9214944c-dd1e-48ff-91ef-2fbdcdbbb2d9 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-47-676/2022 Proceso Nr. 2-06-3-00923-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) atstovui A.

M., atsakovų E. M., R. M. atstovui advokatui E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovams E. M., R. M., TOM BJORN ApS, dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (2021 m. gegužės 11 d.) praÅ¡o pripažinti automobilio „Škoda O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Bankroto administratorė tikrindama įmonės sandorius nustatė, kad 2009 m. spalio 29 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Škoda O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovė paskutinį apmokėjimÄ už automobilį atliko 2011 m. spalio 12 d., viso ieÅ¡kovė už automobilį sumokėjo 18 470,51 Eur (63 775,00 Lt).

Dar 2011 m. lapkričio 30 d. buvo mokamas draudimas už automobilį „Škoda O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės vardu automobilis VÄ® „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansÄ kaip įmonės turtas. UAB „Swedbank lizingas“ pateikė duomenis, jog už automobilį Å koda O. E.“ įmonė pilnai atsiskaitė, bei iÅ¡davė dokumentus dėl automobilio įregistravimo VÄ® „Regitra“ ieÅ¡kovės vardu, bet to įmonės vadovas E. M. automobilio neįregistravo įmonės vardu; automobilis buvo įregistruotas R.

M. vardu, jokių įmokų už automobilį ieÅ¡kovei iÅ¡ R. M. nebuvo mokėta. Atsakovai pasisavino šį automobilį už kurį pilnai sumokėjo ieÅ¡kovė lizingo bendrovei. Taip pat buvo nustatyta, jog 2003 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovė įsigijo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 19 583,71 Eur (67 618,64 Lt). 2011 m. gruodžio 27 d. PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros duomenimis ieÅ¡kovės vadovas E. M. automobilį „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė sutuoktinei R. M. už 0,29 Eur (1 Lt). Autoplius.lt duomenimis toks automobilis kainavo 5 141 Eur. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovai sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, nors jos sudaryti negalėjo, kadangi neturi akcininko pritarimo sandoriui atlikti, automobilį įgyja veltui, dėl ko toks sandoris nenaudingas ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės kreditorinius reikalavimus 8 237 Eur (28 440,69 Lt) sumai, iÅ¡ kurių VSDFV finansinis reikalavimas yra 7 706,36 Eur (26 608,50 Lt), UAB „Omnitel“ - 530,64 Eur (1 832,19 Lt); tai parodo, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetÄ , tačiau atliko sau ir savo Å¡eimai naudingus sandorius, tuo padarydamas žalÄ Ä¯monei.

Atsakovas E. M. sudarydamas minėtÄ automobilio pirkimo - pardavimo sandorį negalėjo nežinoti apie bÅ«simÄ Å¾alÄ bendrovei, kadangi sandoris buvo sudarytas neprotingai, nenaudingomis sÄ lygomis, t.y. su tikslu pasisavinti svetimÄ turtÄ . Atsakovas sudarydamas sandorį nebuvo maksimaliai atidus ir rÅ«pestingas, neįvertino sandorių ekonominės naudos įmonei. Atsakovas E. M. neturėdamas akcininkų susirinkimo pritarimo virÅ¡ijo savo įgaliojimus, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir pardavė įmonės turtÄ , dėl ko įmonė patyrė nuostolių.

IeÅ¡kovė sandorius ginčija CK 1.78 straipsnio pagrindu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas A. M. ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė ginčija nurodytus sandorius CK 1.78 straipsnio pagrindu ir papildomai CK 1.80 straipsnio, 1.82 straipsnio pagrindu. Automobilis Å koda buvo ieÅ¡kovės lizinginis automobilis, įmokas už jį mokėjo ieÅ¡kovė – šį lizinginį laikotarpį automobiliu naudojosi atsakovai kaip ieÅ¡kovės darbuotojai, tačiau Å¡is automobilis pasibaigus lizingo sutarčiai į ieÅ¡kovės apskaitÄ nepateko, jį pasiėmė atsakovė M., Å¡is sandoris buvo nuslėptas;

Å¡is automobilis parduotas tretiesiems asmenims, todėl praÅ¡ydama taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 18 470,51 Eur, t.y. tÄ sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo lizingo įmonei. Automobilį Seat Alhambra ieÅ¡kovė perleido atsakovei M. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už 1 Lt, nors jo vertė pardavimo dienai buvo 5 141 Eur, tuo labiau jog ieÅ¡kovė tuo metu jau buvo nemoki, Å¡is automobilis perleistas Å¡iuo metu tretiesiems asmenims. PraÅ¡o skirti baudÄ atsakovams ir jų atstovui advokatui K. už piktnaudžiavimÄ proceso, nes nepateikė byloje įrodymų kad užimtas kitoje byloje ir byla buvo atidėta.

A. E. M., R. M. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia iÅ¡nagrinėti tÄ patį ginÄÄ , kuris jau buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, kuria atsisakyta tenkinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl tų pačių aplinkybių bei argumentų, kuriais remiantis BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė grindžia Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovams. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės bankroto administratorės motyvus, kad buvęs ieÅ¡kovės vadovas sudarė bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingus transporto priemonių Å koda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorius.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad E. M., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, pardavė savo sutuoktinei R. M. ieÅ¡kovei priklausiusį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už mažesnę, nei tikrÄ jÄ Å¡ios transporto priemonės rinkos kainÄ , neįrodo nei transporto priemonės rinkos kainos, kadangi paties turto savininko nustatyta ir siÅ«loma turto pardavimo kaina nelaikytina rinkos kaina, nei Å¡io konkretaus automobilio rinkos kainos jo pardavimo R. M. metu. Automobilis „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iki jo pardavimo įmonėje buvo eksploatuojamas aštuonerius metus, susidėvėjo. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais, ne senesni nei 5 metų lengvieji automobiliai susidėvi per 6 metus, kas leidžia spręsti, jog ieškovei priklausęs automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo pardavimo metu jokios vertės nebeturėjo - ieškovė neįrodė, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad automobilis „Škoda O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės veikloje buvo nenaudojamas ir atsakovai jį pasisavino. IeÅ¡kovė įmokas už minėtÄ transporto priemonę lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“ mokėjo laikotarpiu nuo 2009-10-29 iki 2011-11-30, t.y. kuomet įmonė vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ ir buvo moki, Å¡iÄ transporto priemonę tuo metu pati įmonė ir naudojo.

IeÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad R. M. neatliko apmokėjimo už automobilį Å koda - perleistÄ turtinę teisę į automobilį Å koda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. atsiskaitė su bendrovės akcininku, ko pasėkoje, perleidus turtines teises į automobilį, buvo sumažinti ieÅ¡kovės kreditoriniai reikalavimai, įvykdant ieÅ¡kovės prievoles, Å¡ios aplinkybės yra konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi. Taip pat ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytus sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, todėl praÅ¡o ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovai E. M. ir R. M. bei jų atstovas advokatas E. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neginčija lizingo sutarties pasibaigimÄ Ä¯forminančio dokumento – 2012 Akto, kuris buvo pagrindas automobilio perleidimui. Lizingo sutarties vykdymas vyko taip, kad buvo įmokėta pirma ir paskutinė įmoka už automobilį Å koda, automobilio pardavimas sutapo su akcininko sprendimu pabaigti įmonės veiklÄ , lizingo sutarties vykdymo metu atsakovas M. buvo laiduotojas, o įmonei nebevykdant toliau veiklos ir nebemokant įmokų, bankas bÅ«tų pasiėmęs automobilį Å koda ir jį realizavęs, todėl akcininko sprendimu atsakovė M. sumokėjo akcininkui 20 000 Lt, kuriuos akcininkas sumokėjo bankui kaip paskutinį įnaÅ¡Ä , tai buvo reali automobilio vertė tai dienai; tokiu bÅ«du įmonei jokia žala nebuvo padaryta ir tokiu bÅ«du buvo sumažinti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui lizingo įmonei, kad bÅ«tų prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovė tokių įrodymų byloje nepateikė.

Automobilis Å koda nuosavybės teise ieÅ¡kovei niekada nepriklausė, ieÅ¡kovė mokėjo tik už Å¡io automobilio naudojimÄ si, Å¡is automobilis niekada nebuvo ieÅ¡kovės balanse, ieÅ¡kovė neginčija ir Å¡io automobilio įregistravimo VÄ® Regitroje pagrindo -Akto ir sÄ skaitos faktÅ«ros. PraÅ¡o taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡o skirti baudÄ ieÅ¡kovės atstovui bankroto administratoriui už piktnaudžiavimÄ procesu, nes ieÅ¡kovė nesugebėjo pateikti tinkamo ieÅ¡kinio reikalavimo.

Atsakovas „TOM BJORN ApS“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ jis kaip akcininkas sustabdė 2012 m. pabaigoje, kai buvo įvykdyti komercinius įsipareigojimai verslo partneriams. Ä®monė iÅ¡ tikrųjų turėjo įsipareigojimų tik akcininkui. Ä®monė įsigijo ginčo automobilius naudoti verslo reikalais ir jomis naudojosi įmonės darbuotojai. Transporto priemonė „Seat Alhambra“ buvo nusidėvėjusi, ji buvo patekusi į eismo įvykį, todėl, kaip akcininkas, jis nusprendė parduoti Å¡iÄ transporto priemonę už balansinę vertę.

Transporto priemonė „Škoda O. E.“ niekada nepriklausė UAB (duomenys neskelbtini), ji buvo iÅ¡nuomota. Pagal kontraktÄ , UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo ½ transporto priemonės vertės, kai pasirašė sutartį, o likusiÄ Â½ transporto priemonės vertės dalį turėjo sumokėti pasibaigus sutarčiai. Kaip akcininkas jis nusprendė, kad kompanijai buvo netinkama sumokėti paskutinį įnaÅ¡Ä už transporto priemonę iÅ¡ apyvartos lėšų ir įsigyti transporto priemonės nuosavybę, įmonei reikėjo daugiau apyvartinio kapitalo, t.y. kompanija turėjo turėti galimybę atsiskaityti su savo darbuotojais, sumokėti mokesčius valstybei.

Todėl jis kaip akcininkas liepė direktoriui surasti asmenį, kuris sutiktų tuo metu sumokėti transporto priemonės vertės sumÄ , kad bÅ«tų atsiskaityta su nuomos kompanija. Patvirtina, kad 20 000 EUR suma buvo sumokėta už transporto priemonę, pinigus sumokėjo R. M.. Gauti pinigai buvo panaudoti įvykdyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriams. Jis yra įsitikinęs, kad jo sprendimas buvo naudingas įmonei, nes UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams ir darbuotojams buvo įvykdyti.

Jokios žalos UAB (duomenys neskelbtini) nepatyrė. Teismo posėdžio metu atsakovas TOM BJORN ApS nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai jjam įteikti tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti automobilio „Škoda O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento CK 1.78 straipsnio pagrindu ir taikyti restitucijÄ ; taip pat prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 23 611,51 Eur žalos (nuostolių), atsiradusių dėl atsakovų M. neteisėtų veiksmų, susijusių su įmonei akivaizdžiai nenaudingo sandorio suudarymu siekiant asmeninės naudos; taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė reiÅ¡kė du konkrečius reikalavimus atsakovams – t.y. dėl dėl žalos atlyginimo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų CK 6.247 - 6.248 straipsnių, 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindais, ir dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis) CK 1.78 straipsnio pagrindu bei restitucijos taikymo priteisiant pinigus. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ne kartÄ tikslino savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu (2021 m. gegužės 11 d.) praÅ¡o pripažinti automobilio „Škoda O.

E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento bei taikyti restitucijÄ priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. ginčija sutartis ir praÅ¡o taikyti restitucijÄ priteisiant pinigus.

Ä®statymu nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CPK 13 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, pasirinkdama galimai pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ , nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikÅ¡ti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieÅ¡kinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Draudimas peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas laikomas vienu iÅ¡ klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik Å¡alims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiÅ¡kiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikÅ¡ti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiÅ¡kė. Draudimas peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principÄ , bet ir užtikrina rungimosi ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Rungimosi principo esmė yra tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t.y. Å¡alys procese turi bÅ«ti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, kÄ teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiÅ¡kumo principu, kuris įtvirtina nuostatÄ , kad Å¡alių procesinės teisės yra lygios, t.y. nė viena ginčo Å¡alis nėra labiau privilegijuota ir vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies teises.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys, o teismas turi spręsti bylÄ , vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007). VÄ® Registrų centras 2016 m. lapkričio 28 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota registre 1998 m. birželio 15 d., kaip bankrutavusi įregistruota 2014 m. rugpjūčio 16 d.

A. E. M. direktoriaus pareigas išrinktas 2003 m. gegužės 5 d., registruotas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. Įmonės akcininkas TOM BJORN ApS registruotas nuo 2010 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1154-777/2014 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, konstatuojant, jog UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmeų registrui finansinę atskaitomybę yra pateikusi tik uz 2011 m.; pagal 2011 metu balanso duomenis atsakovės turtas sudare iš viso 101 646 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 393 882 Lt; atsakovė metinės finansines atskaitomybės uz 2012 metus Juridiniu asmenu registrui nera pateikusi;

VÄ® ,,Regitra" duomenimis atsakovės vardu registruota viena transporto priemone; duomenu apie kita turima registruotina turta nera; duomenu, kad atsakovė vykdytų veiklÄ nera; taip pat nėra duomenų apie apdraustus atsakovės asmenis nuo 2012 m. spalio 19 d.; esant nurodytoms aplinkybems, konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1154-777/2014 patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 28 440,69 Lt sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 atmestas administratorės praÅ¡ymas dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu kaip nepagrįstas, nes teismas nenustatė tyčinių (kryptingų) bendrovės valdymo organų veiksmų, atliktų siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Nutartyje nurodyta, jog vienintelis bendrovės akcininkas buvo Å¡eimininkas ir užsakovas, jam dirbo bendrovė, akcininkas pervesdavo pinigus už atliktus darbus iÅ¡simokėti darbo užmokestį, susimokėti mokesčius. Tikėtina, kad 2010 ir 2011 metais bendrovė buvo skolinga tik akcininkui, nes kreditiniai reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, atsirado 2012 metais. Todėl nepagrįsti administratorės argumentai, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki 2010 – 2011 metais ir bendrovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

Juolab kad 2011 metais bendrovė dirbo pelningai (21 punktas). Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovė tapo nemoki, nes akcininkas nebeteikė užsakymų bendrovei, nepervedė pakankamai pinigų atsiskaityti su VSDFV ir bendrove „ Omnitel “; akcininkas buvo faktinis bendrovės vadovas, žinojo apie bendrovės finansinę padėtį 2012 metas, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei ar atlikti kitus bÅ«tinus bendrovės uždarymo veiksmus (22 punktas).

Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo akcininko sprendimas dėl automobilio „ Seat Alhambra “ pardavimo už 1 Lt. 2011 metais Å¡is automobilis parduotas už likutinę vertę; UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 31 d. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (II dalyje Apskaitos politika) nurodyta, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu, nustatyta likvidacinė vertė 1 Lt; sandoris yra realus, nenuginčytas; duomenų, kad Å¡is sandoris bÅ«tų nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes kreditiniai reikalavimai atsirado 2012 metais (23 punktas).

Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovės akcininkas perleido turtines teises į automobilį „ Å koda Octavia “; už perleistÄ turtinę teisė E. M. sutuoktinė atsiskaitė su bendrovės akcininku; perleidus turtines teises į automobilį „Škoda Octavia“, buvo sumažinti kreditiniai reikalavimai, įvykdytos prievolės; sandoris yra realus, nenuginčytas; duomenų, kad Å¡is sandoris bÅ«tų nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes tuo metu duomenų apie kitus kreditinius reikalavimus nebuvo (24 punktas).

Bendrovė vykdė veiklÄ 2012 metais, todėl 2011 m. balanse nurodyti finansiniai duomenys nėra galutiniai ir realiai (faktiÅ¡kai) egzistavę bendrovės veiklos pabaigoje; 2012 metais įvykdžius visas sutartis, bendrovės darbuotojai (tarp jų buhalterė ir vadovas) buvo atleisti; todėl nėra pagrindo remiantis 2011 metų balanso duomenis teigti, kad bendrovės turtas paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas dėl įmonės vadovo kaltės (26 punktas). 2018 m. vasario 21 d. Dokumentų perdavimo – priėmimo Aktu Nr. 1 E. M. perdavė bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (8 pozicijos).

Pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) Buchaltterijos perdavimo apyraÅ¡as už laikotarpį nuo 1991 m. iki 2010 m., 2012 m. sausio 1 d. Balansas, Pelno (nuostolių) ataskaita. IÅ¡ 2011 m. gruodžio 27 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros GU Nr. 1119 matosi, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriiaus E. M. (pardavėjas) pardavė R. M. (pirkėjas) lengvÄ jį automobilį Seat Alhambra (duomenys neskelbtini) už 1 Lt. VÄ® „Regitra“ Tauragės filialo 2014 m. birželio 20 d. raÅ¡tu „Informacija apie trransporto priemones“ Nr. (1.5)-S4-30, atsakant į bankroto administratoriaus užklausimÄ , pateikti registro duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) vardu iregistruotas, isregistruotas ir esamas transporto priemones.

Pateikti duomenys apie Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 2003 m. gegužės 16 d.). AB „Swedbank“ 2018 m. kovo 27 d. pažyma „Dėl informacijos ppateikimo“ Nr. SL-SR/18-779 pateikti duomenys apie tarp ,,Swedbank lizingas", UAB (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡kÄ automobilio lizingui, 2009 m. spalio 29 d. sudarytÄ lizingo sutartį Nr. LT085120 dėl automobilio SKODA OCTAVIA ELEGANCE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2009 m. spalio 29 d. priedÄ prie lizingo sutarties Nr. LT085120, 2009 m. spalio 29 d. susitarlrnÄ del sutarties papildymo, 2009 m. spalio 30 d. laidavimo sutartį Nr. LT085120/L ir pabaigos aktÄ bei 2018 m. kovo 14 d. pazyrnÄ Nr. SL-SR/18-599 apie UAB (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį Nr. L T085120 kopiiÄ elektroniniu formatu.

Iš 2009 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT085120 (toliiau – Lizingo sutartis) dėl 14 600,68 Eur be PVM (17 666,82 Eur su PVM) vertės automobilio SKODA OCTAVIA ELEGANCE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliiau – Turtas) matosi, jog ji sudaryta tarp UAB „Gulvė“ (Klientas), UAB „Swedbank lizingas“ (Lizingo bendrovė), UAB „Hokla“ (Pardavėjas) 24 mėnesių laikotarpiui (iki 2011 m. spalio 16 d.). Nurodyta, jog dalis sumos, t.y. 7 300,34 Eur pirmoji Turto išpirkimo įmoka sumokėta ir neišpirkta turto vertė yra 8 333,41 Eur.

Pateiktas įmokų mokėjimo grafikas, nurodant mažėjančia tvarka neišpirkto turto vertę. 2009 m. spalio 29 d. priedu prie Lizingo sutarties Nr. LT085120 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl papildomos paslaugos – automobilio draudimo organizavimo, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti Lizingo bendrovei už papoildomai teikiamas draudimo paslaugas; Priedas šalių pasirašytas. 2009 m. spalio 29 d. susltarlrnu del sutarties papildymo (Priedas prie 2009 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT085120) šalys susitarė, jog Lizingo sutartis įsigalioja Lizingo bendrovei ir E. M. bei nurodytiems kitiems asmenims pasirašius llaidavimo sutartį dėl Turto atpirkimo. 2009 m. spalio 29 d.

Susitarimu dėl Lizingo sutarties papiildymo (Priedas prie 2009 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT085120 Å¡alys susitarė, jog UAB (duomenys neskelbtini) palÅ«kanų nemoka už naudojimÄ si finansavimu, ir Å¡ias palÅ«kanas sumoka Lizingo bendrovei Pardavėjas. 2009 m. spalio 30 d. Laidavimo sutartimi Nr. LT085120/L, sudaryta ttarp UAB „Swedbank lizingas“ ir E. M., E. M. įsipareigojo įvykdyti Lizingo gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jos dalis pagal 2009 m. spalio 29 d. lizingo sutartį Nr. LT085120 dėl automobilio SKODA OCTAVIA ELEGANCE, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 3 d. Pabaigos aktu (Priedas prie 2009 m. spalio 29 d. lizingo sutarties Nr. LT085120) UAB „Swedbank lizingas“ konstatavo, jog Lizingo bendrovė laiko Sutartį pasibaigusia 2011 m. spalio 17 d. Klientui(ei) - UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai ir visiÅ¡kai sumokejus visas Lizingo sutartyje numatytas įmokas (1 punktas), todėl Lizingo bendrovė Å¡iuo Aktu perleidžia UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į automobilį SKODA OCTAVIA ELEGANCE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (TurtÄ )(2 punktas);

Aktu taip pat nustatyta, jog Å¡is Aktas galios kaip dokumentas, kurio pagrindu Klientas (UAB (duomenys neskelbtini) arba jo nurodytas trečiasis asmuo tures teisę atstovautl Lizingo bendrovę Turto registre iÅ¡ jo iÅ¡registruojant TurtÄ , o taip pat registruoti TurtÄ Kliento ar jo nurodyto trečiojo asmens vardu ir atlikti visus su tuo susijusius bÅ«tinus veiksmus (3 punktas). Nurodytas Pabaigos aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra ginčijamas, nuginčytas, yra galiojantis, jį paneigiančių duomenų bbei įrodymų bylos nagrinėjimo metu Å¡alys neteikė.

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovei R. M. nuosavybės teisė į automobilį SKODA OCTAVIA ELEGANCE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® Regitra registruota nurodyto 2012 m. rugsėjo 3 d. Pabaigos akto pagrindu. Buvęs ieÅ¡kovės vadovas - atsakovas E. M. nurodė, jog atsakovė R. M. sumokėjo už ginčo automobilį SKODA OCTAVIA ELEGANCE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei 20 000 Lt ir Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė panaudojo paskutinei įmokai pagal Lizingo sutartį. Nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir buvusio įmonės vienintelio akcininko – atsakovo TOM BJORN ApS atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės; taip pat Å¡ias aplinkybes patvirtina ir 2021 m. lapkričio 15 d.

Skolos grÄ Å¾inimo dokumentas dėl 20 000 Lt gavimo bei Å¡ios pinigų suumos panaudojimo. Nurodytų paaiÅ¡kinimų, aplinkybių, įrodymų ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčijo, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, todėl, vertinant tai kartu su kaitais įrodymais byloje, daroma iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad atsakovė R. M. sumokėjo už ginčo automobilį SKODA OCTAVIA ELEGANCE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei 20 000 Lt ir Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė panaudojo paskutinei įmokai kreditoriui pagal Lizingo sutartį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

IÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ 2018 m. kovo 14 d. Pažymos Nr. SL-SR/18-599 „Apie UAB (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartį Nr. LT085120“ matosi, jog tarp Lizingo bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 29 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. LT085120 (sutarties objektas - automobilis SKODA OCTAVIA ELEGANCE, Reg.nr. (duomenys neskelbtini)); Lizinguojamo turto vertė su PVM 61 000 Lt (tame tarpe PVM suma 10 586,78 Lt). PVM sÄ skaita - faktÅ«ra visai turto vertei UAB (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡raÅ¡yta 2009 m. spalio 30 d. (PVM saskaitos - faktÅ«ros Nr. LS0002777887).

Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. pagal Lizingo sutartį buvo iÅ¡rasytos ir UAB (duomenys neskelbtini) apmokejirnui pateiktos nurodytos 25 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros bendrai 63 775 Lt sumai. Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. pagal Lizingo sutartį gauti UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimai: 2009 m. spalio 30 d. – 30 500 Eur sumai (UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas Avansas) ir 25 mokėjimai pagal Lizingo sutartį. IÅ¡ esmės visas Å¡ias faktines aplinkybes, t.y. kad visas įmokas Lizingo bendrovei pagal Lizingo sutartį mokėjo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina ir nagrinėjimo mmetu byloje pateikta AB Swedbank“ 2021 m. vasario 4 d. pažyma Nr. SL-SR-TS-21-243 „Dėl informacijos pateikimo apie UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimus“.

Dėl ieÅ¡kinio senaties. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). IeÅ¡kinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę.

Jis yra nustatytas abiejų Å¡alių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena Å¡alis dėl reikalavimo nepareiÅ¡kimo per tam tikrÄ laikÄ gali tikėtis, jog kita Å¡alis atsisako ginti pažeistÄ teisę ar vertina jÄ kaip nepažeistÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t.y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliiau – Ä®BÄ®)(įstatymo redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, kuris numato, jog administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimÄ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

Å¡iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos; Å¡iame punkte nurodytÄ 6 mėnesių terminÄ administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; praÅ¡ymo pripažinti bankrotÄ tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per Å¡iame punkte nurodytÄ laikotarpį, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Galiojanti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliiau – JANÄ®) 64 straipsnio redakcija numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir kreipiasi į teismÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais (JANÄ® 64 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

JANÄ® 64 straipnio 1 dalyje nurodytÄ 6 mėnesių terminÄ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti vienÄ kartÄ ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai nurodė, jog apie byloje ginčijamus sandorius bankroto administratorė turėjo bei galėjo sužinoti 2015 m. birželio 2 d. Byloje pateiktais VÄ® „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2011 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakovei R.

M. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ GU Nr. 1119 - 1 Lt sumai už automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė kaip automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė iÅ¡registruota 2011 m. gruodžio 27 d. IeÅ¡kovė ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė 2009 m. spalio 29 d. Lizingo sutartį Nr. LT085120, kuria lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo lizingo gavėjo – ieÅ¡kovės - praÅ¡ymu įsigyti nuosavybės teise daiktÄ â€“ naujÄ automobilį „Škoda O.

E.“ iÅ¡ pardavėjo ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytais terminais sutartines įmokas. Atsakovas E. M. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė 2009 m. spalio 30 d. Laidavimo sutartį Nr. LT085120/L, kuria atsakovas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjos UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį Nr. LT085120. UAB „Swedbank lizingas“ 2012 m. rugsėjo 3 d. parengė pabaigos AktÄ , konstatuodamas, jog UAB „Swedbank lizingas“ laiko 2009 m. spalio 29 d. lizingo sutartį Nr. LT085120 pasibaigusia 2011 m. spalio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“, ieÅ¡kovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o bankroto administratorė įpareigota perimti visus dokumentus ir perduodamÄ turtÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 10 d.

Atsakovas E. M. dalį teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytų dokumentų bankroto administratorei perdavė 2015 m. birželio 2 d., 2018 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 9 d. teisme gautame administratorės prašyme dėl BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nurodyta, jog buvęs bendrovės direktorius E. M. pirko transporto priemones, pardavė bendrovės automobilį savo žmonai už 1 Lt, neatsižvelgęs į rinkos kainas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorė prašyme dėl ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad E. M. pardavė R. M. bendrovės automobilį už 1 Lt, bei, kad perduotose įmonės dokumentuose buvo rasta, kad 2009 m. spalio 30 d. pirktas automobilis „Škoda O. E.“. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog aplinkybė, kad atsakovui E. M. dirbant ieškovės direktoriaus pareigose buvo sudaryti sandoriai dėl automobilių „Škoda O.

E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo, bankroto administratorei turėjo bei galėjo bÅ«ti žinoma po 2015 m. birželio 2 d. atlikto dokumentų perdavimo, t.y. ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2015 m. birželio 2 d., nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties pabaiga laikytina 2015 m. gruodžio 2 d. IeÅ¡kovė nenurodė, taip pat nepateikė byloje duomenų bei įrodymų, jog ji naudojosi įstatymo numatyta teise jai kreiptis į teismÄ dėl nurodyto termino pratęsimo laikotarpiui iki 6 mėnesių (iki 2016 m. birželio 2 d.)(Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, JANÄ® 64 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovė teismui ieÅ¡kinį pateikė 2019 m. vasario 5 d., t.y. praėjus 38 mėnesiams po ieÅ¡kinio senaties pasibaigimo. IeÅ¡kovė praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o, todėl nėra pagrindo spręsti bei vertinti priežastis, dėl kurių Å¡is terminas yra praleistas. Tačiau – teisminių ginčų metu, t.y. jau baigus įrodymų tyrimÄ byloje, ieÅ¡kovės atstovas lyg tarp kitko užsiminė - jog jei teismas nuspręs, jog senaties terminas praleistas, praÅ¡o jį atstatyti.

Tačiau, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju senaties terminų ji nepraleido, praÅ¡ymo senaties termino atnaujinti neteikė, taip pat ir nenurodė galimų termino praleidimo priežasčių bei neteikė tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų, ir tai nebuvo tiriama bylos nagrinėjimo metu - teismas vertina Å¡iÄ ieÅ¡kovės atstovo pozicijÄ teisminių ginčų metu kaip nepateikimÄ praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino.

Todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi įstatymo numatytÄ sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, JANÄ® 64 straipsnio 1 dalies 1 punktas)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, jog 2015 m. birželio 2 d. buhalterijos perdavimo apyraÅ¡e, sudarytame tarp ieÅ¡kovės atstovo E. M. ir atsakovo E. M., nebuvo detalizuojami atskiri bendrovės administratorei perduotini dokumentai, dėl ko bankroto administratorei galėjo bÅ«ti perduoti ne visi įmonės dokumentai, susiję su automobilių „Škoda O.

E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu, dėl ko Å¡ių sandorių sudarymo aplinkybės, sÄ lygos bankroto administratorei galėjo bÅ«ti ir nežinomos, nepaneigia nurodytų teismo iÅ¡vadų, tuo labiau, jog bankroto administratorius, veikdamas kaip apdairus, rÅ«pestingas, kompetentingas administratorius, tik gavęs duomenis bei įrodymus apie automobilių „Škoda O. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimÄ - pardavimÄ turėjo visas sÄ lygas ir galimybes, o tuo pačiu ir pareigÄ , patikrinti nustatytu terminu Å¡iuos sandorius kreipiantis dėl galimai trÅ«kstamų duomenų bei informacijos gavimo į atitinkamas institucijas, taip pat ir į pačius atsakovus, bei spręsti – esant sÄ lygoms ir pagrindams – įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana)(CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Å io momento nustatymas yra reikÅ¡mingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas).

Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimÄ , bet ir aplinkybę, jog Å¡i teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ä®monės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

BÅ«tent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iÅ¡ kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020, 22 punktas).

Teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės, o įrodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

CK 6.66 straipsnyje nenurodyta skolininko nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį.

Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Be to, kreditoriaus teisių pažeidimas galėtų būti konstatuotinas ir tuo atveju, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditoriaus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vertę. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuojamas nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016). Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti skolininko teisę prioritetiÅ¡kai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali bÅ«ti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto - protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

Tačiau actio Pauliana atveju taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuria kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2015 m. birželio 2 d., nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pabaiga yra 2016 m. birželio 3 d. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2019 m. vasario 5 d., t.y. praėjus 32 mėnesiams po ieškinio senaties termino pasibaigimo.

IeÅ¡kovė praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o, todėl nėra pagrindo spręsti bei vertinti priežastis, dėl kurių Å¡is terminas yra praleistas. Teisminių ginčų metu, t.y. jau baigus įrodymų tyrimÄ byloje, ieÅ¡kovės atstovas lyg tarp kitko užsiminė - jog jei teismas nuspręs, jog senaties terminas praleistas, praÅ¡o jį atstatyti. Tačiau, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju senaties terminų ji nepraleido, praÅ¡ymo senaties termino atnaujinti neteikė, taip pat ir nenurodė galimų termino praleidimo priežasčių bei neteikė tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų, ir tai nebuvo tiriama bylos nagrinėjimo metu - teismas vertina Å¡iÄ ieÅ¡kovės atstovo pozicijÄ teisminių ginčų metu kaip nepateikimÄ praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino.

Todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ir šį įstatymo numatytÄ sutrumpintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinio senatį prašo taikyti atsakovai E. M., R. M.. Įstatymas numato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos svarbios priežastys, kad ieškinio senaties terminai praleisti/galėtų būti praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl praleistų ieškinio senaties terminų atnaujinimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindų (CK 1.132 straipsniis). Todėl nustačius, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančios nurodytos reikalavimo teisės, ieÅ¡kinys attmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti atsakovams ir jų atstovui advokatui E. K. maksimaliÄ Ä¯statymų leidėjų nustatyto dydžio baudÄ , pusę iÅ¡ Å¡ios baudos paskiriant ieÅ¡kovės naudai.

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad 2022 m. kovo 1 d. paskirtas teismo posėdis buvo nepradėtas dėl atsakovų atstovo kaltės, kadangi advokatas prieÅ¡ pat paskirtÄ teismo posėdį pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl jo užimtumo kitoje byloje, bet tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovų atstovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovės atstovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir veikimÄ prieÅ¡ greitÄ ir operatyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nes dėl bankroto administratoriaus nesugebėjimo tinkamai suformuoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bylos nagrinėjimas užsitęsė.

Vienas iÅ¡ CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo Å¡alių teisinę taikÄ . Dėl to procesinės Å¡alių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi bÅ«ti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis).

Pažymėtina, kad realus ir efektyvus Å¡ių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečiÄ civilinę bylÄ (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Å i proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Pažymėtina, kad Å¡ių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo. Kaip nurodyta, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Å io procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiÅ¡kia veikimÄ prieÅ¡ operatyvų ir ekonomiÅ¡kÄ ginčo civilinio proceso tvarka iÅ¡sprendimÄ , o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis - eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo. Ä®statymu nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.

Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymÄ , t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesÄ Å¾iningu nepagrįsto ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sÄ moningu veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Å ie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiÅ¡ki, jie nėra bÅ«tinoji vienas kito taikymo sÄ lyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo.

Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas Å¡alies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, iÅ¡skirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikÅ¡ti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertraukÄ , nepateisinamu teismo ir Å¡alių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus praÅ¡ymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais iÅ¡gyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo.

Todėl toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo įvertintinas Å¡io asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

Å alių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2022 m. kovo 1 d. atidėjo bylos nagrinėjimÄ atsakovų atstovo praÅ¡ymu dėl jo užimtumo kitoje byloje, ir įpareigojo atsakovų atstovÄ advokatÄ E. K. pateikti teismui duomenis patvirtinančius negalėjimÄ dalyvauti 2022 m. kovo 1 d, 9.30 val. teismo posėdyje.

Bylos duomenimis teismo nustatytu terminu atsakovų atstovas pateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taigi, įvertinus atsakovo atstovo procesinius veiksmus, į bylÄ teiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog atsakovų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , pati savaime negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis arba siekiu vilkinti procesÄ , juo labiau, kad raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad toks praÅ¡ymas buvo teiktas dėl objektyvių priežasčių.

Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo atsakovams ir jų atstovui skirti baudÄ dėl piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, ar dėl siekio vilkinti procesÄ . Taip pat teismo vertinimu, atsakovų atstovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo bankroto administratoriaus procesinį elgesį vertinti kaip sÄ moningÄ veikimÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡aliai, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl tai, kad bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu kelis kartus tikslino ieÅ¡kinį, kas lėmė, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog bankroto administratorius procesinėmis teisėmis naudojosi nesÄ Å¾iningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl atsakovų atstovo praÅ¡ymas skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį atmetus, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , kurias apmokėjo atsakovas E. M.. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ä®vertinus tai, kad atsakovų patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovui E. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovės patirtos 1 810,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už procesinių dokumentų vertimÄ , nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui E. M.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 11 Eur (vienuolikÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Raimondas Dilys