2017-05-31 Nr. AB-11418-3-63-3-02301-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-994-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02301-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 7.6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono,

teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei M. M. dėl piniginės socialinės pašalpos permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės M. M. 150,10 Eur piniginės socialinės paramos permoką. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir atsižvelgiant į atsakovės 2010 m. spalio 7 d. prašymą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. jai buvo paskirta ir mokama 150,10 Eur dydžio socialinė pašalpa. Nurodė, jog Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą.

Pareiškėjas teigė, jog atsakovė per mėnesį nepranešė apie įsidarbinimą nuo 2010 m. spalio 15 d. ir apie paskirtą senatvės pensiją nuo 2010 m. rugsėjo 26 d., kuri išmokėta 2010 m. lapkričio mėnesį, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. jai susidarė 150,10 Eur socialinės pašalpos permoka. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. SP1-750 atsakovei buvo pasiūlyta permoką grąžinti iki 2011 m. birželio 1 d. Nurodė, jog atsakovė į 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. spalio 8 d. priminimus nereagavo ir piniginės socialinės permokos negrąžino.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuota pasirašytinai 2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu, kuris atidėtas atsakovei prašant ir sudarant galimybę išsiaiškinti su pareiškėja dėl permokos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino pilnai, priteisė iš atsakovės M. M., pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 150,10 Eur piniginės socialinės paramos permoką už 2010 m. spalio 1 d. – 2010 m. gruodžio 1 d.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės M. M. 150,10 Eur piniginės socialinės paramos permoką pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad atsakovė 2010 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą paskirti jai nuo 2010 m. spalio 1 d. socialinę pašalpą. Prašyme nurodė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba. Atsakovei Socialinės paramos skyriaus 2010 m. spalio 15 d. sprendimu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa, ją išmokant kas mėnesį po 315,00 Lt (941,89 Eur).

Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo nustatė, jog atsakovė nuo 2010 m. spalio 15 d. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, o nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. jai buvo paskirta senatvės pensija. Duomenų, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pranešė apie savo materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, nenustatė. Teismas pasisakė, jog atsakovės įsidarbinimas lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu pasikeitė jos pajamos ir atsakovei per mėnesį nepranešus apie materialinės padėties pasikeitimą, ji turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. SP1-750 atsakovei pagrįstai buvo nurodyta grąžinti permokėtą 150,10 Eur socialinės pašalpos sumą iki 2011 m. birželio 1 d.

Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteisė 150,10 Eur piniginės socialinės paramos permoką iš atsakovės M. M..

III. Atsakovė su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos niekas neįspėjo dėl grąžintinos sumos, nors ji nuolat lankydavosi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamente, todėl mano, kad ją bent žodžiu turėjo įspėti. Paaiškina, kad sunkiai sega, gaunamos pensijos užtenka tik vaistams, vitaminams.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė M. M. buvo pasirašytinai supažindinta su paramą gaunančio asmens pareigomis, tačiau jų neįvykdė ir per mėnesį laiko nepranešė apie savo materialinės padėties pasikeitimą. Abejotinais vertina apeliantės motyvus, jog ji negavo jokių priminimo laiškų ir telefono skambučių dėl grąžintinos sumos. Pažymi, kad apeliantei ne vieną kartą buvo siųsti priminimo laiškai dėl susidariusios permokos. Laiškai buvo siųsti jos nurodytu adresu Naikupės g. 17A-61, Klaipėda. Atkreipia dėmesį, kad teikiant apeliacinį skundą apeliantė nurodė tą patį adresą, kitų duomenų apie apeliantės pasikeitusią gyvenamąją vietą nėra. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė patvirtino, kad apie permokos susidarymą sužinojo 2015 m. spalio 8 d. Parašymas teismui dėl socialinės pašalpos permokos priteisimo pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 mėnesiui, tačiau apeliantė per šį laikotarpį jokių veiksmų (dėl permokos grąžinimo dalimis, arba dėl sprendimo, kuriuo buvo nustatyta permoka, apskundimo), nesiėmė. Pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir teisinių motyvų kodėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimas turėtų būti panaikintas. Teigia, kad teismas tinkamai įvertinos tiek procesines, tiek materialines teisės normas ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės M. M. 150,10 Eur piniginės socialinės paramos permoką pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas (ABTĮ 136 str.), remiantis byloje esančia medžiaga, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iškeltus ginčijamus klausimus, jame nurodytus įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo ar jo neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta piniginės socialinės paramos rūšis – socialinė pašalpa, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 7 straipsnyje (aktuali suvestinė akto redakcija nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.).

Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog jei dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį bent vienas šeimos narys arba vienas gyvenantis asmuo įsidarbina ar atsiranda kitas pajamų šaltinis, įskaitant vienkartines, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtas mėnesines išmokas, piniginė socialinė parama šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui pagal to mėnesio pajamas.

Įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (1 dalies 2 punktas). Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2010 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą paskirti jai nuo 2010 m. spalio 1 d. socialinę pašalpą. Prašyme nurodė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba. Atsakovei socialinės paramos skyriaus 2010 m. spalio 15 d. sprendimu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa, ją išmokant kas mėnesį po 315,00 Lt (91,89 Eur). Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. SP1-750 buvo nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo permokėta socialinė pašalpa ir atsakovei buvo pasiūlyta grąžinti permokėtą 150,10 Eur (518,27 Lt) socialinės pašalpos sumą iki 2011 m. birželio 1 d. Atsakovei jos gyvenamuoju adresu buvo siųstas socialinės paramos skyriaus 2011 m. kovo 8 d. raštas Nr. (23.45.)-SP13-1527, kuriuo ji buvo informuota, kad jai nustatyta 150,10 Eur (518,27 Lt) permokėta socialinės pašalpos suma, kadangi ji nepranešė, kad ji nebeatitinka sąlygų, kurioms esant nepasiturintys gyventojai turi teisę į piniginę socialinę paramą. Socialinės paramos skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-6751 ir 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-7999 atsakovę pakartotinai informavo, jog ji dar negrąžinusi permokėtos 150,10 Eur socialinės pašalpos sumos bei pasiūlė jam grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. SP1-750 atsakovei pagrįstai buvo nurodyta grąžinti permokėtą 150,10 Eur socialinės pašalpos sumą iki 2011 m. birželio 1 d., kadangi atsakovė teikdama dokumentus Socialinės paramos skyriui nepranešė jog nuo 2010 m. spalio 15 d. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, o nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. jai buvo paskirta senatvės pensija, tokiu atveju pareiškėja neatitiko sąlygų įtvirtintų Įstatymo 7 straipsnyje, kuomet yra suteikiama asmeniui socialinė pašalpa, dėl ko pareiškėja gavo nepagrįstai 150,10 Eur pašalpos, kurią vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi turi grąžinti.

Kadangi atsakovė į Savivaldybės administracijos priminimus nereagavo ir dėl jos kaltės susidariusi permoka nėra grąžinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkintino ir iš atsakovės priteisė 150,10 Eur piniginės socialinės paramos permokos.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo kolegija

n u t a r i a

Atsakovės M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas