2019-07-25 Nr. AB-14775-3-61-3-03201-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1159-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03201-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 1T-31(1.12) „Dėl Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos R. V. atliekamų funkcijų darbui su įslaptinta informacija laikino apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymo 1 punktu buvo laikinai apribotos jos vykdomos funkcijos pagal pareiškėjos pareigybės aprašymą ir Inspekcijos direktoriaus vidaus teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos reglamentavimu, nesuteikiant galimybės dirbti, susipažinti su įslaptintais dokumentais, juos rengti ir pasirašyti, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su įslaptinta informacija, iki Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. IT-19 (1.12.) sudarytos komisijos atliekamo patikrinimo pabaigos ir sprendimo dėl patikrinimo priėmimo.

3. Pareiškėja teigė, kad Įsakymas priimtas be teisinio pagrindo, viršijant Inspekcijai suteiktus įgaliojimus, pažeidžiant jos teisę į tinkamą teisinę gynybą. Pareiškėjai Įsakymu yra apribota teisė dirbti su įslaptinta informacija. Įsakymo preambulėje nurodyti dokumentai nebuvo pateikti pareiškėjai, ji nežino, kokia įslaptinta informacija buvo prarasta ar neteisėtai atskleista, todėl negali pateikti paaiškinimų šiuo klausimu. Pareiškėja tvirtino, kad nėra pažeidusi darbą su įslaptinta informacija reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

4. Pareiškėja nurodė, kad iš Įsakymo preambulės matyti, jog pareiškėjai laikinai apribojamos funkcijos, susijusios su darbu su įslaptinta informacija, vykdant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 48 straipsnio 4 dalį bei Patikrinimo dėl galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2008 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 56-4, (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, tačiau, pareiškėjos teigimu, šie punktai, įpareigojantys paslapčių subjekto vadovą imtis visų reikiamų priemonių, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti, sumažinti grėsmes ar padarytą žalą, nedetalizuoja tokių priemonių rūšių.

5. Pareiškėjos teigimu, pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalį laikinai apriboti darbuotojo funkcijas, susijusias su darbu su įslaptinta informacija, negalima, nes Paslapčių įstatymas tokios galimybės atliekant patikrinimą pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 2 dalį nenumato. Tokia galimybė yra numatyta tik atliekamo papildomo tikrinimo metu Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalies pagrindu, tačiau toks papildomas patikrinimas Inspekcijoje nėra atliekamas.

6. Pareiškėja taip pat teigė, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 punkto reikalavimų ne tik dėl to, kad jame nenurodyta apskundimo tvarka ir terminas, bet ir dėl to, jog jis iš esmės nėra pagrįstas nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad dėl pareiškėjos veiksmų, susijusių su darbu su įslaptinta informacija, buvo pradėti du tarnybinio nusižengimo tyrimai: vienas iš jų yra baigtas, kitas – sustabdytas, persiuntus su tarnybiniu patikrinimu susijusią medžiagą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD) dėl sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjai priėmimo. Taip pat Inspekcijoje pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, kurio metu tiriami pareiškėjos veiksmai, susiję su jai patikėto įslaptinto dokumento praradimu.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo informuota apie jai patikėtą įslaptintą dokumentą, jo slaptumo žymą, rengėją ir kada jis buvo pareiškėjai išduotas, todėl pareiškėja klaidino teismą, skunde teigdama, kad jai nėra žinoma, kokia konkrečiai įslaptinta informacija, dėl kurios yra atliekamas tyrimas, galbūt buvo prarasta ar neteisėtai atskleista. Faktą, kad pareiškėja buvo informuota apie prarastą įslaptintą dokumentą, kuris lėmė skundžiamo Įsakymo priėmimą, patvirtina pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4R-312(4.13.)) „Dėl N. K.–M. veiksmų administruojant įslaptintą informaciją“. Pareiškėja su Įsakymu susipažino tą pačią dieną. Nei prieš susipažindama su Įsakymu, nei vėliau pareiškėja nekėlė klausimo dėl šio Įsakymo pagrįstumo. Be to, pareiškėja, būdama Inspekcijos valstybės tarnautoja, turėjo visas galimybes susipažinti su Įsakymo preambulėje nurodytais Inspekcijos vidaus dokumentais, tačiau sąmoningai to nedarė, nors apie teisę susipažinti su Inspekcijos priimtais vidaus dokumentais ar gauti jų kopijas pareiškėja žinojo.

10. Atsakovas teigė, kad Inspekcijai nesiėmus jokių priemonių būtų pažeistas Rekomendacijų 2 punktas, kuriuo paslapčių subjektas įpareigojamas nedelsiant imtis reikiamų priemonių užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti ar joms sumažinti. Inspekcijos direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1T-16(1.12.) (Inspekcijos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1T-19(1.12.) redakcija) sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), įvertinusi visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjos kaltė akivaizdi, ji padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. birželio 23 d. neperdavė apsauginės įsilaužimo signalizacijos apsaugai. Atsakovas pabrėžė, kad jis kreipėsi į VSD dėl papildomo tyrimo dėl pareiškėjos atlikimo, t. y. tokiu atveju papildomą tyrimą atliks VSD, o ne Inspekcija.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Inspekcijos direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1T-4(1.12.) pareiškėja iki 2014 m. gegužės 29 d. buvo paskirta atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje, nesant Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiosios specialistės B. J. Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos N. K.–M. 2017 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4R-229(4.13.) nurodyta, jog peržiūrėjus apsauginės įsilaužimo signalizacijos duomenų išklotinę matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. 13:36 val. vartotojas Nr. 20 išjungia apsauginę įsilaužimo signalizaciją atidarydamas patalpą ir iki 2017 m. liepos 5 d. apsauginė įsilaužimo signalizacija nebuvo perduota apsaugai. Pareiškėjos pasirašytu Inspekcijos 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. 2R-4384(4.24.), adresuotu uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“, prašoma 2017 m. liepos 11 d. panaikinti kodą Nr. 02, priskirtą R. V., ir suteikti jai 2017 m. birželio 16 d. suteiktą kodą Nr. 20. Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1T-27(1.12.) sudarytai komisijai atlikus įslaptintos informacijos inventorizaciją nustatyta, kad galbūt yra prarastas vienas įslaptintas dokumentas, žymimas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir įslaptintas dokumentas). Pagal Gautų įslaptintų dokumentų registro įrašus, įslaptintas dokumentas 2013 m. vasario 25 d. buvo išduotas pareiškėjai ir nebuvo grąžintas į patalpą, kurioje yra saugoma įslaptinta informacija. 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikus seifo, esančio pareiškėjos kabinete, inventorizaciją, jokių įslaptintų dokumentų nerasta. Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1T-29(1.12.) „Dėl Inspekcijos galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti patikrinimą dėl įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo.

13. Teismo vertinimu, negalima sutikti su pareiškėja, kad atsakovas viršijo savo įgaliojimus, nes iš sisteminės teisės aktų analizės aišku, jog paslapčių subjektas privalo nedelsdamas imtis reikiamų priemonių įslaptintos informacijos paieškai paslapčių subjekte vykdyti, tolesniam įslaptintos informacijos atskleidimui ar praradimui sustabdyti, užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti ar tokioms pasekmėms sumažinti, tuo atveju, jeigu yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija. Nors Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte nenurodyta, kokių konkrečių priemonių privalo imtis paslapčių subjektas, kai kyla įtarimas dėl prarastos arba neteisėtai atskleistos įslaptintos informacijos, tačiau suteikiama galimybė pačiam paslapčių subjekto vadovui kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, kokios priemonės reikalingos siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti ar tokioms pasekmėms sumažinti. Teismas sprendė, kad Inspekcija, pradėjusi tyrimą dėl pareiškėjai išduoto įslaptinto dokumento praradimo, ėmėsi tinkamos priemonės, t. y. iškilus abejonei dėl pareiškėjos, kuriai pagal pareigybės aprašyme numatytas funkcijas patikėta įslaptinta informacija, patikimumo, laikinai apribojo jos galimybę dirbti, susipažinti su įslaptintais dokumentais, juos rengti ir pasirašyti, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su įslaptinta informacija. Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalies 4 punktu, papildomą patikrinimą atlieka VSD paslapčių subjekto teikimu, t. y. Inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2R-6057(4.24.) kreipėsi į VSD dėl papildomo tyrimo dėl pareiškėjos atlikimo.

14. Teismas nurodė, kad nors Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau toks individualaus administracinio akto turinio trūkumas savaime neleidžia Įsakymo pripažinti visiškai neteisėtu. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju Įsakymo trūkumai būtų esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

15. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad priimant Įsakymą buvo pažeista jos teisė į tinkamą teisinę gynybą, teismas nustatė, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. įslaptintos informacijos inventorizacijos metu pareiškėja buvo informuota apie jai patikėtą įslaptintą dokumentą, jo slaptumo žymą, rengėją ir kada jis buvo pareiškėjai išduotas, todėl atmetė pareiškėjos teiginius, kad jai nebuvo žinoma, kokia konkrečiai įslaptinta informacija galbūt buvo prarasta ar neteisėtai atskleista. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėja buvo informuota apie prarastą įslaptintą dokumentą, patvirtina ir pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4R-312(4.13.)) „Dėl N. K.–M. veiksmų administruojant įslaptintą informaciją“, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja buvo informuota apie atliekamą įslaptintos informacijos inventorizaciją, kurios metu buvo reikalaujama įslaptinto dokumento. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėja žinojo apie jos teisę susipažinti su Inspekcijos priimtais vidaus dokumentais ar gauti jų kopijas, patvirtina jos atsakovui pateiktas 2017 m. rugsėjo 4 d. teikimas Nr. 4R-311(4.13.E) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, 2017 m. rugsėjo 13 d. raštas „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, 2017 m. rugsėjo 13 d. raštas „Dėl dokumento kopijos pateikimo“, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos teiginiai dėl nepateiktos informacijos deklaratyvūs ir atmestini. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai buvo tinkamai užtikrinta teisė žinoti ir teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, pareiškėja disponavo pakankama informacija, todėl jos teisė į gynybą nebuvo pažeista.

III. 16. Pareiškėja R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17. Pareiškėjos apeliacinis skundas, be skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas Inspekcijos kreipimąsi 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2R-6057(4.24.) į VSD dėl papildomo tyrimo atlikimo nepagrįstai vertino kaip VSD atliekamą pareiškėjos patikimumo vertinimą vadovaujantis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalies 4 punktu. Minėtas raštas nebuvo pridėtas prie atsakovo atsiliepimo į skundą, todėl jo turinys pareiškėjai nežinomas. Pareiškėja nurodo, jog VSD 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. 18-110 pareiškėjai nurodė, kad VSD 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 18-10013 informavo Inspekciją, jog neturi duomenų, kurių pagrindu būtų tikslinga atlikti papildomą pareiškėjos kandidatūros tikrinimą nesibaigus jos turimo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminui. VSD taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 2R-5603(4.24) gavo informaciją iš Inspekcijos apie prarastą įslaptintą dokumentą, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nustatė, kad šio dokumento įslaptinimo terminas baigėsi 2017 m. vasario 23 d., šis dokumentas jo praradimo momentu nebuvo įslaptintas, todėl VSD priėmė sprendimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nesant pažeidimo požymių, t. y. VSD jokio patikrinimo dėl pareiškėjos vadovaujantis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 4 punktu neatlieka.

17.2. Laikinai apriboti darbuotojo funkcijas, susijusias su darbu su įslaptinta informacija, galima tik Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalies (apeliaciniame skunde nurodomas 8 punktas) pagrindu pradėjus papildomą tikrinimą, o ne atliekant tyrimą Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas supainiojo šiuos du tyrimus, neskirdamas skirtingų šių tyrimų pagrindų, tikslų, terminų ir priemonių, kurios gali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 11-29(1.12) sudarytos komisijos tikslas nebuvo pareiškėjos patikimumo vertinimas, todėl Įsakymu pritaikyta priemonė Paslapčių įstatymo 48 straipsnio ir Rekomendacijų 2 punkto pagrindu yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalį.

17.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad patalpoje, kurioje saugoma įslaptinta informacija, kurį laiką nebuvo įjungta apsauginė signalizacija, bei kad nerastas vienas įslaptintas dokumentas, tačiau atsakovas nenustatė konkrečių faktinių duomenų dėl įslaptinto dokumento dingimo aplinkybių, t. y. kas dėl to kaltas ir ar tikrai tas dokumentas yra slaptas. Tyrimas, kurio tikslas yra nustatyti asmenis, kurių veiksmai galėjo lemti ar turėti įtakos įslaptintos informacijos praradimui ar neteisėtam atskleidimui, buvo baigtas 2017 m. lapkričio 20 d., šio tyrimo išvados pagrindu 2017 m. gruodžio 19 d. priimtas įsakymas Nr. 1P-105 (4.2.) apskųstas teismui. Nagrinėjamu atveju atsakovas galėjo imtis tik organizacinių, techninių ar kitų priemonių, kuriomis būtų sustiprinta įslaptintos informacijos apsauga įstaigoje ir užkirstas kelias įslaptintos informacijos praradimui ar neteisėtam atskleidimui. Paaiškėjus, kad patalpos, kuriose saugoma įslaptinta informacija, galbūt buvo netinkamai saugomos, buvo imtasi tokių priemonių, t. y. nutarta pakeisti spynas.

18. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsiliepime į skundą nurodytais motyvais, akcentuojama:

19.1. Tuo metu, kai buvo priimtas Įsakymas, buvo pradėti du tarnybinio nusižengimo tyrimai, vienas iš jų buvo baigtas, kitas – sustabdytas, persiuntus su tarnybiniu patikrinimu susijusią medžiagą VSD sprendimui dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjai priėmimo, taip pat Inspekcijoje buvo pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, kurio metu buvo tiriami pareiškėjos veiksmai, susiję su jai patikėto įslaptinto dokumento praradimu. Inspekcija ėmėsi tinkamų priemonių, nurodytų Įsakymo 1 punkte. VSD 2018 m. sausio 5 d. raštas Nr. 18-110 neturi jokios teisinės reikšmės vertinant, ar Įsakymas priimtas teisėtai, nes Įsakymo priėmimo metu VSD atsakymai (VSD 2017 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 18-7706, 2017 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 18-9453, 2017 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 18-10013) dar nebuvo gauti. Be to, Įsakymo 3 punktu atsakingas asmuo buvo įpareigotas nedelsiant organizuoti papildomą pareiškėjos patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo.

19.2. Faktas, kad pareiškėja patalpoje, kurioje saugoma įslaptinta informacija, 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. birželio 23 d. neįjungė signalizacijos, buvo nustatytas 2017 m. liepos 5 d., viešieji pirkimai dėl durų ir seifų spynų keitimo įvykdyti nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Aplinkybė, kad įslaptintas dokumentas yra prarastas, buvo nustatyta 2017 m. rugsėjo 4 d., tai lėmė šiuos Inspekcijos veiksmus: 1) Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1T-29(1.12.) Inspekcijos įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisija įpareigota pradėti tyrimą dėl įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį; 2) priimtas Įsakymas.

19.3. VSD 2017 m. gruodžio 14 d. atsakymą Nr. 18-10013 į Inspekcijos 2017 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 2R-6057(4.24.) atsakovas gavo 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. Inspekcija pateikė teismui tą informaciją, kurią buvo gavusi. VSD priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną nedraudė pradėti nei tyrimą dėl įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, nei pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos R. V. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 1T-31 (1.12) 1 punktą, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Byloje nustatyta, kad Įsakymo 1 punktu buvo laikinai apribotos pareiškėjos – direktoriaus pavaduotojos – vykdomos funkcijos pagal jos pareigybės aprašymą ir Inspekcijos direktoriaus vidaus teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos reglamentavimu, nesuteikiant galimybės dirbti, susipažinti, rengti ir pasirašyti įslaptintus dokumentus, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su įslaptinta informacija, iki Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. IT-19 (1.12.) sudarytos komisijos „Dėl Inspekcijos galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisijos sudarymo“ atliekamo patikrinimo pabaigos ir sprendimo dėl patikrinimo priėmimo.

22. Įsakymas priimtas vadovaujantis Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi (Įsakyme nurodytas 1 punktas), nustatančiu, jog jeigu kyla įtarimų ar paaiškėja, kad įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, paslapčių subjekto vadovo pavedimu atliekamas tyrimas, apie įtariamą ar paaiškėjusį įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą pranešama įslaptintos informacijos rengėjui, o jeigu įtariama ar paaiškėja, kad prarasta ar neteisėtai atskleista Lietuvos Respublikai perduota užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, – ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Įsakyme nurodyti Rekomendacijų 2–4 punktai bei Taisyklės (nenurodytos konkrečios normos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad kilus įtarimams, jog yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija, paslapčių subjektas privalo nedelsdamas imtis reikiamų priemonių įslaptintos informacijos paieškai paslapčių subjekte vykdyti, tolesniam įslaptintos informacijos atskleidimui ar praradimui sustabdyti, užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui ar tokių pasekmių sumažinimui. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje (paaiškėjus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimams, kurie gali lemti ar lėmė įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, paslapčių subjekto vadovas privalo imtis visų reikiamų priemonių, siekdamas užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui, sumažinti galimas grėsmes ar padarytą žalą). Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nušalino pareiškėją nuo dalies jos vykdomų pareigų, uždrausdamas jai (pareiškėjai) dirbti, susipažinti, rengti ir pasirašyti įslaptintus dokumentus, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su įslaptinta informacija.

23. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalį ir Rekomendacijų 2 punktą reikiamos priemonės, kurių paslapčių subjektas turi imtis, turėtų būti organizacinės, techninės ar kt. priemonės, kuriomis būtų sustiprinama įslaptintos informacijos apsauga įstaigoje ir užkirstas kelias įslaptintos informacijos praradimui ar neteisėtam atskleidimui, o apriboti darbuotojo darbines funkcijas darbui su įslaptinta informacija, nėra galima. Pareiškėjos teigimu, apriboti darbuotojo darbines funkcijas galima tik pagal Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, kai atliekamas papildomas patikrinimas, o atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad vykdomas patikrinimas pagal Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, todėl pareiškėjai apribota darbinių funkcijų dalis, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėja taip pat buvo nurodžiusi aplinkybes apie tai, kad ji nebuvo informuota, kokia konkrečiai įslaptinta informacija galbūt buvo prarasta ar neteisėtai atskleista, dėl kurios yra atliekamas tyrimas.

24. Primintina, kad Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis nustato, jog asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kokios institucijos atlieka asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimą, tarp jų yra ir VSD.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentų nepripažino pagrįstais ir nustatė, kad atsakovas teisėtai taikė minėtą priemonę, nes ją taikyti buvo galima pagal Paslapčių įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodė Paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas, o nagrinėjamoje situacijoje atsakovui kilo abejonė dėl įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, todėl tyrimo metu tiriami pareiškėjos veiksmai, susiję su jai patikėto įslaptinto dokumento praradimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2R-6057(4.24.) kreipėsi į VSD dėl papildomo tyrimo dėl pareiškėjos atlikimo.

26. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jos skundas dėl jame nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkintas. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė VSD 2018 m. sausio 5 d. raštą Nr. 18-110, kuriame nurodyta, kad įslaptinto dokumento, apie kurio dingimą buvo pranešta, įslaptinimo terminas baigėsi 2017 m. vasario 23 d., t. y. dokumento praradimo metu jis nebuvo įslaptintas, o 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 18-10013 atsakovas buvo informuotas, kad neturi duomenų, kurių pagrindu vadovaujantis Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi būtų tikslinga atlikti pareiškėjos kandidatūros patikrinimą nepasibaigus turimo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminui (iki 2020 m. kovo 13 d.). Iš atsakovo pateiktų VSD 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 18-7706, 2017 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 18-9453 ir 2017 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. 18-10013 matyti, kad atsakovui buvo nurodyta, jog dokumentas nebuvo slaptas, atsakovo nurodyta pareiškėjos veikla negali būti vertinama kaip galėjusi sukelti ar sukėlusi grėsmę įslaptintos informacijos saugumui.

27. Iš bylos šalių pateiktų VSD raštų darytina išvada, kad pagal Paslapčių įstatymą kompetentinga institucija spręsti dėl asmens patikimumo ir jo specialiosios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo dėl šioje byloje atsakovo nurodomų pareiškėjos veiksmų (neveikimo) nesuabejojo pareiškėjos patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad atsakovas Įsakyme nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių apribojo visas pareiškėjos vykdomas funkcijas pagal jos pareigybės aprašymą ir Inspekcijos direktoriaus vidaus teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos reglamentavimu, nesuteikiant galimybės dirbti, susipažinti, rengti ir pasirašyti įslaptintus dokumentus, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad Įsakymas yra susijęs ne tik su pareiškėjos vykdomų funkcijų apribojimu, bet ir duotais pavedimais Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjai N. K.-M. (Įsakymo 2–5 punktai).

29. Iš Įsakymo 1 punkto išdėstymo galima daryti išvadą, kad pareiškėjos vykdomos funkcijos apribotos tik dėl Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1T-29(1.12.) „Dėl Inspekcijos galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisijos sudarymo“, kuriuo buvo sudaryta Inspekcijos galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisija, kuriai pavedama atlikti patikrinimą dėl galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo bei nustatyti, ar įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista, taip pat nustatyti įslaptintos informacijos galimo praradimo ar neteisėto atskleidimo aplinkybes. Iš šio įsakymo turinio matyti, kad jis nėra susietas su konkrečiais pareiškėjos veiksmais (neveikimu), dėl kurių galėjo būti ar buvo prarasta įslaptinta informacija ar neteisėtai atskleista.

30. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovas, iš dalies nušalindamas pareiškėją nuo pareigų vykdymo ir uždrausdamas apskritai pareiškėjai dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, t. y. apribodamas pareiškėjos specialiąją teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad ši jo taikoma priemonė yra būtent reikalinga dingusio įslaptinto dokumento paieškai užtikrinti, kad nebūtų atskleista įslaptinta informacija, buvusi šiame dokumente, užkirstas kelias neigiamom pasekmėms kilti. Taip pat akcentuotina ir tai, kad byloje yra pateikti įrodymai (žr. VSD informaciją), jog dokumentas, dėl kurio dingimo buvo pradėtas tyrimas, nebuvo įslaptintas (įslaptinimo terminas baigėsi 2017 m. vasario 23 d.), VSD nepradėjo patikrinimo, t. y. nesuabejojo pareiškėjos patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, byloje nėra pateikti įrodymai, kad buvo neteisėtai atskleista įslaptinta informacija, kad dėl atsakovo nurodyto dokumento dingimo yra kalta pareiškėja.

31. Vertinant atsakovo Įsakymo 1 punktą teisiniu aspektu akcentuotina, kad nei Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje, nei Rekomendacijų 2 punkte nėra nustatyta teisė paslapčių subjektui uždrausti valstybės tarnautojui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir dėl to apriboti funkcijų vykdymą, t. y. iš dalies nušalinti nuo pareigų vykdymo, pradėjus tyrimą, kai kyla įtarimų ar paaiškėja, kad įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista. Paslapčių subjektas uždraudžia darbuotojui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir sprendžia, ar asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali ar negali atlikti pavestas funkcijas, nesinaudodamas įslaptinta informacija, kai atliekamas asmens papildomas tikrinimas, nepasibaigus Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, kai gauta duomenų, kad galėjo atsirasti Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (Paslapčių įstatymo 17 str. 8 d.). Taip pat ir atsakovo akcentuojamoje Paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta tokia teisė paslapčių subjekto vadovui.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia (be kita ko) jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras. Įgyvendindamas šią diskreciją įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo. Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų įstatymo įgaliotai valstybės institucijai konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nepatikimumą (ar nelojalumą Lietuvos valstybei) remiantis tik mažareikšmėmis aplinkybėmis. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali numatyti tokių įslaptintos informacijos apsaugos priemonių, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams. Akcentuotina, kad šiame nutarime yra nurodyta, jog išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas patvirtina specialiąją teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas; 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas; 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

34. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, pateiktų 2011 m. liepos 7 d. nutarime, matyti, kad vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, ir kartu esančio paslapčių subjekto vadovu įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, atvejai, kai siekiama užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, turi būti nustatyti įstatyme.

35. Nagrinėjamu atveju yra aktuali ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017 m. rugsėjo 5 d.) 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kuri nustatė, kad valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. Valstybės tarnybos įstatyme nebuvo nustatyta teisė vadovui, turinčiam teisę skirti asmenį į pareigas, apriboti darbuotojui suteiktą specialiąją teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir iš dalies nušalinti darbuotoją nuo pareigų dėl to, kad pradėtas tyrimas pagal Paslapčių įstatymo 48 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, toks asmens teisių apribojimas pagal įstatymą yra galimas, kai yra atliekamas darbuotojo pakartotinis tikrinimas dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.

36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinusi bylos šalių pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, neturi faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Įsakymo 1 punktas yra teisėtas. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 1T-31(1.12) „Dėl Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos R. V. atliekamų funkcijų darbui su įslaptinta informacija laikino apribojimo“ 1 punktą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė