2018-05-29 Nr. AB-10609-3-61-3-01805-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1188-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01805-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 1PS1-267-(2.1) (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2016 m. kovo 19 d. gavo Tarnybos 2016 m. vasario 4 d. pranešimą Nr. 1PS17-9-(2.30) „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas), kuriuo buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. kad eidamas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo pareigas ir būdamas atsakingu už Skyriaus darbo organizavimą, galbūt netinkamai atlikęs savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nesilaikydamas teisės aktų priėmė nepagrįstą 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 49NUT-10-(14.48.96) „Dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo neužtikrino, kad atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimo patikrinimą ir nustačius pažeidimus, šio Žemės sklypo savininkas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tarnybos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.2. Pranešimas nėra aiškus ir išsamus, jame nėra tiksliai nurodyta, kokio pažeidimo padarymu pareiškėjas įtariamas, nenurodyti jo konkretūs veiksmai, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinius nusižengimus, kurie nenurodyti 2016 m. vasario 29 d. išvadoje „Dėl J. R., A. J., M. J., V. B. ir Z. V. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“ Nr. 1PS17-29-(2.30) (toliau – ir Išvada). Pranešime netinkamas pareigų atlikimas (teisės aktų nesilaikymas) siejamas su Nutarimo neteisėtumu, o Išvadoje šio Nutarimo neteisėtumas nenustatytas, todėl laikytina, kad tarnybinių nusižengimų, dėl kurių pareiškėjui Pranešimu buvo pateikti įtarimai, sudėtis ir padarymo aplinkybės yra skirtingi. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui yra paskirta už kitus Išvadoje nustatytus pažeidimus, t. y. už neveikimą organizuojant ir kontroliuojant Skyriaus darbą bei administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą. Išvadoje tiksli inkriminuojamo nusižengimo data ar laikotarpis nėra nurodyti, iš teksto analizės galima spręsti, jog nusižengimo padarymo pradžia siejama su paskyrimu laikinai eiti vedėjo pareigas (2015 m. vasario 17 d.), o pabaiga – su atleidimo iš darbo diena (2015 m. lapkričio 9 d.).

2.3. Tiek Pranešime, tiek Tarnybos Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės E. P. 2016 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVV-30-(5.41) yra nuorodos į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kontrolieriaus pažymą, kurioje pasisakyta dėl Nutarimo teisėtumo, t. y. kad Nutarimu terminas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pratęstas be priežasties, tačiau spręsdamas dėl Nutarimo pagrįstumo, Seimo kontrolierius veikė akivaizdžiai pažeisdamas savo įgaliojimus. Be to, Tarnyba Seimo kontrolieriui pateikė neišsamią informaciją, todėl galėjo jį suklaidinti.

2.4. Įsakymo 1.1 punkte nurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino žemės naudojimo patikrinimo aktų perdavimo specialistams, tačiau vienintelis aktas, kurio tinkamą perdavimą turėjo užtikrinti pareiškėjas, buvo 2015 m. sausio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas. Pareiškėjas Skyriaus vedėjo pareigas pradėjo eiti beveik po mėnesio nuo šio akto surašymo, todėl negalėjo jo perduoti ir tinkamai organizuoti skyriaus darbo, susijusio su žemės naudojimo aktų perdavimu. Be to, Išvadoje nenurodoma, kokia tvarka žemės naudojimo aktai turėjo būti perduodami specialistams. Skyriaus vedėjas tarpinių procedūrinių dokumentų nenukreipia vykdyti specialistams. Elektroninėje duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir EDVS) užduotys specialistams sukuriamos ir paskirstomos gavus asmenų prašymus ar skundus, ant jų uždedant rezoliuciją ir (arba) sukuriant naują užduotį EDVS. Tuo atveju, jeigu prašymas (skundas) nėra gautas, užduotyje nurodoma, kokius veiksmus turi atlikti vienas ar keli specialistai. Atsižvelgiant į Skyriaus darbo specifiką, darbo krūvį, susijusį su žemės naudojimo kontrole, mažai tikėtina, kad Skyriaus specialistai atliko planinę kontrolę ir 2015 m. sausio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą surašė negavę jokio skundo ar prašymo, kuris galėjo būti pateiktas tiek žodžiu, tiek raštu. Tokiu atveju tą pačią ar kitą dieną EDVS turėjo būti sukurta užduotis, kuri turėjo būti nukreipta vykdyti. Taigi nagrinėjamu atveju surašius 2015 m. sausio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, o pareiškėjui 2015 m. vasario 17 d. pradėjus laikinai eiti skyriaus vedėjo pareigas, iš naujo pradėti teiseną nebuvo teisinio pagrindo.

2.5. Išvadoje ir Įsakyme nėra nurodyti konkretūs pavedimai, kurių tinkamo vykdymo neužtikrino pareiškėjas. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad yra pavesta atlikti žemės naudojimo kontrolę atitinkamoje teritorijoje, nes tuo metu Skyriuje nedirbo. Be to, užduotis nebuvo užregistruota EDVS, todėl nebuvo galimybės kontroliuoti jos vykdymą. Nesant galimybės pareiškėjui užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, atlikus 2015 m. sausio 20 d. Žemės sklypo žemės naudojimo kontrolę, būtų kviečiamas į skyrių, nebuvo ir galimybės užtikrinti, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, Išvadoje ir Įsakyme nekonkretizuoti terminai, kurių laikymosi neužtikrino pareiškėjas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo terminus nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK), taigi tik pažeidus ATPK nustatytą terminą būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas neužtikrino, kad teisės aktuose nustatytais terminais būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kad nebuvo užtikrintas tinkamas Tarnybos Skyriaus funkcijų vykdymas. Nagrinėjamu atveju minėtas terminas nebuvo praleistas (jis buvo pratęstas), šis terminas baigėsi, kai pareiškėjas Tarnyboje nebedirbo.

2.6. Pareiškėjui atsistatydinus iš pareigų, Skyriaus pareigas ėjo G. G., kuri galėtų būti atsakinga už praleistą terminą protokolui surašyti arba už vilkinimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ji buvo paskirta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nare bei surašė Išvadą. Taigi G. G., būdama atsakinga už pareiškėjui inkriminuojamus pažeidimus, buvo šališka ir galėjo paveikti kitus komisijos narius rengiant nepagrįstą Išvadą.

2.7. Tam, kad būtų pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepakanka atlikti patikrinimą ir nustatyti užimamos žemės plotą, nes protokolas gali būti surašomas tik tada, kai yra aiškūs nusižengimo požymiai ir jo sudėties elementai, t. y. kai veiką galima kvalifikuoti pagal atitinkamą ATPK straipsnį. Įvertinus Išvadoje pateiktus skirtingų darbuotojų paaiškinimus, akivaizdu, kad Nutarimo priėmimo metu nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, reikalingos protokolui surašyti ir administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti. Nutarimas buvo priimtas pagrįstai, siekiant išnaudoti visas galimybes surinkti įrodymus ir pašalinti abejones dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties.

2.8. Be Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus nuostatuose ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytų formaliųjų teisinės atsakomybės ribų, Skyriaus vedėjo atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias apibrėžia Skyriaus darbo sąlygos ir galimybės tinkamai vykdyti paskirtas funkcijas. Teisinė pareiškėjo atsakomybė galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas galėjo užtikrinti teisės aktų laikymąsi, t. y. turėjo pakankamus žmogiškuosius išteklius ir reikiamas sąlygas, tačiau dėl neveikimo arba netinkamo veikimo to nepadarė. Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija privalėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo laiku atliekamos tam tikros Skyriui priskirtos funkcijos, tačiau to nepadarė. Todėl laikytina, kad tyrimas atliktas neišsamiai, o Įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis.

2.9. Pareiškėjas aktyviai vykdė Skyriui priskirtų funkcijų kontrolę, visa informacija buvo teikiama Tarnybos vadovybei. Iki 2015 metų vasaros pradžios vėluojančių darbų kiekis buvo sumažintas maždaug du kartus. Per šešis mėnesius skyriuje gautas 15 161 prašymas (skundas), gautus dokumentus nagrinėja ne daugiau kaip 30 darbuotojų. Taigi Skyrius kiekvieną dieną turėjo paskirstyti maždaug 126,3 gautus skundus (prašymus) ir kontroliuoti jų tinkamą vykdymą. Akivaizdu, kad darbuotojai neturėjo realios galimybės laiku ir tinkamai įvykdyti užduotis, o Skyriaus vedėjas – tinkamai kontroliuoti jų vykdymą. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Tarnybos direktorę nurodydamas problemas, susijusias su žemės naudojimo kontrole. Tarnybos darbuotojai buvo atvykę į Skyrių aptarti susidariusios situacijos. Tai patvirtina, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad skyriaus darbas būtų organizuotas tinkamai. Pareiškėjo darbas neeilinio vertinimo, vykusio 2015 m. rugsėjo mėnesį, metu buvo įvertintas labai gerai, pareiškėjas perkeltas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o pareiškėjui atsistatydinus iš pareigų jam surašyta teigiama charakteristika.

2.10. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, tačiau neanalizuojami ir neapibrėžti visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Išvadoje taip pat nenurodyti teisės aktai, įpareigoję pareiškėją elgtis konkrečiu būdu arba draudę atlikti veiksmus. Išvados tekstas neaiškus, iš jo negalima daryti nedviprasmiškos išvados, kad tarnybinį nusižengimą padarė būtent pareiškėjas. Pagal teisės aktuose įtvirtintą procedūrą nebuvo nustatyta konkreti pareiškėjo veika. Komisija netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė. Išvadoje netinkamas funkcijų vykdymas yra nurodomas tiek kaip objektyvioji, tiek kaip subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusės, tačiau jos negali sutapti. Be to, netinkamas funkcijų vykdymas negali būti neteisėtų veiksmų pasekmė.

2.11. Nesuprantama, kokiu būdu pareiškėjui inkriminuojama neteisėta veika galėjo turėti įtakos darbuotojų laiko naudojimo efektyvumui. Neefektyvus darbuotojų laiko naudojimas galėtų būti laiku neatliekamų užduočių priežastimi, o ne pasekme. Be to, dėl didelio darbo krūvio dalis Skyriaus darbuotojų dažnai dirbdavo iki 21 val., kartais ir savaitgaliais, pareiškėjas taip pat dirbdavo 12–14 val. per dieną, todėl kaltinti juos neefektyviu darbo laiko naudojimu yra neetiška.

2.12. Išvadoje nebuvo sprendžiama dėl 2015 m. sausio 20 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo tinkamumo, joje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas leido naudotis savavališkai užimtu valstybinės žemės plotu, tačiau nepaisant to konstatuota, kad laiku nesurašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo pasekmė yra būtent netinkamas žemės naudojimo kontrolės atlikimas.

2.13. Planinė žemės naudojimo kontrolė 2015 m. sausio 20 d. atlikta neprašant jokiam suinteresuotam asmeniui, todėl kelia abejonių teiginiai, kad plačioji visuomenė, neturėdama apie tai informacijos, galėjo dėl to piktintis.

2.14. Daugumą Išvadoje nurodytų tariamai padarytų pažeidimų padarė ne pareiškėjas asmeniškai, o jo vadovaujamo Skyriaus darbuotojai, todėl ypač svarbu atskirti, kurie pažeidimai buvo nulemti būtent pareiškėjo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo ir kaip jie pasireiškė.

2.15. Seimo kontrolieriaus pažyma surašyta 2015 m. gruodžio 11 d., o Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2016 m. kovo 29 d., t. y. tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2016 m. sausio 29 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl dviejų veikų – dėl galbūt neteisėto Nutarimo priėmimo ir neveikimo, t. y. netinkamo darbo organizavimo, patraukiant asmenis administracinėn atsakomybėn po atlikto Žemės sklypo patikrinimo. Išvadoje nebuvo nustatyta, kad priimdamas Nutarimą pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau buvo konstatuota, jog tarnybinį pažeidimą pareiškėjas padarė neužtikrindamas, kad: Skyriuje būtų laiku pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena; žemės naudojimo patikrinimo aktai būtų perduoti specialistams, atsakingiems už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą; tinkamo Vilniaus miesto skyriaus funkcijų ir pavedimų vykdymo ir kontrolės; po 2015 m. sausio 20 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo teisės aktais nustatytais terminais būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

4.2. Žemės sklypo 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog Žemės sklypo savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu nei nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose, tuo padarydamas ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Terminas paskirti už tai nuobaudą baigėsi 2015 m. liepos 20 d. Pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. raštu Nr. 49SFN-785-(14.49.104) pakartotinai Žemės sklypo savininką dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir / ar protokolo surašymo kvietė atvykti 2015 m. liepos 20 d. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo akto egzistavimą ir pareigą išnagrinėti situaciją bei priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, tačiau jis to nepadarė.

4.3. Pareiškėjo darbo funkcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad jis yra atsakingas už jo vadovaujamam Skyriui pavestų užduočių įgyvendinimą bei valstybinės žemės naudojimo patikrinimą. Todėl pareiškėjas privalėjo užtikrinti darbų tęstinumą ir tinkamai paskirstyti darbuotojams užduotis. Atlikdamas skyriaus vedėjo funkcijas bei sužinojęs, kad užduotis pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo registruota EDVS, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad tokios užduotys minėtoje sistemoje būtų fiksuojamos ir kad būtų vykdoma šių užduočių kontrolė.

4.4. Pareiškėjas nesiėmė priemonių, kad neteisėtą veiką padaręs asmuo būtų patrauktas atsakomybėn. Žemės sklypo savininkui buvo siųsti net penki (2013 m. lapkričio 5 d., 2013 m. lapkričio 19 d., 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. liepos 15 d.) kvietimai atvykti į Skyrių. Pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad minėtas asmuo pagal ankstesnius kvietimus neatvyko, todėl pareiškėjas privalėjo elgtis apdairiai ir imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų sudarytos sąlygos ištirti teisės pažeidimą bei kaltam asmeniui pritaikyti atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi pasyviai, sudarydamas sąlygas neigiamoms pasekmėms atsirasti. Didelis darbo krūvis nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia pareigūnų neveikimą.

4.5. Pareiškėjas, eidamas skyriaus vedėjo pareigas, sudarė sąlygas asmeniui užimti ir naudotis valstybinės žemės plotu, tuo darant žalą kitiems asmenims. Be to, buvo neefektyviai naudojamas Skyriaus darbuotojų darbo laikas, nebuvo užtikrintas tinkamas valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimas, tokie pareiškėjo veiksmai diskreditavo Tarnybą bei jos darbuotojus.

4.6. Išvadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būti elementai – neteisėti veiksmai, kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys. Tarnybos direktoriaus Įsakymas priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus bei tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes.

4.7. Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo diena (2015 m. gruodžio 11 d.) nelaikytina paaiškėjimo apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą diena, kadangi minėtoje pažymoje nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, atlikę neteisėtus veiksmus, t. y. nebuvo nustatyta pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis buvo nustatyta tik Išvadoje, todėl šio nusižengimo paaiškėjimo diena yra Išvados surašymo diena (2016 m. vasario 29 d.). Be to, kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino, t. y. panaikino Tarnybos direktoriaus Įsakymą ir priteisė pareiškėjui iš Tarnybos 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Įvertinęs pareiškėjui siųsto Pranešimo turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis yra dviprasmiškas, jame nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas. Vien apibendrintų teiginių apie pareiškėjo galbūt padarytus teisės aktų pažeidimus ar netinkamą pareigų atlikimą nurodymas, nedetalizuojant kokius konkrečius teisės aktus pareiškėjas pažeidė ar kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatliko, pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą, todėl tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas Skyriaus vedėjo pareigas laikinai pradėjo eiti tik nuo 2015 m. vasario 17 d. ir jas ėjo iki 2015 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. šias pareigas ėjo nuolat. Žemės sklypo 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo aktas buvo priimtas iki pareiškėją paskiriant į Skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjas šias pareigas pradėjo eiti beveik po mėnesio nuo minėto akto priėmimo. Taip pat svarbi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad minimas 2015 m. sausio 20 d. patikrinimas nebuvo užregistruotas EDVS, todėl sužinoti apie šį aktą pareiškėjui nebuvo įmanoma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas objektyviai nežinojo apie 2015 m. sausio 20 d. atliktą Žemės sklypo patikrinimą. Atsakovas nepateikė jokių pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų. Tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdyje atsakovas rėmėsi prielaidomis, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie minėtą Žemės sklypo patikrinimą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti tokią išvadą.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas akcentavo, jog pagal Išvadoje nurodytas aplinkybes matyti, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. kvietimo Žemės sklypo savininkui atvykti į Skyrių ir protokolo surašymo iki 2015 m. sausio 20 d. Tarnybos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad Žemės sklypo savininkas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atlikus 2015 m. sausio 20 d. patikrinimą, pareiškėjas dar nesibaigus 6 mėnesių terminui, t. y. 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 49FN-785-(14.49.104.), kreipėsi į Žemės sklypo savininką, prašydamas 2015 m. liepos 20 d. atvykti į Skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Žemės sklypo savininkui neatvykus, pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. priėmė Nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2016 m. sausio 19 d.

9. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ATPK nustato galimybę atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. ATPK (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 263 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigūno) pranešimą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę. Pareiškėjas, eidamas Skyriaus vedėjo pareigas, 2015 m. liepos 15 d. raštu pirmą kartą kvietė Žemės sklypo savininką atvykti dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir / ar protokolo surašymo, todėl nebuvo pagrindo taikyti priverstinį atvesdinimą.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo valstybinė kontrolė pradėta dar 2013 metais (2013 m. birželio 5 d. Skyriuje gautas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymas, kuriame nurodyta, kad bendrijos bendrojo naudojimo žemėje pastatyta tvora, dėl kurios ribojamas transporto priemonių pravažiavimas). Pirmasis ginčo Žemės sklypo patikrinimo aktas surašytas 2013 m. rugpjūčio 30 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių būtų nubausti kiti Skyriaus atsakingi asmenys, nors apie savavališką žemės užėmimą Tarnybai buvo žinoma nuo 2013 m. birželio 5 d. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui pradėjus eiti pareigas, darbų, kurių įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, buvo labai didelis. Darbuotojų stoka ir jų kaita taip pat taip pat darė įtaką susiklosčiusiai situacijai, todėl tarnybinio tyrimo metu nevertinant aplinkybių visumos, tyrimas nelaikytinas nei visapusišku, nei objektyviu.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo pareigas atliko netinkamai ir padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas pareiškėjui priteisė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą atlyginimą.

III. 12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

13. Tarnyba apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, papildomai nurodo:

13.1. Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, turėjęs organizuoti tinkamą dokumentų vizavimą ir užduočių nukreipimą vykdyti atsakingam asmeniui, bei užtikrinti jų kontrolę ir tinkamą vykdymą, tačiau to nepadaręs, netinkamai vykdė Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PĮ-(2.1)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.4.32 punktų nuostatas. Pažeidimas įvykdytas neveikimu, o priskirtų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra konkretus veiksmas, kuris gali būti apibrėžiamas ir konkrečiai įvardijamas. Šiuo atveju tai veiksmų visuma, netinkamai vykdant Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, susijusias su Nutarimo surašymu ir Žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės atlikimu.

13.2. Pareiškėjui buvo žinoma apie 2015 m. sausio 20 d. atliktą Žemės sklypo patikrinimą ir pareigą išnagrinėti situaciją bei priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Pareiškėjo darbo funkcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta, kad jis yra atsakingas už jo vadovaujamam Skyriui pavestų užduočių įgyvendinimą bei valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, todėl pareiškėjas privalėjo užtikrinti darbų tęstinumą ir tinkamai paskirstyti užduotis darbuotojams.

13.3. Pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėja, byla nebuvo sudėtinga, sprendžiami klausimai nebuvo teisiškai nauji, be to, tai trečia panašaus pobūdžio byla, kurioje pareiškėjui atstovauja ta pati atstovė, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos.

14. Pareiškėjas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

15.1. Apeliaciniame skunde nepateikta esminių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde netiksliai nurodytas bylos dalykas. Įsakyme nėra nurodyta, kad pareiškėjas, priimdamas Nutarimą, būtų kaip nors pažeidęs teisės aktus bei padaręs tarnybinį nusižengimą, Įsakyme taip pat nėra nurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino Žemės sklypo naudojimo patikrinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas net nesprendė, ar Nutarimas teisėtas, nevertino patikrinimo atlikimo teisėtumo ir iš to kilusių pasekmių. Juo labiau, kad Žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas dar iki pareiškėjui pradedant eiti pareigas. Tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas negalėjo žinoti apie atliktą patikrinimą iki Nutarimo priėmimo, tačiau apeliaciniame skunde dėl to nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų ar įrodymų.

15.2. Apeliaciniame skunde teismas yra klaidinamas esą Išvadoje yra konstatuota, jog pareiškėjas nevykdė pareigos tinkamai organizuoti dokumentų vizavimą ir nukreipimą vykdyti. Tokių teiginių Išvadoje nėra, priešingai – joje nurodyta, kad tinkamas dokumentų vizavimas nebuvo užtikrintas dar iki pareiškėjui pradedant eiti pareigas bei pažymėta, jog už tinkamą 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo akto nukreipimą vykdyti buvo atsakinga Ž. S. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama, ar pareiškėjas tinkamai vizavo užduotis, tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas būtų netinkamai vizavęs dokumentus ar netinkamai nukreipęs vykdyti užduotis.

15.3. Apeliaciniame skunde taip pat neteisingai nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. raštu Žemės sklypo savininką dėl administracinio pažeidimo išaiškinimo kvietė atvykti pakartotinai. Byloje nėra pateikta jokių kitų pareiškėjo pasirašytų pranešimų (kvietimų), tokie pranešimai nepaminėti ir Išvadoje. Priešingai, iš Išvados turinio matyti, jog 2015 m. liepos 15 d. raštas buvo pirmasis kvietimas, nustačius pažeidimus 2015 m. sausio 20 d. Žemės sklypo patikrinimo aktu. Be to, ne pareiškėjas, o skyrius (administracinę bylą nagrinėjantis specialistas) kviečia asmenis atvykti dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo. Iš apeliacinio skundo taip pat nėra aišku, kokių priemonių turėjo imtis ir kokias sąlygas, siekdamas ištirti teisės pažeidimą bei pritaikyti atsakomybę, turėjo sudaryti pareiškėjas. Apie tokių sąlygų sudarymą nėra pasisakyta ir Išvadoje.

15.4. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų nepakanka ginčo Įsakymui panaikinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti papildytas naujais motyvais, kurie yra nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame pareiškėjo skunde.

15.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi skundas teismui buvo didelės apimties, jame turėjo būti nagrinėjami su tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūromis bei administracinių teisės pažeidimų teisena susiję klausimai, advokato padėjėja turėjo susipažinti su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus veikla ir problemomis, įvertinti didelį medžiagos kiekį. Nagrinėjama byla yra pirmoji iš trijų teisme pagal pareiškėjo skundus Tarnybai nagrinėjamų bylų. Tik dvejose iš šių bylų pareiškėjui atstovauja ta pati atstovė, be to, kitos dvi (vėlesnės pagal skundų padavimo datą) bylos yra iš esmės skirtingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, kadangi byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymas skirti pareiškėjui A. J. (Tarnyboje iki 2015 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) ėjusiam Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigas) tarnybinę nuobaudą – pastabą, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl to, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

20. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas valstybės tarnautojo etikos principas – pavyzdingumas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

21. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

23. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

24. Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veiksmuose bei neveikime yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už neįvykdytas jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.

25. Iš byloje pateikto Tarnybos 2016 m. vasario 4 d. pranešimo, kuriuo pareiškėjas informuotas apie įtarimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, matyti, kad pareiškėjui buvo nurodytos pirmiau aptartos Valstybės tarnybos įstatymo normos ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei tai, kad pareiškėjas, galbūt netinkamai vykdęs savo Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nesilaikęs teisės aktų, priėmė galbūt nepagrįstą 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 49NUT-10-(14.48.96) „Dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“; neužtikrino, kad atlikus Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir nustačius pažeidimus šio Žemės sklypo savininkas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas Pranešimo turinį įvertino kaip dviprasmišką, nekonkretų, nes šis pranešimas buvo paremtas apibendrintais teiginiais apie pareiškėjo atliktus galimus teisės aktų pažeidimus ar netinkamą pareigų atlikimą, nedetalizuojant, kokius konkrečius teisės aktus pareiškėjas pažeidė ar kokių Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatliko.

26. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad Pranešime buvo nurodyta, kokio tarnybinio pažeidimo padarymu pareiškėjas įtariamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas Pranešime nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisėta, nes iš tikrųjų Pranešimas suformuluotas nekonkrečiai, t. y. nekonkretizuojant, kokius konkrečius teisės aktus pareiškėjas pažeidė ar kokių Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatliko. Be to, pareiškėjui buvo pateiktas įtarimas ir dėl to, kad jis priėmė nepagrįstą 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 49NUT-10-(14.48.96) „Dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“, tačiau Išvadoje tokios aplinkybės nėra nurodytos. Priešingai, Išvadoje nurodyta, kad Nutarimas turėjo būti parengtas, nes 2015 m. liepos 20 d. Žemės sklypo savininkas neatvyko, o nepratęsus termino administracinės atsakomybės taikymas taptų neįmanomas.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis Įsakyme nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas netinkamai kontroliavo Skyriui pavestų funkcijų įgyvendinimą, todėl neužtikrino, jog po 2015 m. sausio 20 d. atlikto Žemės sklypo naudojimo patikrinimo teisės aktuose nustatytais terminais būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Skyriaus vedėjo pareigas laikinai pradėjo eiti tik nuo 2015 m. vasario 17 d. ir jas ėjo iki 2015 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. šias pareigas ėjo nuolat. Žemės sklypo patikrinimo aktas buvo priimtas pareiškėjui neinant Skyriaus vedėjo pareigų, t. y. 2015 m. sausio 20 d., patikrinimas nebuvo įregistruotas EDVS. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas objektyviai nežinojo apie 2015 m. sausio 20 d. atliktą Žemės sklypo patikrinimą, o atsakovas nepateikė jokių pareiškėjo teiginius paneigiančių objektyvių įrodymų.

28. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nesibaigus 6 mėnesių terminui nuo patikrinimo akto surašymo 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 49FN-785-(14.49.104.) pareiškėjas kreipėsi į Žemės sklypo savininką, jog jis 2015 m. liepos 20 d. atvyktų į Skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Žemės sklypo savininkui neatvykus, pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. priėmė Nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2016 m. sausio 19 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo bylos nustatytu terminu negalėjo išnagrinėti, nes nepasibaigus šiam terminui buvo atleistas iš pareigų.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjo tarnybinėms pareigoms atlikti įtaką darė ir didelis darbo krūvis, nes pareiškėjui pradėjus eiti pareigas buvo daug darbų, kurių įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, darbuotojų stoka ir jų kaita.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde kritikuoja minėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teigdamas, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta esant visiems elementams tarnybinei atsakomybei kilti, nes pareiškėjas netinkamai organizavo Skyriaus darbą ir neužtikrino, kad Skyriaus vykdomos funkcijos būtų atliekamos laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad administracinio teisės pažeidimo teisena būtų pradėta laiku, taip pat neužtikrino žemės naudojimo patikrinimo aktų perdavimo specialistams, atsakingiems už protokolų surašymą, neužtikrino tinkamo Skyriaus funkcijų ir pavedimų vykdymo ir kontrolės, t. y. nesilaikė Vilniaus miesto skyriaus nuostatų 7.1, 7.2, 7.4.32 punktų reikalavimų, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus, pažeidė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-499, 21 ir 28 punktų nuostatas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas neužtikrino, kad po 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo akto surašymo teisės aktuose nustatytais terminais būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. neužtikrino, kad asmuo, įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, būtų kviečiamas atvykti į Skyrių tam, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o jam neatvykus, neužtikrino, kad protokolas būtų surašytas asmeniui nedalyvaujant. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. raštu Žemės sklypo savininką kvietė atvykti į Skyrių, darytina išvada, jog jam (pareiškėjui) buvo žinoma apie 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo aktą.

31. Taigi iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir dar kartą pakartoja savo vertinimą, kurį jau buvo nurodęs Įsakyme ir jo sudėtinėje dalyje (Išvadoje) bei pirmosios instancijos teismui.

32. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

33. ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 straipsnio 6 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. ABTĮ 56 str. 6 d.) nurodyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokias įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

35. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

36. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes Išvadoje nurodytos aplinkybės bei šioje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas kaltais ir neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė Vilniaus miesto skyriaus nuostatų 7.1, 7.2, 7.4.32 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus, pažeidė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-499, 21 ir 28 punktų nuostatas.

38. Teisėjų kolegija, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, akcentuoja, kad atsakovas nepateikė įtikinamų įrodymų, jog pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d., t. y. kai tik pradėjo eiti Skyriaus vedėjo pareigas, sužinojo apie 2015 m. sausio 10 d. patikrinimo aktą ir dėl to turėjo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Tarnybos direktorės 2015 m. balandžio 15 d. įgaliojimu Nr. 1Į-930(1.9) pareiškėjui pavesta surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje padarytų administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Šis įgaliojimas galiojo iki 2015 m. birželio 30 d. Kitas tokio pobūdžio įgaliojimas pareiškėjui išduotas 2015 m. liepos 17 d.

40. Atsakovo surašytoje Išvadoje nurodyta, kad už 2015 m. sausio 10 d. patikrinimo akto nukreipimą vykdyti buvo atsakinga Ž. S. Pareiškėjas paaiškinime atsakovui buvo nurodęs, kad dėl darbuotojų trūkumo ir kaitos Skyriuje nebuvo likę specialistų, turinčių reikiamą kvalifikaciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, ir apie tai buvo informuota Tarnybos direktorė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorę dėl susidariusios situacijos. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kaip Tarnybos vadovė sprendė klausimą dėl darbuotojų trūkumo ir užtikrinimo, kad būtų laiku ir efektyviai įgyvendinamos Skyriaus funkcijos.

41. Pareiškėjas paaiškinime taip pat buvo nurodęs, kad pavaduotojai Ž. S. buvo pavedęs kuruoti valstybinės žemės kontrolę ir administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymą. Išvadoje nurodyti V. B. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad Skyriuje atsakingas visa apimtimi už žemės naudojimo valstybinės kontrolės įgyvendinimą ir administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą bei galimų pažeidėjų patraukimą administracinėn atsakomybėn buvo atsakingas A. A., kuris iš pareigų atleistas 2015 m. liepos 31 d. V. B. taip pat nurodė, kad Ž. S. prašymu parengė 2015 m. liepos 20 d. nutarimo projektą, kurį priėmė ir pasirašė pareiškėjas. Išvadoje nustatyta, kad V. B. parengė 2015 m. liepos 20 d. nutarimo projektą. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 15 d. pranešimą parengė A. A.

41.1. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl pareiškėjo kaltės buvo praleisti ATPK nustatyti terminai nubausti pažeidėją, kad pareiškėjo priimtas 2015 m. liepos 20 d. nutarimas prieštarauja teisės aktų normoms. Atsakovas byloje nėra nurodęs jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kad buvo teisiniai pagrindai 2015 m. liepos 20 d. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Žemės sklypo savininkui. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog Žemės sklypo savininkui nebuvo laiku įteiktas kvietimas dėl protokolo surašymo, o atsakovas nėra paneigęs šios aplinkybės. Be to, Išvadoje nurodyta, kad protokolas negalėjo būti surašytas, kadangi Žemės sklypo savininkas 2015 m. liepos 15 d raštą gavo pavėluotai (iš Lietuvos pašto atsiėmė 2015 m. liepos 23 d.). Taip pat atsakovas nėra pagrindęs įrodymais ATPK (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 15 iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 263 straipsnyje nustatytos galimybės atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų ir neįrodinėjo, kad Nutarimo priėmimo metu buvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, reikalingos protokolui surašyti ir administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (pagal pateiktus dokumentus pareiškėjas A. J. advokato padėjėjai Martai Liutkevič sumokėjo 1 400 Eur būtent už šioje byloje parengtą skundą), atsižvelgdama į tai, kad maksimali už advokato padėjėjo skundo parengimą galima priteisti suma yra 1 513,80 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 7, 8.2 p.), į bylos pobūdį (nagrinėtas tarnybinis ginčas), apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl Įsakymo neteisėtumo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė