9211ff3c-8d60-444a-a905-aaa76513e06c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-585/2013Proceso Nr. 1-31-1-00227-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos:    1.2.4.2.8; 2.4.6.3.1.                           (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,  sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nuteistajam G.

J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ G.

J. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. G. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt turėtoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, iÅ¡laidoms atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 374,30 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyr. prokurorės apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: G. J. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2012 m. spalio 4 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.30 val.

G. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus smÅ«giavo į veidÄ A. G. Nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti: - G. J. veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio l dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nubausti jį 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;- pripažinti G.

J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybe tai, kad jis sužalojo A. G. veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnis);- nukentėjusiojo A. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ G. J. 40 000 Lt nukentėjusiajam A. G. neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs G. J. veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio l dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties bei nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.Prokurorės teigimu, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam A.

G. sunkų kÅ«no sužalojimÄ padarė V. J., todėl tik jis ir yra atsakingas už kilusias pasekmes. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamus veiksmus G. J. atliko ne vienas, o veikdamas bendrininku grupe su V. J. Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ ir teismų praktikÄ visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. G. nuosekliai parodė, kad jam 2012-10-04 bute, (duomenys neskelbtini), smūgius sudavė G. J. ir V. J. Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. nustatytas galvos sumušimas su daugybinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis virš dešinio antakio, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžimas priekinėje dauboje, oro patekimas į kaukolės ertmę.

Galvos sužalojimas A. G. galėjo gautis dėl bukos traumos, paveikus jo galvÄ kietais bukais daiktais, A. G. galvoje galima iÅ¡skirti ne mažiau trijų trauminio poveikio vietų (kaktos deÅ¡inės, nosies sritis, veidas). Teismo medicinos ekspertas teisme parodė, kad A. G. sužalojimas, kaukolės pamato lūžimas, kuris vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo bÅ«ti padarytas galvai esant fiksuotai, žmogui gulint aukÅ¡tielninkam, galva prispausta prie grindinio, neatmetant galimybės, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir kumščiu.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad jam parkritus ir gulint ant grindų, jį mušė tiek G. J., tiek V. J., suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis. Å ie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir netikėti jais nėra pagrindo. Juos patvirtino ir liudytojas A. K. Taigi tiek G. J., tiek V. J. tyčia suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam ir betarpiÅ¡kai matydami vienas kito smurtinius veiksmus nukreiptus į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iems veiksmams pritarė ir neabejotinai suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojime.

Jų susitarimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad V. J. peržengė bendrininkų susitarimo ribas. Vien tas faktas, kad V. J. sudavė smÅ«gius parkritusiam nukentėjusiajam koja apautu batu, negali bÅ«ti vertintinas kaip vykdytojo ekscesas. G. J. ir V. J. kartu muÅ¡dami nukentėjusįjį, abu suduodami smÅ«gius į galvÄ , gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ bei matydami vienas kito veiksmus, suvokė veikos pavojingumÄ ir galimybę atsirasti įvairiems Å¡ios veikos padariniams, tame tarpe ir sunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl abu jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius.

V. J. mirus, baudžiamasis procesas jam nutrauktas.Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad konfliktas tarp A. G. ir G. J. bei V. J. bÅ«tų kilęs dėl asmeninių nesutarimų. Nuosekliais nukentėjusiojo A. G. parodymai nustatyta, kad jis ankščiau nei G. J., nei V. J., nei bute buvusių A. K. ir A. K. nepažinojo, jų neįžeidinėjo. Liudytojas A. K. parodė, kad nukentėjusysis tik jam kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio pasakė, tačiau nei G. J., nei V. J. neįžeidinėjo, prie jo motinos A. K. nepriekabiavo, pats muÅ¡tynių nepradėjo.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad G. J. ir V. J. kaip pretekstÄ savo smurtiniams veiksmams panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį, todėl G. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Apeliantė nuteistajam G. J. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ praÅ¡o skirti laisvės atėmimo bausmę didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokį praÅ¡ymÄ argumentuoja tuo, kad G. J. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra ne tik teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bet pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jis sužalojo A.

G. veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnis), taip pat atsižvegtina į tai, kad G. J. nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino, tačiau dirba, ankščiau neteistas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sumažino A. G. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ä®vertinus aplinkybes, kad G. J. veikdamas bendrininkų grupe su V. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurio pasekmes nukentėjusysis jaučia ir Å¡iuo metu, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nukentėjusiojo A.

G. pareikÅ¡tas 40 000 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys atitinka protingumo principÄ , todėl visiÅ¡kai tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis G. J. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Skundžiamu nuosprendžiu G.

J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Apeliantė praÅ¡o G. J. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 8 metams, taip pat pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikaltimÄ veikdamas grupe, bei visiÅ¡kai tenkinant nukentėjusiojo A. G. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ G. J. priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.              Dėl įrodymų vertinimo ir G.

J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, o teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi aptariamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. G. J. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir perduotas teismui už tai, kad 2012 m. spalio 4 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su V.

J., Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstÄ mažareikÅ¡mę dingstį, kad G. J. ir V. J. nepatinka A. G. veidas ir Å¡ukuosena, ir neva pastarasis kažkÄ negražaus pasakė A. K. atžvilgiu, G. J. ir V. J. kiekvienas kumščiais ne mažiau penkių kartų smÅ«giavo į galvÄ ir nemažiau penkių kartų spyrė A. G. į galvÄ . Nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su daugybinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, muÅ¡tinėmis žaizdomis virÅ¡ deÅ¡inio antakio, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, Å«maus periodo vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimu, kaukolės pamato lūžimu priekinės daubos srityje, oro patekimu į kaukolės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų G.

J. sunkiai suluoÅ¡ino A. G.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme kaltinamasis V. J. mirė ir jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas (b. l. 191-192, t.2).Pirmos instancijos teismas pripažino, kad G. J. įvykio metu smÅ«giavo kumščiais ne mažiau penkių kartų nukentėjusiajam A. G. į veidÄ , padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir perkvalifikavo G. J. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo iÅ¡vada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pirmos instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. J. nusikalstamus veiksmus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. G. parodymai yra nuoseklÅ«s, jais patikėjo ir rėmėsi nuosprendyje. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio metu girtaujant G.

J. namuose, A. K. jam iÅ¡tiesta ranka sudavė du - tris smÅ«gius į skruostikaulį, po to V. J. stovėdamas prieÅ¡ais sudavė jam kumščiu į nosį ir kaktÄ ir nuo Å¡ių smÅ«gių pradėjo bėgti iÅ¡ nosies kraujas. Vonioje nusiplovus kraujÄ , jam pasidarė silpna ir jis nugriuvęs ant grindų. IÅ¡ vonios kambario jį iÅ¡tempė V. J. ir sakydamas ,,ko tu čia apsimetinėji“ ėmė muÅ¡ti kumščiais bei spardyti. Kumščiais mušė ir spardė taip pat ir G. J. Abu mušė jį gulintį ant grindų, vėliau pasodino, A.

K. padedant nusivalyti nuo veido kraujÄ , G. J., sakydamas „ko priekabiauji prie mano sugyventinės“ dar kelis kartus smÅ«giavo kumščiu į veidÄ . Nukentėjusysis taip pat paaiÅ¡kino, kad A. K. suduoti smÅ«giai buvo nestiprÅ«s, nuo jų sužalojimų nebuvo ir jam dėl suduotų smÅ«gių jis pretenzijų neturi bei nurodė, kad intensyviausiai jį mušė V. J. Nukentėjusiojo parodymus apie panaudotÄ fizinį smurtÄ jo atžvilgiu patvirtino ir liudytojas A. K. Jis parodė, kad G.J. sakydamas, jog jam nepatinka nukentėjusiojo Å¡ukuosena ar veidas, smÅ«giavo pastarajam į galvÄ , nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam pradėjo bėgti iÅ¡ nosies kraujas, kurį jis plovėsi vonios kambaryje, matė, kaip ant grindų gulintį nukentėjusįjį mušė kumščiais ir spardė V.

J. su G. J. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. G. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su daugybinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis virš dešinio antakio, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžimas priekinės daubos srityje, oro patekimas į kaukolės ertmę. Dėl kaukolės pamato lūžimo priekinės daubos srityje su oro patekimu į kaukolės ertmę A.

G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 51-52, t.1). Remdamasis Å¡iais bei kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiajam visus sužalojimus padarė fizinį smurtÄ naudoję V. J. ir G. J., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam sunkų kÅ«no sužalojimÄ padarė tik V. J., suduodamas smÅ«gius ranka į nosį ir koja į kaktÄ , nepagrįsta surinktais įrodymais. Kaip jau minėta, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jį gulintį ant žemės į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas kumščiais mušė ir spardė abu – V.

J. ir G. J. Tokius jo parodymus tvirtino ir liudytojas A. K. Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad tik V. J. apavas buvo suteptas krauju, nepaneigia Å¡ių parodymų. Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, muÅ¡tine žaizda virÅ¡ antakio, kaktikaulio - kaukolės pamato priekinės daubos lūžimu deÅ¡inėje A. G. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus Å¡iÄ galvos vietÄ kietu buku daiktu, tikimiausia – smÅ«gio poveikio pasėkoje.

Kaktikaulio – kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas deÅ¡inėje gavosi nuo vieno konkretaus trauminio poveikio į Å¡iÄ sritį (kaktos deÅ¡inę pusę) (b. l.59-60, t.1). Teismo medicinos ekspertas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad smÅ«gis į kaktos deÅ¡inę pusę turėjo bÅ«ti suduotas stiprus ir nukentėjusiojo galva turėjo bÅ«ti fiksuota, remtis į kažkÄ pakauÅ¡ine dalimi, ir jei žmogus guli aukÅ¡tielninkas, o galva pakauÅ¡iu prispausta prie grindų, tai galva yra fiksuota.

BÅ«tent tokia įvykio situacija aptariamoje byloje ir nustatyta – V. J. ir G. J. kumščiais mušė ir spardė nukentėjusįjį gulintį ant grindų, pastarojo galvai esant fiksuotai. Byloje nustatytas tik smurto naudojimo faktas, tačiau nenustatyta, kuris iÅ¡ smurtavusių asmenų sudavė lemiamÄ smÅ«gį į nukentėjusiojo kaktos deÅ¡inę pusę, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl laikytina, jog šį sveikatos sutrikdymÄ padarė V. J. ir G. J. bendrais veiksmais, t. y. veikdami bendrininku grupe.Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas.

BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys 2K-340/2012, 2K–475/2012).Aptariamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A.

G. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė vienas sužalojimas – kaukolės pamato lūžimas priekinėje dauboje su oro patekimu į kaukolės ertmę, kuris atsirado nuo trauminio poveikio į kaktos deÅ¡inę pusę. Byloje taip pat nustatyta, kad V.J. pirmas smogė nukentėjusiajam į veidÄ , nukentėjusiajam nusiplovus vonios kambaryje kruvinÄ veidÄ ir nugriuvus, jis buvo iÅ¡temptas į koridorių, kur gulintį nukentėjusįjį mušė rankomis ir spardė ne tik V. J., bet ir G. J., kuris vėliau smogė nukentėjusiajam ir sėdint.

Taigi nustatyta, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo du asmenys - V. J. ir G. J. ir kiekvienas jų matė vienas kito neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį, taigi yra nustatyti objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, realizuojant BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Bendrininkų susitarimo ribų peržengimo aptariamoje byloje nenustatyta.

V. J. ir G. J. veikė bendru sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu konkliudentiniais veiksmais, t. y. abu naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, t.y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iÅ¡ bendrininkų nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smÅ«giais nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas sunkus galvos sužalojimas, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi abu smurtÄ naudoję asmenys.

Ä®vykio aplinkybės rodo, kad G. J. veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jis suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje taikytinas bendrininkavimo institutas, pripažįstant, kad nukentėjusiajam A. G. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais V. J. ir G. J. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo G.

J. keistinas.BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinė nutartis 2K–166/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A.

G. su G. J. ir kitais bute buvusiais asmenimis iki įvykio pažįstamas nebuvo, jis į butÄ atėjo su savo pažįstamu E. J., kuris po kurio laiko iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. IÅ¡ nukentėjusiojo A. G. bei iÅ¡ dalies ir liudytojo A. K. parodymų matyti, kad V. J. ir G. J. ėmė priekabiauti prie nukentėjusiojo sakydami, jog nepatinka jo Å¡ukuosena, veidas, V. J., sakydamas „tuoj padarysiu tvarkÄ â€œ pradėjo muÅ¡ti, prie pastarojo veiksmų prisidėjo ir G. J. Tokia įvykio situacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad G.

J. ir V. J. kaip pretekstÄ savo smurtiniams veiksmams panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį, todėl tokie veiksmai, laikytina, atlikti dėl chuliganiÅ¡kų pastatų, todėl G. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ G. J. baustinas.              Dėl bausmės ir civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti Apeliantės skundu praÅ¡oma pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimÄ padarė veikdamas grupe ir už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 8 metams.Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Apeliantė pagrįstai praÅ¡o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad G. J. nusikaltimÄ padarė veikdamas grupe. Å i aplinkybė įrodyta ir aptarta Å¡iame nuosprendyje pasisakant dėl G. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl aplinkybė, jog G. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Teisėjų kolegija, skirdama G. J. bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , atsižvelgia į tai, kad Å¡is nusikaltimas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant neapibrėžta tyčia, nustatytos dvi G.

J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 ir 9 punktas), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. G. J. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimo padarymo metu dirbo, charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. J. skirtina padaryto nusikaltimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio bausmė.Apeliantės prašymas nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį – 40 000Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir priteisti iš G.

J. tenkinamas iÅ¡ dalies.Pirmos instancijos teismas nuosprendžiu pagrįstai pripažino, kad G. J. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. neturtinę žalÄ , tačiau atsižvelgdamas į G. J. padarytų nusikalstamų veiksmų, kuriuos teismas pripažino, apimtį, priteisė 5 000 Lt Å¡iai žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų sveikatos sutrikdymo atveju – žalos pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl G. J. pavartoto smurto patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ . IÅ¡ G. J. padaryto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais G. J. veiksmais, kuriais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismine praktika analogiÅ¡kose bylose, nukentėjusiojo A. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas, priteistÄ 5 000 Lt sumÄ didinant iki 20 000 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,n u s p r e n d ž i a:             Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti:              Pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             G.

J. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             Panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto pritaikymÄ .             IÅ¡ G. J. priteistÄ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. G. 5000 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) litų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                    Elena Vainienė Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė Kęstutis Jucys