92265dda-2174-4642-b8a3-e688c307b585 · Utenos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-131-373/2013                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-89-1-01109-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.4.8.2; 1.2.4.8.1; 2.3.6.4.5.(S)                                                                                                                                                      UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                       N U O S P R E N D I S                                       Lietuvos  Respublikos  vardu                                                        2013 m. birželio 7 d.

                                                                Utena      Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai J. K., nukentėjusiojo G. M. atstovei pagal įstatymÄ Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei S. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

M. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 6 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., n u s t a t o D. M. 2012 m. gruodžio 22, apie 19.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), supykęs vienÄ kartÄ sušėrė mažamečiui sÅ«nui G. M., g. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės rankos delnu į veido kairę pusę, tuo nukentėjusiajam G.

M. sukeldamas fizinį skausmÄ .D. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 22, apie 18.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), supykęs vienÄ kartÄ sudavė kumščiu sugyventinei J. K. į veidÄ , po to suėmęs rankomis jai už pečių stÅ«mė į duris, tuo nukentėjusiajai J. K. padarydamas kairės akies apatinio voko – skruosto – nosies nugarėlės kairės pusės, pakauÅ¡io, kairės Å¡launies kraujosruvas, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Įrodymai ir veikos vertinimas dėl J.

K. nežymaus sveikatos sutrikdymo Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis J. K. tyčia kumščiu į veidÄ nesudavė ir jos į duris nestÅ«mė. Jis virtuvėje ėjo atsigerti vandens, paslydo ant Å¡lapių grindų ir griuvo. Tuo tarpu J. K. atidarė duris ir jis griÅ«damas jÄ netyčia galėjo užgauti ranka, pataikydamas į veidÄ . Nukentėjusi J. K. parodė, kad kaltinamasis girtas jai virtuvėje metė puodÄ nuo viryklės, pataikydamas į kojÄ ir jai atsirado kraujosruva.

Paskui paėmęs jÄ už pečių stÅ«mė. Jai atsitrenkus į staktÄ , kaltinamasis trenkė kumščiu į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę buvo pripažinęs (b.l.36), tačiau kitoje apklausoje jau neigė J. K. sudavęs kumščiu į veidÄ bei stÅ«męs jÄ Ä¯ duris ir nurodė, kad griÅ«damas galėjęs jÄ netyčia sužaloti (b.l. 39).    Liudytojai R. K., S. B., R. K. nematė kaip buvo sužalota J. K., tik girdėjo triukÅ¡mÄ virtuvėje, matė jos sužalotÄ nosį bei nukentėjusioji jiems sakė, kad kaltinamasis jÄ stÅ«mė bei kumščiu trenkė į veidÄ .

   Nukentėjęs G. M., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė matęs kaip kaltinamasis stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ (b.l. 19), tačiau Å¡iuos jo parodymus paneigė pati J. K. ir liudytoja R. K. teigdamos, kad berniukas buvo patalpoje nuo virtuvės atskirtoje spinta ir įvykio matyti negalėjo.   Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti J. K. padaryti kÅ«no sužalojimai: kairės akies apatinio voko – skruosto – nosies nugarėlės kairės pusės, pakauÅ¡io, kairės Å¡launies kraujosruvos, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 14).     Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nėra galimybės konstatuoti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytais veiksmais tyčia sužalojo nukentėjusiÄ jÄ .

Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų yra esminiai prieÅ¡taravimai. Kitų objektyvių įrodymų kaltinamojo tyčinei kaltei pagrįsti byloje nesurinkta.      Kaltinamasis pripažįsta, kad griÅ«damas galėjo netyčia kliudyti nukentėjusiÄ jÄ ir jÄ sužaloti, tačiau BK nenumato atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo.     Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, nes iÅ¡naudojus visas galimybes, jų nepavyko paÅ¡alinti.     Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamasis pagal LR BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Ä®rodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui G. M.        Kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad tyčia vaikui per veidÄ nešėrė.

Jis susistumdė su S. B.. Netoli jų buvo mažametis G. M. ir jis vaikÄ stumtelėjo, kad jie jo neužgautų, kliudydamas jo veidÄ atgalia ranka. Vaikui galėjo skaudėti, nes buvo susigraudinęs. Vaikas sakė, kad jį iÅ¡veÅ¡ į kalėjimÄ , tačiau jis po Å¡ių žodžių vaiko nemušė.         Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.        Nukentėjęs G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad D. M. jam vienÄ kartÄ ranka sudavė į deÅ¡inį skruostÄ .

Jam nuo smÅ«gio skaudėjo deÅ¡inį skruostÄ . Jis sakė, kad kaltinamÄ jį reikia iÅ¡vežti į kalėjimÄ (b.l. 19).         Mažamečio nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai S. B. ir R. K.. Jie buvo viename kambaryje su G. M., kuris gulėjo lovoje. Ä® kambarį įėjo kaltinamasis ir vaikas jam pasakė, kad atvažiuos policija ir jį iÅ¡veÅ¡ į kalėjimÄ . Po Å¡ių žodžių kaltinamasis G. M. delnu šėrė į kairį skruostÄ ir Å¡is pradėjo verkti.

AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.30-31). Taip pat Å¡ie liudytojai patvirtino, kad vykstant susistumdymui tarp kaltinamojo ir S. B., vaikas buvo kitoje patalpoje ir kaltinamasis jo užkliudyti negalėjo. Kaltinamasis vaikui šėrė jau po konflikto su J. K. ir S. B.. Nukentėjusioji J. K. ir liudytoja R. K., mačiusios susistumdymÄ tarp kaltinamojo ir S. B., nenurodė, kad Å¡alia besistumdančių bÅ«tų buvęs mažametis G. M..         Aptarti įrodymai paneigia kaltinamojo versijÄ , kad jis netyčia užkliudė vaiko veidÄ susistumdymo su S. B. metu.

Netikėti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinamojo smurto prieÅ¡ mažametį G. M. nėra pagrindo, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jie iÅ¡samiai ir nuosekliai nurodė Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tiek liudytojai, tiek pats kaltinamasis pripažino, kad iki 2012-12-22 konflikto jų tarpusavio santykiai buvę geri. Akivaizdu, kad J. K. Å¡eimos nariai duoda objektyvius parodymus, nesistengdami apkaltinti kaltinamÄ jį, o pasakodami tai kÄ matė.

Niekas iÅ¡ jų nematė kaip buvo sužalota J. K. ir Å¡iÄ aplinkybę nurodė tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Tik S. B. ir R. K. matė kaip buvo sužalotas mažametis nukentėjęs. Tik jie ir duoda parodymus apie Å¡iÄ kaltinamojo padarytÄ veikÄ .          Įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis vienÄ kartÄ sušėrė mažamečiam nukentėjusiajam deÅ¡inės rankos delnu į kairį skruostÄ . Tai, kad vaikas nurodo, jog jam buvo suÅ¡erta į deÅ¡inį skruostÄ , o liudytojai teigia, kad į kairį skruostÄ , nėra esminis prieÅ¡taravimas, kuris leistų abejoti kaltinamojo kalte.

Nukentėjęs G. M. apklausos metu buvo ketverių metų amžiaus ir galėjo supainioti į kurį skruostÄ jam buvo suÅ¡erta, tuo labiau, kad sužalojimų veide neliko. Pats faktas, kad kaltinamasis sušėrė savo sÅ«nui delnu į veidÄ neabejotinai nustatytas aptartų įrodymų visuma.            Mažametis G. M. parodė, kad kai kaltinamasis jam sušėrė per veidÄ , jam skaudėjo, jis verkė. Liudytojai S. B. ir R. K. taip pat parodė, kad po kaltinamojo smÅ«gio vaikas verkė.

Å i aplinkybė patvirtina, kad mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas.            Kaltinamojo veika pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka LR BK 140 str. 2 d. sudėtį.Bausmės skyrimo motyvai Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia pripažįstama aplinkybė, kad veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis pripažįsta buvęs neblaivus. Apsvaigimo poveikį kaltinamojo veiksmams rodo jo neadekvati reakcija į vaiko žodžius bei liudytojų ir nukentėjusios parodymai, kad bÅ«damas blaivus jis taip nesielgia.Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto bÅ«damas neteistas, nebaustas administracine tvarka, į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas neįraÅ¡ytas, registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamajam skirtina vienintelė LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Ä®vertinus teigiamus jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, bausmės dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.). Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , nebaustas ir administracine tvarka, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymÄ ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).            Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.           Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini D.

M. 2012-12-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirti įpareigojimai iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens J. K., nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja (b.l.44). Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 – 305 str., 307 str., teismas, n u t a r i a D. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ trims mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2012 m. gruodžio mėn. nuo 22 d. ik 24 d. (dvi dienas).Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., D. M. pagal LR BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2012-12-23 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi D.

M. paskirtus įpareigojimus iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens J. K., nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Laima Dumskienė