921d273b-16a5-4568-9181-e3bdfffa88d5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-73-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7.; 20.2.3.2.;55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. vasario 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiškėjai S. J., jos atstovui advokatui D.

V., atsakovų Kauno miesto savivaldybės tarybos, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovei R. P., trečiojo suinteresuoto asmens K. K. atstovei advokatei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. J. skundÄ atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis K. K. ir E. B., dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja S. J. 2018-03-09 skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017-12-07 sprendimÄ Nr. B24-2-4 ir įpareigoti jÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo 2016-11-04 praÅ¡ymÄ , 2016-12-27 praÅ¡ymÄ ir 2017-11-08 praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo;

2) priteisti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjos naudai 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėja ir jos atstovas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamu 2017-12-07 sprendimu Nr. B24-2-4 Bendruomenės vaiko teisių apsaugos Taryba (toliau – ir Taryba, arba BVTT), veikianti prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, turėjo įvykdyti Å¡io teismo 2017-10-23 sprendime Nr. eI-2321-505/2017 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo 2016-11-04 ir 2016-12-27 praÅ¡ymus.

Å iais praÅ¡ymais pareiÅ¡kėja siekė atkreipti BVTT dėmesį į susidariusiÄ situacijÄ jos mažametės, (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E., kuriÄ vienas augina psichiÅ¡kai neįgalus tėvas, teisių pažeidimus, nurodydamas, jog toks akivaizdžiai rimtai sergantis asmuo neturi galėti auginti mažametės dukros, tuo labiau, demonstruoti jai abejotinos kilmės „bažnyčios“ vertybes ir apeigas, pridėdamas (duomenys neskelbtini) gimusios kitos dukros I. 2016-11-03 elektroninį laiÅ¡kÄ apie E. tėvo elgesį bei prašė imtis visų įmanomų priemonių, kad informacija bÅ«tų patikrinta ir mažametis vaikas bÅ«tų apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiÅ¡ko fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sÄ lygų neužtikrinimo.

PareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad papildomais 2017-09-18 ir 2017-11-08 praÅ¡ymais kreipėsi į atsakovo TarybÄ , juose atitinkamai praÅ¡ydamas:

1) padaryti BVTT 2017-03-21 posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ ir apsvarstyti galimybę bei inicijuoti Savivaldybės teisės aktų priėmimÄ , tikslu sudaryti sÄ lygas bei nustatyti pareigas Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įraÅ¡iusiems Å¡eimas į Kauno m. savivaldybės socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä (apskaitÄ ) „dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo“, bent raÅ¡tu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų nuo tokių neteisėtų veiksmų, o Å¡iuos nebÅ«tus „duomenis“ sukÅ«rusius bei į SPIS įraÅ¡iusius tarnautojus nustatyti ir įvertinti jų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka;

2) priimti 2017-01-09 ir 2017-01-31 Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) raÅ¡tų kopijas ir jų pagrindu daromas įžvalgas. PareiÅ¡kėjos atstovo nuomone, 2017-12-07 sprendimas yra nepagrįstas, dėl ko turėtų bÅ«ti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovo 2016-11-04 praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad BVTT neiÅ¡sprendė praÅ¡ymo pateikti 2017-03-21 posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ , nors toks įraÅ¡as buvo daromas. 2017-12-07 sprendime nekomentuojamas nepilnametės I., mačiusios ir teisme liudijusios apie netinkamÄ poveikį jos mažesnei seseriai E., 2016-11-03 el. laiÅ¡ko tekstas, kuris pagrindžia pareiÅ¡kėjos atstovo 2016-11-04 d. praÅ¡ymo dalykÄ â€“ imtis priemonių.

Teigia, kad teisės normos įpareigoja BVTT tikrinti kiekvienÄ paaiÅ¡kėjusį faktÄ apie netinkamÄ poveikį nepilnamečiams vaikams ar vaikui, nedelsiant reaguoti į praneÅ¡imus apie galimai netinkamÄ VTAS darbÄ vaiko teisių apsaugos srityje ir gauti visÄ informacijÄ apie tai, kadangi pats VTAS neturi nei teisės aktų inicijavimo kompetencijos, nei siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti 2016-11-04 praÅ¡yme nurodytas aplinkybes. 2017-12-07 sprendime niekaip nekomentuojama 2016-11-04 praÅ¡yme su priedais nurodyta situacija apie „šėtono iÅ¡varymo“ apeigas, į kurias prieÅ¡ savo valiÄ ir nežinant pareiÅ¡kėjai, vėlų vakarÄ buvo įtraukta nepilnametė I. ir priversta stebėti mažametė E., o VTAS nieko nepadarė, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti tokias akivaizdžiai vaiko teises bei interesus pažeidžiančias aplinkybes.

VTAS ir BVTT turėjo ir turi kompetencijÄ padėti pareiÅ¡kėjai apginti jos nepilnametės ir mažametės 2 dukrų teises ir teisėtus interesus, t. y. patikrinti informacijÄ , surinkti papildomus duomenis ir, jiems pasitvirtinus, priimti kitus sprendimus pagal gautų duomenų turinį. Tuo tarpu BVTT jokių duomenų net nerinko, nesidomėjo, ar VTAS tinkamai atlieka savo pareigas. Be to, BVTT sprendime niekaip nepasisakoma dėl akivaizdaus fakto, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima nežinia dėl ko 2007-04-20 buvo įraÅ¡yta į SPIS duomenų bazę „dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo“.

Nėra jokių duomenų, patvirtinančių nei pareiÅ¡kėjos Å¡eimos girtavimÄ , nei psichotropinių medžiagų vartojimÄ . BVTT, savo sprendimu nepripažindama savivaldos darbuotojų 2007-04-20 padarytos klaidos bei pareigos jÄ taisyti (inicijuojant atitinkamų teisės aktų priėmimÄ ar kitas VTAS prievolių nustatymo priemones), sukėlė pareiÅ¡kėjai didelius iÅ¡gyvenimus ir mažiausiai 5000 Eur neturtinę žalÄ , kadangi didino jos bejėgiÅ¡kumo prieÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektus jausmÄ , demonstruodama nesiskaitymÄ su 5 vaikus auginančia pareiÅ¡kėja, sukeldama nusivylimÄ ir ilgalaikį nepasitikėjimÄ visa savivaldos bei vaiko teisių apsaugos sistema.

Taip pat nurodė, kad BVTT jokio atsipraÅ¡ymo už kaltus kitų savivaldybės tarnautojų veiksmus (dėl pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymo į SPIS duomenų bazę) neiÅ¡reiÅ¡kė, nors to prašė pareiÅ¡kėja. Teigia, kad neatsipraÅ¡ymas pareiÅ¡kėjos bei BVTT ignoravimas aiÅ¡kaus 2017-09-18 praÅ¡yme iÅ¡dėstyto reikalavimo sudaryti sÄ lygas bei nustatyti pareigas VTAS ir jo darbuotojams tai padaryti teisės aktų inicijavimo keliu, sukėlė pareiÅ¡kėjai stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie tęsiasi iki Å¡iol.

PareiÅ¡kėjos atstovas teigė, kad jokio atsakymo dėl faktais nepagrįstos informacijos apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ bei dėl jos Å¡eimos 2007-04-20 įraÅ¡ymÄ Ä¯ SPIS „dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo“ atsakovo administracijos 2017-11-24 raÅ¡te nenurodoma, t. y. minėtu raÅ¡tu atsakovas neatsakė į dalį pareiÅ¡kėjos 2017-10-06 praÅ¡ymo, t. y. vilkino jo iÅ¡sprendimÄ . PareiÅ¡kėja 2017-10-06 praÅ¡yme atsakovui nurodė, kad 1) 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas E. B. paaiÅ¡kino, kad „atsakovės bloga situacija.

Žmogus nedirbantis, augina tris vaikus, gyvenimo bÅ«das Å¡velniai tariant nelabai tinkamas, vienu žodžiu probleminė Å¡eima; „apie S. T. mes gal susilaikysim, nes jinai kiekvienu momentu gali prarasti bÅ«stÄ kiek žinau, ir Å¡iuo metu ten (aiÅ¡kėja) problemų dėl bÅ«sto“; „ten Å¡eima probleminė, visokiausių yra negerumų“; 2) 2017-10-03 Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje (administracinė byla Nr.eI-2321-505/2017) Kauno miesto savivaldybės teisininkė K. K. nurodė, kad „S. J.

Kauno miesto savivaldybės klientė jau yra labai seniai, jinai augusi Kartų namuose, turi krÅ«vÄ vaikų, yra krÅ«vos problemų“. PareiÅ¡kėja, dėl atsakymo vilkinimo bei dėl atsakovų atstovų įžeidžiančių pasisakymų apie pareiÅ¡kėjÄ minėtų teisminių nagrinėjimų metu, patyrė neturtinę 3000 Eur žalÄ , nes iÅ¡gyveno pažeminimÄ netikrumo bei bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad senaties termino reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (dėl 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) pasakytų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B.

įžeidžiančių žodžių) nepraleido, nes tame posėdyje nedalyvavo, o apie jo protokolÄ ir garso įraÅ¡Ä pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2016 metų gruodžio mėnesį, kai sudarė sutartį su advokatu. Teismui laikant, kad jis praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti dėl svarbių, Å¡io termino praleidimo priežasčių. Atsakovai Kauno miesto savivaldybės taryba ir Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atstovo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymais buvo praÅ¡oma imtis visų įmanomų priemonių, jog pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo pateikiama informacija bÅ«tų patikrinta ir mažametis vaikas E. bÅ«tų apsaugota nuo neleistino poveikio jai, t. y. socialinės rizikos, visapusiÅ¡ko fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sÄ lygų neužtikrinimo.

Atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. el-2321-505/2017, pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos atstovo 2016-11-04 ir 2016-12-27 praÅ¡ymus bei papildomai gautus 2017-09-18 ir 2017-11-08 pareiÅ¡kėjos atstovo raÅ¡tus ir priėmė skundžiamÄ BVVT 2017-12-07 raÅ¡tÄ Nr. B24-2-4. Skundžiamu raÅ¡tu buvo iÅ¡samiai atsakyta į visus pareiÅ¡kėjos atstovo keltus klausimus. Dėl 2017-03-21 garso įraÅ¡o nepateikimo, paaiÅ¡kino, kad 2017 m. kovo 21 d. posėdžio įraÅ¡o nepavyko padaryti ir tokio įraÅ¡o nėra, pareiÅ¡kėjos atstovas apie tai buvo informuotas BVVT 2017 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu Nr. B24-2-2, apie Å¡ias aplinkybes buvo kalbama nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. el-2321-505/2017, taigi pareiÅ¡kėjai ir jos atstovui apie Å¡ias aplinkybes buvo žinoma.

Dėl argumentų, kad BVVT turėjo imtis priemonių, jog bÅ«tų patikrinta informacija ir mažametis vaikas bÅ«tų apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, nepagrįstumo, atsakovų atstovas nurodė, jog BVVT nagrinėdama pareiÅ¡kėjos atstovo skundus, tikrino visÄ jai prieinamÄ informacijÄ - apžiÅ«rėjo teisme vykstančių bylų kopijas, iÅ¡klausė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimus dalyje dėl V. V. ir jo dukros E. V. lankymosi religinės bendruomenės G12 susirinkimuose.

Skundžiamu raštu pagrįstai buvo nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 dienos nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-2674-601/2016) netenkino prašymo uždrausti atsakovui V. V. leisti šalių nepilnametei dukrai E. V. dalyvauti religinės bendruomenės G12 Lietuva organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susirinkimuose bei renginiuose. Teigia, kad BVVT neturi jokio teisinio pagrindo spręsti dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje išdėstytų argumentų pagrįstumo ir juos komentuoti ir/ar aiškinti ir pagrįstai laikė, jog aukščiau išdėstyti teismo argumentai yra pagrįsti ir dėl jų iš naujo pasisakyti nėra teisinių galimybių.

Taip pat BVVT ginčijamame raÅ¡te nurodė, kad religinė bendruomenė G12 Lietuva buvo įregistruota Teisingumo ministerijoje nuo 2002 m. kaip Kauno bažnyčia „Naujoji karta“. 2010 metų rugpjūčio 14 d. Kauno bažnyčios „Naujoji karta“ visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta pakeisti Bažnyčios pavadinimÄ Ä¯ G12 Lietuva. Kadangi Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rÅ«pinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, todėl visiÅ¡kai pagrįstai pažymėta, jog BVVT jokiais teisės aktais nėra suteikta teisė vertinti Å¡ios bažnyčios įsteigimo teisėtumo, skleidžiamų vertybių vertinimo ir pan.

Be to pareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde nenurodo, kokius gi veiksmus dar turėjo atlikti BVVT spręsdama pareiÅ¡kėjos skundÄ Å¡ioje dalyje. Akcentavo, kad BVVT nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus priežiÅ«ros institucija. Atsakovas nesutiko su skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad V. V. negali pasirÅ«pinti mažamete dukra. Vien ta aplinkybė, kad V. V. yra nustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo negali pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku.

Pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 Kauno apylinkės teismas sprendė klausimÄ dėl nepilnametės E. V. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu V. V.. Teismui buvo žinoma ta aplinkybė, kad V. V. yra nustatytas neįgalumas ir tai nesutrukdė teismui iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, t. y. nustatyti nepilnametės gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. Taip pat pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 konstatavo, jog pagal pateiktus duomenis, įvertinus faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad V.

V. negalėtų rÅ«pintis dukra. Netgi prieÅ¡ingai - teismas konstatavo, kad V. V. užtikrina tinkamas gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sÄ lygas dukrai, tinkamai rÅ«pinasi dukros ugdymu ir lavinimusi, nuolat lankosi ugdymo įstaigoje ir pan. Dėl pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymo į SPIS duomenų bazę, atsakovas paaiÅ¡kino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-15 įsakymu Nr. A-564 S. J. buvo įraÅ¡yta į Å eimų, įraÅ¡omų į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl girtavimo ir vaikų nepriežiÅ«ros.

Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2006 m. liepos 28 d. Nr. A1-212, galiojusio aukščiau nurodyto įsakymo priėmimo metu, 9 punkte nurodyta, kad Å¡eimÄ Ä¯raÅ¡ius į apskaitÄ , Vaiko teisių apsaugos skyrius įraÅ¡o duomenis apie socialinės rizikos Å¡eimÄ Ä¯ kompiuterinę duomenų bazę - SPIS. Socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. Al-172, 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad SPIS duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi teisę gauti SPIS duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi SPIS yra ribotos prieigos kompiuterinė duomenų bazė, ja negali naudotis visi asmenys, o informacija, kuriÄ Ä¯raÅ¡o duomenų tvarkytojai į Å¡iÄ bazę, suteikia teisę gauti informacijÄ tik labai ribotam asmenų ratui, ji yra nevieÅ¡a. Kauno miesto savivaldybės administracija yra tik SPIS sistemos duomenų tvarkytoja, tačiau pakeisti ir savo nuožiÅ«ra nurodyti kitokių įraÅ¡ymo į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä priežasčių negali.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo S. J. buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ , nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi iÅ¡nyko įraÅ¡ymo į apskaitÄ priežastys, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 S. J. iÅ¡braukta iÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitos. Taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. eI-973-406/2018), pagal S. J. skundÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai, buvo nagrinėjami tie patys, kaip ir Å¡ioje skundo dalyje nurodyti motyvai, bei praÅ¡oma priteisti pareiÅ¡kėjai 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad atsakovė, įraÅ¡ydama 2007 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SPIS duomenų bazę ir nurodydama įtraukimo priežastį, vykdė visas įstatymuose jam nustatytas pareigas, veikė teisėtai, taip, kaip pagal teisės aktus ir privalėjo veikti vaikų interesais ir iÅ¡ esmės neatliko jokių veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių, atsakovas skundžiamame sprendime motyvuotai atsakė pareiÅ¡kėjai, kad į SPIS duomenų bazę pareiÅ¡kėja įraÅ¡yta pagrįstai, priežastis parenkant pagal unifikuotÄ priežasčių sÄ raÅ¡Ä .

Mano, kad skundžiamas BVVT 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. B24-2-4 atitinka teisinį reglamentavimÄ , yra iÅ¡samus ir aiÅ¡kus, nesukelia pareiÅ¡kėjai jokių neaiÅ¡kumų, todėl nenaikintinas. Dėl neturtinės žalos atsakovų atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja 2007 metais buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ , todėl tai reiÅ¡kia, jog buvo visi pagrindai jÄ Ä¯ tokiÄ apskaitÄ Ä¯traukti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d.

įsakymas Nr. A-564, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ , nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės veiksmai atitiko ginčo laikotarpiu galiojančių teisės aktų nuostatas, vadinasi nebuvo jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad Å¡is įraÅ¡ymas truko gana trumpÄ laikÄ - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 S. T. iÅ¡braukta iÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitos.

Trumpas įraÅ¡ymo į apskaitÄ laikotarpis tikrai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjai skunde nurodytų neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad dėl to, jog BVVT 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. B24-2-4 nepripažino pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymo į SPIS duomenų bazę nepagrįstu, jos neatsiprašė, pareiÅ¡kėja patyrė 5000 Eur žalÄ , tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų Å¡iam savo skundo reikalavimui įrodyti. Dėl atsakovų vilkinimo atsakyti į pareiÅ¡kėjos 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. praÅ¡ymus ir dėl to patirtos 3000 Eur neturtinės žalos, atsakovų atstovė nurodė, kad minėtas praÅ¡ymas nėra suprantamas, kadangi pareiÅ¡kėja 2017 m. lapkričio 8 d. praÅ¡ymu kreipėsi ne į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , kaip, kad nurodo skunde, o į BVVT, kuri jį iÅ¡nagrinėjo ir į jį atsakė skundžiamu 2017 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu.

PareiÅ¡kėjai neįrodžius nei vienos iÅ¡ sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei kilti - neįrodžius nei neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nei žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos - 3000 Eur neturtinė žala nepriteistina. Prašė taikyti senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ dėl 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) pasakytų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B.

žodžių. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . K. K. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėja su tuo pačiu atstovu dalyvavo nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. el-2321-505/2017, todėl visus neaiÅ¡kumus, dviprasmybes, ar bylos eigoje kilusius klausimus, susijusius su pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais K. K. posėdžio metu iÅ¡sakytais ir nagrinėjamu atveju iÅ¡ konteksto „iÅ¡imtais“, selektyviai parinktais cituojamais teiginiais galima buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti pateikiant klausimus byloje.

Pažymėjo, kad S. J. teismo posėdyje 2017 m. spalio 3 d. nedalyvavo, todėl visiÅ¡kai nesuprantama kaip teiginiai, kurių pareiÅ¡kėja net negirdėjo, gali žeminti jos orumÄ ir sukelti kokius tai dvasinius iÅ¡gyvenimus. Be to pažymėjo, kad žodis „krÅ«va“ lietuvių kalbos žodyno iÅ¡aiÅ¡kinamu - kaip daugybės ir daugeto sinonimas, jis nėra žeminantis, o iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, esančių Å¡ioje byloje matyti, kad susiraÅ¡inėjimų, teismų sprendimų bei kitų dokumentų iÅ¡ tiesų yra tikrai daug, todėl galima bÅ«tų teigti, kad pareiÅ¡kėja žinoma Kauno miesto savivaldybei seniai.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos skunde cituojami teiginiai, kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paimti iÅ¡ konteksto ir turėtų bÅ«ti vertinami viso atstovės pasisakymo plotmėje. Taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu Kauno miesto savivaldybėje yra Klientų aptarnavimo skyrius, kuris priima visus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus, juos registruoja, nagrinėja arba nukreipia nagrinėti kitiems savivaldybės padaliniams, todėl sÄ voka „Kauno miesto savivaldybės klientas“ yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir pagrįstai vartojama, suprantama tiesiogiai ir tikrai neturi jokio neigiamo, ar galinčio žeminti pareiÅ¡kėjÄ atspalvio visų kitų Kauno miesto savivaldybės, pareiÅ¡kėjų, klientų ar interesantų atžvilgiu.

Nurodė, kad vien tik iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog S. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo įraÅ¡yta ir iÅ¡braukta iÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡o tris kartus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos atstovas, dalyvaudamas byloje, kurios posėdžio selektyviai atrinktų įrašų pagrindu yra grindžiamas Å¡ios bylos vienas iÅ¡ skundo reikalavimų, nepasinaudojo proceso jam garantuojama teise užduoti papildomus klausimus, jei turėjo tikslÄ ir norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes, ar patikslinti neaiÅ¡kumus.

Teisės taikymo praktikoje, bylos nagrinėjimo/posėdžio metu šalies išsakyta pozicija, valstybės, ar savivaldos atstovų paaiškinimai ar tam tikrų paaiškinimų „iškarpos“ nelaikomos ir nepripažįstamos savarankišku ginčo ar skundo nagrinėjamoje byloje dalyku. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. raštu paaiškino, kad pareiškėjos S. J. 2018-02-08 skunde dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo, neturtinės žalos priteisimo paminėta ištrauka iš 2013-04-09 civilinės bylos Nr. 2-3872-924/2018 posėdžio yra paimta iš konteksto, t. y. iš jo pasisakymo teisme.

Pati pareiÅ¡kėja S. J., sprendžiant jos dukters gyvenamosios vietos klausimÄ , civilinėje byloje nedalyvavo nei viename posėdyje, nesidomėjo bylos eiga, nepateikė jokio atsiliepimo, nors žinojo apie Å¡iÄ bylÄ . Jis tuomet atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, skyrius pateikė iÅ¡vadÄ . Teismo posėdžio metu atsakė į teisėjo klausimus pagal tuometinę situacijÄ pareiÅ¡kėjos ir jos dukters tėvo Å¡eimoje. PareiÅ¡kėja S. J. teismo sprendimo neskundė.

Skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas 2016 m. lapkričio 4 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybÄ (toliau – ir BVTT) nurodydamas, jog neteikiamas vaiko teisių adekvatus gynimas Vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir praÅ¡ydamas kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kad jo pateikta informacija bÅ«tų patikrinta ir mažametis vaikas apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiÅ¡ko fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sÄ lygų neužtikrinimo.

PraÅ¡yme nurodė, kad klientės 7 metų dukros E. tėvas, kuris serga psichine liga, kartu su mažamete dukra lanko religinės bendruomenės G12 susirinkimus, kuriuose demonstruojamos abejotinos kilmės „bažnyčios“ vertybės ir apeigos. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas D. V. 2016 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymu kreipėsi į BVTT, nurodydamas, jog atsakymo į 2016 m. lapkričio 4 d. laiÅ¡kÄ negavo, todėl prašė atsakyti ar komisija jį gavo ir nagrinėja minėtus praÅ¡ymus, taip pat jeigu jų negavo ir nenagrinėja - praÅ¡o juos iÅ¡nagrinėti.

Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. B24-2-1 „Dėl praÅ¡ymo“, informavo, kad 2016 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kėjos advokato D. V. siųsto praÅ¡ymo, skirto Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybai, Å¡i taryba nagrinėti negali. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-2321-505/2017) panaikino Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimÄ Nr. B24-2-1 „Dėl praÅ¡ymo“ ir įpareigojo prie Kauno miesto savivaldybės tarybos veikiančiÄ bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos S. J. atstovo advokato D.

V. 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymus iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjos atstovas 2017 m. rugsėjo 18 d. praÅ¡ymu prašė padaryti BVTT 2017-03-21 posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ ir apsvarstyti galimybę bei inicijuoti Savivaldybės teisės aktų priėmimÄ , tikslu sudaryti sÄ lygas bei nustatyti pareigas Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įraÅ¡iusiems Å¡eimas į Kauno m. savivaldybės socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä (apskaitÄ ) „dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo“, bent raÅ¡tu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų nuo tokių neteisėtų veiksmų, o Å¡iuos nebÅ«tus „duomenis“ sukÅ«rusius bei į SPIS įraÅ¡iusius tarnautojus nustatyti ir įvertinti jų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. 2017 m. lapkričio 8 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjos atstovas pateikė papildomus dokumentus ir įžvalgas (dėl mažamečių vaikų vedimo į „velnio iÅ¡varymo“ apeigas) nagrinėjant jo 2016-11-06 ir 2016-12-27 praÅ¡ymus.

Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba, vykdydama teismo sprendimÄ , pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos atstovo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymus bei papildomai gautus 2017 m. rugsėjo 18 d. bei 2017 m. lapkričio 8 d. pareiÅ¡kėjos atstovo raÅ¡tus ir priėmė skundžiamÄ 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. B24-2-4. Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. B24-2-4 teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjos atstovas, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , teigia, kad juo iÅ¡ esmės nebuvo atsakyta į minėtais praÅ¡ymais keltus klausimus. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo atstovo argumentais ir laiko juos nepagrįstais. BVVT yra sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-567 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtu sprendimu patvirtintais Å¡ios tarybos nuostatais, bendruomenės tarybos paskirtis - pagal savo kompetencijÄ teikti Savivaldybės tarybai siÅ«lymus dėl vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir prioritetų nustatymo bendruomenėje, vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo bendruomenėje.

PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡ymuose atsakovui, taip pat skunde teismui, nedetalizavo, kokių konkrečiai, jo manymu, priemonių BVVT turėjo imtis patikrinant informacijÄ apie mažametį vaikÄ . Kaip ir yra nurodyta skundžiamame sprendime, BVVT nagrinėdama pareiÅ¡kėjos atstovo skundus, tikrino visÄ jai prieinamÄ informacijÄ - apžiÅ«rėjo teisme vykstančių bylų kopijas, iÅ¡klausė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimus ir skundžiamo raÅ¡to dalyje dėl V. V. ir jo dukros E. lankymosi religinės bendruomenės GI2 susirinkimuose, pagrįstai nurodė, kad Kauno apylinkės teismas savo 2016 m. lapkričio 10 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2674-601/2016 netenkino praÅ¡ymo uždrausti atsakovui V.

V. leisti Å¡alių nepilnametei dukrai E. dalyvauti religinės bendruomenės GI2 Lietuva organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, bÅ«ti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susirinkimuose bei renginiuose. Taip pat BVVT ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad religinė bendruomenė GI2 Lietuva buvo įregistruota Teisingumo ministerijoje nuo 2002 m. kaip Kauno bažnyčia „Naujoji karta“. 2010 metų rugpjūčio 14 d. Kauno bažnyčios „Naujoji karta“ visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta pakeisti Bažnyčios pavadinimÄ Ä¯ GI2 Lietuva.

Kadangi Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, todėl visiškai pagrįstai pažymėta, kad BVVT jokiais teisės aktais nėra suteikta teisė vertinti šios bažnyčios įsteigimo teisėtumo, skleidžiamų vertybių vertinimo ir pan. Dėl V. V. negalėjimo pasirūpinti dukra, BVVT skundžiamu sprendimu taip pat išsamiai ir aiškiai atsakė pareiškėjai, kad nėra duomenų apie tai, jog V.

V. negalėtų pasirÅ«pinti mažamete dukra. Vien ta aplinkybė, kad V. V. yra nustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo teikti, jog asmuo negali pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku. Nei BVVT, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra kompetentingi spręsti ar V. V. nustatyta liga įtakoja gebėjimÄ pasirÅ«pinti vaiku. Pažymėtina, kad Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. 386 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-803 redakcija) yra taikomas asmenims, kurie siekia tapti ar yra paskirti vaiko globėjais (rÅ«pintojais), jei liga paaiÅ¡kėjo jau nustačius globÄ (rÅ«pyba). Å is teisės aktas nėra ir negali bÅ«ti taikomas vaiko tėvams, auginantiems savo vaikus. Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 Kauno apylinkės teismas sprendė klausimÄ dėl nepilnametės E. V. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu V.

V.. Teismui buvo žinoma ta aplinkybė, kad V. V. yra nustatytas neįgalumas ir tai nesutrukdė teismui iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, t. y. nustatyti nepilnametės gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. PareiÅ¡kėjos atstovas taip pat prašė apsvarstyti galimybę bei inicijuoti Savivaldybės teisės aktų priėmimÄ , tikslu sudaryti sÄ lygas bei nustatyti pareigas Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įraÅ¡iusiems Å¡eimas į Kauno m. savivaldybės socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä (apskaitÄ ) „dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo“, bent raÅ¡tu atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų nuo tokių neteisėtų veiksmų, o Å¡iuos nebÅ«tus „duomenis“ sukÅ«rusius bei į SPIS įraÅ¡iusius tarnautojus nustatyti ir įvertinti jų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

Skundžiamu sprendimu atsakovas iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai atsakė pareiÅ¡kėjai dėl jos įraÅ¡ymo (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564) į Å eimų, įraÅ¡omų į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl girtavimo ir vaikų nepriežiÅ«ros. PaaiÅ¡kino, kad Å¡eimÄ Ä¯raÅ¡ius į apskaitÄ , Vaiko teisių apsaugos skyrius įraÅ¡o duomenis apie socialinės rizikos Å¡eimÄ Ä¯ kompiuterinę duomenų bazę (toliau – ir SPIS).

Teisėjų kolegijos vertinimu, BVVT visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai įvertino pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymo į SPIS duomenų bazę, skundžiamu sprendimu iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas įraÅ¡ymo į duomenų bazę aplinkybes ir motyvuotai atsakė pareiÅ¡kėjai, kad į SPIS duomenų bazę pareiÅ¡kėja įraÅ¡yta pagrįstai, priežastis parenkant pagal unifikuotÄ priežasčių sÄ raÅ¡Ä . Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d.

įsakymas Nr. A-564, kuriuo S. J. buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ , nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat akcentuotina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-973-406/2018) pagal S. J. skundÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Minimoje byloje pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, įtraukiant jos Å¡eimÄ 2007 m. vasario 15 d. dėl tariamo jos girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ bei tokius melagingus duomenis 2007 m. balandžio 20 d.

įraÅ¡ant į Socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos duomenų bazę (SPIS). Teismas atmesdamas skundÄ konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, įraÅ¡ydamas 2007 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SPIS duomenų bazę ir nurodydamas įtraukimo priežastį, vykdė visas įstatymuose jam nustatytas pareigas, rėmėsi savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 „Dėl Å¡eimų, įraÅ¡omų į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, veikė teisėtai, taip, kaip pagal teisės aktus ir privalėjo veikti vaikų interesais ir iÅ¡ esmės neatliko jokių veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamame Regionų apygardos administracinio teismo sprendime jau buvo konstatuotos ir nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios pripažintinos prejudiciniais faktais, t. y., kad atsakovas, įraÅ¡ydamas 2007 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SPIS duomenų bazę ir nurodydamas įtraukimo priežastį, vykdė visas įstatymuose jam nustatytas pareigas, rėmėsi savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 „Dėl Å¡eimų, įraÅ¡omų į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, veikė teisėtai, taip, kaip pagal teisės aktus ir privalėjo veikti vaikų interesais ir iÅ¡ esmės neatliko jokių veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti.

Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste darytina iÅ¡vada, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja S. J. pagrįstai ir teisėtai buvo įraÅ¡yta į SPIS, yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali bÅ«ti interpretuojamos kitaip, negu nustatė teismas. Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjos atstovo argumentai, kuriais remdamasis pareiÅ¡kėjas kvestionuoja atsakovo veiksmus įraÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SPIS bei atsisakant dėl to atsipraÅ¡yti, atmestini kaip nepagrįsti ir plačiau Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

Skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat atsakė ir į pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ inicijuoti Savivaldybės teisės aktų priėmimÄ ryÅ¡ium su pareiÅ¡kėjos keliamais klausimais. Atsakovas labai aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, kad vaiko teisių apsaugos skyrių teritorinių padalinių, kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklÄ ir atskiras jų veiklos sritis reglamentuoja pakankamai daug tiek tarptautinių, tiek valstybinių, tiek Kauno miesto savivaldybės priimtų teisės aktų, taip pat yra iÅ¡leistos ir rekomendacijos dėl teisės aktų taikymo vaiko teisių apsaugos srityje, todėl papildomai reglamentuoti Å¡io padalinio veiklÄ , nėra jokio pagrindo, todėl BVTT neinicijuos papildomų teisės aktų priėmimo vaiko teisių apsaugos srityje.

PareiÅ¡kėjos atstovas taip pat nurodė, kad BVTT skundžiamu sprendimu niekaip neiÅ¡sprendė praÅ¡ymo pateikti jos pačios 2017-03-21 posėdžio garso įraÅ¡o kopijÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl 2017-03-21 posėdžio garso įraÅ¡o kopijos iÅ¡davimo, tačiau tai nėra priežastis laikyti skundžiamÄ sprendimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi bylos duomenimis 2017 m. kovo 21 d. posėdžio įraÅ¡o nepavyko padaryti ir tokio įraÅ¡o nėra.

Be to pareiškėjos atstovas apie tai jau buvo informuotas BVVT 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. B24-2-2, taigi pareiškėjai ir jos atstovui apie šias aplinkybes buvo žinoma. Kauno miesto savivaldybės tarybos Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017-09-27 rašto Nr. B24-2-2 S. J. nėra apskundusi teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad ginčas dėl garso įrašo nepateikimo jau buvo išnagrinėtas, todėl pareiškėjos atstovas, neginčydamas fakto, kad žinojo, jog garso įrašo padaryti nepavyko ir teigdamas, kad šis prašymas liko neišspręstas, iš esmės piktnaudžiauja administraciniu procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017-12-07 sprendimo Nr. B24-2-4 turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjos atstovo keltus klausimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo. Pripažinus nepagrįstu reikalavimÄ panaikinti BVVT 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Nr. B24-2-4, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ Ä¯pareigoti BVVT iÅ¡nagrinėti S. J. atstovo 2016-11-04, 2016-12-27 ir 2017-11-08 praÅ¡ymus iÅ¡ naujo.

Dėl neturtinės žalos Atsakovas prašė taikyti senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ dėl 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) pasakytų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. žodžių. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau - ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-l50/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-l50/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

” Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

PareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokiam reikalavimui reikÅ¡ti CK 125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja teigia nežinojusi apie Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. žodžius pasakytus 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje ir nurodo, kad apie tai sužinojusi tik iÅ¡ savo advokato 2016 m. gruodžio mėnesį.

Tokias jos nurodomas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai teisė į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ atsirado nuo sužinojimo apie teisės pažeidimÄ dienos – 2016 metų gruodžio mėnesio, todėl ieÅ¡kinio senatis netaikytina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. įtvirtinta neturtinės žalos samprata. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų - neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

PareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų priimant skundžiamÄ 2017-12-07 sprendimÄ ir neatsakant į jos praÅ¡ymuose keliamus klausimus. PareiÅ¡kėja teigia, kad BVTT skundžiamu sprendimu neiÅ¡sprendusi visų jos praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytų reikalavimų, sukėlė pareiÅ¡kėjai didelius iÅ¡gyvenimus ir mažiausiai 5000 Eur neturtinę žalÄ , kadangi didino jos bejėgiÅ¡kumo prieÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektus jausmÄ , demonstruodama nesiskaitymÄ su 5 vaikus auginančia pareiÅ¡kėja, sukeldama nusivylimÄ ir ilgalaikį nepasitikėjimÄ visa savivaldos bei vaiko teisių apsaugos sistema.

Taip pat nurodė, kad BVTT jokio atsipraÅ¡ymo už kaltus kitų savivaldybės tarnautojų veiksmus (dėl pareiÅ¡kėjos įraÅ¡ymo į SPIS duomenų bazę) neiÅ¡reiÅ¡kė, nors to prašė pareiÅ¡kėja. Teigia, kad neatsipraÅ¡ymas pareiÅ¡kėjos bei BVTT ignoravimas aiÅ¡kaus 2017-09-18 praÅ¡yme iÅ¡dėstyto reikalavimo sudaryti sÄ lygas bei nustatyti pareigas VTAS ir jo darbuotojams tai padaryti teisės aktų inicijavimo keliu, sukėlė pareiÅ¡kėjai stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie tęsiasi iki Å¡iol.

Teisėjų kolegija jau pasisakė apie tai, kad atsakovas neteisėtų veiksmų, priimant 2017-12-07 sprendimÄ , neatliko, todėl nesant bÅ«tinosios sÄ lygos (neteisėtų veiksmų) vieÅ¡ajai atsakomybei kilti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, dėl ko pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo veiksmų kildinamÄ 5000 Eur neturtinę žalÄ , nepagrįstas ir atmestinas. PareiÅ¡kėja 3000 Eur neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ atsakovo veiksmų vilkinant atsakymo davimÄ bei dėl atsakovų atstovų įžeidžiančių pasisakymų apie pareiÅ¡kėjÄ teisminių nagrinėjimų metu.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad patyrė neturtinę 3000 Eur žalÄ , nes iÅ¡gyveno pažeminimÄ netikrumo bei bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas teigė, kad jokio atsakymo dėl faktais nepagrįstos informacijos apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ bei dėl jos Å¡eimos 2007-04-20 įraÅ¡ymo į SPIS „dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo“ atsakovo administracijos 2017-11-24 raÅ¡te nenurodoma, t. y. minėtu raÅ¡tu atsakovas neatsakė į dalį pareiÅ¡kėjos 2017-10-06 praÅ¡ymo, t. y. vilkino jo iÅ¡sprendimÄ .

Pažymėtina, kad 2017-11-24 raÅ¡tas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau bet kokiu atveju teismas jau konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima buvo pagrįstai ir teisėtai 2007-04-20 įraÅ¡yta į SPIS, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų - įraÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ SPIS, negalima ir civilinė atsakomybė kildinama iÅ¡ Å¡ių veiksmų. Be to teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjos atstovas savo skunde teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai įrašė informacijÄ Ä¯ SPIS, kai jau Å¡iuo klausimu yra pasisakęs Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-973-406/2018), piktnaudžiauja administraciniu procesu, veikia nesÄ Å¾iningai reikÅ¡damas akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus.

PareiÅ¡kėja taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo atstovų pasisakymų teisminių nagrinėjimų metu. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1) 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas E. B. paaiÅ¡kino, jog „atsakovės bloga situacija. Žmogus nedirbantis, augina tris vaikus, gyvenimo bÅ«das Å¡velniai tariant nelabai tinkamas, vienu žodžiu probleminė Å¡eima; „apie S. T. mes gal susilaikysim, nes jinai kiekvienu momentu gali prarasti bÅ«stÄ kiek žinau, ir Å¡iuo metu ten (aiÅ¡kėja) problemų dėl bÅ«sto“;

„ten Å¡eima probleminė, visokiausių yra negerumų“; 2) 2017-10-03 Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje (administracinė byla Nr.eI-2321-505/2017) Kauno miesto savivaldybės teisininkė K. K. nurodė, kad „S. J. Kauno miesto savivaldybės klientė jau yra labai seniai, jinai augusi Kartų namuose, turi krÅ«vÄ vaikų, yra krÅ«vos problemų“. PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl atsakovų atstovų minėtų įžeidžiančių pasisakymų apie pareiÅ¡kėjÄ teisminių nagrinėjimų metu, patyrė neturtinę žalÄ , nes iÅ¡gyveno pažeminimÄ netikrumo bei bejėgiÅ¡kumo jausmÄ .

Teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad atsakovo atstovai minėtų teisminių procesų metu jos atžvilgiu kalbėjo įžeidžiančiai ir jÄ pažemino, atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. PareiÅ¡kėja visiÅ¡kai neįrodė, kad 2013-04-09 Kauno apylinkės teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. pasakyti žodžiai yra įžeidžiantys pareiÅ¡kėjÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pacituotų E. B. žodžių, teismas taip pat neįžvelgia, jog jie bÅ«tų kaip nors užgaunantys ar įžeidžiantys pareiÅ¡kėjÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja net nebandė paneigti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. pasakytus žodžius apie tai, kad 2013-04-09 bylos nagrinėjimo metu S. J. buvo bloga situacija, ji nedirbo, augino tris vaikus, gyvenimo bÅ«das nelabai tinkamas ar, kad jos Å¡eima yra probleminė ir kt., t. y. pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo darbuotojas E. B. paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis S. J. vien Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo įraÅ¡yta ir iÅ¡braukta iÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡o net tris kartus, todėl akivaizdu, kad Å¡i Å¡eima turėjo problemų.

Dėl Kauno miesto savivaldybės teisininkės K. K. pasisakymo (2017-10-03 Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje), kad „S. J. Kauno miesto savivaldybės klientė jau yra labai seniai, jinai augusi Kartų namuose, turi krÅ«vÄ vaikų, yra krÅ«vos problemų“, taip pat visiÅ¡kai nesuprantama, kuo Å¡is pasisakymas yra užgaulus, įžeidžiantis ar neatitinkantis tikrovės. Dėl Å¡ių pasisakymų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. el-2321-505/2017, todėl visus neaiÅ¡kumus, dviprasmybes, ar bylos eigoje kilusius klausimus, susijusius su pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais K.

K. posėdžio metu iÅ¡sakytais ir nagrinėjamu atveju iÅ¡ konteksto „iÅ¡imtais“, selektyviai parinktais cituojamais teiginiais galima buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti pateikiant klausimus byloje. Pažymėtina, kad S. J. teismo posėdyje 2017 m. spalio 3 d. nedalyvavo, taigi tampa visiÅ¡kai nesuprantama kaip teiginiai, kurių pareiÅ¡kėja net negirdėjo gali žeminti jos orumÄ ir sukelti kokius tai dvasinius iÅ¡gyvenimus. Be to pažymėtina, kad žodis „krÅ«va“ lietuvių kalbos žodyno iÅ¡aiÅ¡kinamu kaip daugybės ir daugeto sinonimas, jis nėra žeminantis, o iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, esančių byloje matyti, kad susiraÅ¡inėjimų, teismų sprendimų bei kitų dokumentų yra daug, S. J.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo įraÅ¡yta ir iÅ¡braukta iÅ¡ socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡o tris kartus, todėl galima bÅ«tų teigti, kad pareiÅ¡kėja žinoma Kauno miesto savivaldybei seniai. Taip pat visiÅ¡kai nesuprantamas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad jÄ Ä¯Å¾eidė, jog ji buvo įvardinta kaip Kauno miesto savivaldybės klientė. Pažymėtina, kad ir Å¡iuo metu Kauno miesto savivaldybėje yra Klientų aptarnavimo skyrius, kuris priima visus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus, juos registruoja nagrinėja arba nukreipia nagrinėti kitiems savivaldybės padaliniams, todėl sÄ voka „Kauno miesto savivaldybės klientas“ yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir pagrįstai vartojama, suprantama tiesiogiai ir tikrai neturi jokio neigiamo, ar galinčio žeminti pareiÅ¡kėjÄ atspalvio.

Be to iÅ¡ byloje esančių praÅ¡ymų, kuriais pareiÅ¡kėjos atstovas kreipėsi į atsakovÄ , matyti, kad S. J. vadinama kliente, todėl visiÅ¡kai nesuprantama situacija, kai S. J. įsižeidžia, kad jÄ K. K. pavadina kliente, o kai advokatas vadina kliente, tai nieko įžeidžiančio ar užgaulaus nejaučia. Teismas taip pat pažymi, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Tačiau to paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslas yra nustatyti visiÅ¡kÄ imunitetÄ nuo garbės ir orumo klausimų teisminio nagrinėjimo asmenims, kurie teikia duomenis teismo procese. Teismo procesas turi bÅ«ti suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas ir tai apima teismo posėdžiuose sakomas kalbas bei byloje teikiamus raÅ¡ytinius pasisakymus.

Å ios normos taisyklės taikomos teismo proceso dalyviams. CK 2.24 str. 9 d. nuostatos teisės teorijoje vertinamos kaip absoliutaus imuniteto atvejis, nes nėra siejamas su jokiomis sÄ lygomis. Pažymėtina, kad tai nereiÅ¡kia, jog kito asmens teises pažeidžiančiam asmeniui atsakomybė visiÅ¡kai netaikoma. Ji gali bÅ«ti taikoma tame procese, kuriame procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujama. Jei piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis teismo posėdžio metu ar pažeidžiama teismo posėdžio tvarka, tai taikomos CPK numatytos nuobaudos (LAT 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2003).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovai minėtų teisminių procesų metu elgėsi teisėtai, savo pasisakymais pareiÅ¡kėjos orumo ar garbės nepažemino, be to už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas teismo proceso dalyviai neatsako (CK 2.24 str. 9 d.), todėl nesant bÅ«tinųjų sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos) vieÅ¡ajai atsakomybei kilti, pripažintina jog nagrinėjamu atveju atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, dėl ko pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo veiksmų kildinamÄ 3000 Eur neturtinę žalÄ , nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens K. K. atstovė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. K. K. atstovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas ji gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį (ABTÄ® redakcija galiojusi iki 2018-12-28).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos S. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė