2021-05-12 Nr. AB-10260-3-61-3-03508-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-495-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03508-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, kurį mažino baldai, o skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, neturi būti įskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kamerose nebuvo užtikrinamas apšvietimas, langai nešvarūs, o jų nuvalyti negalėjo dėl įrengtų grotų. Gyvenamosiose kamerose nebuvo šilto vandens, o galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu suteikiama vieną kartą per savaitę 15 minučių. Kamerose buvo šalta.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Be to, gyvenamoji patalpa turi būti priskiriama prie maitinimo patalpos, kadangi šioje patalpoje tiekiamas maistas ir asmenys joje valgo. Pareigūnų elgesys nebuvo tinkamas. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 8 d. Priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

6. Atsakovas nurodė, kad sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tačiau karšto vandens tiekimas į kameras teisės aktuose nenumatytas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus kameras Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė.

7. Atsakovas paaiškino, kad lova užima apie 1,33 kv. m, stalas – apie 0,3 kv. m, taburetė – apie 0,07 kv. m, sanitarinio mazgo su klozetu patalpa užima apie 0,56 kv. m. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Grotos apsaugo suimtuosius (nuteistuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Pareiškėjas į įstaigos administraciją ginčo laikotarpiu nesikreipė.

8. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose yra įrengtos pertvaros.

9. Atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrino Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai buvo įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas skundą grindžia samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. K. skundo dalį, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 75 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: Nr. 111, kurios plotas yra 7,45 kv. m, kameroje buvo laikomas vienas; kameroje Nr. 275, kurios plotas – 7,85 kv. m, kameroje buvo laikomi du asmenys; kameroje Nr. 141, kurios plotas – 8,02 kv. m ploto, kameroje buvo laikomi 1–2 asmenys; kameroje Nr. 319, kurios plotas – 7,78 kv. m, kameroje buvo 2 asmenys. Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas – 0,56 kv. m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,89 kv. m iki 8,02 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,61 kv. m iki 7,46 kv. m. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir nebuvo pažeistos nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad kamerų plotą mažino baldai ir sanitarinis mazgas, nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nenumato, kad į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentavo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas. Teismas nurodė, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nurodė, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų, ji nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

15. Teismas, remdamasis Vilniaus PN nurodytais argumentais, nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdė sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, nurodytas sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba atskiromis kabinomis su durimis, tačiau byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo įrengtos sanitarinio mazgo kabinos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. pusę paros, 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 12 d., iš viso 2,5 parų, kamerose buvo laikomas vienas. Laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 26 d. pusę paros iki 2018 m. lapkričio 25 d., nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d., nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. sausio 8 d. pusę paros, iš viso 72 paras, pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje. Teismas vertino, kad pareiškėjui 72 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

16. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad kamerose nebuvo užtikrinamas apšvietimas ir temperatūra, kamerose buvo šalta, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 111, 141, 275, 319. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkte. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose buvo centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kamerose langai nešvarūs, o jų nuvalyti negalėjo dėl įrengtų grotų, pažymėjo, jog Vilniaus PN nurodė, kad tam, jog metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos, kurios apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl lango įrengimo atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto ir Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatytus reikalavimus, todėl nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

18. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kamerose nebuvo šilto vandens, pažymėjo, jog pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Įpareigojimas tiekti karštą vandenį į kameras nenustatytas.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su galimybe pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę 15 minučių, nustatė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu iki 15 minučių. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtinto Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal šio aprašo 5 punktą, gyvenamuosiuose korpusuose esančiomis dušo patalpomis suimtieji ir nuteistieji gali naudotis iki 15 minučių. Iš Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiko matyti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems pagal priežiūros postus ir kameras yra nustatytos dienos, kuriomis jie vedami į dušą. Taip pat į bylą pateikti Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikai nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 9 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. patvirtina, kad įstaigoje laikomi asmenys vedami pasinaudoti dušu kartą per savaitę atsižvelgiant į kameras bei postus, kuriuose jie yra laikomi. Teismas pažymėjo, kad skunde ir pats pareiškėjas nurodė, jog jam buvo suteikiama teisė kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti duše. Teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu.

20. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo maitinimu, nepripažino pagrįstais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

21. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl pareigūnų elgesio, teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė kada pareigūnų elgesys buvo netinkamas, kokie pareigūnai elgėsi netinkamai, nedetalizavo aplinkybių, koks elgesys, pareiškėjo nuomone, buvo netinkamas. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, nustatė, kad pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

22. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, garbės ir orumo pažeminimu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, nei įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas pabrėžė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 75 Eur, todėl neturtinei žalai atlyginti šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

III. 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Atsakovas, vadovaudamasis CK nustatytais žalos atlyginimo kriterijais, EŽTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą. Teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais nurodytais objektyviais kriterijais.

26. Atsakovas teigia, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

27. Atsakovas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, sprendžia, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių perėmėjas), priteistas 75 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus dėl jam neužtikrintų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjui 72 paras neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 75 Eur kompensaciją.

30. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad be teisėto pagrindo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjo teisės pažeidimo, dėl kurio konstatuota, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

33. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (72 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 75 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė