92200a09-03e0-4a65-934a-eabd6ecc64af · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-942-659/2016Proceso Nr. 4-06-3-00582-2016-7                         Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.;2.7.4.3.; 2.14.3.Registro objektas ROIK: 16055125625 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. kovo 8 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), n u s t a t ė :                          J. L. 2016-02-07 9.53 val. Neringos mieste kelio Smiltynė – Nida ir KurÅ¡ių g. sankryžoje vairavo automobilį BMW 530d, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas, po paklaidos 0,62 promilių neblaivumo laipsnis. Tokiu bÅ«du J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.                Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. pažeidimÄ pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro su draugais truputį iÅ¡gėrė alkoholio, mažai naktį miegojo. Ryte bÅ«tinai turėjo vykti į parapijÄ â€“ KurÅ¡ių NerijÄ , nesijautė blogai, bet sustabdžius pareigÅ«nams, alkotesterio parodymais jam buvo nustatytas lengvas girtumas.

Jis paaiÅ¡kino, jog yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klebonas, jis gyvena Palangos mieste, todėl norint aptarnauti Å¡ias parapijas, jam į KurÅ¡ių NerijÄ automobiliu tenka vykti kelis kartus per savaitę. PraÅ¡o teismo skirti kuo Å¡velnesnę nuobaudÄ .             ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.    Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d. sudėtį.    J.

L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.    Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgtina į pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.     Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų – Neringos savivaldybės mero charakteristikos ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios Vyskupo raÅ¡to, J.

L. aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijas. Jo tarnystę apibÅ«dina kaip nepriekaiÅ¡tingÄ , ne tik kaip klebono, bet ir kaip aktyvaus bendruomenės nario, prisidedančio prie įvairių festivalių organizavimo ar garbingų datų minėjimo. IÅ¡ Vyskupo raÅ¡to taip pat matyti, kad J. L. gyvenamoji vieta – Palanga, kadangi vyskupija neturi galimybių suteikti gyvenamojo ploto KurÅ¡ių Nerijoje. Klebonas reikalingas parapijose kelis kartus per savaitę ir neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės vykdyti pareigų.

Vyskupas pažymi, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia neturi jokios galimybės J. L. pakeisti kitu kunigu.     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartÄ konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatyme numatytoji.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ .

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas nežymiai virÅ¡ija leistinÄ apsvaigimo normÄ , tiek tais atvejais, kai artimas vidutiniam apsvaigimui.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. L. padarytas teisės pažeidimas savo pobÅ«džiu nėra itin Å¡iurkÅ¡tus, leistinÄ alkoholio normÄ J. L. virÅ¡ijo nežymiai,  kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, darbdavio ir Neringos savivaldybės mero charakterizuojamas itin teigiamai, vairavimas susijęs su tinkamu darbo funkcijų atlikimu.

Netekus teisės vairuoti, nukentėtų ne tik pats J. L., bet ir KurÅ¡ių Nerijos bendruomenės nariai – tai įrodo aukščiau aptartos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad baudos paskyrims kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminÄ arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, J. L. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ J. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti minimaliÄ baudÄ ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje 2AT-21-648/2016, teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., 313 str., n u t a r i a : J. L. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 301 straipsnį, paskirti nuobaudÄ â€“ 289 (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių) eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį – ROIK: 16055125625, įmokos kodÄ - 1001. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Violeta BalčiÅ«nienė             Â