2013-06-14 Nr. AB-2681-3-61-3-01528-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-1963/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01528-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1) ir patikslintais skundais (b. l. 101, 130) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1688-12 ir įpareigoti Vilniaus VGTPT suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dvejuose baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-01379-06.

Pareiškėja tvirtino, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra melagingai informavo Tarnybą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-539-05. Pažymėjo, jog ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dvejose bylose (ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06), iš kurių tik viena buvo nutraukta. Manė, kad Tarnybai informacija buvo pateikta būtent apie nutrauktą bylą. Be to, kėlė abejones dėl prokurorų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ikiteisminių tyrimų Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06 metu.

Atsakovas Vilniaus VGTPT atsiliepimais į pareiškėjos skundus (b. l. 16–17, 105–108, 135–136) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos dėstomos aplinkybės, susijusios su prokurorų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ikiteisminių tyrimų Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06 metu, yra nesusiję su Tarnybos priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktas nustato, jog prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Paaiškino, jog 2012 m. balandžio 5 d. Tarnyboje buvo gauti pareiškėjos prašymai (gavimo registracijos Nr. (1.7)-ATP-1328-12 ir Nr. (1.7)-ATP-1329-12) suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose (ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06). Akcentavo, kad pareiškėjos prašymas Nr. (1.7)-ATP-1329-12 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-539-05 yra susijęs su analogišku pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 24 d.

Tarnybai pateiktu prašymu (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-2543-10) suteikti antrinę teisinę pagalbą tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Pabrėžė, kad Tarnyba 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (1.7)-S-2469-10 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 24 d. prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-2543-10), kadangi nustatė, jog jis savo turiniu ir esme yra analogiškas pareiškėjos 2009 m. vasario 9 d. prašymui (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-327-09), kurį Tarnyba 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-346-09 tenkino ir suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05).

Nurodė, jog Tarnyba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-94-09, nustačiusi, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05 nutrauktas, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal Tarnybos 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-346-09. Taip pat pažymėjo, jog nagrinėdama 2012 m. balandžio 5 d. gautus pareiškėjos prašymus (gavimo registracijos Nr. (1.7)-ATP-1328-12 ir Nr. (1.7)-ATP-1329-12) suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose (ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06), Tarnyba, siekdama visapusiškai išnagrinėti prašymus, 2012 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (1.15.)-SD-1923-11 ir 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (1.15.)-SD-2517-12 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktąjį nusikalstamų veikų tyrimo skyrių, prašydama pateikti informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-539-05, taip pat apie tai, ar ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-1379-06 yra nutrauktas, o jeigu ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-1379-06 nėra nutrauktas, prašė nurodyti, ar ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyti įtariamieji, padarę nusikalstamą veiką.

Tarnyba 2012 m. gegužės 2 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros raštą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05 yra nutrauktas, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepanaikintas ir galiojantis. Be to, Tarnyboje 2012 m. gegužės 23 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros raštas Nr. 1.10-3224, kuriame pažymėta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-1379-06 nėra nutrauktas, asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką, nenustatyti, toliau tęsiama jų paieška.

Įvertinusi šias aplinkybes ir konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi ji nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių papildomų argumentų ar įrodymų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos sprendimų pagrįstumu, Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 12 punktu, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1688-12 ir 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1848-12 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamosiose bylose (ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d sprendimu (b. l. 141–144) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 10-2-539-05 buvo atskirtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-1379-06, o pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja abejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Nurodė, jog Vilniaus VGTPT 2009 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-S-346-09 suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir atstovaujant ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-539-05 metu, tačiau 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-94-09 Tarnyba nutraukė teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-539-05, motyvuodama tuo, kad šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2007 m. gegužės 21 d. nutarimu.

Be to, Vilniaus VGTPT 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-353-09 nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį bei atstovaujant jos interesus ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-1379-06 metu. Tačiau 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-138-09 Tarnyba nutraukė teisinės pagalbos teikimą ir ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-1379-06 metu, motyvuodama tuo, kad tol, kol nėra nustatyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, atstovavimas ikiteisminiame tyrime Nr. 18-1-1379-06 yra neperspektyvus.

Akcentavo, kad pareiškėja 2010 m. rugsėjo 23 d. vėl kreipėsi į Vilniaus VGTPT, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06 pateikiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jos interesus, tačiau Tarnyba 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2469-10 atsisakė tenkinti šį pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, jog tokie prašymai jau buvo nagrinėti 2009 metais ir teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas, o naujai pateiktas prašymas vėl teikti pagalbą tose pačiose bylose niekuo nemotyvuojamas, t. y. nenurodomos naujos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad būtina spręsti pagalbos teikimo klausimą iš naujo.

Taip pat pabrėžė, jog 2012 m. balandžio 5 d. pareiškėja Vilniaus VGTPT vėl pateikė du prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamųjų bylų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06, o Tarnyba dėl šių prašymų atitinkamai priėmė 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1688-12 ir 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1848-12, kuriais, vadovaudamasi Taisyklių 12 puntu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos prašymai nepagrįsti ir netenkintini.

III. Pareiškėja M. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 148), kuriuo prašo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ir mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei šališkas. Tvirtina, jog teiginiai, kad nagrinėjamu atveju trūksta naujų aplinkybių, yra neteisingi. Nurodo, jog 2007 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-539-05 nutraukimo, tačiau šis jos skundas buvo nuslėptas ir nėra išnagrinėtas. Taip pat teigia, kad nebuvo informuota apie ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-1379-06 sustabdymą. Be to, pabrėžia, jog asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, yra nurodytas.

Atsakovas Vilniaus VGTPT atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160–161) prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Pažymi, jog pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tik savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, tačiau nenurodo jokių motyvų ir nepateikia jokių įrodymų, dėl ko, jos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akcentuoja, kad pareiškėja nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų pirmosios instancijos teismo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus VGTPT 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-1688-12, kuriuo Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėja jau du kartus buvo kreipusis į Tarnybą su analogiškais prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių papildomų argumentų ar įrodymų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos sprendimų pagrįstumu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2012 m. balandžio 5 d. pateiktą prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7)-ATP-1329-12) suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05) ir atstovaujant jos interesus, teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti minėtą Vilniaus VGTPT sprendimą ir įpareigoti Tarnybą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose (ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-2-539-05 ir Nr. 18-1-1379-06), teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėja į Tarnybą kreipėsi tuo pačiu klausimu ir nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos sprendimų pagrįstumu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 5 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-1329-12) pateikiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jos interesus baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05), kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja analogišką prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jos interesus baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05) Tarnybai jau buvo pateikusi 2009 m. vasario 9 d. (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-327-09) (b. l. 40–42).

Vilniaus VGTPT 2009 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-346-09 (b. l. 45–46), išnagrinėjusi minėtą prašymą, jį tenkino ir suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Tačiau Vilniaus VGTPT 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-94-09 (b. l. 47–48) nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal Tarnybos 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-346-09, kadangi nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. gegužės 21 d. nutarimu (b. l. 26–34), kurį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros aukštesnysis prokuroras 2007 m. birželio 26 d. nutarimu paliko nepakeistą, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05 buvo nutrauktas, o pareiškėja nepasinaudojo galimybe apskųsti minėtą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro nutarimą ir prašymas atnaujinti terminą skundui dėl šio nutarimo paduoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, negali būti paduotas, dėl ko atstovavimas šioje byloje yra neperspektyvus.

Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 24 d. prašymu (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-2543-10) pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, vėl prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jos interesus baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05) (b. l. 21–23), tačiau Vilniaus VGTPT 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2469-10 (b. l. 24–25), nustačiusi, kad pareiškėja kreipėsi su analogišku prašymu, t. y. dėl to paties dalyko, ir nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti Tarnybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (1.7.)-NSP-94-09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagrįstumu, atsisakė nagrinėti šį pareiškėjos prašymą.

Be to, pabrėžtina, kad Tarnyba, siekdama išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. balandžio 5 d. pateiktą prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7.)-ATP-1329-12), 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (1.15.)-SD-1923-12 (b. l.

38) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros penktąjį nusikalstamų veikų tyrimo skyrių, be kita ko, prašydama informacijos dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-539-05. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, atsakydama į Tarnybos raštą, 2012 m. balandžio 26/27 d. raštu Nr. 1.2-6044 (b. l.

37) atsiuntė Tarnybai nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-539-05 ir informavo, jog šis nutarimas yra nepanaikintas bei galiojantis. Atkreiptinas dėmesys, kad šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl pareiškėjos teiginys, kad ji 2007 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-539-05 nutraukimo, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai akcentavo Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktas aiškiai nustato, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į Tarnybą kreipėsi su analogišku prašymu, tačiau jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nenurodė bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių Tarnybos sprendimų pagrįstumu. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju Vilniaus VGTPT 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1688-12 (b. l. 2–3) pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2012 m. balandžio 5 d. pateiktą prašymą (gavimo registracijos Nr. (1.7)-ATP-1329-12) suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-539-05) ir atstovaujant jos interesus. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Vilniaus VGTPT 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (1.7.)-S-1688-12 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, o juos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Vilniaus VGTPT 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-1688-12, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-539-05, t. y. nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su antrinės teisinės pagalbos teikimu baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime Nr. 18-1-1379-06, dėl ko buvo priimtas atskiras Tarnybos sprendimas, todėl teisėjų kolegija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylos ikiteisminiame tyrime Nr. 18-1-1379-06 nepasisako.

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos M. J. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas