9224ecae-e68a-433d-824c-5b2b97e31fbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2083-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1.2; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. F. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui P. F., dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas J. F. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2018 m. gruodžio 31 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimÄ Nr. S-225 (7-206/2018);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. spalio 2 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-332. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nei Inspekcija, nei Komisija savo sprendimuose netyrė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo turėti grynųjų pinigų, gautų ankstesniais mokestiniais laikotarpiais. Teigia, kad iki 2012 m. buvo sukaupęs pakankamai didelę pinigų sumÄ , kuriÄ naudojo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės bei verslo poreikiams.

Mokesčių administratorius nevertino aplinkybės, jog PareiÅ¡kėjas du kartus (2005 ir 2011 m.) gavo paskolas, kurios buvo panaudotos PareiÅ¡kėjo asmeniniams ir kt. poreikiams tenkinti. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, kad minėtos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl to papildomai jų neteikė nei Inspekcijai, nei Komisijai. Todėl mano, kad reikia pakartotinai vertinti mokestinio patikrinimo pradžioje (2012-01-01 datai) nustatytÄ piniginių lėšų likutį. Dėl pajamų natÅ«ra paaiÅ¡kina, kad Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo 9 straipsnio komentare nurodyta, jog kitam asmeniui priklausančio turto naudojimas gyventojo reikmėms, ypač, kai toks naudojimasis turtu yra pagrįstas iÅ¡imtinai asmeniniais santykiais (draugyste, kaimynyste, giminyste ir pan.), savaime nelaikoma pajamomis, gautomis natÅ«ra, kadangi tokiais atvejais nauda objektyviai ekonomiÅ¡kai negali bÅ«ti identifikuota.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad pajamų natÅ«ra apmokestinimo tvarka Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi gyventojo gauta beprocentė paskola buvo suteikta jo artimo draugo V. B., su kuriuo PareiÅ¡kėjas yra pažįstamas daugiau nei 15 metų. Per minėtÄ laikotarpį tarp PareiÅ¡kėjo ir V. B. susiformavo glaudÅ«s ryÅ¡iai bei pasitikėjimas vienas kitu, todėl bÅ«tent Å¡ios aplinkybės ir lėmė beprocentės paskolos suteikimÄ be prievolių užtikrinimo priemonių (laidavimo ar kt.).

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, akcentuoja, jog gavus beprocentes paskolas iš artimų draugų, negavo jokios realios naudos - paskola buvo perskolinta įmonei be palūkanų, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti ekonominės ir finansinės naudos gavimo fakto, kuri jokiu būdu negali būti traktuojama kaip pajamos natūra ir apmokestinama GPM. Pareiškėjas teigia, kad jam apskaičiuota delspinigių suma yra nepagrįstai didelė - net 46,4% visos mokėtinos GPM sumos.

Remiantis LVAT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau - Konstitucinis teismas) sukurtais precedentais, tokios nepagrįstai didelės delspinigių sumos turėtų bÅ«ti sumažintos (tuo atveju jeigu PareiÅ¡kėjos skundas nebÅ«tų tenkinamas iÅ¡ esmės) atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėjas viso mokestinio patikrinimo metu geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė visÄ nurodytÄ informacijÄ . Apskaičiuotos delspinigių sumos, kurios yra didesnės nei 40% apskaičiuoto mokesčio sumos yra pripažįstamos kaip neatitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijų.

Remdamasis LVAT praktika, PareiÅ¡kėjas teigia, kad Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Vertinant bei taikant aukščiau pateiktÄ Konstitucinio teismo ir LVAT praktikÄ svarbu atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnį, kuriame įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad mokesčių mokėtojai, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms, nuo delspinigių buvo atleisti arba delspinigiai buvo sumažinti, todėl, PareiÅ¡kėjo nuomone, negalima nukrypti nuo mokesčių mokėtojų lygybės principų. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad paskirta bauda (30%) yra pernelyg didelė ir turėtų bÅ«ti sumažinta.

Pareiškėjas nurodo, kad bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, Pareiškėjas jau nuo 1999 metų (ir anksčiau) tinkamai deklaruoja bei moka GPM nuo didelių pinigų sumų bei visuomet savo pareigas stengiasi vykdyti laiku bei nevėluojant, net ir esant senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, tačiau Inspekcija nepaaiškino, kodėl negalima skirti minimalios - 10% baudos, remiantis LVAT praktika, bendraisiais baudos skyrimo principais bei MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 37–40).

Nurodo, kad Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus VMI prie FM duomenų sistemose esančius duomenis, trečiųjų asmenų pateiktÄ informacijÄ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, konstatuota, kad 2003-12-31 datai PareiÅ¡kėjas turėjo 443 496 Lt vertės 61958 vnt. vertybinių popierių, iÅ¡ Hanza banko gautÄ 30 500 Lt paskolÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paskolas 120 000 Lt, PareiÅ¡kėjo ir P. F. 62 088 Lt piniginių lėšų banke ir po 50 000 Lt likutį ne banke (detali informacija pateikta patikrinimo akto 7 psl.).

Ä®vertinus PareiÅ¡kėjo ir P. F. 2004-01-01 turėtÄ 162 088 Lt (62 088 Lt likutis banke ir po 50 000 Lt likučiai ne banke) pinigų likutį, 2004–2011 m. gautas 2 262 748 Lt pajamas ir patirtas 2 528 505 Lt iÅ¡laidas, 2012-01-01 turėtÄ 730 942 Lt lėšų likutį banko sÄ skaitose, konstatuota, kad gyventojai 2012-01-01 neturėjo pinigų ne banke. Atsakydama į PareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl 2005 ir 2011 m. gautų paskolų, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo lemti vėlesnį PareiÅ¡kėjo įrodymų pateikimÄ .

Mano, jog pareiÅ¡kėjas vėliau papildomus įrodymus teikia ne siekdamas patvirtinti iÅ¡ tikrųjų buvusius faktus, o sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei iÅ¡vengti mokestinių prievolių. PareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų turinys patvirtina formalų jų pobÅ«dį: paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, paskolų bendra suma yra 203 000 Lt, tačiau Å¡ios paskolos įstatymu nustatyta tvarka deklaruotos nebuvo, dokumentai nepatvirtinti notarine tvarka, jų grÄ Å¾inimas nėra užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nepateikti ekonomine logika pagrįsti paaiÅ¡kinimai, kurie atskleistų konkrečius tokių paskolų suteikimo motyvus.

VMI vertinimu, vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (bonus pater familias) tokiomis sÄ lygomis negalėtų prisiimti atitinkamų įsipareigojimų. PareiÅ¡kėjas, mokestinio patikrinimo metu atsakydamas į mokesčių administratoriaus nurodymÄ , 2018-01-31 pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad 2008-2010 m. laikotarpiu gavo kiek didesnę nei 70 000 Lt paskolÄ iÅ¡ S. N., tačiau paskolos suteikimÄ patvirtinančių dokumentų mokesčių administratoriui nepateikė. Nurodė, kad paskola Å¡iam asmeniui buvo grÄ Å¾inta per du kartus.

Minėtame paaiÅ¡kinime PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog paskolų iÅ¡ kitų asmenų grynaisiais pinigais nėra gavęs. Pažymi, kad GPMÄ® 9 straipsnio apibendrintame paaiÅ¡kinime (komentare), iÅ¡reiÅ¡kiančiame oficialiÄ mokesčių administratoriaus pozicijÄ aptariamu klausimu (MAÄ® 2 str. 1 d., 12 str. 2 d.), konkrečiai nurodyta, kad pajamomis, gautomis natÅ«ra, taip pat pripažįstama gyventojo nauda, gauta natÅ«ra, kai gyventojas už kreditÄ arba paskolÄ moka lengvatines palÅ«kanas arba jų nemoka.

Tokiam GPMÄ® nuostatų aiÅ¡kinimui pritariama ir administracinių teismų praktikoje. LVAT 2017-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1014-556/2017, iÅ¡aiÅ¡kino, kad mokesčių mokėtojui nemokant palÅ«kanų, jo gautos pajamos (nauda) nepatenka į GPMÄ® 9 str. 1 dalyje numatytas iÅ¡imtis, kada pajamos nepripažįstamos gautomis natÅ«ra, bei konstatavo, kad beprocentė paskola yra pajamos natÅ«ra tiek, kiek paskolos gavėjas neturi pareigos mokėti palÅ«kanas už gautÄ paskolÄ , o mokesčių mokėtojo gauta nauda yra piniginis ekvivalentas tų palÅ«kanų, kurias jis bÅ«tų įprastai mokėjęs. Kaip matyti iÅ¡ PareiÅ¡kėjo skundo, nagrinėjamu atveju delspinigių mažinimo klausimas nėra ginčijamas remiantis MAÄ® 100 ir 141 straipsniuose numatytais atleidimo nuo delspinigių pagrindais.

Kaip ginčijame sprendime pažymėjo ir MGK, vien tai, jog PareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė informacijÄ , nėra aplinkybės, dėl kurių PareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti atleistas nuo delspinigių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1005/2014). Taip pat vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos apskaičiavimas kaip ir PareiÅ¡kėjo senyvo amžiaus aplinkybė per se nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo.

Nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjui pagrįstai skirta vidutinė 30 procentų dydžio GPM bauda. IÅ¡ VMI sprendimo matyti, kad ginčo byloje mokesčių administratorius vertino tiek PareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančias, tiek jÄ sunkinančias aplinkybes. Lengvinančioms priskirta patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, jog PareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o sunkinančia pripažintas pažeidimo pobÅ«dis (PareiÅ¡kėjui, taikant MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, papildomai apskaičiuota 31 719,41 Eur GPM).

Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad PareiÅ¡kėjas nepripažįsta mokesčių administratoriaus nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų, kas pagal MAÄ® 139 str. 2 dalies nuostatas bei minėtÄ LVAT praktikÄ , yra svarbi aplinkybė skiriant baudÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo P. F. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiamais sprendimais mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, apskaičiavo pareiÅ¡kėjo Å¡eimos pajamas ir iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su Inspekcijos nustatytu piniginių lėšų likučiu tikrinamojo laikotarpio pradžiai bei su gautų piniginių lėšų įvertinimu 2013 metais. Be to, PareiÅ¡kėjas nesutinka su ekonominės naudos dėl neatlygintinai gautos paskolos pripažinimu pajamomis natÅ«ra. Taip pat PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atleisti nuo delspinigių arba juos sumažinti ir sumažinti paskirtÄ baudÄ . Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-332, dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, papildomai apskaičiavo pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 31 719,41 Eur GPM, 14 738 Eur GPM delspinigių, skyrė 9 515,82 GPM baudÄ , bei nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti nurodytas sumas į atitinkamas VMI sÄ skaitas.

MGK 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S-225 (7-206/2018) patvirtino Inspekcijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. (21.131-31-5)FR0682-332. Dėl MAÄ® 70 straipsnio taikymo MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčio apskaičiavimo aktualios ginčijamų sprendimų priėmimui redakcijos Mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – Taisyklių), 4 punkte detalizuota, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ ir kitais atvejais); tvarkant apskaitÄ (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neiÅ¡saugo arba iÅ¡saugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais).

Apskaičiavimo tvarkÄ Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytu iÅ¡laidų metodu detalizuoja Taisyklių VI skyrius. Å is metodas gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių iÅ¡laidas (14 p.). Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis (15 p.). Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iÅ¡ kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos Å¡altinių.

Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (16 p.). Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodÄ , taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali bÅ«ti įvertinta (17 p.). GPMÄ® 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu Å¡io straipsnio 3 dalyje ar Å¡io įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gautų pajamų nedeklaravo metinėse pajamų deklaracijose, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio GPMÄ® nustatyta tvarka ir terminais, t. y. netinkamai vykdė savo pareigas mokesčių apskaičiavimo srityje ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų mokesčių administratoriui nustatyti mokesčio bazę įprastine GPMÄ® įtvirtinta tvarka. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas gavo pajamų iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, pagrįstai apmokestino Å¡ias pajamas taikydamas MAÄ® 70 straipsnį, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Pajamų gavimas iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir jų nedeklaravimas sudaro pagrindÄ mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymÄ sudaro pagrindÄ taikyti MAÄ® 70 straipsnį (pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).

Pareiga pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas teko vietos mokesčių administratoriui (MAÄ® 67 str. 1 d.). Tokia mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikoma įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė lemia ir mokesčių administratoriaus pareigÄ objektyviai pagrįsti savo sprendimÄ konkretų asmenį pripažinti atsakingu už atitinkamas mokestines prievoles. Suprantama, kad kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pajamų Å¡altiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais aiÅ¡kiai (vienareikÅ¡miÅ¡kai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais.

Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimÄ . Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi bÅ«ti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių Å¡altiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo Å¡altiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo bÅ«dai yra tikslÅ«s ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis.

Kaip minėta, pajamų, kurių Å¡altiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tvarkÄ paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali bÅ«ti pripažinta pagrįsta tik iÅ¡tyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai. Nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius tinkamai vykdė pareigÄ pagrįsti jo pareiÅ¡kėjui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. sprendimai, prieÅ¡ingai nei skunde teigia pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai atitinka, be kita ko, ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus administracinio sprendimo turiniui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neiÅ¡sako argumentų dėl grynųjų pinigų likučio 2003 m. gruodžio 31 dienai nustatymo, tačiau nesutinka su nustatytu grynųjų pinigų likučiu 2012 m. sausio 1 d. (t. y. tikrinamojo laikotarpio pradžiai). Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pagal pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės vienkartinės deklaracijos duomenis 2003 m. gruodžio 31 d. datai (paimti duomenys kaip atskaita) PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė buvo deklaravę 443 496 Lt vertės 61 958 vnt. vertybinių popierių, iÅ¡ Hanza banko gautÄ 30 500 Lt paskolÄ , įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paskolas 120 000 Lt, PareiÅ¡kėjo ir P. F. 62 088 Lt piniginių lėšų banke ir po 50 000 Lt likutį ne banke.

Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus Inspekcijos duomenų sistemose esančius duomenis, trečiųjų asmenų pateiktÄ informacijÄ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, buvo pripažintos minėtos paties PareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės deklaruotos sumos. Pagal MAÄ® 67 straipsnį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo 2003-12-31 dienai turėtų lėšų, pagrįstai vadovavosi Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuolatinis Lietuvos gyventojo pareiga deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ Å¡Ä¯ turtÄ tame tarpe pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt. To paties įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad turto deklaracijÄ mokesčio administratoriui nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo pateikti iki 2005-05-01, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai (NTMÄ® 4 str. 1 ir 2 d.).

Atsižvelgiant į teisinio saugumo ir stabilumo principus, pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2003 m. gruodžio 31 d. vienkartinės deklaracijos, t. y. joje nurodyti duomenys, negali bÅ«ti kvestionuojami ne tik mokesčių administratorius, bet ir mokesčių mokėtojo. Ä®vertinus bendrai PareiÅ¡kėjo ir P. F. 2004-01-01 turėtÄ 162 088 Lt dydžio (62 088 Lt likutis banke ir po 50 000 Lt likučius ne banke) pinigų likutį, 2004-2011 m. gautas bendrai 2 262 748 Lt dydžio pajamas ir patirtas 2 528 505 Lt iÅ¡laidas, 2012-01-01 turėtÄ 730 942 Lt piniginių lėšų likutį banko sÄ skaitose, apskaičiuota, kad patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 834 611 litų suma.

Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad gyventojai 2012-01-01 neturėjo pinigų ne banke. PareiÅ¡kėjas nepateikė nei argumentų, nei įrodymų dėl pajamų ir iÅ¡laidų vertinimo metodikos naudojimo, nustatytų pajamų ir iÅ¡laidų bendros sumos. PareiÅ¡kėjas kartu su skundu teismui pateikė dvi 2005 ir 2011 metais galimai sudarytų paskolų sutarčių kopijas 680 000 Lt sumai, nurodydamas, kad Å¡ių paskolų nevertino nei Inspekcija, nei Komisija, nes joms jos nebuvo pateiktos. Pažymėtina, kad paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, Å¡ios paskolos nebuvo deklaruotos įstatymo nustatyta tvarka, dokumentai nepatvirtinti notarine tvarka, jų grÄ Å¾inimas nėra užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, paskolos suteiktos labai ilgiems terminams.

Akcentuotina, jog dėl įrodymų vertinimo analogiškos kategorijos bylose (kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007) yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos.

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai). Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y.

įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡vada apie tai, kad mokesčių mokėtojas (ne)pagrindė pajamų, neturėtų bÅ«ti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pvz., įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų).

Tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 str. 6 d.), o netiesioginiai įrodymai gali bÅ«ti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas teismui pateikdamas 2005 ir 2011 m. suraÅ¡ytų paskolų sutarčių nepatvirtintas kopijas kartu neteikia jokių paaiÅ¡kinimų dėl paskolų sudarymo tikslų ir aplinkybių, kuriomis ta paskola buvo sudaryta, ar grynųjų pinigų judėjimo įrodymų.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-2016 m. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė P. F. 2012-2016 m. gavo 331 431,91 Eur (2012-2014 metais - 956 743 Lt; 2015- 2016 metais - 54 340 Eur) pajamų ir patyrė 734 397,82 Eur (2012-2014 metais - 2 316 300 Lt; 2015-2016 metais - 63 551 Eur) išlaidų, t. y. išlaidos 2012 m. - 421 927 Lt (122 198 Eur), 2013 m. - 34 494 Lt (9 990 Eur), 2014 m. - 206 135 Lt (59 701 Eur), 2015 m. - 301 Eur, 2016 m. - 7 672 Eur, iš viso nurodytu laikotarpiu 199 862 Eur išlaidos viršijo deklaruotas ir dokumentais pagrįstas pajamas.

Todėl mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaujantis MAÄ® 70 str. 1 dalimi bei Taisyklių 4.1 ir 6.3.3 papunkčių nuostatomis, pripažino, kad PareiÅ¡kėjas 2012-2016 m. gavo kitas pajamas (199 862 Eur), kurios vadovaujantis GPMÄ® 22 str. 3 dalimi, priskiriamos B klasės pajamoms bei pagal GPMÄ® 6 straipsnį apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ . PareiÅ¡kėjas, teigdamas apie netinkamÄ piniginių lėšų likučio tikrinimo laikotarpio pradžiai nustatymÄ , nepateikia jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytÄ likutį ir patvirtinti poreikį pakartotinai tirti Å¡ias aplinkybes.

Teismui pateiktų paskolos sutarčių Å¡viesokopijos įvertintos aukščiau kaip objektyviai nesudarančios pagrindo pakartotinai tirti pareiÅ¡kėjo Å¡eimos pajamas ir iÅ¡laidas. Dėl pajamų natÅ«ra Inspekcija konstatavo, kad PareiÅ¡kėjas 2013 metais su V. M. 100 000 Lt sumai ir 2014 metais su V. B. 227 600 Lt sumai sudarė beprocentinių paskolų sutarčių, gavo 8461 Eur (2013 m. - 900 Eur (3 107 Lt), 2014 m. - 2 540 Eur (8 771 Lt), 2015 m. - 2 560 Eur, 2016 m. - 2 461 Eur) pajamų natÅ«ra, kurios priskiriamos PareiÅ¡kėjo pajamoms, apmokestinamoms pagal GPMÄ® 6 str. 1 d. nuostatas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ .

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „ Pajamos natÅ«ra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslÄ naudÄ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas bÅ«tų priskiriamas pajamoms.“ Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2013–2014 m., draugas, suteikė be tikslaus grÄ Å¾inimo termino, beprocentines paskolas, kurių didžiÄ jÄ dalį jis perskolino įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. panaudojo versle.

Pagal Pajamų, gautų natÅ«ra, įvertinimo tvarkos apraÅ¡o 7 punktÄ , gautos lengvatinės paskolos, kai už jas mokamos mažesnės nei egzistuoja rinkoje palÅ«kanos, arba kai iÅ¡vis jos nemokamos, tai nesumokėtų tokių palÅ«kanų suma gali bÅ«ti pripažinta asmens pajamomis natÅ«ra. PareiÅ¡kėjo argumentai, dėl ko beprocentės paskolos lėšos turėtų bÅ«ti nelaikomos jo pajamomis natÅ«ra, nepagrįsti, nes teismų praktikoje iÅ¡laidų, kurios įprastai patiriamos disponuojant skolintomis lėšomis (palÅ«kanų mokėjimas, paskolos sudarymo mokesčiai ir t.t.), neturėjimas taip pat laikoma asmens gauta nauda ir atitinkamai pripažįstama pajamomis natÅ«ra.

Dėl delspinigių ir baudos PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam apskaičiuota delspinigių suma yra nepagrįstai didelė - net 46,4% visos mokėtinos GPM sumos. Mano, jog delspinigių sumos turėtų bÅ«ti sumažintos (tuo atveju jeigu PareiÅ¡kėjos skundas nebÅ«tų tenkinamas iÅ¡ esmės) atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėjas viso mokestinio patikrinimo metu geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė visÄ nurodytÄ informacijÄ . VMI, vertindama mokestinio ginčo medžiagÄ , nenustatė faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti atleistas nuo apskaičiuotų GPM delspinigių vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad Komisija iÅ¡samiai atsakė į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl aplinkybių, lemiančių delspinigių sumažinimÄ vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. PareiÅ¡kėjas teismui neiÅ¡sako jokių kitų argumentų bei neiÅ¡sako nesutikino argumentų su Komisijos padarytomis iÅ¡vadomis nesumažinti delspinigių vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sÄ lygos atleisti PareiÅ¡kėjÄ nuo jam apskaičiuotų delspinigių ar juos sumažinti.

PareiÅ¡kėjas neteikia argumentų dėl mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmės, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumo, t y. nenurodo (ir byloje nenustatyta) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios galėtų lemti delspinigių sumažinimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodoma teismų praktika, formuojama PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad paskirta bauda (30%) yra pernelyg didelė ir turėtų bÅ«ti sumažinta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pareiÅ¡kėjas jau nuo 1999 metų (ir anksčiau) tinkamai deklaruoja bei moka GPM nuo didelių pinigų sumų bei visuomet savo pareigas stengiasi vykdyti laiku bei nevėluojant.

Kadangi Å¡iuo atveju Inspekcija skyrė didesnę nei minimali, baudÄ , tačiau nepateikė jokių argumentų, PareiÅ¡kėjo nuomone bauda turėtų bÅ«ti sumažinta iki 10%. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius nustatė tiek aplinkybes, sunkinančias pareiÅ¡kėjo atsakomybę (pažeidimo pobÅ«dis ir mastas), tiek jÄ Å¡velninančias (bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi). Nenustatyta, kad Å¡velninančių aplinkybių bÅ«tų buvę daugiau ir suponuojančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimÄ .

Tokių aplinkybių neįrodinėja ir pareiškėjas. Pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai neduoda pagrindo išvadai, jog pareiškėjui netinkamai pritaikytos baudos skyrimo taisyklės, kadangi šioje ir kitose administracinėse bylose nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės. Todėl, teismo vertinimu, nebuvo ir teisinio pagrindo skirti pareiškėjui nei maksimalaus, nei minimalaus GPM baudos dydžio, dėl ko teisėtai ir pagrįstai paskirta MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkanti 30 proc.

GPM sumos dydžio bauda. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus sprendimus, pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: atmesti pareiÅ¡kėjo J. F. skundÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jovita Einikienė