2016-02-24 Nr. AB-4357-3-61-3-01041-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-138-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01041-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. U. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD) 2014 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-98 ir 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-62.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-98 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-62.

III. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 3 d. gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokato Nerijaus Kirkilo (toliau – ir advokatas), prašymas iš atsakovo priteisti pareiškėjui 1 175,21 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. 617,10 Eur už skundo parengimą (2015 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LURB-002 apmokėta 2015 m. lapkričio 30 d.), 308,55 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, 102,85 Eur už dalyvavimą 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, 25,71 Eur už laiką (0,5 val.), sugaištą vykstant į teismo posėdį (2015 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LURB-005 apmokėta 2015 m. lapkričio 30 d.), 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (2015 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LURB-007 apmokėta 2015 m. lapkričio 30 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė pareiškėjo prašymą atmesti dėl jo neargumentuotinumo ir įrodymų trūkumo.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjo naudai 838,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44–45 str.).

Teismas, spręsdamas bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) matyti, kad visos išlaidos (t. y. 1 175,21 Eur) už advokato suteiktas paslaugas pareiškėjo buvo realiai patirtos, todėl teisėjų kolegija vertino tik šių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo klausimą.

Teismas, pasisakydamas dėl išlaidų skundo parengimui, nurodė, kad skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. vasario 10 d., todėl šioms išlaidoms taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 300 Eur MMA dydis. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą nustatytas koeficientas – 3, taigi pagal Rekomendacijas maksimali priteistina už skundo parengimą suma yra 900 Eur (300 Eur x 3). Pareiškėjas už advokato teisinę pagalbą skundo parengimui prašo priteisti 617,10 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma suma neviršija Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus priteistino dydžio. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad prašoma suma už skundo parengimą yra nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nes bylos apimtis buvo nedidelė (tik vienas tomas dokumentų) ir byla išnagrinėta per vieną posėdį, kurio trukmė buvo tik 45 min. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebėjo, kad elektroninę bylą sudaro ne vienas, o du tomai (viso 283 lapai). Be to, bylos išnagrinėjimas vieno posėdžio metu per se nereiškia bylos nesudėtingumo. Tačiau teisėjų kolegija pastebėjo, kad pateiktas skundas nebuvo didelės apimties, taip pat sutiko su atsakovu, jog skundas buvo grindžiamas iš esmės vienu argumentu (dėl netinkamo subjekto), skunde nebuvo sprendžiami iš esmės nauji teisiniai klausimai, nebuvo remiamasi teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašoma priteisti suma už išlaidas skundo surašymui, nors ir neviršija maksimalaus priteistino dydžio pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, tačiau yra neproporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl pareiškėjo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistiną sumą sumažinant 30 procentų, t. y. už skundo parengimą pareiškėjui priteisiant 431,97 Eur.

Teismas, pasisakydamas dėl išlaidų už pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą teismo posėdyje bei už laiką sugaištą, vykstant į teismo posėdį, nurodė, kad teismo posėdis vyko 2015 m. spalio 21 d., todėl šioms išlaidoms taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir koeficientas). Remiantis statistikos departamento viešai skelbiama informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1. 2015 m. spalio 21 d. vykęs teismo posėdis, dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjo advokatui, truko nuo 9.03 val. iki 9.48 min., t. y. 45 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, pritaikius apvalinimą, laikytina, kad advokatas pareiškėjui suteikė 1 val. teisinių paslaugų, atstovaujant pareiškėją 2015 m. spalio 21 d. vykusiame teismo posėdyje. Be to, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad advokato pasirengimas minėtam teismo posėdžiui truko 3 val., todėl maksimalus priteistinas bylinėjimo išlaidų dydis yra 285,56 Eur (0,1 x 713,90 Eur x 4 val.). Kaip minėta, pareiškėjas prašo už šias teisines paslaugas priteisti 411,40 Eur (308,55 Eur + 102,85 Eur), todėl ši suma mažintina iki Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus dydžio, t. y. iki 285,56 Eur. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima šiuo atveju nukrypti nuo Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti išlaidas, patirtas už advokato sugaištą laiką (0,5 val.) vykstant į teismo posėdį, tačiau šios išlaidos nėra patirtos už advokato pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, taip pat pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra nurodyta, jog tai yra transporto išlaidos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šios išlaidos nepriteistinos, atsižvelgiant į tai, jog jos pagal savo pobūdį nepatenka į išlaidas, kurias pareiškėjas pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį turi teisę reikalauti atlyginti.

Teismas, pasisakydamas dėl išlaidų už papildomų dokumentų teismui parengimą, nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 3 d., todėl šioms išlaidoms taikytina taip pat Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, nustatytas koeficientas – 0,4, todėl maksimalus priteistinas išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą dydis yra 285,56 Eur (0,4 x 713,90 Eur). Kaip minėta, pareiškėjas prašo už šias išlaidas priteisti 121 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma ne tik neviršija Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus priteistino dydžio, bet ir nesiekia pusės šio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti suma už išlaidas minėto prašymo surašymui yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl pareiškėjo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo tenkintinas. Taigi pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteista 838,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (431,97 Eur už skundo parengimą, 285,56 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje ir 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

V. Atsakovas Vilniaus RAAD atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą nepagrįstai per didelį bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai dydį.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai atsižvelgė į CPK 98 straipsnio 2 dalyje bei Rekomendacijų 2 punkte reglamentuotų kriterijų įtaką užmokesčio už advokato pagalbą dydžiui ir nepagrįstai priteisė maksimalų išlaidų už pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą teismo posėdyje dydį bei per didelį išlaidų už skundo parengimą bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą dydį. Administracinė byla yra visiškai nesudėtinga, byloje kelti klausimai nebuvo nauji ir išskirtiniai, taikytas iš esmės tik vienintelis teisės aktas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, bylos nagrinėjimas iš esmės pasižymėjo tik faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nebuvo būtinybės remtis specialiomis, ne teisinėmis žiniomis.

Bylos nesudėtingumą iliustruoja ir skundo šioje administracinėje byloje turinys – grindžiant pagrindinį reikalavimą nesiremta teismų praktika, nenagrinėti Europos Sąjungos teisės aktai, neatlikta sudėtinga ar gili nacionalinių teisės aktų analizė, skundas labai mažos apimties, apsiribojantis iš esmės faktinių aplinkybių išdėstymu ir vieninteliu teisiniu argumentu – netinkamu subjektu, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas dėl tvoros pašalinimo iš Vilnelės pakrantės apsaugos juostos. Šioje byloje net nevyko apeliacinis procesas, tai įrodo, jog neiškilo norminių teisės aktų aiškinimo klausimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino svarbios atstovavimo išlaidų dydžiui nustatyti aplinkybės – ankstesnio to paties pareiškėjo atstovo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Vilniaus miesto apylinkės teisme (bylos Nr. 11-104-271/2015, proceso Nr. 4-68-3-00448-2015-5), teisinių paslaugų kompleksiškumo. Šią aplinkybę įrodo šioje administracinėje byloje Nr. eI-7145-142/2015 2015-09-29 pareiškėjo atstovo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimas byloje Nr. 11-104-271/2015.

Taigi pareiškėjo atstovui ši administracinė byla nebuvo nauja, skundai tiek dėl nutarimo, teik dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų rengti dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir atsižvelgiant į teisenų specifiką dėstyti nuosekliai analogiškais argumentais, ginčijant subjekto, kuriam adresuojami nurodymai dėl tvoros Vilnelės pakrantės apsaugos juostoje, netinkamumą. Todėl manytina, jog advokatui ruošiantis bylai pirmosios instancijos administraciniame teisme nereikėjo papildomai analizuoti faktinių aplinkybių, ypatingai ir išskirtinai ruoštis, nes taktika ir strategija jau buvo suformuluota rengiantis administracinio teisės pažeidimo bylai Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismas nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos, nes teisės požiūriu nesudėtingoje administracinėje byloje priteisė maksimalius išlaidų dydžius už pasirengimą dalyvauti ir dalyvavimą teismo posėdyje. Taip pat nepagrįstai priteisė per dideles atstovavimo išlaidas už skundo bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą dydį.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo Vilniaus RAAD atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal pateiktus į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl išlaidų už pasirengimą 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimą 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdyje teismas išsamiai pasisakė. Teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nenustatęs jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima šiuo atveju nukrypti nuo Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Atmestinas kaip nelogiškas atsakovo argumentas, kad skundai dėl nutarimo ir dėl apelianto sprendimų rengti dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Objektyvu, kad pareiškėjo procesinių dokumentų turinys ir negalėjo būti sąlygotas kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o kaip tik tomis pačiomis, nei buvo surinkta medžiaga administracinėje byloje, priešingu atveju pareiškėjo skundai būtų parengti teisiškai ydingai.

Atsakovas nepateikė jokių leistinų ir objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo atstovo pasirengimo 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdžiui skirtą laiką, juolab, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio taip pat nenustatė jokių aplinkybių. Teismas sumažino už skundo parengimui patirtas bylinėjimosi išlaidas 30 procentų, t. y. už skundo parengimą pareiškėjui priteisė 431,97 Eur. Atsakovas naujų konkrečių argumentų, kodėl turėtų būti pakeista ši teismo priteista suma, nepateikė. Už prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą teismas pagrįstai nurodė, kad maksimalus priteistinas išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą dydis yra 285,56 Eur.

Šiuo atveju pareiškėjas prašė už šias išlaidas priteisti 121 Eur sumą, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma ne tik neviršijo Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus priteistino dydžio, bet ir nesiekė pusės šio dydžio, todėl, teisėjų kolegijos pagrįstu vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti suma už išlaidas minėto prašymo surašymui buvo proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl pareiškėjo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo buvo pilnai patenkintinas. Naujų aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, atsakovas nepateikė.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jei byloje nevyko apeliacinis procesas, tai įrodo, kad neiškilo norminių teisės aktų aiškinimo klausimų. Jeigu vadovautis šia atsakovo logika, būtų galima daryti išvadą, kad ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas atsakovui nenaudingą res judicata teismo sprendimą neva netaikė ir neaiškino teisės aktų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendime nurodyti itin svarūs motyvai objektyviai nesudarė pagrindo atsakovui apskųsti minėtą teismo sprendimą.

Atsakovas nepateikė konkrečių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas neįvertino ankstesnio pareiškėjo atstovo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Vilniaus miesto apylinkės teisme ar kaip įvertino netinkamai. Priešingai, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla savo teisinių situacijos reguliavimu iš esmės skyrėsi nuo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Atsakovas teigdamas, kad vienas iš skundo dėl 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo argumentų buvo netinkamas subjektas, nuslepia aplinkybę, jog dėl minėto nutarimo panaikinimo skunde buvo nurodyti ir kiti argumentai, kaip dėl senaties termino praleidimo ir kt.

Taigi ir tai nesudaro pagrindo priimti šiuos atsakovo argumentus kaip svarius dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Pareiškėjo manymu, teismas nenukrypo nuo LVAT praktikos šios kategorijos bylose, o atsakovo atskirajame skunde nurodyta LVAT 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-697/2014 atsakovo motyvų pagrindu nesudaro sąlygos dar kartą sumažinti pareiškėjui priteistą sumą už skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas šiuo apeliaciniu procesu nepagrįstai didina išlaidas byloje mokesčių mokėtojų sąskaita, o pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei tinkamai pritaikius teisės aktus dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. U. prašymas dėl išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjui priteista 838,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas Vilniaus RAAD neginčija pareiškėjo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atskiruoju skundu prašo tik sumažinti pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą, už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašyme prašė priteisti tokias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas: 617,10 Eur už skundo parengimą, 308,55 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, 102,85 Eur už dalyvavimą 2015 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, 25,71 Eur už laiką (0,5 val.), sugaištą vykstant į teismo posėdį, 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė: už skundo parengimą – 431,97 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje – 285,56 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 121 Eur.

Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais.

Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies (LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1303-520/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, byloje nagrinėto ginčo esmę, pareiškėjo pateikto skundo ir bylos apimtį, byloje nagrinėtų teisinių klausimų sudėtingumą, vadovaudamasis Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už išlaidas skundo surašymui, nors ir neviršija maksimalaus priteistino dydžio pagal Rekomendacijas, tačiau yra neproporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl sumažino už skundo parengimą patirtas išlaidas net 30 procentų. Teisėjų kolegija sutinka, jog priteista 431,97 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo suma už skundo parengimą laikytina protinga ir teisinga, jos nėra pagrindo dar daugiau mažinti.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistų atstovavimo teismo posėdyje ir už pasirengimą teismo posėdžiui išlaidų apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nagrinėjama 45 min. ir advokato pasirengimas minėtam teismo posėdžiui truko 3 val., todėl vadovaudamasis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.19, 9 punktais nutarė sumažinti pareiškėjo prašomą atlyginti atstovavimo išlaidų 411,40 Eur sumą iki Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus dydžio, t. y. iki 285,56 Eur. Ši apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų suma negali būti dar labiau mažinama, nes ši apskaičiuota išlaidų suma yra pagrįsta bylos įrodymais (faktine teismo posėdžio trukme, advokato dalyvavimu šiame posėdyje ir advokato pasirengimo teismo posėdžiui skirtu laiku) bei teisės aktų nuostatomis. Priteistos atstovavimo išlaidos pagal Rekomendacijas nėra neprotingos ar pernelyg didelės, todėl šios išlaidų sumos nėra pagrindo sumažinti.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė per dideles atstovavimo išlaidas už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 121 Eur suma už šias išlaidas ne tik neviršija Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus priteistino dydžio, bet ir nesiekia pusės šio dydžio ir yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl pareiškėjo prašymą dėl šių išlaidų priteisimo tenkino. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, prašymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė atstovavimo išlaidų pareiškėjui priteisimo klausimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas prašo priteisti 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė advokato 2016 m. sausio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, serija LAT Nr. LURB-008, 242 Eur sumai, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties parengimas, bei 2016 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 242 Eur už teisines paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas 2016 m. sausio 25 d. parengė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Rekomendacijų redakcijos 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgus į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas datą – 2016 m. sausio 25 d. (2016 metų I ketvirtis), aktualus 2015 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 735,1 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) maksimali priteistina suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 294,04 Eur (0,4 x 735,1 Eur). Šiuo atveju nors pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma nėra didesnė nei maksimali suma, numatyta Rekomendacijų 8.16 punkte, tačiau, įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, jo apimtį, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjo prašymas priteisti iš pareiškėjo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo L. U. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. U. iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius