2022-04-15 Nr. BB-2706-1-01-1-05729-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo Ž. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, prašymu sustabdyti šios nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-04-15 Nr. BB-2706-1-01-1-05729-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kasacinės instancijos teismui pripažinus, kad jis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus dėl kurių galėjo kilti V. V. mirtis, inkriminuotą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1820/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05729-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo Ž. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, prašymu sustabdyti šios nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kasacinės instancijos teismui pripažinus, kad jis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus dėl kurių galėjo kilti V. V. mirtis, inkriminuotą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo Ž. Č. kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jo teisę į nekaltumo prezumpciją, taip pat neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šie apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai grindžiami teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, dalį įrodymų visai neištyrė, išvadą, kad jis tyčia nužudė V. V., parėmė savo subjektyvia nuomone. Be to, teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nors byloje nėra jo girtumą patvirtinančių įrodymų, priešingai, yra įrodymai, kad pats V. V. vartojo pakankamai daug alkoholio.
Atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-P-9/2012 ir kt.). Proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009) arba vertintinos kaip teismo šališkumas. Pažymėtina, kad klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir suformuluoti labai aiškūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys teisės taikymo klaidą. Tokių argumentų skunde nėra.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus keliamas klausimas dėl kaltės formos nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl negali būti kasacijos dalyku.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas neatitinka BK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymas paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas