92169d5a-ebe3-4957-b728-bbad56d3475e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-478/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16480-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25; 2.4.6.1; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam A.

V., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Donato Ramanausko (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Konfiskuota transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) IÅ¡aiÅ¡kinta A. V., kad paskirtÄ jÄ baudÄ jis turi sumokėti per 20 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 21 d. 18.33 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančiÄ transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0190, kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iÅ¡kvėptame ore, nustatyta 1,89 (įvertinus 1,7% paklaidÄ ) – 1,86 promilių girtumas, t. y. jis vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas A. V. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė dėl pareikÅ¡to kaltinimo pilnai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai.

3. Nuteistojo advokatas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį ir A. V. iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde teigiama, kad atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį galima tik nustačius, kad asmuo vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tikslios alkoholio koncentracijos nustatymas yra esminė nusikalstamos veikos sudėties dalis. Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju į bylÄ pateikti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, kad jo ginamasis 2019 m. balandžio 21 d. 18:33 val. bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatyta 1,86 promilių neblaivumas, vairavo automobilį, nes jo neblaivumo laipsnis, buvęs įvykio metu, grindžiama tik prielaidomis. 3.2.Apeliantas teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje nurodytas klaidingas įvykio laikas, nes pirmÄ kartÄ apie įvykį bendrajam pagalbos centrui buvo praneÅ¡ta ne 2019-04-21 18:33 val., o 18:20 val. (2019-07-08 apžiÅ«ros protokolas), todėl turi bÅ«ti laikoma, kad įvykis įvyko ne vėliau nei 18:20 val.

Be to, prieÅ¡ingai nei nuosprendyje nurodė teismas, nuteistojo blaivumas pirmÄ kartÄ buvo tikrinamas praėjus ne 40 minučių nuo automobilio vairavimo, o praėjus ne mažiau nei valandai, o antrÄ kartÄ jo blaivumas buvo tikrinamas po beveik pusantros valandos (01:18 val.). Apelianto vertinimu, esant tokiam dideliam laiko tarpui nuo įvykio iki pirmojo blaivumo patikrinimo (vienai valandai), nėra jokio pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A. V. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai alkoholio koncentracija jo organizme buvo daugiau kaip 1,51 promilės. Pasak teismo, jo ginamojo neblaivumas įvykio metu buvo 1,89 (įvertinus 1,7 proc. paklaidÄ ) – 1.86 promilių, tačiau lygiai taip pat jo neblaivumas galėjo bÅ«ti ir mažesnis nei 1,51 promilės (pvz., 1,50 promilės), o per ne mažiau nei vienÄ valandÄ (iki pirmo neblaivumo patikrinimo) jam po automobilio vairavimo vartojant alkoholį, neblaivumo lygis neabejotinai didėjo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo neblaivumo lygis, užtraukiantis jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra virÅ¡ytas nežymiai (0,35 promilės), kas taip pat sudaro realų pagrindÄ manyti, kad A. V. iki pirmojo blaivumo tikrinimo suvartojo nemaÅ¾Ä kiekį alkoholio, dėl kurio jo neblaivumas padidėjo. 3.3.Apelianto vertinimu, liudytojų parodymai, kad A. V., vairuodamas automobilį, buvo akivaizdžiai neblaivus, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jo neblaivumas įvykio metu buvo daugiau kaip 1,51 promilės, nes akivaizdu, kad liudytojų parodymais neįmanoma nustatyti konkretaus neblaivumo laipsnio, nes jie gali tik nupasakoti savo subjektyvia nuomone pagrįstas bendro pobÅ«džio aplinkybes.

Net ir tuo atveju, jeigu liudytojų parodymai būtų vertinami kompleksiškai su alkoholio kiekio matuokliu nuteistajam nustatytu neblaivumu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. V. neblaivumas įvykio metu buvo lygiai toks pat, kaip nustatytas po vienos valandos (pirmas neblaivumo tikrinimas) ar beveik po pusantros valandos (antras neblaivumo tikrinimas). Skundo autoriaus teigimu, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir kilusias abejones bei vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad jo ginamasis A.

V. 2019 m. balandžio 21 d. 18:33 val. būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1.86 promilių neblaivumas, vairavo automobilį. Dėl minėtų priežasčių pirmos instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ , prašė tenkinti jį nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo A. V. advokato Donato Ramanausko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme tiesiogiai iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino A. V. kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo veiksmai vairavus transporto priemonę jam esant neblaiviam, kai nustatyta alkoholio koncentracija virÅ¡ija 1,51 promilę, įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai pritaikyti tinkamai.

8. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. A. V. jam nustatyto apsvaigimo laipsnio neneigė, tačiau, nepripažindamas savo kaltės, tvirtino, kad prieÅ¡ vairuodamas automobilį jis iÅ¡gėrė 2 – 3 stikliukus degtinės, dėl ko eismo įvykio metu jo alkoholio koncentracija organizme negalėjo bÅ«ti daugiau kaip 1,51 promilės. Kaltinamasis A. V. nurodė, kad po Å¡io įvykio grįžęs į kambarį vartojo daugiau alkoholio, dėl ko ir pripÅ«tė į alkotesterį tokį kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, Å¡iÄ nuteistojo versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir neatitinkančiÄ byloje esančių įrodymų visumos.

Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad nors tiesioginių nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvo surinkta, t. y. jo neblaivumas buvo nustatinėjamas ne tuoj pat po automobilio vairavimo, o praėjus kuriam laikui, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visų netiesioginių bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas iÅ¡analizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos gretino tarpusavyje ir vienus su kitais, taip pat ir su bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, sujungė visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir padarė tikslias ir apibendrinančias iÅ¡vadas, kuriomis abejoti aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.

10. Å iuo atveju nuteistajam A. V. 2019 m. balandžio 21 d. 19.19 val. alkotesteriu nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, praėjus 19 minučių, t. y. 19.38 val., jam alkotesteriu nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Taigi, nuteistojo neblaivumas tiek pirmojo, tiek pakartotinio patikrinimo metu virÅ¡ijo 1,51 promiles. Pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertai A. J. ir R. L., įvertinę pateiktus duomenis, nurodė, kad apskaičiuoti tiksliÄ A. V. alkoholio koncentracijÄ jo organizme veikos padarymo metu nėra galimybės, nes alkoholio koncentracijos žmogaus organizme apskaičiavimas nurodytu laiku gali bÅ«ti teisingas tik praėjus ne mažiau kaip dviem valandoms po suvartoto alkoholio, o Å¡iuo atveju tokios sÄ lygos nėra.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡ia iÅ¡vada, ekspertų pateikta alkoholio apskaičiavimo žmogaus organizme nustatytu laiku formule nesivadovavo. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nors ekspertai dėl informacijos stokos ir negalėjo atsakyti į klausimÄ , kokia alkoholio koncentracija buvo tiriamojo asmens kraujyje konkrečiu laiku, tačiau jų iÅ¡dėstytos iÅ¡vados apie tai, jog 19.19 val. nustatytas 2.00 promilių girtumas, o praėjus 20 minučių, nustatytas 1.89 promilės, reiÅ¡kia, kad vyko eliminacija, alkoholis iÅ¡siskyrė iÅ¡ organizmo, alkoholis, kuris buvo suvartotas iki 19.19 val., visas jau buvo pasisavintas organizmo ir vyko jo Å¡alinimas, vertinant jas su kitais bylos įrodymais, taip pat patvirtina, jog automobilio vairavimo metu A.

V. neblaivumas buvo ne mažesnis nei jam nustatyta antrÄ kartÄ patikrinus alkotesteriu.

11. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog liudytojų parodymai apie A. V. akivaizdų neblaivumÄ grįsti jų subjektyvia nuomone, kas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jo neblaivumas įvykio metu buvo daugiau kaip 1,51 promilės. Byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo vertinami sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmetė, o kitais grindė savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip vyras sėdasi už automobilio vairo, o moteris sėda Å¡alia, asmenys yra neblaivÅ«s. Jie svirduliavo, rėkavo. Ji matė, kaip vairuotojas važiavo atbulas, bandė sukti į gatvę, bet nepavyko, nes automobilis užsikabino ant bordiÅ«ro. Tada ji nubėgo pakviesti savo vyrÄ , kuris iÅ¡ vairuotojo atėmė raktelius. Liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė , kad matė, kaip du neblaivÅ«s asmenys lipo į automobilį ir ruoÅ¡iasi iÅ¡važiuoti, jie svirduliavo.

Po įvykio ji paskambino į policijÄ . Liudytojas I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė automobilį, stovintį ant bordiÅ«ro. Jį vairavęs asmuo vaikščiojo aplink automobilį, jis atrodė neblaivus, svirduliavo, buvo agresyvus. O. P. jam pasakė, kad paėmė iÅ¡ to asmens raktelius. Ä® jų namus buvo atėję kelis asmenys praÅ¡yti atiduoti raktelius, automobilio vairuotojas kelis kartus buvo nuėjęs į namÄ ir grįžęs prie automobilio, nuo kurio liudytojas nebuvo atsitraukęs Liudytojais apklausti į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai D.

M. ir R. B. teisiamojo posėdžio metu davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kad atvykus į įvykio vietÄ , automobilyje vairuotojo nebuvo. Lauke stovėję asmenys paaiÅ¡kino situacijÄ , nurodė, kad pagalbos telefonu skambino jie, ir parodė namÄ , kuriame ir buvo rastas A. V.. Jis gulėjo lovoje, akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Name buvo ir daugiau asmenų, jie taip pat buvo neblaivÅ«s. Visi nuėjo į įvykio vietÄ , A. V. neneigė, kad vairavo automobilį.

Jie patikrino vairavusio asmens girtumÄ , pildė dokumentus. Kai R. B. paaiÅ¡kino atsakomybę, asmuo pradėjo griežtai ginčyti, kad jie jo nesustabdė, kad jį rado namuose, akcentavo, kad nieko nebus galima įrodyti.

12. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti įvykį mačiusių liudytojų J. P., O. P. ir I. P. bei policijos pareigÅ«nų parodymais, nes jie nepažinojo nuteistojo iki įvykio, neturėjo su juo jokių asmeninių santykių, dėl ko bÅ«tų suinteresuoti apkaltinti A. V., be to, jų parodymai bylos tyrimo metu buvo nuoseklÅ«s ir atitiko kitus bylos įrodymus. LogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad jei A. V. bÅ«tų vairavęs automobilį pavartojęs tik 2 ar 3 stikliukus degtinės, savo iÅ¡vaizda ir elgesiu nebÅ«tų atkreipęs paÅ¡alinių asmenų dėmesio, tačiau visi paminėti asmenys vieningai patvirtino, kad vyras, kuris vairavo automobilį, buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, dėl ko jie ėmėsi priemonių, kad jis nedalyvautų eisme – paėmė iÅ¡ jo automobilio užvedimo raktelius bei pranešė apie girtÄ vairuotojÄ bendrajam pagalbos centrui.

Kad situacija buvo grėsminga, patvirtina apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėti 5 garso įraÅ¡ai, atsiųsti iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, kuriais trys skirtingi asmenys: O. P., I. P. ir R. K. pranešė apie akivaizdžiai girtÄ vairuotojÄ ir jo sukeltÄ eismo įvykį. Pats nuteistasis patvirtino, kad kaimynų P. jis nepažinojo, tačiau tokių jų veiksmų savo atžvilgiu logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti negalėjo, o situacijÄ apibÅ«dino subjektyviais menamo pobÅ«džio vertinimais, teigdamas, jog gal jie patys buvo vartoję alkoholio, ar dėl avarinės situacijos jiems atrodė, kad jis yra neblaivus, kėlė versijÄ , jog jie iÅ¡ jo atėmė raktelius ir iÅ¡kvietė policijÄ dėl to, kad kaimynai, galbÅ«t, nesutaria su jo broliu, tačiau Å¡iuos jo samprotavimus paneigia ta aplinkybė, jog apie neblaivų vairuotojÄ pranešė ir visiÅ¡kai paÅ¡alinė vairuotoja R.

K.. Be to, Å¡iame kontekste pažymėtina, kad A. V. transporto priemones vairuoja daug metų, yra profesionalus vairuotojas, todėl tai, kad atlikdamas nesudėtingÄ manevrÄ , jis užvažiavo ant Å¡alikelės ir kliudė medį, tik pagilina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad jis vairavimo metu buvo akivaizdžiai neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iÄ loginę įrodymų grandinę sudarančios aplinkybės patvirtina, kad A. V. neblaivumas buvo nustatytas dėl iki automobilio vairavimo iÅ¡gerto alkoholio kiekio, o ne po to, kaip siekia įtikinti apeliantas.

13. Paties A. V. iÅ¡keltÄ versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes jo argumentai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai. Jis teigė, kad automobilį vairavo iÅ¡gėręs vos 2 ar 3 stikliukus degtinės, o daugiausia alkoholio vartojo jau po to, grįžęs atgal į kambarį. Kai iÅ¡gėręs jis atsigulė ir pradėjo snausti, tada jį pažadino policijos pareigÅ«nai, iÅ¡sivedė į kiemÄ , klausė, ar jis vairavo šį automobilį.

Jis prisipažino, kad vairavo, tada jį pasodino į policijos tarnybinį automobilį, tikrino neblaivumÄ . Jis įpÅ«tė į alkotesterį, po 20 minučių pÅ«tė į alkotesterį antrÄ kartÄ . Jis pasirašė dokumentus, kad nereikėtų važiuoti į policijos komisariatÄ . Nuo paskutinio iÅ¡gerto stikliuko iki alkotesterio patikrinimo praėjo labai nedaug laiko, apie 15 – 20 minučių. Tokias jo nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimÄ grįžus į kambarį, paneigė A. V. brolis A.

V., kuris parodė, kad prieÅ¡ įvykį jie visi buvo vartoję alkoholio. Po vairavimo A. V. grįžo į kambarį, jie gėrė alų, matė, kad brolis tikrai iÅ¡gėrė alaus stiklinę, nematė, kad bÅ«tų vartojęs stipriuosius gėrimus, po įvykio jo brolis alkoholio nevartojo. A. V. tik deklaratyviai nurodė, kad tokie brolio parodymai yra melagingi, nes jis (jo brolis) ne viskÄ atsimena. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. brolis turėtų motyvÄ jį apkalbėti ir pakenkti.

PrieÅ¡ingai, jis yra nuteistojo Å¡eimos narys, todėl turėtų jam padėti, o ne pakenkti. Netikėti A. V. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad kambaryje buvo tik keturi asmenys, dėl ko jis galėjo aiÅ¡kiai matyti, kokį alkoholį ir kiek jo vartojo brolis, grįžęs iÅ¡ kiemo atgal į butÄ . Be to, Å¡io liudytojo nurodytÄ aplinkybę patvirtina ir 2019 m. balandžio 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D.

M. tarnybinio praneÅ¡imo duomenys, kuriame pareigÅ«nė nurodė, jog radus A. V. gulintį lovoje su drabužiais, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, vyras sakė, kad gėrė alaus. Taigi, įvertinus aptartÄ , akivaizdu, kad A. V. savo parodymuose iÅ¡dėstė objektyvias faktines aplinkybes ir todėl nekyla abejonių dėl Å¡io liudytojo parodymų patikimumo.

14. Nuteistojo versijÄ dėl didelio alkoholio kiekio sunaudojimo jau po automobilio vairavimo, dėl ko jis ir galėjo pripÅ«sti nustatytas promiles, palaikė tik E. S., kuri yra A. V. sugyventinė. Å ios liudytojos parodymai apie tai, kad po įvykio jiems grįžus į kambarį, jie vartojo alkoholį dar apie 1 valandÄ , iÅ¡gėrė 0,7 litro degtinės, o A. V. kelis stikliukus iÅ¡gėrė be eilės ir paskui nuėjo miegoti, vertintini kaip siekimas padėti nuteistajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtino ne tik kiti liudytojai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga, be ir pats A.

V., kuris tokių aplinkybių savo paaiÅ¡kinimuose net nenurodė. Å ios liudytojos parodymais nėra pagrindo tikėti ir dėl to, jog Å¡i liudytoja teigė, kad A. V. vairuojant, ji buvo kieme, jis išėjo tik įvaryti automobilį į kiemÄ , kai tuo tarpu bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų J. P. ir O. P. parodymais nustatyta, kad į automobilį, prieÅ¡ tai atsisveikinę su kieme buvusiais asmenimis, su maiÅ¡eliais įsėdo du žmonės – vyras į vairuotojo vietÄ , o moteris sėdo Å¡alia, jie ruošėsi iÅ¡važiuoti.

15. Teisėjų kolegija taip pat vertina tai, kad nors formaliai eismo įvykis nebuvo konstatuotas, transporto priemonės ar kitas turtas nebuvo apgadintas, tačiau visi liudytojai, matę įvykį: R. K., J. P., O. P., I. P. nurodė, jog girtas vairuotojas užvažiavo ant Å¡aligatvio ir trenkėsi į medį, o liudytoja R. P. parodė, kad antrÄ Velykų dienÄ Ä¯vyko autoįvykis, automobilį vairavo neblaivus asmuo, vairuotojas nulaužė kelkraÅ¡tyje pasodintÄ liepaitę, kuriÄ sodino seniÅ«nija, buvo matyti, kad pažeistas liepaitės kamienas, seniÅ«nijai žala nėra padaryta, nes liepaitė kol kas nėra nudžiÅ«vusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio nėra argumentas, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra aiÅ¡kiai apibrėžta, jog asmeniui, kuris vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip pat užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal šį straipsnį.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. V. jau transporto priemonės vairavimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį pripažinti A. V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ 2811 straipsnio 1 dalyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su skundo argumentu, jog kaltinime nurodytas netikslus įvykio laikas – 2019 m. balandžio 21 d. 18.33 val., nes apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pirmÄ kartÄ buvo praneÅ¡ta 2019 m. balandžio 21 d. 18.20 val., kÄ neginčijamai patvirtina 2019 m. liepos 8 d. apžiÅ«ros protokolo duomenys, ir kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog A. V. vairavo automobilį ne vėliau, nei apie jį buvo praneÅ¡ta, t. y. iki 18.20 val. Å ios aplinkybės netikslumÄ apeliantas tiesiogiai sieja ir su netiksliai nustatytu nuteistojo blaivumo tikrinimo laiku, t. y. esant 20 minučių paklaidai, kas, apelianto įsitikinimu, neduoda pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

V. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad kaltinime nėra nurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas, nepaneigia aukščiau iÅ¡analizuotų įrodymų visetu nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir tai neturi esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl kaltinimas netikslintinas.

17. Ä®vertus aptartÄ , naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį nuteistojo A. V. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas