9221d451-5cd4-4a86-ae6b-2bfee8f22186 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-541-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-69-3-03250-2014-7;procesinio dokumento kategorijos: (S) 30.1; 30.9.1; 121.14; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D.

V. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9941-375/2014 pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo D. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje (b. l. 20–21) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intus pagal 2012-11-01 paskolos sutartį 60 000 Lt, paskolos sutarties 3 p. numatytas 7,2 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 – 1 080 Lt ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2012-11-01 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį ir paskolino 60 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013-11-01. Paskola atsakovui buvo duota vienerių metų laikotarpiui. Praėjus nustatytam terminui atsakovas pinigų negrÄ Å¾ino, nors ne kartÄ buvo raginamas tai padaryti gera valia.          Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje (b. l. 47–49) prašė pripažinti nesudaryta Å¡alių 2012-11-01 paskolos sutartį, kadangi atsakovui 60 000 Lt nebuvo sumokėti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

                                                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu (b. l. 94–98) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 60 000 Lt (kas atitinka 17 377 Eur) skolos, 7,2 procentų dydžio arba 360 Lt kas mėnesį metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos (2014-10-15) sumoje 3 420 Lt (kas atitinka 991 Eur) iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2014-10-15 nuo visos priteistos sumos 63 420 Lt (kas atitinka 18 368 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 450 Lt (kas atitinka 133 Eur) žyminio mokesčio, 2 000 Lt (kas atitinka 579 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir iÅ¡ atsakovo valstybei 2 532 Lt (kas atitinka 733 Eur) žyminio mokesčio ir 27 Lt (kas atitinka 8 Eur) paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2012-11-01 Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios 1 p. nurodoma, jog paskolos davėjas (ieÅ¡kovas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovui) nuosavybėn 60 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui.

Sutarties 2 p. nurodyta, kad paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2013-11-01. Sutarties 3 p. aptarta metinių palÅ«kanų dydis – 7,2 procentai, t. y. 360 Lt kiekvienÄ mėnesį. ReikalavimÄ pripažinti 2012-11-01 paskolos sutartį nesudaryta atsakovas grindė vieninteliu argumentu – kad paskolos sutartyje nėra jokių jo ranka darytų įrašų ar atžymų, jog jis pinigus gavo. Tačiau pats atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad Å¡alys iÅ¡ anksto tarėsi dėl paskolos suteikimo, derėjosi dėl palÅ«kanų dydžio.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog jis turėjo finansinių galimybių suteikti 60 000 Lt paskolÄ , patvirtino liudytojų M. R. ir M. R. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai – M. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. Pinigai iÅ¡imti 2012- 06-21 ir 2012-10-25, t. y. prieÅ¡ paskolos suteikimÄ . Atsakovas pripažino, kad jis iÅ¡ anksto savo kompiuteriu paruošė sutarties tekstÄ , o vėliau susitikęs su ieÅ¡kovu savo ranka užpildė duomenis, kurių nežinojo (ieÅ¡kovo asmens kodo numerį, gyvenamosios vietos adresÄ bei paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ ), todėl dabar, iÅ¡kilus ginčui dėl pinigų perdavimo ir gavimo ar negavimo fakto, sutarties sÄ lygos aiÅ¡kintinos jas pasiÅ«liusios Å¡alies, t. y. atsakovo, nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovo, naudai.

Atsakovas galėjo tyčia sudaryti sutartį taip, kad joje nebÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta nuostata, patvirtinanti pinigų perdavimo faktÄ (CK 6.193 str. 4 d.). Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pabrėžęs, jog, ar tam tikros aplinkybės egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, net ir nesant įrašų apie pinigų perdavimÄ ir jų gavimÄ , Sutarties 2 p. formuluotė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pinigai atsakovui buvo perduoti: tiek pinigų perdavimo, tiek įsipareigojimui pinigus grÄ Å¾inti faktams apibÅ«dinti yra panaudotas esamasis laikas: „Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn 60 000 Lt, o Paskolos gavėjas įsipareigoja tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti Paskolos davėjui“. Atsakovui sutarties sudarymo metu buvo 54 metai, jis yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ .

Tokio amžiaus, darbingas ir, kaip tvirtino ieÅ¡kovas bei liudytojai Mindaugas ir M. R., pasiturintis, verslu užsiimantis žmogus, turėjo suprasti, kad, padėjus savo paraÅ¡Ä sutartyje, kurioje esamuoju laiku kalbama apie pinigų perdavimÄ ir įsipareigojimo prisiėmimÄ , taip patvirtinamas pinigų perdavimo ir gavimo faktas. Paskolos sutartyje yra aiÅ¡kiai suformuluotos esminės jos nuostatos, ji pasiraÅ¡yta abiejų paskolos sutarties Å¡alių ir vienas iÅ¡ jos egzempliorių, kaip ir numatyta sutartyje, yra pas ieÅ¡kovÄ .

RaÅ¡ytinio skolos dokumento buvimas pas kreditorių paprastai reiÅ¡kia, jog skolininkas nėra tinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles. Teismo neįtikino atsakovo aiÅ¡kinimai, kad pas ieÅ¡kovÄ originali, abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis pateko todėl, kad atsakovas pats jÄ padavė ieÅ¡kovui, nes pastarasis, neva, norėjo pasikonsultuoti su notaru, ar tokia sutartis yra galiojanti ir teisėta. Teismo nuomone, jei iÅ¡ tiesų atsakovas, negavęs pasiskolinti gana didelės pinigų sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo, pasirašė sutartį ir jÄ atidavė ieÅ¡kovui, tai jis, skirtingai nei garbingo amžiaus ieÅ¡kovas (jam 84 m.), elgėsi neapdairiai, aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir neprotingai, nes privalėjo suvokti tokios sutarties pasiraÅ¡ymo ir atidavimo jos kreditoriui teisinius padarinius. Asmeniui elgiantis neapdairiai ir neprotingai jo teisės teismine tvarka negali bÅ«ti ginamos (CK 1.5 str.).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad jis negavo 60 000 Lt paskolos iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl jo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Atsakovui negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui pasiskolintų piniginių lėšų Sutartyje nustatytu terminu – iki 2013-11-01, teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisė 60 000 Lt arba 17 377 Eur paskolos ( CK 6.870, 6.871 str., CPK 177, 178, 186, 189, 197, 185 str.).

Teismas taip pat nurodė, kad Sutarties 3 p. Å¡alys sutarė 7,2 procentų arba 360 Lt per mėnesį dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola arba dar kitaip vadinamÄ sias pelno palÅ«kanas, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė sutartines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 po 7,2 proc. arba po 360 Lt kas mėnesį iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos (CK 6.872 str. 2 d.), kas sprendimo priėmimo dienai sudarė 3 420 Lt arba 991 Eur. Teismas taip pat tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d., 6210 str. 1 d.).

              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniame skunde atsakovas (b. l. 101–103) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti; atmetus apeliacinį skundÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo, pakeisti 2014-10-15 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, jas sumažinant iki 1 080 Lt, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, jog teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas, kad byloje pakanka duomenų, jog ieÅ¡kovas atsakovui pinigines lėšas pagal paskolos sutartį perdavė. Su tokia teismo padaryta iÅ¡vada atsakovas nesutinka, kadangi teismas, vertindamas byloje įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos, visus įrodymus vertino iÅ¡imtai ieÅ¡kovo naudai, kÄ rodo ir patenkintų reikalavimų apimtis, teismui iÅ¡einant už ieÅ¡kinio ribų. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ .

Esminis paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu, raÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – raÅ¡ytinė paskolos sutartis) keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. LAT ne kartÄ pažymėjo, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas.

Kadangi tokia paskolos sutartis nagrinėjamu atveju objektyviai egzistuoja ir sudaro pagrindÄ manyti, kad paskolos dalykas pagal tokiÄ sutartį galėjo bÅ«ti perduotas, paskolos gavėjas, kuris turi teisę tokiÄ objektyviai iÅ¡reikÅ¡tÄ sutartį ginčyti, t. y. nuginčyti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo prezumpcijÄ . Atsakovas neneigia, kad jis iÅ¡ interneto atspausdino paskolos sutarties blankÄ , kadangi ieÅ¡kovas dėl savo amžiaus pats to padaryti negalėjo. Atsakovas kompiuteriu įrašė savo asmeninius duomenis, ketinamÄ pasiskolinti sumÄ , palÅ«kanų dydį, kuriuos prieÅ¡ tai su ieÅ¡kovu buvo aptarę ir, ieÅ¡kovui atvykus į jo namus, ranka įrašė duomenis, kurie nebuvo iÅ¡ anksto žinomi: paskolos suraÅ¡ymo data, ieÅ¡kovo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas bei skolos grÄ Å¾inimo terminas.

Atsakovas tikėjosi, kad atvykęs ieÅ¡kovas atsivežė ir pinigus, kadangi dėl paskolos suteikimo Å¡alys buvo susitarę iÅ¡ anksto, aptarę palÅ«kanų dydį, todėl, užpildęs trÅ«kstamas paskolos sutarties grafas, atsakovas pasirašė ir šį dokumentÄ perdavė ieÅ¡kovui perskaityti ir pasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovui perskaičius sutartį, jam kilo abejonės, ar Å¡i sutartis yra tinkama, ir jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Å¡iÄ sutartį parodyti notarui. TÄ pačiÄ dienÄ to padaryti nebuvo galima, kadangi Å¡alys susitiko nedarbo dienÄ .

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę pripažino, paaiÅ¡kinęs, kad jis kreipėsi pas notarÄ , tačiau teigia tai padaręs po to, kai pinigus paskolino. Å i jo nurodyta versija vertintina kritiÅ¡kai, nes kreiptis į notarÄ po pinigų paskolinimo nebuvo jokios prasmės. Be to, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ parodyti sutartį notarui, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad visos sutartos sumos jis dar nėra surinkęs. Tuo metu atsakovas nesuabejojo ieÅ¡kovu, kadangi iÅ¡ esmės jis nebuvo gavęs pinigų ir nebuvo pasirašęs sutartyje, patvirtindamas, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo yra gavęs, todėl, ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ Å¡iÄ sutartį parodyti notarui, atsakovas neprieÅ¡taravo ir jokios klastos iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės neįžvelgė, juo labiau, kad iki tol su ieÅ¡kovu santykiai buvo puikÅ«s, Å¡is buvo paskolinęs atsakovui 5 000 Lt be jokios sutarties, atsakovas ne tik grÄ Å¾ino skolÄ , tačiau ir mokėjo žodžiu sutartas palÅ«kanas.

Po kelių dienų ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė persigalvojęs ir nebeketinantis paskolinti, todėl paskolos santykiai tarp jo ir atsakovo nutrÅ«ko. Kaip nurodė atsakovas, kadangi jis neturėjo bÅ«tinybės skolintis pinigų, o, ieÅ¡kovui pasiÅ«lius, planavo pasiskolintus pinigus investuoti į automobilių verslÄ , kuriuo ketino užsiimti, todėl ieÅ¡kovui nesutikus paskolinti, jis Å¡ios minties atsisakė ir daugiau prie Å¡ios minties negrįžo. Tik po metų laiko gavęs reikalavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovas suprato, kad ieÅ¡kovas pasinaudojo jo pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi ir reikalauja iÅ¡ jo pinigų, kurių nėra paskolinęs. Teismas, vertindamas tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį, padarė netinkamas iÅ¡vadas, kad pinigai buvo perduoti, motyvuodamas, kad tai patvirtina sutarties 1 punktas, kuriame nurodoma, kad ,,Å¡ia sutartimi paskolos gavėjas perduoda Paskolos davėjui nuosavybėn 60 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos gavėjui“.

Tokia teismo padaryta iÅ¡vada bÅ«tų galima, jeigu sutartyje bÅ«tų užfiksuota aplinkybė, kad atsakovas Å¡iuos pinigus gauna, kas turėjo bÅ«ti padaryta arba 1) rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u, kurio nėra, kadangi ieÅ¡kovas atsakovui pinigų neperdavė, arba 2) atskiru sutarties punktu, kuriame nurodoma, kad atsakovas pinigus priima. Tik esant įraÅ¡ui apie pinigų gavimÄ sutartyje numatytas atsakovo įsipareigojimas Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieÅ¡kovas atsakovui pinigus perdavė.

Teismas nurodė, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovas buvo jaunesnio amžiaus, nei ieÅ¡kovas, kad, pasak liudytojų, atsakovas yra verslininkas, todėl turėjo bÅ«ti apdairus ir rÅ«pestingas, o taip nesielgus, jo interesai teismine tvarka negali bÅ«ti ginami CK 1.5 str. tvarka. Su tokia teismo padaryta iÅ¡vada negalima sutikti, kadangi teismas Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai deklaravo, kad asmens, kuris pasitikėjo, neapsižiÅ«rėjo, teisės ir teisėti interesai negali bÅ«ti ginami CK 1.5 str. nuostatomis, nors Å¡is straipsnis viso labo reglamentuoja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų taikymÄ .

Kita vertus, ar Å¡alies neatidumas, nerÅ«pestingumas yra absoliutus pagrindas neginti tos Å¡alies interesų ir nesivadovauti įrodinėjimo taisyklėmis, kuomet kita proceso Å¡alis nepateikia jokių duomenų, įrodančių pinigų perdavimo faktÄ ? Pažymėtina, kad atsakovas yra privačios akcinės bendrovės darbuotojas, neužsiimantis jokiu verslu. Teismas besÄ lygiÅ¡kai patikėjęs ieÅ¡kovu, priėmė ir jo pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl jo galimybės paskolinti 60 000 Lt. IeÅ¡kovas pateikė M.

V. R. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad: 1) 2012-06-21 Å¡iam asmeniui yra iÅ¡mokėta 40 198,91 Lt, 2) 2012-10-25 iÅ¡mokėta 10 039,78 Lt. Liudytojas M. V. R. nurodė, kad tai neva tai ieÅ¡kovo lėšos, kurias jis laikė jo sÄ skaitoje ir negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl savo piniginių lėšų ieÅ¡kovas nelaiko savo banko sÄ skaitoje. Jokių duomenų, kada ir kokiu bÅ«du Å¡ias lėšas M. V. R. perdavė ieÅ¡kovui, nėra, o netgi ir laikant Å¡io liudytojo parodymus teisingais, akivaizdu, kad 2012-11-01 ieÅ¡kovas galėjo turėti 50 238,69 Lt, kas reiÅ¡kia, kad paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos ieÅ¡kovas ne tik, kad nepaskolino, tačiau tokios pinigų sumos neturėjo, kÄ ir deklaravo atsakovui, atvykęs į jo namus.

Kaip jau nurodyta, atsakovas ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus norÄ sutartį parodyti notarui ir paaiÅ¡kinus, kad nėra surinkęs visos paskolos sumos, atsakovas savo paraÅ¡ui Å¡ioje sutartyje nesuteikė esminės reikÅ¡mės, nes negavęs pagal Å¡iÄ sutartį pinigų, nebuvo to užfiksavęs sutartyje, todėl nemanė, kad parengta sutartis turi teisinę reikÅ¡mę.          Dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo. Bendroji taisyklė, kuria vadovaujamasi civiliniame procese, yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys, teismas negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei pagrindo, jis negali priteisti to, ko ieÅ¡kovas neprašė, negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė.

Tai yra sudėtinė CPK 13 str. įtvirtinto dispozityvumo principo dalis. Å ios kategorijos ginčas nepatenka į teismui suteiktÄ diskrecijos teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų, todėl teismas, patenkindamas didesnės apimties reikalavimÄ , nei to prašė ieÅ¡kovas, priėmė toje dalyje nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti pakeistas. Kaip matyti, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 7,2 procento dydžio metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 – 1 080 Lt. Tuo tarpu teismas sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 7,2 procento dydžio metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos (2014-10-15) – 3 420 Lt, t. y. teismas, nesant CPK numatytiems pagrindams iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų, iÅ¡ esmės ėmėsi ieÅ¡kovo atstovavimo, tuo pažeisdamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, dispozityvumo pricipus, todėl teismui atmetus apeliacinio skundo dalį, kuria atsakovas praÅ¡o pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistų palÅ«kanų sumÄ nuo 3 420 Lt iki 1 080 Lt, atitinkamai sumažinant ir priteistÄ Å¾yminį mokestį.          Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas (b. l. 119–122) praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Dėl sandorio sudarymo aplinkybių.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis pagal 2012-11-01 paskolos sutartį pinigų negavo, o 2012-11-01 tik pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas tariamai tik turėjo paskolinti atsakovui 60 000 Lt ateityje. Atsakovas 2012 m. rudenį iÅ¡ ieÅ¡kovo sužinojo, kad ieÅ¡kovas norėjo pirkti butÄ Palemone, tačiau nepirko. IeÅ¡kovas žinojo, kad atsakovo duktė dirba nekilnojamojo turto agentÅ«roje, todėl kreipėsi į jį, kad padėtų rasti kitÄ pirkėjÄ butui, kurį ieÅ¡kovas pirkti atsisakė, ir pardavėjas ieÅ¡kovui geranoriÅ¡kai grÄ Å¾ino rankpinigius.

Po kelių dienų atsakovas atvažiavo pas ieÅ¡kovÄ praÅ¡yti paskolinti 60 000 Lt, nes jam, kaip jis paaiÅ¡kino, buvo reikalinga pirkti betonÄ vežančiÄ transporto priemonę iÅ¡ Vokietijos, ir pasiÅ«lė geras palÅ«kanas. IeÅ¡kovas žinojo, kad atsakovas yra verslo žmogus, gerai verčiasi, užsiima statybų verslu, todėl, pasitaręs su giminaičiais, nutarė paskolinti praÅ¡omÄ sumÄ . Pinigų namie neturėjo, laikė pas giminaitį, todėl sutarė, kad 2012-11-01 jis gali atvykti paimti pinigų ir pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telį.

SutartÄ dienÄ atsakovas atvyko su dviem atspausdintais paskolos sutarties egzemplioriais, paėmė visÄ paskolintÄ pinigų sumÄ , pasirašė sutartį, kiekvienam po vienÄ egzempliorių. Sutarė, kad palÅ«kanas po 360 Lt mokės kas mėnesį. PalÅ«kanas atsakovas mokėjo iki 2013 m. lapkričio mėn. 2013 m. gruodį atvykęs pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus paprašė sutartį pratęsti dar metams, bet ieÅ¡kovas atsisakė, nes atsakovas vėluodavo sumokėti pinigus taip, kaip buvo sutarta. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo visai kitas aplinkybes, nei buvo iÅ¡ tikrųjų ir net kitaip, negu pats aiÅ¡kino teismo posėdyje.

       Dėl teisinių paskolos santykių. Tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjui nuosavybėn 60 000 Lt, o Paskolos gavėjas įsipareigoja tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti Paskolos davėjui. Taigi, aiÅ¡kinant šį sutarties punktÄ , iÅ¡ tokio sutarties teksto akivaizdu, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Žodis „perduoda“, sutartyje pavartotas esamuoju laiku, patvirtina, kad Å¡ia sutartimi nebuvo susitarta dėl paskolos suteikimo ateityje, kaip teigia apeliantas, bet pinigai realiai ir buvo perduoti sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , nes kitokiu atveju atsakovas nebÅ«tų pasirašęs tokio turinio sutarties.

Apeliaciniame skunde cituojamoje LAT 2013-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 teismas nurodo, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 dalys).

Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Apeliantas naujai nurodo paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. jas pakeičiant ir praplečiant, nei buvo nurodęs atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir bylÄ Å¾odine tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tikrovės neatitinka ta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad paskolos sutartį Å¡alys pasirašė atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nes tiesa ta, kad paskolos sutartis Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta ir pinigai buvo perduoti atsakovui ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje adresu Laukuvos g. 63, Kaunas, kaip ir ieÅ¡kovas nuosekliai teigia nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios.

Tai patvirtina liudytojo M. V. R. parodymai, kad bÅ«tent 2012-11-01 jis į ieÅ¡kovo namus atvežė pas liudytojÄ ieÅ¡kovo laikytus 50 000 Lt. Sutartis buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, nes atsakovui reikėjo pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų statybose naudojamai transporto priemonei pirkti, todėl jis pasiÅ«lė dideles palÅ«kanas ir pats atvažiavo pinigų pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo į pastarojo namus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas turėjo tuos pinigus, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme nei atsakovas, nei jo atstovė neuždavė su tuo susijusių klausimų, į kuriuos ieÅ¡kovas bÅ«tų papildomai paaiÅ¡kinęs. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad jei iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad M.

V. R. bankas per du kartus iÅ¡mokėjo grynais pinigų sumÄ , kiek didesnę negu 50 000 Lt, tai ieÅ¡kovas 2012-11-01 galėjo turėti 50 238,69 Lt. Ir toliau nepagrįstai nurodoma, kad paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos ieÅ¡kovas ne tik kad nepaskolino, tačiau tokios pinigų sumos neturėjo, kÄ ir deklaravo atsakovui, atvykęs į jo namus. Å ie teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra prasimanyti, neatitinka faktinės tiesos. IeÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 10 000 Lt jis turėjo grynais namuose, todėl, M.

V. R. 2012-11-01 ryte atvežus 50 000 Lt, jis 60 000 Lt tÄ pačiÄ dienÄ paskolino atsakovui, kÄ Å¡alys patvirtino savo paraÅ¡ais ant sudarytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas pinigų jam neperdavė, nes pareiÅ¡kė norÄ sutarties tekstÄ parodyti notarui ir paaiÅ¡kino, kad nėra surinkęs visos paskolos sumos. Tačiau, kaip pats ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino teismo posėdyje, jis pas notarÄ papildomai pasikonsultuoti nuėjo jau po sutarties pasiraÅ¡ymo ir pinigų perdavimo, ir tik dėl to, kad pasiklaustų, ar Å¡iai sutarčiai nebÅ«tinas notaro patvirtinimas.

Tuo metu ieÅ¡kovas dar visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovu ir nemanė, kad ateityje gali kilti problemų dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Tačiau apeliantas neįrodė, kad pinigai pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį jam nebuvo perduoti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo liudytojai M. V. R. ir M. R. patvirtino jo nurodytas aplinkybes, kad atvežė pinigus ieÅ¡kovui į namus Å¡alių sutartÄ dienÄ â€“ 2012-11-01, kur buvo sutarta su atsakovu sudaryti paskolos sutartį ir perduoti pinigus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta jo namuose, kaip jis dabar teigia, nors ant jo gyvenamojo namo yra keletas kamerų, filmuojančių, kas įeina ir iÅ¡eina iÅ¡ kiemo.

Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis, kaip pats nurodė teismo posėdyje, nors ir oficialiai nutraukęs santuokÄ su savo sutuoktine Z. V., tačiau ir toliau gyvena kartu su ja gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokiu bÅ«du atsakovas vengia atsakomybės, nes jo valdomas nekilnojamasis turtas nėra registruotas jo vardu, ir iÅ¡ tokio turto negalima iÅ¡ieÅ¡koti pagal teismo vykdomuosius dokumentus.         IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Å ioje byloje ginčas kilo dėl raÅ¡ytinės paskolos sutarties, kuri pagal įstatymÄ turi bÅ«ti sudaroma paprasta raÅ¡ytine forma (CK 6.871 str. 1 d.).Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiÅ¡kinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, kurių 4 skyrius yra skirtas iÅ¡imtinai sutarčių aiÅ¡kinimui.

Skiriami du vyraujantys sutarčių aiÅ¡kinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiÅ¡kinant sutartis, bÅ«tų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvÅ«s, Å¡alių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiÅ¡kinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto iÅ¡raiÅ¡ka, o ne Å¡alių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, prioritetÄ teiktų Å¡alių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį.

Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų:

1) sÄ Å¾iningumas aiÅ¡kinant sutartį;

2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu;

3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti;

4) sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ ir sudarymo aplinkybes;

5) esant abejonių dėl sÄ vokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalykÄ ;

6) abejojant dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kintinos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai (contra proferentem taisyklė);

7) sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai;

8) atsižvelgimas į Å¡alių derybas iki sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės nuosekliai iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2004-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006-01-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-04-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.).

Tačiau, kaip nurodyta LAT 2013-12-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, bÅ«tent kurioje buvo suvienodinta teismų praktika, ,,Aplinkybė, kad raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ . Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo.

Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminologija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame CPK numatytas iÅ¡imtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktÄ .

IÅ¡vadÄ dėl tokių sÄ lygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalykÄ , gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas.“ ,,Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiÅ¡kai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys).

Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, ir ginčijama sutartis yra raÅ¡ytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.“ Å ioje byloje nustatyta, kad 2012-11-01 Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, kurios 1 p. nurodoma, jog paskolos davėjas (ieÅ¡kovas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovui) nuosavybėn 60 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigoja tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui.

Sutarties 2 p. nurodyta, kad paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2013-11-01. Sutarties 3 p. aptarta metinių palÅ«kanų dydis – 7,2 procentai, t. y. 360 Lt kiekvienÄ mėnesį. ReikalavimÄ pripažinti 2012-11-01 paskolos sutartį nesudaryta atsakovas grindė vieninteliu argumentu – kad paskolos sutartyje nėra jokių jo ranka darytų įrašų ar atžymų, jog jis pinigus gavo, tačiau vien tai, jog paskolos sutartyje nėra atskiro atsakovo ranka padaryto įraÅ¡o, kad jis pinigus gavo, kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kiniui patenkinti ir paskolos sutartį pripažinti nesudaryta.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad Å¡alys iÅ¡ anksto tarėsi dėl paskolos suteikimo, derėjosi dėl palÅ«kanų dydžio. Atsakovas pripažino, kad jis iÅ¡ anksto savo kompiuteriu paruošė sutarties tekstÄ , o vėliau susitikęs su ieÅ¡kovu savo ranka užpildė duomenis, kurių nežinojo (ieÅ¡kovo asmens kodo numerį, gyvenamosios vietos adresÄ bei paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ ), todėl dabar, iÅ¡kilus ginčui dėl pinigų perdavimo ir gavimo ar negavimo fakto, sutarties sÄ lygos aiÅ¡kintinos jas pasiÅ«liusios Å¡alies, t. y. atsakovo, nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovo, naudai.

VisiÅ¡kai pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog atsakovas galėjo tyčia sudaryti sutartį taip, kad joje nebÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtinta nuostata, patvirtinanti pinigų perdavimo faktÄ (CK 6.193 str. 4 d.).Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma, kad nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas turėjo bÅ«tent 60 000 Lt, kuriuos jis teigia paskolinęs. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog jis turėjo finansinių galimybių suteikti 60 000 Lt paskolÄ , kadangi 10 000 Lt jis turėjo grynais namuose, todėl, M.

V. R. 2012-11-01 ryte atvežus 50 000 Lt, jis 60 000 Lt tÄ pačiÄ dienÄ paskolino atsakovui, patvirtino liudytojų M. R. ir M. R. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai – M. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, patvirtinantys, jog 2012-06-21 ir 2012-10-25, t. y. prieÅ¡ paskolos suteikimÄ , per du kartus buvo iÅ¡imta na mažesnė kaip 50 000 Lt suma.Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas pinigų jam neperdavė, paaiÅ¡kinęs, kad nėra surinkęs visos paskolos sumos, ir pareiÅ¡kęs norÄ sutarties tekstÄ parodyti notarui, tačiau Å¡io savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais.

Kaip ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino teismo posėdyje, jis pas notarÄ papildomai pasikonsultuoti nuėjo jau po Sutarties pasiraÅ¡ymo ir pinigų perdavimo, ir tik dėl to, kad pasiklaustų, ar Å¡iai sutarčiai nebÅ«tinas notaro patvirtinimas. Tuo metu, kaip teigia ieÅ¡kovas, jis dar visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovu, kuriam be jokios sutarties anksčiau buvo paskolinęs 5 000 Lt ir atgavęs, ir nemanė, kad ateityje gali kilti problemų dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Kolegijos nuomone, apeliantas, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti, neįrodė, kad pinigai pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį jam nebuvo perduoti, kai tuo tarpu ieÅ¡kovo liudytojai M.

V. R. ir M. R. ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai) patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie atvežtus pinigus ieÅ¡kovui į namus Å¡alių sutartÄ dienÄ â€“ 2012-11-01, kur buvo sutarta su atsakovu sudaryti paskolos sutartį ir perduoti pinigus. Atsakovas, teigdamas, kad paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta jo namuose, nepateikė jokių įrodymų, nors nepaneigė ieÅ¡kovo argumentų, kad ant jo gyvenamojo namo yra keletas kamerų, filmuojančių, kas įeina ir iÅ¡eina iÅ¡ kiemo.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pabrėžęs, jog, ar tam tikros aplinkybės egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, net ir nesant įrašų apie pinigų perdavimÄ ir jų gavimÄ , Sutarties 2 p. formuluotė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pinigai atsakovui buvo perduoti: tiek pinigų perdavimo, tiek įsipareigojimui pinigus grÄ Å¾inti faktams apibÅ«dinti yra panaudotas esamasis laikas:

„Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn 60 000 Lt, o Paskolos gavėjas įsipareigoja tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti Paskolos davėjui“. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, atsakovui sutarties sudarymo metu buvo 54 metai, jis yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Tokio amžiaus, darbingas ir, kaip tvirtino ieÅ¡kovas bei liudytojai Mindaugas ir M. R., pasiturintis, verslu užsiimantis žmogus, turėjo suprasti, kad, padėjus savo paraÅ¡Ä sutartyje, kurioje esamuoju laiku kalbama apie pinigų perdavimÄ ir įsipareigojimo prisiėmimÄ , taip patvirtinamas pinigų perdavimo ir gavimo faktas.

Paskolos sutartyje yra aiÅ¡kiai suformuluotos esminės jos nuostatos, ji pasiraÅ¡yta abiejų paskolos sutarties Å¡alių ir vienas iÅ¡ jos egzempliorių, kaip ir numatyta sutartyje, yra pas ieÅ¡kovÄ . RaÅ¡ytinio skolos dokumento buvimas pas kreditorių paprastai reiÅ¡kia, jog skolininkas nėra tinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles. Kolegijai visiÅ¡kai neįtikinami atrodo atsakovo aiÅ¡kinimai, kad pas ieÅ¡kovÄ originali, abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis pateko todėl, kad atsakovas pats jÄ padavė ieÅ¡kovui, nes pastarasis, neva, norėjo pasikonsultuoti su notaru, ar tokia sutartis yra galiojanti ir teisėta.

VisiÅ¡kai pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad jei iÅ¡ tiesų atsakovas, negavęs pasiskolinti gana didelės pinigų sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo, pasirašė sutartį ir jÄ atidavė ieÅ¡kovui, tai jis, skirtingai nei garbingo amžiaus ieÅ¡kovas (jam 84 m.), elgėsi neapdairiai, aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir neprotingai, nes privalėjo suvokti tokios sutarties pasiraÅ¡ymo ir atidavimo jos kreditoriui teisinius padarinius, tuo labiau, kaip matyti iÅ¡ LITEKO duomenų, atsakovas paskolos sutarties sudarymo metu jau turėjo patirties bylų vedimo teismuose ir bendravimo su profesionaliais teisininkais.

Pavyzdžiui, D. V. Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. II-960-402/08 skundė jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ už vairavimÄ neprisisegus saugos diržų. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 nutarimu D. V. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį 12 000 Lt bauda už nelegaliai dirbusius asmenis, tačiau D. V. Å¡iÄ nuobaudÄ skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-540/2012 panaikino teismo nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Kauno apylinkės teismui, kuris 2012-12-07 administracinę bylÄ Nr. A2.1-1736-240/2012 nutraukė.

Tai, kad toje byloje D. V. atstovavo advokato padėjėja L. V., su kuria atsakovas galėjo pasikonsultuoti ir paskolos klausimu, tik patvirtintų atsakovo elgesį buvus neapdairų, nerÅ«pestingÄ ir neprotingÄ , jei jis iÅ¡ tiesų, negavęs pasiskolinti gana didelės pinigų sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo, pasirašė sutartį ir jÄ atidavė ieÅ¡kovui. Asmeniui elgiantis neapdairiai ir neprotingai jo teisės teismine tvarka negali bÅ«ti ginamos (CK 1.5 str.). Tai, kad Å¡ioje situacijoje nesÄ Å¾iningai elgiasi bÅ«tent atsakovas, kolegijos nuomone, patvirtina ir kiti LITEKO duomenys, kuriais remtis teismui teisę suteikia CPK 179 straipsnio 3 dalis.

Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2014-12-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2051-173/2014, kurioje teismas pripažino negaliojančiais 2012-01-24 UAB ,,Geraista“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (pagal kuriÄ Z. V. (atsakovo buvusi sutuoktinė) 100 proc. akcijų pardavė atsakovui S. Å .) ir 2012-01-24 UAB ,,Geraista“ vienintelio akcininko sprendimÄ dėl naujo vadovo S. Å . (vietoj buvusio D. V.) paskyrimo, byloje nustatyta, jog ,,Atsakovas S. Å . nurodė, kad jis už akcijas nemokėjo. Jam 400 Lt sumokėjo trečiasis asmuo D.

V., kuris dar liko skolingas 100 Lt. S. Å . net nežinojo, jog įdarbintas bendrovėje. Jis pasirašęs ten, kur jam buvo liepiama.“ Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2014-01-07 nutarties, kuria UAB ,,Dironta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, UAB ,,Dironta“ vadovu nuo 2001-06-27 iki 2010-03-31 buvo D. V. bei kad ,,po to, kai trečiasis asmuo D. V. buvo atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų, nebuvo banko sÄ skaitos kortelėje pakeisti jo kaip įmonės vadovo paraÅ¡o pavyzdžiai“, be to, jis ,,jau nebÅ«damas įmonės vadovu ir toliau naudojosi banko įmonei iÅ¡duota atsiskaitymo kortele“, ,,taip pat pripažino nuolat per bankomatus gaudavo įmonei priklausančias lėšas, taigi faktiÅ¡kai turėjo galimybę ir disponavo įmonės lėšomis.“ Tai leido teismui vertinti, ,,kad labai tikėtina, jo po trečiojo asmens D.

V. atleidimo UAB ,,Dironta“ direktoriaus pareigų paskirti vadovai galėjo bÅ«ti tik formaliai pareigas ėję asmenys, o faktiÅ¡kai įmonei vadovavo D. V.“. Be to, nustatyta, jog atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, Kauno apylinkės teisme BUAB ,,Geraista“ bankroto administratorius pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo savalaikiai nesikreipus su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Kolegijos nuomone, Å¡ių faktų gausa duoda pagrindÄ abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu ir ginčo atveju.

Ä®vertinus visų nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė negavęs 60 000 Lt paskolos iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir dėl to teisingai ir pagrįstai netenkino nepagrįsto ir neįrodyto prieÅ¡ieÅ¡kinio. Atsakovui negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui pasiskolintų piniginių lėšų Sutartyje nustatytu terminu – iki 2013-11-01, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisė 60 000 Lt arba 17 377 Eur paskolos ( CK 6.870, 6.871 str., CPK 177, 178, 186, 189, 197, 185 str.).Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto ieÅ¡kinio ribų peržengimo.

Bendroji taisyklė, kuria vadovaujamasi civiliniame procese, yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys, teismas negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei pagrindo, jis negali priteisti to, ko ieÅ¡kovas neprašė, negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė. Tai yra sudėtinė CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo dalis. Kadangi Å¡ios kategorijos ginčas nepatenka į teismui suteiktÄ diskrecijos teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų, patenkinant reikalavimų daugiau, negu buvo pareikÅ¡ta, todėl teismas, patenkindamas didesnės apimties reikalavimÄ , nei to ieÅ¡kinyje prašė ieÅ¡kovas, kolegijos nuomone, priėmė toje dalyje nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti pakeistas.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas prašė priteisti 7,2 procento dydžio metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 – 1 080 Lt. Tuo tarpu teismas sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 7,2 procentų dydžio arba 360 Lt kas mėnesį metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos (2014-10-15) sumoje 3 420 Lt (kas atitinka 991 Eur) iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos, t. y. teismas, nesant CPK numatytiems pagrindams iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų, iÅ¡ esmės ėmėsi ieÅ¡kovo atstovavimo, tuo pažeisdamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, dispozityvumo pricipus, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistų palÅ«kanų sumÄ nuo 3 420 Lt iki 1 080 Lt, t. y. priteisiant 7,2 procento dydžio metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 – 1 080 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).Sumažinus priteistinų palÅ«kanų dydį, atitinkamai keistina ir sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2014-10-15 nuo visos priteistos sumos 63 420 Lt (kas atitinka 18 368 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir Å¡ios 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos priteistinos nuo 2014-10-15 nuo visos priteistos sumos 61 080 Lt (kas atitinka 17 689,99 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIÅ¡ atsakovo bylÄ laimėjusiam ieÅ¡kovui teismas priteisė 450 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio ir 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi, priėmus ieškovo ieškinį, už kurį turėjo būti sumokėta 1 832 Lt žyminio mokesčio, nuo 1 382 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, o atsakovui už priešieškinį likusio nesumokėto 1 150 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį ir atmetęs priešieškinį, iš atsakovo valstybei priteisė 2 532 Lt (1 382 + 1 150) arba 733 Eur žyminio mokesčio Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog, nuo iki 1 080 Lt sumažinus priteistas palūkanas, atitinkamai turi būti sumažintas ir žyminis mokestis.

Kadangi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisus 450 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio ir valstybei priteisus 2 532 Lt žyminio mokesčio (kurį sudaro 1 382 Lt, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, ir 1 150 Lt suma, mokėtina už prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriÄ teismas atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo, konstatuotina, jog bendroje sumoje nuo patenkinto ieÅ¡kinio iÅ¡ atsakovo buvo priteista 1 832 Lt (450 + 1 382) žyminio mokesčio, kurį, kolegijos nuomone, ir priklausė ieÅ¡kovui sumokėti pagal ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus 61 080 Lt reikalavimus dėl 60 000 Lt paskolos ir 1 080 Lt palÅ«kanų priteisimo, kadangi 61 080 Lt x 0,03 = 1 832,4 Lt.

Pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo žyminį mokestį priteisė nuo ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti 61 080 Lt sumos, o ne nuo skundžiamu sprendimu priteistos 63 420 Lt sumos, kolegijos nuomone, tik patvirtina prieÅ¡ tai padarytų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio reikalavimų virÅ¡ijimo pagrįstumÄ , kadangi 63 420 Lt sumos priteisimo iÅ¡ atsakovo atveju žyminio mokesčio suma, priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui ir valstybei, bendroje sumoje turėjo sudaryti 1 902,6 Lt (63 420 x 0,03), kas reiÅ¡kia, jog nuo 2 340 Lt net nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų neperskirsto.Atsakovas už apeliacinį skundÄ , pateiktÄ elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, sumokėjo 200 Lt, o likusio 1 150 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas, teismui laikant, jog mokėtino žyminio mokesčio suma yra 1 350 Lt (60 000 x 0,03 x 0,75), tenkinant apelianto praÅ¡ymÄ buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.Kadangi apeliantas, ginčydamas ir 3 420 Lt palÅ«kanų priteisimÄ , faktiÅ¡kai turėjo mokėti 76,95 Lt didesnį žyminį mokestį (3 420 Lt x 0,03 x 0,75), kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl 2 340 Lt palÅ«kanų sumos (3 420 Lt – 1 080 Lt), nuo kurios atsakovas turėtų susigrÄ Å¾inti 52,65 Lt žyminio mokesčio (2 340 x 0,03 x 0,75), padariusi įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo valstybei priteisia 1 174,3 Lt (1 150 + 76,95 – 52,65), kas atitinka 340,1 Eur.Atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinus tik dėl 2 340 Lt palÅ«kanų sumos, kas sudaro 3,69 procento, atitinkama 96,31 procento dalimi tenkinamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl 2 000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Be to, Å¡is procentas paskaičiuotinas nuo Rekomendacijose numatyto už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ maksimalaus dydžio –450 Eur. Viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 433,4 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimÄ pakeisti.Sumažinti iki 1 080 Lt (kas atitinka 312,79 Eur) priteistas iÅ¡ atsakovo D.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,2 procentų dydžio arba 360 Lt kas mėnesį metines palÅ«kanas nuo 2014-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos (2014-10-15) sumoje 3 420 Lt (kas atitinka 991 Eur) iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos. Nurodyti, jog Å¡ios 7,2 procentų dydžio metinės palÅ«kanos priteistos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31.Pakeisti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2014-10-15 nuo visos priteistos sumos 63 420 Lt (kas atitinka 18 368 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir Å¡ias 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas priteisti nuo 2014-10-15 nuo visos priteistos sumos 61 080 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) (kas atitinka 17 689,99 Eur) (septyniolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 99 centų) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kitų sprendimo dalių nekeisti.IÅ¡ atsakovo D.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 340,1 Eur (kas atitinka 1 174,3 Lt) žyminio mokesčio, likusio nesumokėto už nepatenkintÄ apeliacinio skundo dalį.Priteisti ieÅ¡kovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 433,4 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjai:                                                                  Jolita Cirulienė Nerijus Meilutis                                                                  RÅ«ta Palubinskaitė