9211c1ec-2d6c-4e1b-81d4-d37ff036b511 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-366/2016                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00935-2013-2                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; (S)                                                                             2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,nuteistajam A. C., gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,nukentėjusiajam A. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

C. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:A. C. nuteistas už tai, kad 2013-10-01, apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 107 punkto reikalavimus, t. y.

įvažiuodamas iÅ¡ V. B. sodybos teritorijos į pagrindinį keliÄ SaldutiÅ¡kis – Labanoras, nedavė kelio pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairės pusės važiuojančiam automobiliui Mazda (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. R. ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu automobilio vairuotojui A. R. dėl deÅ¡inio stipinkaulio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Nuteistasis A. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 281 str. 1 d. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Viso proceso metu tvirtino, kad iÅ¡važiuodamas į pagrindinį keliÄ (duomenys neskelbtini), sustojo įsitikti ar gali saugiai atlikti kairį posÅ«kį į pagrindinį keliÄ , kai tuo metu į jo traktorių (duomenys neskelbtini) trenkėsi A. R. vairuojamas automobilis. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad staiga pamatė traktoriaus ratÄ užvažiavus ant jo vairuojamo automobilio priekinės dalies ir dėl transporto priemonių susidÅ«rimo prarado sÄ monę. Nors nukentėjusiojo nurodomas transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas nepatvirtintas jokiais įrodymais, teismas tokius nukentėjusiojo parodymus perfrazavo taip, kad traktorius iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos kiemo ir trenkėsi į automobilio deÅ¡inį ratÄ .Nuteistojo manymu, teismas netinkamai įvertino ir 2015 m. spalio 2 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas, nes neatkreipė dėmesio, kad visos Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados grindžiamos ydingomis prielaidomis - kad traktorius kelkraÅ¡tyje ne stovėjo, o judėjo 8 km/h greičiu ir nuvažiavo į pagrindinį keliÄ 1 metro atstumu.

Tokių ydingų duomenų pagrindu atlikus skaičiavimus, padaryta eksperto iÅ¡vada apie tai, kad vairuotojas A. R. neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo, apvažiuoti stovintį kelkraÅ¡tyje traktorių, o bÅ«tent jo (t.y. A. C.) veiksmai buvo pagrindine Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga.             Nuteistasis skunde teigia, kad jo parodymus apie traktoriaus stovėjimo kelkraÅ¡tyje faktÄ , objektyviai patvirtina duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonių apžiÅ«ros protokole, fotonuotraukose, iÅ¡ kurių matyti, kad transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko įvažiavus tik 0,3 metro atstume nuo deÅ¡inės važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant automobilio Mazda 626, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio sparno, priekinių ir galinių durelių apgadinimai ir būdingi tiesiaeigei trajektorijai šoniniai nubrėžimai. Todėl visos minimos aplinkybės nuosprendyje turėjo būti ne nutylėtos, o aptartos ir nurodomi motyvai kodėl šiais įrodymais nesivadovaujama darant išvadas apie tai, kad jis nesilaikė KET 107 p. reikalavimų.Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino ir nukentėjusiojo A. R. parodymus dėl jam padarytų kūno sužalojimų, o tikėtinas 2014 m. spalio 7 d.

Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas dėl nukentėjusiajam A. R. padaryto kūno sužalojimų atsiradimo aplinkybių ir jų kvalifikavimo, vertino, kaip neginčijamai nustatytus faktus. Teismas nekreipė dėmesio į prieštaravimus, esančius A. R. medicininių dokumentų įrašuose: tuoj po įvykio 2013 m. spalio 1 d. nukentėjusysis A. R. gydytojams skundėsi, kad jam skauda tik dešinės rankos nykštį. Rastas kairės plaštakos II piršto nubrozdijimas.

Nukreiptas į rentgeno kabinetÄ , rentgenologams nukentėjusysis nurodė skaudančiÄ kairę plaÅ¡takÄ , todėl buvo padaryta kairės, o ne deÅ¡inės, plaÅ¡takos rentgenograma Nr.l 1193-4. Tuo pat metu, pakartotinoje 2013 m. spalio 2 d. rentgenogramoje Nr. 11228-9 buvo rasta deÅ¡inės rankos stipinkaulio sÄ nario pavirÅ¡iaus Å¡oninėje pusėje nedidelė deformacija - ryÅ¡kesnis įspaudas, nelygumai stipinkaulio Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, galimai dėl anatominės formos ir atitinka ankstesnę 2013 m. vasario 1 d. rentgenogramÄ , kuomet 2013 m. vasario 1 d. t.y. 8 mėnesiais anksčiau nei įvyko eismo įvykis 2013 m. spalio 1 d., nukentėjusysis gydytojams skundėsi, kad paslydo, griuvo ir jam skauda deÅ¡inį rieÅ¡Ä .

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2013 m. vasario 1 d., 2013 m. spalio 2 d., 2013 m. spalio 14 d. ir 2013 m. lapkričio 11 d, rentgenogramose kalbama apie vienÄ ir tÄ patį nukentėjusiojo A. R. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o stipinkaulio sÄ narinio pavirÅ¡iaus deformacijÄ , ryÅ¡kesnį įspaudÄ , nelygų Å¡oninį kraÅ¡tÄ , todėl realiai šį kÅ«no sužalojimÄ nukentėjusysis turėjo dar iki 2013 m. spalio 1 d. autoįvykio. Dėl to, priimant dėmesin nustatytus kitus pakitimus dėl deÅ¡inio sÄ nario ligos, negalima laikyti, kad Å¡is kÅ«no sužalojimas yra 2013 m. spalio 1 d. autoįvykio pasekmė.           Apelianto įsitikinimu, nei KET pažeidimo, nei nesunkaus kÅ«no sužalojimo padarymo A.

R. faktai teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyti ir įrodyti, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėties.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Skundu iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nepagrįstai konstatuoti BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai: KET pažeidimas bei sužalojimo nukentėjusiajam padarymo faktas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. C. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų nepažeidė. Teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikÅ¡ti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Skundžiamu nuosprendžiu A. C. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. dėl to, kad jis pažeidė autoįvykio metu galiojusios Kelių eismo taisyklių 107 punkto redakcijos reikalavimÄ , pagal kurį įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms. Nuteistasis A. C. viso proceso metu tvirtino, kad jis traktoriumi (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ V. B. sodybos teritorijos į pagrindinį keliÄ (duomenys neskelbtini) Važiuodamas nepamatė iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančio automobilio, nes kairėje pusėje pagal keliÄ auga eglės, kurių Å¡akos yra iÅ¡lindusios į keliÄ .

Išvažiavęs ant kelio apie 0,30 m., sustojo, pažiūrėjo į dešinę kelio pusę, ten automobilių nebuvo. Į kairę pusę nebespėjo pažiūrėti, nes pajuto smūgį į traktoriaus kairę pusę. Pagrindinis skundo argumentas, kuriuo grindžiamas prašymas išteisinti, yra tai, kad susidūrimo metu traktorius ne važiavo, o stovėjo išvažiavęs ant kelio 0,30 cm, todėl nukentėjusysis A. R., įvertinus likusį kelio plotį, galėjo pravažiuoti neužkliudęs traktoriaus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju veikos kvalifikacijai įtakos neturi aplinkybė, ar transporto priemonių susidÅ«rimo metu traktorius buvo sustojęs, ar judėjo ir koks buvo įvažiavimo į keliÄ atstumas. Svarbu yra tai, kad į keliÄ iÅ¡ esančios Å¡alia jo teritorijos A. C. įvažiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, t.y. net nežiÅ«rėdamas į kairę pusę, todėl nepastebėjęs iÅ¡ kairės pusės artėjančio automobilio, kuris nebeturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Tokį autoįvykio mechanizmÄ patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis A. R. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. B. sodybos iÅ¡važiavo nuteistojo vairuojamas traktorius. Šį traktorių, kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio Mazda 626 deÅ¡inės pusės priekinę dalį, pastebėjo likus iki jo nedideliam atstumui. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vairuotojas A. C. iÅ¡važiavo į keliÄ prieÅ¡ arti kelyje esantį automobilį Mazda 626, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A. R., nedavė jam kelio, taip sudarė pavojingÄ kliÅ«tį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Techniniu požiÅ«riu tokie A. C. veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindine Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog traktoriaus (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. C., prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į keliÄ iÅ¡ kiemo, privalėjo sustoti ir įsitikinti, kad pagrindiniu keliu nėra artėjančių transporto priemonių, kurioms gali bÅ«ti sukliudyta.

Akivaizdu, kad Å¡io reikalavimo, kuris įtvirtintas KET 107 punkte, A. C. nesilaikė. Kaip jau minėta, nuteistasis A. C. viso proceso metu pripažino, kad įvažiavo į keliÄ apie 0,30 m. Jis taip pat nurodė, kad sustojęs žvilgtelėjo į deÅ¡inę pusę, į kairę pusę pažiÅ«rėti nespėjo, nes tuo momentu iÅ¡ kairės pusės rėžėsi A. R. vairuojama maÅ¡ina. Nuteistojo žodžiais tariant, tai buvo „sekundžių reikalas“. Ä®važiavimÄ Ä¯ kelio važiuojamÄ jÄ dalį nuteistasis aiÅ¡kina blogu matomumu dėl Å¡alia kelio augančių eglių Å¡akų.

Tačiau Å¡iomis A. C. nurodytomis aplinkybėmis negali bÅ«ti pateisinti jo veiksmai. Anaiptol, Å¡ios aplinkybės rodo didelį nuteistojo neatsargumÄ . Pritartina liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no P. K. paaiÅ¡kinimams, kad Å¡iuo atveju vairuotojas iÅ¡važiuodamas į keliÄ , privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, o esant blogam matomumui, privalo pats paÅ¡alinti kliÅ«tį (tomas 3, b.l. 150). Taigi, Å¡ioje situacijoje kai matomumas yra blogas, nuteistasis turėjo elgtis dar atidžiau nei įprastomis sÄ lygomis.

Be to, A. C., turėdamas pareigÄ pirma pažiÅ«rėti ar neartėja transporto priemonė iÅ¡ kairės, pasisuko į deÅ¡inę ir tuo metu pajuto smÅ«gį. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nelieka abejonių, kad A. C. iÅ¡važiavo į keliÄ , visiÅ¡kai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir tokiu bÅ«du pažeidė KET 107 p. reikalavimus. BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties nebuvimÄ A. C. grindžia ir tuo, jog nukentėjusiajam autoįvykio metu nebuvo padarytas dispozicijoje numatyto masto sužalojimas, nes deÅ¡inio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje buvo fiksuotas 2013-02-01 rentgenogramoje, t.y. realiai šį kÅ«no sužalojimÄ nukentėjusysis turėjo dar iki 2013-10-01 autoįvykio.

IÅ¡ tikrųjų, Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyris, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inio spindulinio kaulo lūžimo, nors iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad atliktoje rentgeno nuotraukoje deÅ¡inio stipinkaulio distalinės epifizės lateraliniame kraÅ¡te matoma deformacija, labiau panaÅ¡i į pakitimÄ po senos traumos. AiÅ¡kių „šviežių“ lūžių nematyti (tomas 1, b. l. 28-29). A.

R. kÅ«no sužalojimų tyrimÄ atlikęs specialistas S. F. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis rėmėsi pateikta medicinine dokumentacija. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar A. R. nustatytas deÅ¡inio stipinkaulio kaulo lūžimas yra padarytas 2013-10-01 eismo įvykio metu, ar Å¡ie sužalojimai lėmė jo nedarbingumÄ , tolimesnio gydymo bÅ«tinumÄ bei nustatyti jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , teismas 2014-06-19 nutartimi paskyrė komisijinę teismo medicininę ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriui.

Atlikus ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad A. R. padaryti odos nubrozdinimai kairės plaštakos II piršto srityje bei viršugalvio kairėje pusėje, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, galimai aplinkybėse nurodyto, t.y. 2013-10-01 eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (tomas 2, b.l. 128-131).

Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. patvirtino, jog iÅ¡tyrus rentgeno nuotraukas, nukentėjusiajam nustatytas stipinkaulio lūžis yra 2013-10-01 eismo įvykio pasekmė. Minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismui davė pagrindÄ abejonių nekeliančiai iÅ¡vadai, kad nukentėjusiajam A. R. eismo įvykio metu dėl lūžusio stipinkaulio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ to seka, kad A. C., vairuodamas transporto priemonę, buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymÄ , dėl kurio kilo atitinkami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta A.

R. sveikata. Tokie A. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. C. padarytai veikai pritaikytas tinkamai, esant visiems būtiniesiems BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams. Dėl šių priežasčių išteisinti A. C., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :nuteistojo A.

C. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                            Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                                  Teisėjai                                                                                                    Valdas Meidus                                                                                                                   Evaldas Vanagas