kaip reikšmingą aplinkybė baudai mažinti nurodo, kad jis, sužinojęs apie pasibaigusį leidimą, parengė naują prašymą įrengti išorinę reklamą, taip pat projektą ir pateikė visus dokumentus Savivaldybės administracijai, t. y. siekė bendradarbiauti su atsakovu, rasti greitą ir visiems priimtiną situacijos sprendimo būdą.

2.5. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė. Šiuo atveju baudos dydis yra beveik tapatus įmonės pelnui per visus 2018 metus, šios lėšos yra būtinos įmonės kreditorinių įsipareigojimų, restruktūrizavimo plano vykdymui. Be to, suma, kuri buvo nesumokėta rinkliavų forma nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio mėn. siekia vos 3 083 Eur (o už laikotarpį, už kurį Nutarimu skirta bauda – vos 81 Eur), o Nutarimu skirta beveik 9 kartus didesnė bauda yra neproporcinga. Be to, Leidimai skleisti reklamą buvo gauti, tačiau buvo pasibaigę Leidimų galiojimo terminai. Byloje pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, dėl to paskirta sankcija (bauda), jei ji turėjo būti taikoma, yra akivaizdžiai per didelė ir turėtų būti reikšmingai mažinama.

3. Pareiškėjas taip pat pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar: 1) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal šias teisės normas reklaminės veiklos subjektas gali būti patrauktas atsakomybėn dėl to, kad nevykdė (netinkamai vykdė) reklamos priežiūrą vykdančios institucijos neįsiteisėjusio nutarimo, priimto Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies pagrindu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams asmenų lygybės ir proporcingumo principams; 2) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal jas reklaminės veiklos subjektas gali būti traukiamas atsakomybėn dėl neįsiteisėjusio priežiūros institucijos nutarimo, priimto Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies pagrindu, nevykdymo, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijai (Konstitucijos 31 str. 1 d.); 3) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal šias teisės normas reklaminės veiklos subjektas pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas atsakomybėn, jeigu nevykdo ar netinkamai vykdo Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytų priežiūros institucijų įpareigojimų, nustatytų neįsiteisėjusiu nutarimu, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai; 4) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalis tiek, kiek joje numatyta, kad 3 procentų pajamų dydis skaičiuojamas nuo visų reklamos subjekto pajamų, yra neprieštaraujanti konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai; 5) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad 3 procentų pajamų dydis yra skaičiuotinas už visus praėjusius finansinius metus, o ne laikotarpį, kurį truko Reklamos įstatymo pažeidimas (bet ne daugiau nei vieneri praėję finansiniai metai), neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) Prevencijos poskyrio vyriausiosios specialistės E. M. 2018 m. lapkričio 15 d. priimtu nutarimu Nr. 64-7-186 pareiškėjui buvo paskirta 1 700 Eur bauda ir įpareigojimas per 30 dienų nuo nutarimo gavimo dienos išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (dvipusis pilonas su išorinės reklamos turiniu: „simbolis Saurida (su nurodytomis elektroninėmis kuro ir teikiamų paslaugų kainomis). Kviečiame užsukti Welcome. Kainos nurodytos mokant grynaisiais, papildomos nuolaidos netaikomos“ prie pastato V. Krėvės pr. 116A, Kaune, išardyti, nukabinti išorinę reklamą ant statinio (stoginės) V. Krėvės pr. 116A, Kaune (išorinė reklama su turiniu „Simbolis Saurida“ (tūrinės raidės), ir iki 2018 m. gruodžio 21 d. sutvarkyti aplinką. Nutarimas buvo priimtas dėl prie pareiškėjui priklausančios degalinės, esančios V. Krėvės pr. 116A, Kaune, jo skleidžiamos išorinės reklamos neturint Savivaldybės administracijos išduoto Leidimo, taip pažeidžiant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimus. 2018 m. nutarimas pareiškėjui įteiktas 2018 m. lapkričio 20 d.

4.2. 2018 m. gruodžio 21 d. Skyrius raštu Nr. 64-2-11611 „Dėl reklamos naudojimo“ informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už priežiūros institucijos įpareigojimo nutraukti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia Reklamos įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną. AB Lietuvos pašto siuntų paieškos terminalo www.post.lt duomenimis, šis raštas pareiškėjui įteiktas 2018 m. gruodžio 28 d.

4.3. 2019 m. sausio 7 d. pranešimu Nr. 64-4-124, 2019 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. 64-4-304, 2019 m. sausio 18 d. pranešimu Nr. 64-4-484, 2019 m. sausio 25 d. pranešimu Nr. 64-4-752, 2019 m. kovo 25 d. pranešimu Nr. 64-4-2472, 2019 m. kovo 26 d. pranešimu Nr. 64-4-2541, 2019 m. kovo 27 d. pranešimu Nr. 64-4-2616, 2019 m. kovo 28 d. pranešimu Nr. 64-4-2671, 2019 m. kovo 29 d. pranešimu Nr. 64-4-2675, 2019 m. balandžio 5 d. pranešimu Nr. 64-4-2864, 2019 m. balandžio 11 d. pranešimu Nr. 64-4-2983 (toliau kartu – ir Pranešimai) buvo užfiksuota, kad pareiškėjas neįvykdė 2018 m. nutarime nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą išardyti ir nukabinti specialias išorinės reklamos pateikimo priemones bei sutvarkyti aplinką ir toliau skleidžia išorinę Reklamą Nr. 1 ir Reklamą Nr. 2 neturėdamas Savivaldybės administracijos išduoto Leidimo. Skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė E. M., vadovaudamasi Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 25 straipsnio 3 ir 8 dalimis, 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 64-7-132 pradėjo minėtų Pranešimų nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo.

4.4. Apie priimtą nutarimą pradėti minėtų Pranešimų nagrinėjimo procedūrą Skyrius 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu Nr. 64-2-3998 informavo pareiškėjo direktorių (įteiktas 2019 m. balandžio 29 d.). Pareiškėjas savo teise pateikti paaiškinimus, informaciją ir dokumentus nepasinaudojo, prašymų dėl pranešimo Nr. 64-2-3998 nagrinėjimo atidėjimo ar nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepateikė, todėl Savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą Nutarimą, nepažeidė Reklamos įstatyme nustatytų procesinių teisių.

4.5. Savivaldybės administracijos Skyriaus vedėjas, 2019 m. gegužės 31 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Pranešimus dėl Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. toliau skleidė Reklamą Nr. 1 ir Reklamą Nr. 2 V. Krėvės pr. 116A, Kaune, neturėdamas teisės aktų tvarka išduotų leidimų ir taip pažeisdamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimus, nors 2018 m. nutarimu buvo įpareigotas nutraukti Reklamos Nr. 1 ir Reklamos Nr. 2 skleidimą. Pakartotinai naudodamas Reklamą Nr. 1 ir Reklamą Nr. 2 ir nepaisydamas Savivaldybės administracijos 2018 m. nutarimu paskirto įpareigojimo per 30 dienų nuo nutarimo gavimo dienos išardyti Reklamą Nr. 1 ir Reklamą Nr. 2 ir sutvarkyti aplinką, pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Skyriaus vedėjas, 2019 m. gegužės 31 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo paskyrė pareiškėjui 27 166 Eur baudą už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

4.6. Savivaldybės administracija, skirdama baudą, įvertino tai, kad pareiškėjas dėl pažeidimo fakto jokių paaiškinimų nepateikė, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, nebuvo mokama Savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-45 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatų patvirtinimo“ nustatyta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio mėn. Nesumokėta vietinė rinkliava – 3 083 Eur. Pareiškėjui bauda buvo paskirta įvertinus visus nagrinėjimo metu surinktus duomenis, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir trukmę. Išorinė reklama įrengta dvipusiame stende – pilone (speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė) prie pastato, esančio V. Krėvės pr. 116A, Kaune, bei ant pastato (stoginės), esančio tuo pačiu adresu. Išorinės reklamos įrengtos prie vienos iš judriausių Kauno miesto gatvių, kur vyksta nenutrūkstamas transporto priemonių eismas, reklaminiai įrenginiai yra įrengti ant dvipusio pilono ir ant pastato (stoginės) gerai eismo dalyviams matomoje vietoje, todėl šis reklamos pateikimo būdas (dėl išorinėje reklamoje pateikiamos informacijos tikslo) tiesiogiai daro reklamos vartotojui poveikį dėl ekonominio elgesio. Pareiškėjas skleidė išorinę reklamą neteisėtai, neturėdamas galiojančio Leidimo nuo 2015 m. kovo 25 d., gavo iš tokios veiklos pajamas, nesumokėjęs vietinės rinkliavos už išorinės reklamos įrengimą Savivaldybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas, pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, neišardė specialiosios išorinės reklamos pateikimo priemonės ir nenukabino reklamos, nepaisė Savivaldybės administracijos 2018 m. nutarimo per 30 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos išardyti Reklamą Nr. 1 ir Reklamą Nr. 2 ir sutvarkyti aplinką ir toliau tęsė Reklamos Nr. 1 ir Reklamos Nr. 2 skleidimą be tam skirto leidimo išdavimo.

4.7. Pareiškėjas akivaizdžiai klaidina teismą, nurodydamas, kad Savivaldybės administracijai yra pateikęs prašymą dėl išorinės reklamos įrenginių, esančių V. Krėvės pr. 116A, Kaune, bei projektinę medžiagą, nes tarp RUAB „Saurida“ atstovų ir Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. B. bei Skyriaus specialistų vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl reklamų įrengimo derinimo negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimai, nes pareiškėjo atsiųstas prašymas negalėjo būti laikomas tinkamu prašymo ir projektinės medžiagos pateikimu siekiant gauti Leidimą, o Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistė J. B. negali būti laikoma tinkamu subjektu, turinčiu teisę priimti tokio tipo prašymus. Be to, į pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. siųstą elektroninį laišką buvo atsakyta J. B. 2018 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku, t. y. Savivaldybės administracija tinkamai atliko savo funkcijas. Reklamos įstatymas nenumato jokių atvejų ir aplinkybių, kad būtų galima skelbti išorinę reklamą neturint tam galiojančio leidimo, todėl pareiškėjas, be leidimo tęsdamas neteisėtą Reklamos Nr. 1 ir Reklamos Nr. 2 skleidimą, pažeidžia Reklamos įstatymo reikalavimus.

4.8. Ginčijamą Nutarimą priėmė ir baudą paskyrė tam įgaliojimus turintis asmuo, bauda buvo paskirta atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos dydį ir neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje numatyto baudos dydžio apribojimo bei tinkamai motyvuota, todėl pareiškėjo padarytas pažeidimas išnagrinėtas laikantis Reklamos įstatyme nustatytų procedūrų ir įvertinus reikšmingas aplinkybes. Savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą Nutarimą ir paskirdama baudą, manė, kad paskirta bauda gali pasiekti numatytus sankcijos už teisės pažeidimą tikslus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo RUAB „Saurida“ skundą patenkino iš dalies: pakeitė RUAB „Saurida“ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 64-7-152 paskirtą 27 166 Eur baudą ir pareiškėjui skyrė 1 500 Eur dydžio baudą; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

6. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu skirti baudą Nr. 64-7-152 nutarta paskirti pareiškėjui už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą baudą – 27 166 Eur. Nutarime iš esmės konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė 2018 m. nutarime numatyto įpareigojimo per 30 dienų nuo nutarimo gavimo dienos išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (dvipusis pilonas su išorinės reklamos turiniu: „simbolis Saurida (su nurodytomis elektroninėmis kuro ir teikiamų paslaugų kainomis). Kviečiame užsukti Welcome. Kainos nurodytos mokant grynaisiais, papildomos nuolaidos netaikomos“, prie pastato V. Krėvės pr. 116A, Kaune, išardyti, nukabinti išorinę reklamą ant statinio (stoginės) V. Krėvės pr. 116A, Kaune (išorinė reklama su turiniu „Simbolis Saurida“ (tūrinės raidės), ir sutvarkyti aplinką, ir pakartotinai ją naudojo neturėdamas tam leidimo. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas pakartotinai skleidė reklamą bei nevykdė 2018 m. nutarime numatyto įpareigojimo. Buvo surašomi Pranešimai, kuriais pažeidimas buvo užfiksuotas, apie galimus pažeidimus pareiškėjas informuotas.

7. Teismas aptarė Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog administracinėje byloje Nr. eI3-62-422/2020 pareiškėjas prašė teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą skirti baudą Nr. 64-7-186. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti paskirtą baudą bei įpareigojimą. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliaciniu skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, jog atsakovo 2018 m. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei pabrėžė, jog byloje pagrįstai buvo nustatyta, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka prašymo išduoti leidimą ginčo išorinei reklamai įrengti nepateikė, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog šiuo atveju turėjo būti taikomos Aprašo 14 punkte įtvirtintos pasekmės (jeigu per Leidimų aprašo 13 punkte nurodytą terminą neišduodamas leidimas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas).

9. Teismas, pažymėjo, jog administracinėje byloje Nr. eI3-62-422/2020 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje. Kadangi Nutarimas buvo priimtas pareiškėjui nevykdant 2018 m. nutarimo, kuris buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą Nutarimą remdamasis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jo teikto prašymo dėl Leidimo išdavimo, kadangi LVAT neskundžiamoje 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog prašymas buvo teiktas netinkama forma bei tvarka.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad Nutarimas negalėjo būti priimtas vykstant teisminiam procesui dėl 2018 m. nutarimo, pažymėjęs, kad pagal Reklamos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip, be to, Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-62-422/2020 reikalavimo užtikrinimo priemonės (sustabdyti 2018 m. nutarimo vykdymą) nebuvo taikytos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisingai ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip prieštaraujančius Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, ir pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal juose numatytas procedūras buvo paskirta Nutarime nurodyta sankcija, kurios panaikinimui skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas, spręsdamas dėl Nutarimu skirtos baudos dydžio, įvertino pareiškėjo ir atsakovo argumentus dėl sankcijos dydžio, ir pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai slėpė turimą informaciją, atsisakė ją pateikti, naikino kokius nors įrodymus ar atliko kitus aktyvius veiksmus, kliudančius tyrimui, atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta. Teismas pažymėjo, kad sužinojęs, jog Leidimai negaliojantys, pareiškėjas teikė prašymą Savivaldybės administracijai dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo, tačiau ne teisės aktuose numatyta tvarka ir tai paaiškėjo LVAT 2021 m. gegužės 19 d. priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-62-422/2020. Be to, Bendrovė šiuo metu restruktūrizuojama. Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės nėra numatytos Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje ir negali būti vertinamos kaip tiesiogiai lengvinančios pažeidėjo atsakomybę už šiame įstatyme numatytus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, leidžiančia skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjančiam teismui atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo siekimas gauti Leidimus patvirtina, kad Bendrovė stengėsi pašalinti teisės pažeidimą operatyviai, nors, kaip vėliau paaiškėjo, ne pagal teisės aktų numatytus reikalavimus, be to, priimant skundžiamą Nutarimą įmonėje vyko restruktūrizacijos procesas (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis), ir, šių aplinkybių kontekste paskirta bauda yra itin didelė. Teismas, atsižvelgdamas į šio pažeidimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, į teisingumo ir protingumo principus, į pareiškėjo pateiktą 2018 m. įmonės balansą, 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei į tai, jog atsakovas nepagrindė bei neįrodė, kokią žalą pareiškėjas sukėlė bei nenustatė, kad dėl pareiškėjo skleistos reklamos būtų kreipęsi nukentėję asmenys (t. y. kad pareiškėjas tokia reklama sukėlė žalą), padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui paskirta 27 166 Eur bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl mažintina iki 1 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad ir teismo sumažintas baudos dydis gali pasiekti numatytus sankcijos už teisės pažeidimą tikslus.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai priimant skundžiamą Nutarimą ir juo nustatant baudos dydį buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o dėl to, jog teismas sprendžia sumažinti baudos dydį dėl aplinkybių, kurios yra nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, taigi, atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo, todėl atmetė pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

14. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konkrečių Reklamos įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams, savo prašymą iš esmės grindė subjektyvia teisės normos interpretacija, neatitinkančia jos turinio, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III. 15. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje dėl skirtos baudos sumažinimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pareiškėjas, 2015 m. kovo 23 d. pasibaigus išduoto Leidimo galiojimui, pavėluotai ir netinkama forma bei tvarka kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl naujo Leidimo išdavimo, o jo negavęs, nepašalino išorinės reklamos skleidimo įrenginių ir toliau juos naudojo reklamai skleisti, ir tai patvirtina pareiškėjo priešišką elgesį, juo labiau, kad pareiškėjas ir vėliau atsakovui nepateikė tinkamos formos prašymo išduoti naują Leidimą, bei nepašalino reklamos sklaidos įrenginių. Pareiškėjas daugiau nei 6 metus tinkamai nesikreipė į atsakovą dėl naujo Leidimo išdavimo, ir tai patvirtina, jog pareiškėjas veikia bloga valia, ir piktybiškai renkasi nesilaikyti įstatymų nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus esamam pažeidimui pašalinti, bei šią aplinkybę vertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo įmonė šiuo metu yra restruktūrizuojama, kadangi įmonės restruktūrizavimas, prasidėjęs 2013 m. gruodžio 4 d., 2020 m. sausio 30 d. buvo užbaigtas. Be to, pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį įmonės restruktūrizavimas negali būti vertinamas kaip pažeidėjo atsakomybę tiesiogiai lengvinanti aplinkybė, todėl teismas šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas kitas aplinkybes, į kurias teismas gali atsižvelgti ir skirti mažesnę nei paskirta, piniginę baudą. Restruktūrizavimo kaip lengvinančios aplinkybės traktavimas prieštarauja tiek įstatymo nuostatoms, tiek realiam pareiškėjo įmonės teisiniam statusui.

16.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas teisingai ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip prieštaraujančius Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, nepagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui paskirta 27 166 Eur bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl mažintina iki 1 500 Eur. Atsižvelgus į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudos dydį (289 Eur už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną), atsakovas už nustatytas pakartotinio ir tęstinio pažeidimo dienas skyrė pareiškėjui 27 166 Eur baudą. Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Įvertinus pareiškėjo byloje pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą 2018 metų gruodžio 31 dienai, visos pareiškėjo 2018 metais gautos pajamos sudaro 63 696 842 Eur, o Reklamos įstatyme numatyti 3% metinių pajamų nuo šios sumos (ne nuo grynojo pelno, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas teismas) sudaro 1 910 905,26 Eur, taigi, Nutarimu pareiškėjui skirta 27 166 Eur bauda nėra nei didelė, nei neproporcinga.

16.4. Pareiškėjui 2018 m. nutarimu buvo skirta 1 700 Eur bauda, todėl yra nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas už įpareigojimų nevykdymą, netinkamą vykdymą ar reklamos pakartotinį naudojimą, iš kurio kildinama Nutarimu paskirtos baudos suma, paskyrė tik 1 500 Eur baudą, nes tokia baudos suma yra neproporcinga, neatitinkanti baudos sąvokos, nustatytos Reklamos įstatyme, ir neadekvati padarytam pakartotiniam, tęstiniam teisės pažeidimui, kai 6 metus reklama skleidžiama neturint leidimo. Nutarime yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti pažeidimo mastas ir pobūdis. Kadangi sudėjus pirminę ir pakartotinę baudą gaunama vos daugiau nei 3 tūkstančius eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio, kuris mokėtinas netaikant jokių sankcijų, iki 1 500 Eur sumažintas baudos dydis visiškai neadekvatus norint pasiekti numatytus sankcijos už teisės pažeidimą tikslus.

16.5. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkretus asmuo nenukentėjo ir nepatyrė žalos, ir pažymi, jog dėl pareiškėjo padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo į Kauno miesto savivaldybės biudžetą nebuvo gauta vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, turi būti atsižvelgiama į visuomenės interesus, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu sumažindamas pareiškėjui skirtą baudą, visiškai nevertino pareiškėjo veiksmų, neatsižvelgė į esamus faktus bei bendrą faktinę situaciją, nesivadovavo Reklamos įstatymo nuostatomis.

17. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei prašo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir jį tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nutarimo priėmimo metu ir jame užfiksuoto pažeidimo padarymo metu (laikotarpiu) galiojusio Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis nustatė, kad skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Reklamos įstatyme nėra konkretizuotas teisingumo ir protingumo kriterijų turinys, taip pat nenurodytas kitų aplinkybių sąrašas, bet Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo išdavimo (nors ir netinkama forma), bei aplinkybę dėl pareiškėjo reorganizavimo vertino ne kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o kaip kitas aplinkybes, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo šių aplinkybių vertinti kaip lengvinančių, be to, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

17.2. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl atsakovo teiginio, jog jis pavėluotai kreipėsi į atsakovą dėl pakartotinio Leidimo reklamai išdavimo (Leidimas galiojo 2014 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 23 d. laikotarpiu), atkreipia dėmesį, jog tokią situaciją paskatino atsakovas, pretenzijas pareiškėjui dėl to pareiškęs tik 2018 m. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo neveikimas nesikreipiant į atsakovą dėl leidimo reklaminei veiklai vykdyti trunka daugiau nei 6 metus, ir pažymi, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjas atsakomybėn patrauktas ir jam 27 166 Eur bauda paskirta tik dėl to, kad jis 94 dienas nevykdė 2018 m. nutarimo.

17.3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjas tinkamai nesikreipė į atsakovą dėl Leidimo gavimo, todėl ši aplinkybė negalėjo būti vertinama byloje, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo tuo, kad pareiškėjas laiku ir tinkamai kreipėsi dėl Leidimo, tačiau šią aplinkybę vertino kaip kitas aplinkybes (Reklamos įstatymo 24 str. 6 d.).

17.4. Pareiškėjas sutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjas šiai dienai nebėra restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (Bendrovė buvo restruktūrizuojama nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. sausio 23 d.), tačiau atkreipia dėmesį, jog ir Nutarimo priėmimo metu, ir jame konstatuoto pažeidimo padarymo metu Bendrovė buvo restruktūrizuojama, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Nutarimu paskirtos sankcijos dydžio pagrįstumo, pagrįstai vertino Bendrovės teisinį statusą būtent tuo laikotarpiu.

17.5. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Nutarimu skirta bauda (27 166 Eur) palyginti su pareiškėjo pajamomis 2018 metais (63 969 842 Eur) yra nei itin didelė, nei neproporcinga, nes pareiškėjui galėjo būti skirta maksimali 1 910 905,26 Eur dydžio bauda, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dėl baudos dydžio pareiškėjui sprendė atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, į pareiškėjo pateiktą 2018 m. įmonės balansą, 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. pagrįstai vertino bendrą pareiškėjo 2018 metų balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, o ne vien tik į pajamas, ir atsižvelgiant į tai, jog Bendrovės grynasis pelnas 2018 metais sudarė 29 058 Eur sumą, kuri beveik prilygsta Nutarimu skirtos baudos dydžiui, pagrįstai sprendė, jog baudos dydis nebuvo proporcingas. Pareiškėjas nesutinka, jog Nutarimu jam galėjo būti skirta ir didesnė bauda ir pažymi, jog už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą yra nustatyta konkretaus ir nekintamo dydžio bauda – 289 Eur už kiekvieną dieną, ir būtent tokiu būdu buvo apskaičiuota sankcija pareiškėjui (94 d. x 289 Eur), o atsakovo nurodoma galima baudos suma (1 910 905,26 Eur) tiesiog žymi dydį, kurio bauda negali viršyti. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ir šiuo metu nėra pašalinęs reklamos sklaidos įrenginio ar pateikęs prašymo gauti naują išorinės reklamos įrengimo leidimą.

17.6. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nėra logiška už pakartotinį ir tęstinį pažeidimą skirti baudą, mažesnę, nei pirminė pareiškėjui skirta bauda, ir kad bendra baudų suma yra beveik lygi nesumokėtos rinkliavos daliai, pažymi, jog pirmoji bauda pareiškėjui buvo skirta už apytiksliai 1 330 dienų trukusį teisės pažeidimą, o antroji – už 94 dienas trukusį pažeidimą, todėl Nutarimu skirtos baudos dydis, perskaičiuotas vienai pažeidimo padarymo dienai, yra daug didesnis. Atitinkamai ir vietinės rinkliavos dydis už 94 dienas sudarytų tik 140 Eur., o tai 10 kartų mažiau, nei pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsakovas 2018 m. nutarimu pareiškėjui skyrė baudą, kurios dydis yra mažesnis, nei per pažeidimo laikotarpį mokėtina vietinės rinkliavos suma, todėl nesuprantama, kodėl skundžiamu Nutarimu už žymiai trumpesnį pažeidimo laikotarpį jis skyrė maksimalią baudą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas vadovaujasi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be to, jis neįrodė, kad dėl pareiškėjo padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo kilo žala tretiesiems asmenims.

17.7. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ir jį patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu skirti baudą Nr. 64-7-152 paskirta 27 166 Eur bauda buvo sumažinta iki 1 500 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, teisingai ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip prieštaraujančius Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, ir pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal juose numatytas procedūras buvo paskirta Nutarime nurodyta sankcija. Pirmosios instancijos teismas sumažino Nutarimu pareiškėjui skirtos baudos dydį iki 1 500 Eur, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo įmonė yra restruktūrizuojama, taip pat į įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei į tai, jog atsakovas nepagrindė bei neįrodė, kokią žalą pareiškėjas sukėlė bei nenustatęs, kad dėl pareiškėjo skleistos reklamos būtų kreipęsi nukentėję asmenys, taip pat į įmonės veiksmus siekiant ištaisyti pažeidimą.

20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 64-7-152 paskirta 27 166 Eur bauda buvo sumažinta iki 1 500 Eur, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog Bendrovė yra restruktūrizuojama, taip pat neteisingai vertino pareiškėjo veiksmus siekiant ištaisyti pažeidimus, o teismo sumažintas baudos dydis neužtikrina, jog bus pasiekti Reklamos įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas byloje ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjui pritaikytos maksimalios ekonominės sankcijos dydžio, kurį pirmosios instancijos teismas sumažino.

23. Reklamos įstatymo (skundžiamo Nutarimo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną. Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o už šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodytus pažeidimus – 6 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Jeigu reklaminės veiklos subjektas vykdo veiklą trumpiau negu metus, atsižvelgiama į jo gaunamas pajamas einamaisiais finansiniais metais.

24. Skundžiamame Nutarime atsakovas nustatė, kad RUAB „Saurida“ prie pastato adresu V. Krėvės pr.116A, Kaune, dvipusiame Pilone, ant statinio (stoginės) tūrinės raidės adresu V. Krėvės pr. 116 A, Kaune, skleidžia išorinę Reklamą Nr. l ir Reklamą Nr. 2, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 64-7-186 skirti baudą. Minėta išorinė reklama skatina reklamos vartotoją įsigyti prekes, naudotis paslaugomis, tiesiogiai daromas reklamos vartotojui poveikis dėl ekonominio elgesio. Nutarime konstatuota pažeidimo trukmė – nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. (94 kalendorinės dienos). Atsakovas, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2, 8 dalimis, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 15 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 21 straipsnio 1 dalies 5-7 punktais, 24 straipsnio 2,5,7-10 dalimis, 25 straipsnio 17 dalimi, įvertinęs tai, kad skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais (Juridinių asmenų registro duomenimis metinės finansinės ataskaitos ataskaitinis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nepateiktos. Įvertinus RUAB „Saurida“ metinės finansinės ataskaitos ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės pajamos sudarė 4 6809 009 Eur (3 procentai sudaro 1 404 270.27 Eur)) ir atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą, skyrė pareiškėjui RUAB „Saurida“ už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą 27 166 Eur baudą.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl baudos dydžio, skiriamo už šioje dalyje nurodytus pažeidimus, apskaičiavimo, pažymi, jog atsakovas skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskyrė maksimalaus dydžio –27 166 Eur – baudą, skaičiuojant po 289 Eur už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną (94 k. d. x 289 Eur). Teisėjų kolegija nesutinka, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo 2018 m. gautas pajamas (63 696 842 Eur) atsakovas galėjo pareiškėjui skirti maksimalią 1 910 905,26 Eur baudą, sudarančią 3 proc. pareiškėjo 2018 m. metinių pajamų, kadangi, minėta, Nutarime aiškiai įvardinta pareiškėjo padaryto pažeidimo trukmė (94 k. d.), pagal kurią ir apskaičiuojamas baudos dydis (Reklamos įstatymo 24 str. 2 d.). Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostata, numatanti, kad už šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, taikytina ne apskaičiuojant baudos dydį už, be kita ko, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau vertinant, ar apskaičiuota bauda neviršija maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (3 proc. reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais).

26. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (24 str. 7 d.). Pagal reklamos įstatymo 24 straipsnio 8 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos baudos paskyrimo. Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, negalėjo vertinti aplinkybės, kad pareiškėjo įmonė yra restruktūrizuojama, kadangi pareiškėjo įmonė nuo 2020 m. sausio 30 d. jau neturi restruktūrizuojamos įmonės statuso, be to, įmonės restruktūrizavimas Reklamos įstatyme nėra nurodomas kaip lengvinanti aplinkybė.

28. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame spendime nurodė, kad aplinkybė dėl įmonės restruktūrizavimo negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies prasme, tačiau į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalies kontekste kaip į kitą aplinkybę, dėl kurios atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjas turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalį, įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Pagal šio straipsnio 9 dalį restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš paminėtų įstatymo nuostatų, restruktūrizuojamos įmonės statusas siejamas ne tik su įmonės einamosiomis įmokomis, bet ir su įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą 2018 m. įmonės balansą, 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, pagrįstai aplinkybę dėl įmonės restruktūrizavimo vertino kaip aplinkybę, dėl kurios pareiškėjui, kaip reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, skirta bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

30. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo, sužinojus, kad ankstesnis Leidimas nebegalioja, patvirtina, kad Bendrovė stengėsi operatyviai pašalinti teisės pažeidimą, tačiau pažymėtina, jog šis pareiškėjo keipimasis į atsakovą nepašalino padaryto pažeidimo, taigi, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama kaip į geranoriškus pareiškėjo veiksmus.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjui Nutarimu paskirtos baudos dydį atsižvelgdama į šios nutarties 28-30 punktuose pateiktą išaiškinimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo paskirta 27 166 Eur bauda nagrinėjamu atveju yra itin didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ją sumažinti iki 1 500 Eur, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjui skirtos 1 500 Eur baudos dydžio.

32. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, pareiškėjui Nutarimu buvo skirta bauda už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nustačius, kad RUAB „Saurida“ prie pastato adresu V. Krėvės pr.116A, Kaune, dvipusiame Pilone, ant statinio (stoginės) tūrinės raidės adresu V. Krėvės pr. 116 A, Kaune, skleidžia išorinę Reklamą Nr. l ir Reklamą Nr. 2, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti 2018 m. lapkričio 15 d. Nutarimu Nr. 64-7-186 skirti baudą, t. y. už tai, kad pareiškėjas pakartotinai naudojo reklamą, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti.

33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl už Reklamos įstatymo pažeidimo skiriamos piniginės baudos reikia atsižvelgti į tokius kriterijus kaip pažeidimo trukmė ir mastas, kurie baudos skaičiavime nėra vertinami visiškai atsietai – net ir ilgai trunkantis mažesnio masto pažeidimas yra skiriamas nuo pakankamai trumpo, bet labai didelio masto pažeidimo, pasižyminčio didesniu intensyvumu (dažniu) (žr., pvz., 2022 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1057-822/2022). Įstatymų leidėjas nepateikia vienareikšmių gairių, nuo kada pažeidimas laikomas ilgu ar labai ilgu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus individualias neteisėtos reklamos skleidimo aplinkybes, spręsta, kad 8, 15 mėnesių laikotarpis yra labai ilgas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-777/2014; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1702/2011).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį (pakartotinai skleidė reklamą, nors buvo įpareigota ją nutraukti), taip pat į pažeidimo trukmę (94 k. d.) ir mastą (reklamos skleidimas adresu V. Krėvės pr. 116 A, Kaune, t. y. ribotoje erdvėje), taip pat 2018 m. nutarimu (el. b. I t., l. l. 28-33) skirtos baudos už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies pažeidimą dydį (1 700 Eur), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, kad už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą pareiškėjui skirtina 9 000 Eur bauda, kurios dydis gali pasiekti numatytus sankcijos už teisės pažeidimą tikslus.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtinos baudos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes dėl įmonės restruktūrizavimo, dėl įmonės veiksmų siekiant pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau nepagrįstai sprendė, kad iki 1 500 Eur sumažintas baudos dydis gali pasiekti numatytus sankcijos už teisės pažeidimą tikslus, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažintas baudos dydis keičiamas, baudą padidinant iki 9 000 Eur.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ir jį patenkinti, visų pirma pažymi, kad pareiškėjas nėra teikęs apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

37. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nagrinėjamu atveju, net ir sumažinus Nutarimu pareiškėjui skirtos baudos dydį, atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui skirtos baudos ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 64-7-152 paskirtą 27 166 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų) baudą ir pareiškėjui skirti 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.“

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė