92210b4e-1607-4abf-8494-e4f119ba9b34 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-668-524/2010(Proceso Nr. 2-57-3-00750-2009-0)Procesinio sprendimo kategorija 116.1, (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant vertėjai R. M., ieÅ¡kovo atstovėms adv. L. G., adv. A. A., atsakovui ir atsakovo UAB,,KL Handel import export‘‘ atstovui K. G. L. (K. G. L.) vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Bloemert & Dunnink B.V. ieÅ¡kinį atsakovams UAB ,,KL Handel import export“, K.G.

L. , dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų subsidiariai 318 520,80 Lt (92 250 EUR) skolos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , 15,21 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad atsakovė UAB ,,KL Handel import export“ nepristatė Å¡eÅ¡ių automobilių, už kuriuos ieÅ¡kovė 2009-03-02 avansu sumokėjo 318 520,80 Lt (92 250 EUR).

IeÅ¡kovė ragino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir perduoti Å¡eÅ¡is automobilius. Atsakovei UAB ,,KL Handel import export“ nevykdant įsipareigojimų, ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ už Å¡eÅ¡is automobilius. Pažymi, kad atsakovas K. L. susitarimo su ieÅ¡kove Bloemert & Dunnink B.V. sudarymo bei vykdymo metu veikė įmonės vardu, tačiau nurodydamas pervesti ieÅ¡kovės mokėjimus už įmonės UAB ,,KL Handel import export“ tiekiamus automobilius į kitÄ negu įmonės sÄ skaitÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, pažeidė ne tik įmonės, bet ir įmonės kreditorių interesus, pablogino įmonės finansinę bÅ«klę, todėl privalo atsakyti subsidiariai.

Atsakovė UAB ,,KL Handel import export“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. nurodė, kad su ieÅ¡kove buvo bendraujama elektroniniu paÅ¡tu, todėl susitarus dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų atsakovas parengė sutarčių projektus ir iÅ¡siuntė juos ieÅ¡kovės atstovui. KitÄ dienÄ atsakovės direktorius gavo elektroninę žinutę, kurioje nurodyta, kad abi sutartys pasiraÅ¡ytos, taip pat papraÅ¡yta atsiųsti sÄ skaitÄ .

Atsakovė iÅ¡siuntė sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovė jÄ apmokėjo. Pažymėjo, kad su ieÅ¡kovu buvo sudarytos dvi sutartys dėl automobilių, vienoje sutartyje pristatymo laikas nurodytas 2009-09-30 kitoje pristatymo laikas nurodytas 2010-09-30, t. y. sutarties įvykdymo terminai nėra suėję. Pažymi, kad pirmuosius Å¡eÅ¡is automobilius atsakovė perdavė atsižvelgdama į ieÅ¡kovės pageidavimus automobilius gauti kaip įmanoma greičiau. PaaiÅ¡kina, kad atsakovė ketina įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pristatyti automobilius pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu laiku.

IeÅ¡kovė dubliku praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad sutarčių nėra teisinio pagrindo pripažinti galiojančiomis ir jomis remtis kaip įrodymais, nes sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos naudojant elektroninį paraÅ¡Ä , todėl negalima identifikuoti sutartį pasiraÅ¡iusio asmens. Pažymi, kad Å¡alių pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nėra Å¡alių susitarimo dėl dokumentų sudarymo elektroniniu bÅ«du. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės nurodytais automobilių pateikimo terminais, nes ieÅ¡kovė nebuvo gavusi ir pasiraÅ¡iusi minėtų sutarčių, apie atsiliepime nurodytus terminus nebuvo užsimenama ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu medžiagoje.

Paaiškina, kad atsakovei reikalaujant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nebuvo užsimenama, kad dar nėra suėję automobilių pristatymo terminai, atvirkščiai, atsakovė pati pripažįsta, kad automobilių pristatymas užsitęsė, kad tai nėra priimtina situacija, ir stengsis pristatyti kuo greičiau likusius automobilius. Priduria, kad ieškovė atsakovės siųstų sutarčių nepasirašė ir atsakovės nurodyti 2009-02-25, 2009-09-26 ir 2009-04-30 elektroniniai laiškai nebuvo gauti, todėl mano, kad atsakovė suklastojo sutartis, parengdama netikrus dokumentus.

Atsakovė tripliku praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ji 2009-02-25 elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė ieÅ¡kovei dvi sutartis. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė 2009-02-26 persiuntė atsakovui pasiraÅ¡ytas sutartis, patvirtina elektroniniai laiÅ¡kai, jų nusiuntimo ataskaitos. Pažymi, kad sandorio vertė yra labai didelė, todėl Å¡alys yra suinteresuotos sudaryti sutartis ir jose aptarti svarbiausias sandorio sÄ lygas. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės argumentas, kad nebuvo sudarytos sutartys, nelogiÅ¡kas.

Pažymi, kad elektroniniuose laiškuose užsimenama apie sudarytas sutartis, tačiau ieškovė nesidomėjo ir nesirūpino, apie kokias sutartis kalba atsakovė. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad elektroninio susirašinėjimo medžiaga negali būti laikoma įrodymais. Paaiškina, kad komerciniai sandoriai šiais laikais vykdomi naudojantis elektroninės komunikacijos priemonėmis. Situacija, kad teismas atsisakytų vertinti elektroninius įrodymus, neatitiktų teisinių santykių tikrumo, aiškumo principų, todėl 2009-02-25 sutartys, pasirašytos elektronine forma, turėtų būti pripažintos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu sutartyse nurodyti automobilių pateikimo terminai nebuvo suėję, todėl ji nepažeidė sutartinių įsipareigojimų.IeÅ¡kovės atstovė adv. L. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčas vyksta dėl per internetinį aukcionÄ 2009-02-24 sudaryto sandorio su atsakovu vykdymo, kurį atsakovas buvo įsipareigojęs įvykdyti iki 2009-03-31. 2009-03-01 atsakovas susiraÅ¡inėjime nurodė, kad įvykdys sandorį iki 2009-03-12. IeÅ¡kovė reikalauja grÄ Å¾inti avansu sumokėtÄ sumÄ už 6 nepristatytus automobilius.

Atsakovo pateiktoje sutartyje ieÅ¡kovo paraÅ¡as nėra patvirtintas elektroninio paraÅ¡o įstatymo nustatyta tvarka.IeÅ¡kovės atstovė adv. A. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovai yra subsidiariai atsakingi, nes atitinka CK 2.50 str. 3d. nurodytas subsidiarios atsakomybės sÄ lygas. Susitarimas buvo sudarytas tarp dviejų įmonių ir ieÅ¡kovė tikėjosi, kad atsakovo įmonė gautas lėšas panaudos automobilių pirkimui. A. K. L. nurodo, kad jis pervedė į savo asmeninę sÄ skaitÄ Â pinigų sumÄ , nes įmonė buvo skolinga jam kaip akcininkui.

Antstolio pažyma patvirtina, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti. PraÅ¡o atmesti nuostolių užtikrinimo taikant laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡ymÄ . Atsakovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pardavimas internetiniu bÅ«du yra tik bazė pasiÅ«lymui teikti, todėl ,,Autorola‘‘ yra tik vieÅ¡oji erdvė, o pirkėjas ir pardavėjas turi sudaryti sutartį. IeÅ¡kovė neįrodė, kad jo pateiktos sutartys yra negaliojančios. Tos sutartys buvo nusiųstos ieÅ¡kovės atstovui ir elektroniniu paÅ¡tu jis atsiuntė jas pasiraÅ¡ytas.

Po to jis paruošė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , 6 automobilius ir juos iÅ¡siuntė. Pirmoji sutartis yra įvykdyta, o į antrÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovas neįsigilino ir pasirašė, nes po dviejų mėnesių parašė pageidavimÄ grÄ Å¾inti pinigus, nors sutartyje buvo nustatytas automobilių pristatymo terminas iki 2010-09-30. Pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ jis pervedė, nes jam kaip akcininkui įmonė buvo skolinga ir tai nėra neteisėtas veiksmas. Jis neįvykdys susitarimo iki 2010-09-30, nes yra areÅ¡tuotos jo ir įmonės sÄ skaitos, jam dabar reiktų apie pusės metų tam, kad įvykdytų užsakymÄ . Atsakovas teismo posėdžio dienÄ -2010-08-31- pateikė praÅ¡ymÄ taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , t. y.

įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 8086151,70 Lt sumÄ arba pateikti nurodytos sumos banko garantijÄ , arba kitu bÅ«du užtikrinti nuostolių atlyginimÄ . Nurodė, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir jų interesų pusiausvyros principai. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jam negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas banko akredityvas. Tokiu bÅ«du buvo sustabdyta įmonės veikla, nes jis negali vykdyti tarptautinių sandorių, vykdyti veiklos bei gauti pajamų.  Šis praÅ¡ymas nagrinėtinas kartu su civiline byla žodinio proceso tvarka siekiant teismo posėdyje iÅ¡nagrinėti visus Å¡ios bylos Å¡alių keliamus klausimus (CPK 7str. ).

 IeÅ¡kinys tenkintinas, praÅ¡ymas atmestinas.Civiliniuose santykiuose sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia Å¡alių laisvę nustatyti sutarties turinį, t. y. Å¡alių teises ir pareigas, iÅ¡skyrus nustatytas imperatyviųjų teisės normų. Kilus ginčui dėl tam tikrų sutarties sÄ lygų, jų turinys nustatomas atsižvelgiant į tos sutarties esmę, jos rÅ«Å¡inius ir kitokius ypatumus; aiÅ¡kindamas sutartį ir atskiras jos sÄ lygas, teismas vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotÄ praktikÄ , esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v.

AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005, ir kt.). Be to, sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Tų pačių sutarties sÄ lygų traktavimas vienaip, kai sutartis yra galiojanti, ir traktavimas kitaip, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas, neatitinkantis geros verslo praktikos.

Bylos medžiaga įrodo, kad ieÅ¡kovė internetiniame puslapyje ,, Autorola.com.au‘‘ pateikė užsakymÄ pirkti 12 automobilių ,,FIAT Ducato‘‘ ir šį užsakymÄ Ä¯vykdyti įsipareigojo atsakovo vadovaujama įmonė ( t.1, b.l.24). Byloje nustatyta, jog Å¡alių bendravimas vyko telefonu ir elektroniniais laiÅ¡kais. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas neturėjo skaitmeninio sertifikato pagal LR elektroninio paraÅ¡o įstatymÄ . Be to, byloje įrodyta, jog dalį užsakymo, t. y. 6 automobilius, atsakovas perdavė ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovė už juos sumokėjo.

Tačiau ginčas Å¡ioje byloje kyla dėl likusios užsakymo dalies. Civilinėje byloje svarbu nustatyti ginčo esmę tam, kad teisingai bÅ«tų nustatyti Å¡alių pasirinktų teisių gynimo bÅ«dai, todėl iÅ¡ bylos medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios bylos esmė yra ieÅ¡kovės sumokėto avanso grÄ Å¾inimas už atsakovo nepateiktus 6 automobilius. Atsakovas sÄ Å¾iningai pripažįsta aplinkybę, jog gavo ginčo pinigų sumÄ ir jÄ , kaip įmonės vadovas ir akcininkas, pervedė į savo asmeninę sÄ skaitÄ , iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jis neatsisako įvykdyti ieÅ¡kovės apmokėto užsakymo, tik iÅ¡ esmės praÅ¡o pratęsti prievolės įvykdymo terminÄ .

Atsakovas savo pozicijai pagrįsti pateikė 2 sutartis (t.1, b.l.44-47). IeÅ¡kovė Å¡ių sutarčių sudarymÄ ginčija, nurodydama, jog ieÅ¡kovo atstovo paraÅ¡as nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos elektroninio paraÅ¡o įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Å¡i ieÅ¡kovo pozicija įvertinus ginčo esmę nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. Be to, įvertintina tai, kad pirmoji sutartis (t.1, b.l. 44-45) yra įvykdyta ir pasibaigusi, todėl antrosios sutarties vengimas nepateikus įrodymų, jog ji suklastota, neatitinka paminėtos geros verslo praktikos taisyklių.

Atsakovas nurodo, jog ginčo užsakymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2010-09-30 (t.1, b.l.47), tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡is užsakymas negali bÅ«ti įvykdytas, tačiau nepateikė procesinio dokumento dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo. Todėl Å¡ioje byloje svarbu nustatyti Å¡alių - pirkėjo ir pardavėjo - teises ir pareigas, nes pardavimo bÅ«das-internetinė erdvė nekeičia pirkimo-pardavimo santykių esmės, kuriÄ pripažįsta Å¡alys.

Be to, ir Å¡io internetinės prekybos puslapio taisyklės patvirtina sutarties sudarymo galimybę (t.2, b.l. 70-74). Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė dviÅ¡alė atlygintinė sutartis, nukreipta į daikto pirkėjui perdavimÄ nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo–pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos Å¡alys pasiekia rezultatÄ , kurio tikėjosi sudarydamos sutartį.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai; tai – imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės Å¡alys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus (CK 6.329 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas neįvykdo Å¡ios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.330 straipsnis). Atsakovas pripažįsta, jog ginčo pinigų sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo, tai patvirtina ir iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita (t.1, b.l. 18), todėl byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė savo pareigÄ pagal paminėtus pirkimo-pardavimo santykius įvykdė ir dėl Å¡ios pareigos nėra ginčo, todėl ieÅ¡kovė, įvykdžiusi pareigÄ , įgija teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo įvykdyti pardavėjo pareigÄ ar pasinaudoti įstatyme nustatytais jos turimos civilinės teisės gynimo bÅ«dais.

Atsakovas Å¡iuo atveju, negrÄ Å¾indamas avansu gautos pinigų sumos, neturi teisės remtis prievolės įvykdymo termino aplinkybe, nes visų pirma iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo ir iÅ¡ raÅ¡ytinės sutarties teksto (t.1, b.l.47) nustatyta, kad jis vėliausiai iki 2010-09-30 buvo numatęs pristatyti Å¡iuos automobilius ieÅ¡kovei, tačiau taip pat buvo įsipareigojęs pristatyti automobilius kaip galima greičiau. Å alys neneigia susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu, todėl nepaneigti atsakovo tokiu paÅ¡tu siųstas susiraÅ¡inėjimas, nurodantis kitus viso užsakymo įvykdymo terminus - iki 2009-03-12 (t.1, b.l.24), 2009-03-24.

Atsakovas nurodo, jog likusio užsakymo įvykdymo terminÄ nukelia dar 2-3 mėnesiams (t.1, b.l.136) bei visas susiraÅ¡inėjimas įrodo, jog Å¡alių buvo tartasi dėl kaip įmanoma greitesnio užsakymo įvykdymo (t.1, b. 137-155). Todėl Å¡ie atsakovo veiksmai įrodo, jog jis tarėsi dėl kaip įmanoma greitesnių užsakymo įvykdymo terminų ir nebuvo saistomas tik 2010-09-30 sutartyje nustatyto termino. Byloje nustatyta, kad iki 2010-09-30 ieÅ¡kovo užsakymo atsakovas neįvykdys, todėl atsisakymas grÄ Å¾inti avansÄ nelaikytinas teisėtu veiksmu.

Atsakovo pozicija, jog jo sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, yra neparemta įstatymu, nes CK 6.329 str.1 d. nustato jo pareigÄ perduoti daiktus - automobilius. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė atliko iÅ¡ankstinį mokėjimÄ už daiktus – automobilius; atsakovui neperdavus pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kitaip byloje neįrodyta), ieÅ¡kovas įgyja teisę į sumokėtos sumos grÄ Å¾inimÄ (CK 6.315 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis tenkintina.         Dėl netesybų.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J.

N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007, iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė  ir civilinės atsakomybės forma. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi Å¡io piniginėmis lėšomis.

Be to, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės  įvykdymo terminÄ , tai jis privalo mokėti už termino praleidimÄ Â sutarties ir įstatymo nustatytas palÅ«kanas. Jos yra laikomos  minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti įstatymo nustatytas netesybas ir Å¡is jos reikalavimas yra pagrįstas CK 6.37 str.2 d., nes atsakovas pripažįsta faktÄ , jog ieÅ¡kovo pervestais pinigais pasidengė įmonės skolÄ sau, byloje nustatyta, kad jo vadovaujama įmonė ginčo pinigų sumos nebeturi, todėl Å¡ios nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ bendradarbiauti.

Bendradarbiauti – reiÅ¡kia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek ir kreditorius; Å¡alims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovo sÄ skaita iÅ¡sprendė mokėjimų sau klausimÄ , pažyma įrodo, jog atsakovė UAB ,,KL Handel import export‘‘ ginčo pinigų sumos neturi (t.1, b. l.197), todėl paminėti motyvai yra pagrindas priteisti tiek minimalias palÅ«kanas, tiek atsakovui K.

L. nustatyti subsidiariÄ atsakomybę su jo įmone (CK 2.50 str.3d.).        Paminėtais motyvais iÅ¡ atsakovų subsidiariai priteistina 318 520,80 Lt ( 92 250 eurų) skolos, 15,21 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (2000-06-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/35 EB, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3d., 3 str. 4d., CK 1.3 str. 3 d., 6.210 str., 6.315 str. 4d.).           IÅ¡ atsakovų priteistini po 3592,61 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , sumažintinos ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos -4700 Lt- advokato pagalbai apmokėti iki 3000 Lt, todėl iÅ¡ atsakovų priteistini po 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 982 Lt vertimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei, nes apmokėjimo dokumentais įrodyta, jog ieÅ¡kovė Å¡ias iÅ¡laidas padengė (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1d.1p., 98 str.,t.1, b.l. 17-31, 31,198-199).

          Dėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija (LR CPK 147 str. 1 d.).

Å io instituto tikslas – iÅ¡laikyti ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir užtikrinti, kad ieÅ¡kinio atmetimo atveju atsakovui bÅ«tų atlyginti jo realÅ«s, teismo sprendimu priteisti nuostoliai, kuriuos jis patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å ioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo byla bÅ«tų iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės ir nuspręsta dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieÅ¡kovas pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo garantijas, suponuoja bÅ«tinybę įvertinti Å¡ių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobÅ«džio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumÄ .

Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , kiekvienu atveju turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali bÅ«ti jų pobÅ«dis ir preliminarus dydis, o vertindamas Å¡ias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Pažymėtina, kad nuostolių dydžio nereikia tiksliai apskaičiuoti, tačiau iÅ¡ teismui pateiktų duomenų turi bÅ«ti galima nustatyti nuostolių atsiradimo neiÅ¡vengiamumÄ bei preliminariai nustatyti, kokie tie nuostoliai galėtų bÅ«ti.

Teismui taip pat turi bÅ«ti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos bÅ«tų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad Å¡alies patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas, t. y. nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ tik įrodęs, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos jis gali patirti, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kad nuostoliai, kuriuos jis gali patirti, yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė.Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad negavo 8086151,70 Lt pelno dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes dėl pritaikytų ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių jam nebuvo iÅ¡duotas banko akredityvas, tokiu bÅ«du sustabdyta įmonės veikla.

Å iuos argumentus teismas laiko nepagrįstais, nes pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areÅ¡tuoti tik 318 520,80 Lt, bet nebuvo sustabdyta atsakovo įmonės veikla. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad buvo keičiamasi pasiÅ«lymų protokolais, komerciniais pasiÅ«lymais, tačiau nėra pateikta duomenų, kad Å¡alys buvo sudariusios sutartis, t. y. jas siejo sutartiniai įsipareigojimai. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui buvo atsisakyta iÅ¡duoti banko akredityvÄ dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagal LR CPK 178 str. reikalavimus neįrodė, kad dėl ieÅ¡kovo iniciatyva teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negavo 8086151,70 Lt pelno. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ teismui turi bÅ«ti pateikti objektyvaus pobÅ«džio įrodymai dėl galimų nuostolių dydžio, Å¡ių nuostolių atsiradimas turi bÅ«ti neiÅ¡vengiamas ir bÅ«tinas.

IÅ¡ bylos medžiagos teismas negali preliminariai nustatyti galimų ne tik konkretaus nuostolių dydžio, tačiau ir pačių nuostolių realumo fakto, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ . Be to, praÅ¡yme nepateikta jokių aplinkybių ar ieÅ¡kovo veiksmų, kurie suponuotų galimų atsakovo nuostolių atlyginimo apsunkinimÄ ar neįmanomumÄ .           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas                                     n u s p r e n d ž i a :           ieÅ¡kinį patenkinti.

Priteisti iÅ¡ UAB ,,KL Handel import export‘‘, įmonės kodas 300103665, ir Klauso G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai 318 520,80 Lt( 92 250 eurų) skolos ir 15,21 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009-05-14) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Bloemert & Dunnink B.V(duomenys neskelbtini)).           Priteisti iÅ¡ UAB ,,KL Handel import export‘‘ ir Klauso G. L. po 3592,61 Lt žyminio mokesčio, po 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 982 Lt vertimo iÅ¡laidų Bloemert & Dunnink B.V.              PraÅ¡ymÄ Â taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , atmesti.             SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

          Teisėja                                                                                                   Erika Misiūnienė