2023-10-04 Nr. AB-17498-3-65-3-00028-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-552-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00028-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J.-E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J.-E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. J.-E. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo (toliau – ir atsakovo atstovas, Panevėžio kalėjimas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde ir skundo papildyme pareiškėja nurodė, kad Panevėžio pataisos namų Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius bei nuteistųjų arešto bausme suskirstymo į kameras komisija (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl perkėlimo į lengvąją grupę. Pareiškėja pažymėjo, kad tokį Komisijos sprendimą pareiškėja apskundė Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, pripažino jį pagrįstu ir pasiūlė Panevėžio pataisos namų direktoriui iš naujo svarstyti pareiškėjos perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę klausimą, tačiau Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. posėdyje pakartotinai atsisakė perkelti pareiškėją į lengvąją grupę.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad tokio atsisakymo priežastis – tai, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos perkėlimo į lengvąją grupę sąlygos. Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėja teigė, kad jos nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta 2021 m. gegužės 12 d.

– įvertinta 102 balais, ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. – įvertinta 99 balais. Pareiškėja abejojo 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto vertinimo pagrįstumu, nes jos vertinimu bendras balų skaičius turėjo sumažėti ne trimis, o bent trylika balų. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos posėdžio metu pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė ir mažėjanti, todėl ji atitiko visas būtinas perkėlimo į lengvąją grupę sąlygas. Pareiškėja akcentavo, kad bausmės atlikimo režimas paprastosios ir lengvosios grupių sąlygomis iš esmės skiriasi – papildomai leidžiami maisto produktai, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti, leidžiami elektros prietaisai, priklauso trimis bazinėmis socialinėmis išmokomis daugiau, galima skambinti telefonu ne du, o tris kartus per dieną, ilgesni pasivaikščiojimai, galimybė naudotis maisto ruošimo patalpomis, teisė trims paroms išvykti iš pataisos įstaigos, galimybė dirbti ir kt.

Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą nepagrįstai vykdant bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Pareiškėjos įsitikinimu, Panevėžio kalėjimo administracija yra nusistačiusi prieš ją, nes jau prieš Komisijos posėdį jai buvo pasakyta, kad perkelta į lengvąją grupę ji nebus. Visa tai įtakojo pareiškėjos sveikatos būklę, nes dėl patiriamo streso ir psichologinio spaudimo sutriko miegas, jaučiamas nuolatinis nuovargis, emocinė ir psichologinė būklė pablogėjo. Nors nuo 2023 m. vasario 9 d. pareiškėja buvo perkelta į lengvąją grupę, tačiau kol kas nėra laisvų darbo vietų, todėl nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d., kuomet pareiškėja kreipėsi dėl jos perkėlimo, ji būtų turėjusi galimybę užsidirbti pinigų.

Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kalinčios lengvojoje grupėje jau nebeturi teisės 2 kartus per mėnesį išeiti be palydos 8 val. ir išvykti be palydos 3 paroms.

3. Atsakovo atstovas Panevėžio kalėjimas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas teigė, kad ginčo laikotarpiu BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė sąlygą tam, kad nuteistasis būtų perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją – jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsakovo atstovas paaiškino, jog 2021 m. gegužės 12 d. pareiškėjai buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Kartotinis pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atliktas 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir nustatyta, jog nusikalstamo elgesio rizika mažėjo iš aukštos į maksimaliai vidutinę riziką. Anot atsakovo atstovo, pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta ir nustatyta pažanga mažinant aukštą nusikalstamo elgesio riziką, todėl pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymo perkelti į lengvąją grupę metu neatitiko įstatyme numatytų būtinų perkėlimo į lengvąją grupę sąlygų. 2023 m. vasario 3 d. atlikus pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta mažėjanti vidutinė rizika (96 balai), todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. NĮ-21-75 pareiškėja iš paprastosios nuteistųjų grupės perkelta į lengvąją nuteistųjų grupę. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjos reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes pareiškėja nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jos fizinę ar psichinę sveikatą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos M. J.-E. skundą atmetė.

6. Teismas įvertinęs rašytinius bylos įrodymus nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 30 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio pataisos namų direktorių, prašydama ją perkelti į lengvąją grupę. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir suskirstymo į būrius bei nuteistųjų arešto bausme suskirstymo į kameras komisija, sudaryta Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-104, 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu pareiškėjos prašymo netenkino, nes ji tik iš dalies atitiko BVK 68 straipsnio 1 dalyje išvardintas sąlygas. Komisija nustatė, jog 2021 m. gegužės 12 d. pareiškėjai atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika; 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo atliktas kartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iš aukštos rizikos į maksimaliai vidutinę riziką. Komisija vertino, kad pareiškėja neatitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos sąlygos (nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), nes pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta ir nustatyta pažanga mažinant aukštą nusikalstamo elgesio riziką.

6.2. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, 2022 m. spalio 11 d. raštu pasiūlė Panevėžio pataisos namų direktoriui iš naujo svarstyti pareiškėjos atitikimą perkėlimo į lengvąją grupę sąlygoms. Kalėjimų departamentas vertino, kad Panevėžio pataisos namų direktorius plečiamai aiškino BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

6.3. Gavusi Kalėjimų departamento 2022 m. spalio 11 d. raštą bei pareiškėjos 2022 m. spalio 12 d. prašymą Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. posėdyje pakartotinai svarstė pareiškėjos perkėlimo į lengvąją nuteistųjų grupę klausimą ir analogiškais motyvais prašymo netenkino.

6.4. Kalėjimų departamentas 2022 m. gruodžio 16 d. pakartotinai pasiūlė Panevėžio pataisos namų direktoriui iš naujo svarstyti pareiškėjos atitikimą perkėlimo į lengvąją grupę sąlygoms.

6.5. 2023 m. vasario 3 d. pareiškėjai atliktas kartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatytas vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 99 balų iki 96 balų.

6.6. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. NĮ-21-75 pareiškėja perkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. Panevėžio pataisos namai) neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, jog pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo perkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pirmo prašymo – 2022 m. rugpjūčio 30 d., pateikimo metu atitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose įtvirtintas perkėlimo į lengvąją nuteistųjų grupę sąlygas. Byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar iki 2023 m. vasario 3 d. pareiškėja atitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

9. Teismas sprendė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja atitiko pirmąją iš BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų sąlygų – jos nusikalstamo elgesio rizika tapo vidutine. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto kartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pagal OASys metodiką metu pareiškėja surinko 99 balus, t. y. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Teismas vertino, kad nors pareiškėja skunde akcentavo, kad balų skaičius turėjo būti dar mažesnis, tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės BVP 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui. Teismas pažymėjo, kad analogiškai atsakovo atstovo akcentavimas, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjai nustatyta maksimaliai vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nėra teisiškai reikšmingas, nes taikytinos BVK nuostatos neskirsto nusikalstamo elgesio rizikos pagal balus į maksimaliai, minimaliai ar kt. vidutines. Teismas sprendė, kad tik nuo šio laikotarpio (nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.) tikrintinas ir antrosios BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos atitikimas – ar nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. Teismas vertino, kad nors neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., tačiau šis laikotarpis negali būti vertinamas, nes tuo metu pareiškėja neatitiko pirmosios iš BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos sąlygos – jos nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta. Tuo tarpu Komisijai 2022 m. rugpjūčio 31 d. svarstant pareiškėjos perkėlimo į lengvąją grupę klausimą, pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, vertinant laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. kai pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika tapo vidutine, dar nebuvo nustatytas. Teismas pritarė atsakovo atstovui, kad pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nustatytas tik 2023 m. vasario 3 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

11. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pagrįstai ir teisėtai neperkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

III. 12. Pareiškėja M. J.-E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir tenkinti skundą.

13. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjos pateiktus įrodymus byloje. Pareiškėja pabrėžia, kad Kalėjimų departamentas net 2 kartus tenkino jos skundą ir pripažino, kad pareiškėja nepagrįstai nebuvo perkelta į lengvąją grupę. Pareiškėjos vertinimu, nebuvo laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

14. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamentas konstatavo, kad Panevėžio pataisos namai plečiamai aiškina BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

15. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimant sprendimą buvo šališkas.

16. Pareiškėja pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, tačiau tai neįmanoma padaryti. Be to, pareiškėja nurodo, kad jos emocinė ir psichinė gerovė gerokai pablogėjo, dėl ko sutriko miegas, pareiškėja vartoja valerijono tabletes, nes jaučia nerimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo veiksmų, kai nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. ji nebuvo perkelta iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad byloje nėra vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų. Vertindamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo veiksmų teisėtumą, atsisakant perkelti pareiškėją į lengvąją nuteistųjų grupę, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktu nors nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjos nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, tačiau pareiškėja neatitiko antrosios sąlygos, t. y. nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

19. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių dėl kurių pareiškėja patyrė neturtinę žalą ginčo laikotarpiu, neteisingai aiškino BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei procesinių dokumentų argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas yra dėl BVK (taikoma redakcija galiojusi 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuris nustato vieną iš nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę sąlygų (kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), aiškinimo. Pareiškėja iš esmės nesutinka pirmosios instancijos teismo pateikta šios nuostatos interpretacija.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis BVP 68 straipsnio 1 dalies 5 punktu nuteistasis, siekiantis būti perkeltas į lengvąją grupę, turi atitikti abi šias sąlygas vienu metu: 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba vidutinė; ir 2) nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas taip pat konstatavo, kad ar nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinama tik nuo to momento, kai nustatoma pirmoji sąlyga, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ar vidutinė. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos nusikalstama elgesio rizika nustatyta vidutine tik nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., o kitą kartą ji vertinta 2023 m. vasario 3 d. ir nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika, todėl tik nuo pastarojo vertinimo pareiškėja laikoma įvykdžiusi abi BVP 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas sąlygas.

23. Vertindama sistemiškai ir teleologiškai BVP 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas sąlygas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pateiktam aiškinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors antroji sąlyga „nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ nenumato aiškiai nuo kurios nusikalstamo elgesio rizikos vertinama pažanga, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks nei pirmosios instancijos teismo pateiktas vertinimas būtų nelogiškas ir antrąją būtinąją sąlygą padarytų perteklinę.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog Kalėjimų departamentas net du kartus tenkino jos skundus, BVP 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimui įtakos neturi, nes vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.).

25. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jos pateiktus įrodymus, tačiau išsamiau šiuo aspektu nepasisakė, todėl teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus vertina kaip deklaratyvius.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tačiau nenurodo konkrečiai nuo kokios praktikos buvo nukrypta, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šališkai nagrinėjo bylą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją; ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo abstraktumą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

28. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BVP 68 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo perkelti pareiškėjos iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo neteisėtų veiksmų, atitinkamai ir vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. J.-E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis