2019-01-15 Nr. AB-1474-3-62-3-02251-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2049-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02251-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d. buvo kalinamas Alytaus PN perpildytose patalpose, kurios neatitiko higienos reikalavimų. Atvykęs į pataisos namus pareiškėjas penkias valandas su rūkančiais asmenimis buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose, kuriose nebuvo rūkymą draudžiančių ženklų, o pareigūnai rūkančių asmenų neįspėjo. Dėl to pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, jam graužė akis, gerklę, nosį, jis jautė nemalonų dūmų kvapą. Nuo 2016 m. balandžio 12 d. pareiškėjas kameroje Nr. 2 buvo apgyvendintas su rūkančiais asmenimis, jautė erdvės trūkumą, jo judėjimas buvo suvaržytas, pasivaikščiojimui skirta tik viena valanda vietoje trijų, pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai nesiekė 1,2 m, o po lietaus atsirasdavo balos. 2016 m. balandžio 18 d. vienai parai pareiškėjas buvo perkeltas į sveikatos priežiūros patalpas, tą dieną jam nebuvo suteikta viena valanda pasivaikščioti. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo kur susidėti daiktų, lova buvo netvarkinga, klibėjo. Dušuose nebuvo antgalių, vanduo bėgdavo tiesiai iš vamzdžio, buvo nulaužtos maišytuvų rankenos, persirengimo kabinoje buvo šalta, dušuose buvo nepakankama ventiliacija. Įrengtose dušo kabinose, esančiose pirmojo lokalinio sektoriaus bendrabučio tipo patalpose, ir pirmam lokaliniam sektoriui priklausančiose bendrose patalpose nebuvo karšto vandens, po sporto buvo neįmanoma nusiprausti, o maudytis po karštu dušu kartą per savaitę 15 min. neužteko. Miegamojoje patalpoje Nr. 2 (40 brigadoje) buvo tik 13 spintelių, nors lovų buvo 14, spintelėse tilpo tik maistas. Pareiškėjui atvykus į šią patalpą laisvos spintelės nebuvo, stovėjo trys taburetės, trys staliukai, kabėjo viena rūbų pakaba. Nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo kameroje Nr. 3, kurioje buvo laikoma iki 11 asmenų, nors buvo tik 8 lovos, todėl kiti miegojo ant grindų. Kameroje buvo rūkančių asmenų. Atvykus į pataisos namus periodiškai buvo paimamas patikrinimui televizorius, priedėlis, kompiuteris bei kiti daiktai, tačiau pareigūnai nespėdavo jų grąžinti per nustatytą terminą, todėl laisvalaikiu nebuvo sudaroma galimybė naudotis asmeniniais daiktais. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracija jam grasino, naudojo psichologinį spaudimą dėl reiškiamų skundų bei reikalavimų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN, patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus ir asmenų skaičių jose, pažymėjo, kad minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto norma nebuvo pažeista. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo išvados patvirtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Alytaus PN kamerose užtikrinama tinkama oro temperatūra, drėgmė, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią reikalavimus, patalpos vėdinamos atidarant langus. 2009–2010 metais baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, ištraukiamoji ventiliacija, pakeista elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, jie paskirtuose būriuose kiekvieną dieną prausyklose gali nusiprausti kūną iki pusės po šaltu vandeniu. Atvykę etapu nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Laikinojo sulaikymo kamerose nuteistieji laikomi iki 5 valandų, į jas paskiriama tiek asmenų, kiek yra vietų. Alytaus PN sporto salės nėra, bet yra įrengtas sporto aikštynas po atviru dangumi, dušas sporto aikštyne nėra įrengtas, nes to nenustato teisės aktai. Miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama, juose nerūkoma, rūkyti galima tik tam skirtose ir pažymėtose vietose.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Alytaus PN pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareigūnai į gyvenamąsias patalpas būtų atnešę papildomų lovų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimus į gyvenamąsias patalpas bei miegamųjų vietų skaičių jose nėra pagrindo.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo 11 asmenų, nors joje buvo įrengtos tik 8 gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 10 miegamąjį. Pareiškėjo abstrakčių teiginių dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo teismas nelaikė paneigiančiais atsakovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas tokių reikalavimų nenustato.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su laikinojo sulaikymo kameromis, teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis nuteistieji Alytaus PN laikino sulaikymo kamerose laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas, kameros atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o asmenų į jas skiriama tiek, kiek jose yra vietų. Pareiškėjas nurodė, jog į Alytaus PN buvo atvežtas 10.30 val. ir laikinojo sulaikymo kameroje laikomas iki 14.30 val., pateikė teismui Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. birželio 29 d. raštą Nr. 47SD-970, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas į Alytaus PN buvo pristatytas 2016 m. birželio 14 d. 10.30 val. Kadangi nuteistasis į laikinojo sulaikymo kamerą pristatomas tik tam tikrų procedūrų, nustatytų teisės aktuose, atlikimui, teismas sprendė, kad į laikinojo sulaikymo kamerą pareiškėjas galėjo patekti tik apie 11 val., todėl darė išvadą, kad Alytaus PN teisės aktų nepažeidė.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl šios aplinkybės būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu perkelti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis, o nesant tokio asmens prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN gyvenamosiose patalpose yra nerūkoma. Tai patvirtina teismui pateikti Alytaus PN direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 1-275, 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 1-323, 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“. Alytaus PN atsiliepime taip pat nurodyta, jog rūkyti galima tik tam skirtose ir skiriamaisiais ženklais pažymėtose vietose, rūkymo vietos yra įrengtos taip, kad cigarečių ar kitų tabako gaminių skleidžiami dūmai nepatektų į bendro naudojimo patalpas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN administracija nepažeidė pareiškėjo teisės į sveiką aplinką.

10. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, jog po sporto užsiėmimų jis negalėdavo nusimaudyti duše, kadangi remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog Alytaus pataisos namuose nėra įrengta sporto salė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas patvirtino, jog galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše jam buvo sudaryta. Pataisos namai neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau, nei nustato teisės aktai, maudytis duše, todėl pareiškėjo argumentus dėl to, kad naudotis dušu jis galėjo tik kartą per savaitę, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. teisę nevaržomai dienotvarkėje nustatytu laiku vaikščioti po bendrabučio tipo patalpas (jam priskirtame būryje) bei išeiti į lauką pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu metu. Teisės aktai neišskiria nuteistųjų pasivaikščiojimo vietos, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustato tik teisę kasdien pasivaikščioti, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore nebuvo pažeista, kadangi, kaip nurodo pats pareiškėjas skunde, ji buvo užtikrinta suteikiant pareiškėjui reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. savo valia pasirenkant dienotvarkėje nustatytu laiku būti patalpoje ar išeiti į lauką. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. gydydamasis medicininio stebėjimo izoliatoriuje dėl pasivaikščiojimo kiemelyje nesikreipė, į Alytaus PN administraciją dėl minėto pažeidimo kreipėsi tik 2016 m. balandžio 20 d., todėl teismas vertino, kad pareiškėjui tai, jog jis nebuvo išvestas pasivaikščioti pirmiau minėtą dieną, nekėlė didelio diskomforto. Vis dėlto, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog Alytaus PN 2016 m. balandžio 18 d. neužtikrino pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore. Be to, Alytaus PN nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengti 1,2 metro pločio stogeliai bei atmosferos kritulių šalinimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai šia apimtimi lieka nepaneigti.

12. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 2.1-197(22.4.1.1.12) patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Alytaus PN kietasis inventorius buvo techniškai netvarkingas (vietomis surūdijęs), ir tai pirmosios instancijos teismas laikė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimu. Dėl pareiškėjo argumentų, kad inventoriaus trūko, jis buvo susidėvėjęs, sulūžęs, dušo antgaliai bei maišytuvų rankenos buvo nulaužti, teismas pažymėjo, jog, atsakovo teigimu, pareiškėjas buvo aprūpintas teisės aktuose nustatytu inventoriumi ir dėl to į administraciją nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti. Pareiškėjo pateiktas įrodymas – 2 miegamojo inventoriaus lentelė, negali būti vertinamas, kadangi iš jo neaišku, ar tai gyvenamosios patalpos, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, lentelė.

13. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 2.1-197(22.4.1.1.12) konstatuota, kad Alytaus PN prausimosi patalpoje yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, o patalpoje esantys įrenginiai techniškai tvarkingi. Tą patį patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. birželio 22 d. raštas Nr. 2.1-381(22.4.1). Byloje nėra įrodymų, kuriais būtų nustatyti pažeidimai dėl netinkamos temperatūros ar netinkamos ventiliacijos prausimosi patalpoje, todėl teismas pareiškėjo teiginius šiuo aspektu atmetė.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai darė jam psichologinį spaudimą, įkalbėjo atsiimti skundą ir grasino susidorojimu, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė užregistruoti prašymus, tačiau pats pareiškėjas tokios teisės atsisakė, o pareiškėjo teiginiai dėl grasinimų yra tik hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais.

15. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo elektroniniai prietaisai jam pageidaujant buvo padėti į įstaigos sandėlį, tačiau išvykstant etapu į kitas įstaigas bei gavus iš pareiškėjo prašymą, grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjas teismui tiksliai nenurodė, kada ir kiek dienų buvo pažeistas daiktų grąžinimo terminas. Iš pareiškėjo daiktų aprašo matyti, kad pareiškėjas daiktus gavo (tai patvirtina pareiškėjo parašas), tačiau nenurodyta jų gavimo data. Nors teismas nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, susijusius su ginčo nagrinėjimu, tačiau konkrečių duomenų apie tai byloje nėra. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo argumentų, minėtas aplinkybes teismas laikė nustatytomis.

16. Dėl pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų teismas pažymėjo, kad negali jomis vadovautis, nes neaišku, ar jose nufotografuotos patalpos, kuriose laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo. Be to, įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Taisyklėse pateikiamame sąraše daiktų ir reikmenų, kuriuos leidžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, fotoaparatai ir mobilieji telefonai nėra nurodyti, todėl pareiškėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino tinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo, vieną dieną pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, kietasis inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat nebuvo užtikrinta, jog pareiškėjo daiktai po patikrinimų būtų grąžinti laiku, todėl atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Vis dėlto atsižvelgęs į vienkartinį pažeidimo pobūdį, nesant įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės ir kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 18. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN nepagrindė nė vieno atsikirtimo į pareiškėjo pretenzijas. Alytaus PN buvo daug pažeidimų, kuriuos pareiškėjas pagrindė pridėtais įrodymais. Alytaus PN klaidingai nurodė vietų skaičių gyvenamosiose patalpose, nes Alytaus PN buvo atliekamas remontas ir miegamųjų vietų skaičius sumažintas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad aštuonvietėje patalpoje jis buvo laikomas su dešimčia asmenų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nėra girdėjęs apie teismo sprendime nurodytas procedūras, po kurių asmenys yra talpinami į laikinojo sulaikymo patalpą, todėl šią teismo spendimo dalį laiko šališka. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN privalėjo asmenis skirstyti į rūkančius ir nerūkančius, tačiau to nepadarė, dėl to pareiškėjas jautėsi kankinamas. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismui jis skundėsi, kad jam nebuvo suteikta teisė į pasivaikščiojimą tuo metu, kai jis buvo karantino (kamerų tipo) patalpoje. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino prie pareiškėjo skundo pridėtos miegamojo kambario lentelės pateikimo tikslų.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d., atlyginimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino tinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo, vieną dieną pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, kietasis inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat nebuvo užtikrinta, jog pareiškėjo daiktai po patikrinimų būtų grąžinti laiku, konstatavo, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais pareiškėjui nepriteisė.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus PN klaidingai nurodė vietų skaičių gyvenamosiose patalpose, pareiškėjas nėra girdėjęs apie teismo sprendime nurodytas procedūras, po kurių asmenys yra talpinami į laikinojo sulaikymo patalpą, Alytaus PN privalėjo asmenis skirstyti į rūkančius ir nerūkančius, be to, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė į pasivaikščiojimą tuo metu, kai jis buvo karantino (kamerų tipo) patalpoje. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Taisyklių 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

26. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad: 2016 m. balandžio 15 d. – 2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. gegužės 3 d. – 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. – 2016 m. gegužės 19 d. laikotarpiais pareiškėjas buvo paskirtas į 21 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas 43,77 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų; 2016 m. gegužės 19 d. – 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas 44,34 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų; 2016 m. gegužės 31 d. – 2016 m. birželio 3 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 21,02 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos; 2016 m. birželio 14 d. – 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 5 d. – 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. rugsėjo 9 d. – 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. spalio 5 d. – 2016 m. spalio 20 d. laikotarpiais pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 2 miegamąjį, kurio plotas 33,86 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos; 2016 m. spalio 20 d. – 2016 m. spalio 25 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrio 10 miegamąjį, kurio plotas 36,78 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos; 2016 m. spalio 25 d. – 2016 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas 34,16 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šie duomenys yra klaidingi, kadangi Alytaus PN buvo atliktas remontas, po kurio vietų skaičius miegamuosiuose sumažėjo. Pasak pareiškėjo, nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 25 d. jis buvo laikomas patalpoje, kurioje buvo laikoma iki 11 asmenų, nors buvo tik 8 lovos. Be to, kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo patvirtintą miegamajame Nr. 2 esančio inventoriaus sąrašą, kuriame nurodyta, kad šiame miegamajame įrengta 14 lovų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alytaus PN pateiktais kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenimis, kuriuose nėra nurodyta, kada ši informacija minėtoje kompiuterinėje sistemoje buvo tikrinta, taip pat iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokio laikotarpio duomenis ji atspindi, t. y. ar ji rodo informaciją, esančią tikrinimo kompiuterinėje sistemoje metu, ar informaciją, buvusią ginčo laikotarpiu. Be to, atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas dėl minėtų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių plačiau nepasisakė, o tiesiog nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto miegamojo Nr. 2 inventoriaus sąrašo nėra aišku, kokiam būriui šis miegamasis priklauso. Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad pareiškėjo prie skundo pridėti duomenys yra susiję su kurio nors kito Alytaus PN būrio miegamojo, kuriame pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, inventoriumi. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 2016 m. spalio 20 d. – 2016 m. spalio 25 d. laikotarpiu 18 būrio 10 miegamajame, kurio plotas – 36,76 kv. m, buvo laikoma 11 asmenų, o 4 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 33,86 kv. m, buvo įrengta 14 miegamųjų vietų. Todėl šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2535-492/2018, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2978-261/2018).

28. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad 2016 m. spalio 20 d. – 2016 m. spalio 25 d. laikotarpiu 18 būrio 10 miegamajame apgyvendinus 11 asmenų, vienam asmeniui teko 3,34 kv. m ploto, todėl pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, pažeista nebuvo. Vis dėlto 4 būrio 2 miegamajame esant užimtoms visoms 14 lovų, vienam asmeniui teko 2,42 kv. m ploto, todėl 2016 m. birželio 14 d. – 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 5 d. – 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. rugsėjo 9 d. – 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. spalio 5 d. – 2016 m. spalio 20 d. laikotarpiais, t. y. 85 dienas, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui turinčią tekti minimalią gyvenamosios patalpos ploto normą.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad neturtinę žalą, be kita ko, patyrė dėl to, kad Alytaus PN nesiėmė priemonių atskirti rūkančius nuteistuosius nuo nerūkančių, dėl to pareiškėjas esą patyrė didelius nepatogumus, jam graužė akis, gerklę, nosį, jis jautė nemalonų dūmų kvapą. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Alytaus PN direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždaroje zonoje“ nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosiose, gamybinėse bei kitose bendrojo naudojimo patalpose rūkyti galima tik tam skirtose vietose. Šias aplinkybes patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436 išvados, kad Alytaus PN būriuose yra įrengtos rūkymui skirtos vietos, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu. Įvertinusi šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, jog Alytaus PN administracija aptariamu atveju nepažeidė pareiškėjo teisės į sveiką aplinką.

30. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jam nėra žinoma, apie procedūras, po kurių asmenys yra talpinami į laikinojo sulaikymo patalpą, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas ginčo dėl jo laikymo Alytaus PN laikinojo sulaikymo patalpose trukmės nekėlė, o nepasitenkinimą iš esmės reiškė tik dėl aplinkybių, kad šiose patalpose jis neva buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Dėl pastarųjų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija šioje byloje jau pasisakė.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui jis skundėsi, jog jam nebuvo suteikta teisė į pasivaikščiojimą tuo metu, kai jis buvo karantino (kamerų tipo) patalpoje. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą priteisti, be kita ko, prašė dėl to, kad 2016 m. balandžio 18 d. vienai parai jis buvo perkeltas į sveikatos priežiūros patalpas ir tą dieną jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiamame sprendime šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertino jo naudai ir pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš naujo nebevertina.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjui Alytaus PN nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto norma, be to, Alytaus PN 2016 m. balandžio 18 d. neužtikrino pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime taip pat konstatavo, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino tinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, kietasis inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat nebuvo užtikrinta, jog pareiškėjo daiktai po patikrinimų būtų grąžinti laiku. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pareiškėjas neginčija, o atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl į jas atsižvelgtina vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

34. Visgi pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

35. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

37. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, neužtikrinant jo teisės į minimalų gyvenamosios patalpos plotą, buvo laikomas 85 dienas, 2016 m. balandžio 18 d. jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, be to, Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino tinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, Alytaus PN kietasis inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, yra pakankamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms sušvelninti, jam priteistina 500 Eur suma.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė