920aa90f-4f0d-45c0-beac-e86f2a02bbf0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1320-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02478-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.4.; 2.4.1.3.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Å . (V. Å .) ieÅ¡kinį atsakovams H. Å . (H. Å .), R. (R.) Å ., tretiesiems asmenims - Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, Paberžės seniÅ«nijos seniÅ«nui G. G. (G. G.) dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, testamento bei paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas V. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1. pratęsti ieÅ¡kovui V. Å . terminÄ H. Å . palikimui priimti;

2. pripažinti negaliojančiu 1998-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (registro Nr. 676), iÅ¡duotÄ T. Å . dalyje dėl 1/2 dalies H. Å . palikimo paveldėjimo;

3. pripažinti negaliojančiu T. Å . testamentÄ , patvirtintÄ 1998-04-14 Vilniaus Paberžės seniÅ«nijoje, reg. Nr. 100, dalyje dėl 1/2 dalies testamentu palikto paveldimo turto;

4. pripažinti negaliojančiu 2009-05-08 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (notarinio registro Nr. 1-2943), iÅ¡duotÄ atsakovams H. Å . ir R. Å ., dalyje dėl ½ dalies T. Å . palikimo paveldėjimo.Nurodė, kad 1995-12-25 mirė ieÅ¡kovo tėvas H. Å .. Mirusiojo įpėdiniai (žmona ir vaikai) nusprendė, kad likęs palikimas (palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi namų valda), nebus dalijama ir bus prižiÅ«rima visų įpėdinių, o visÄ turtÄ tiesiogiai valdys mirusiojo sutuoktinė ir palikėjo vaikų motina T.

Å .. Kadangi įpėdiniai neketino dalintis tėvui priklausiusio turto kol bus gyva motina, nė vienas iÅ¡ įpėdinių per įstatymo nustatytÄ terminÄ nevyko pas notarÄ Ä¯teisinti palikimo priėmimo, nes laikė, kad priėmė mirusio tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti. 1996 metais mirė ieÅ¡kovo sesuo D. K., o 2008-12-13 – motina T. Å .. Po motinos laidotuvių su atsakovais susitarė, kad atsakovai toliau gyvens tėvų namuose, o visÄ tėvų palikimÄ visi trys broliai valdys drauge.

Teigia, kad po žmonos laidotuvių, pasunkėjus turtinei bÅ«klei, kreipėsi į brolius, praÅ¡ydamas natÅ«ra arba pinigais kompensuoti jo dalį tėvų palikimo, tačiau broliai nesutiko. 2012 m. vasarÄ ieÅ¡kovui nuvykus į notaro biurÄ jis sužinojo, jog jo tėvui H. Å . 1996-05-15 buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,82 ha žemės (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, o 1998-02-19 ieÅ¡kovo motinai T. Å . buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas. IeÅ¡kovo manymu, Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas neteisėtai, pažeidžiant ieÅ¡kovo teises, kadangi iÅ¡duotas negavus raÅ¡ytinio ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo.

Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo momentu, kai viena įpėdinė (sesuo) buvo mirusi ir nepriėmusi palikimo, o du įpėdiniai (atsakovai) raÅ¡tu atsisakė nuo palikimo, nenurodydami, kieno naudai atsisako palikimo, buvo likę du H. Å . įpėdiniai, turintys teisę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , t. y. palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė T. Å . ir palikėjo sÅ«nus ieÅ¡kovas V. Å ..Atsakovai H. Å . ir R. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo 1998-02-19 bei 2009-05-08 paveldėjimo teisės liudijimus pripažinti negaliojančiais.

Teigė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ palikimui priimti, nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas apie motinos mirtį, taip pat apie nacionalizuotos žemės grÄ Å¾inimo eigÄ Å¾inojo, tačiau tuo nesidomėjo ir nesirÅ«pino.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. su ieÅ¡kiniu dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais nesutiko, prašė atmesti.

Nurodė, kad V. Å . dėl palikimo priėmimo po H. Å . mirties į notarų biurÄ per įstatymų nustatytÄ terminÄ nesikreipė, dokumentų ar kitų įrodymų apie faktiÅ¡kai pradėtÄ paveldimo turto valdymÄ notarų biurui nepateikė; T. Å . pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniÅ«no iÅ¡duotoje pažymoje nurodyti kiti du įpėdiniai - H. Å . ir R. Å . palikimo atsisakė. Trečiasis asmuo Paberžės seniÅ«nas G. G. atsiliepime nurodė, kad testamentas buvo sudarytas pagal T.

Å . norÄ ir jos iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ ; ji buvo visiÅ¡kai veiksni. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė svarių atgrumentų ir įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl jo kaltės, mano, jog nėra pagrindo jį atnaujinti.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Å . 32,59 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, nurodęs aplinkybes apie palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ pratęsti jam terminÄ tėvo H.

Å . palikimui priimti, todėl laikė, jog ieÅ¡kovas palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė. Nurodė, kad teigti, jog ieÅ¡kovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymų nustatytais bÅ«dais bei terminu priimti palikimo, nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovas pats nusprendė laikytis susitarimo nepriimti tėvo palikimo, kol mama bus gyva. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta nei vienam įpėdiniui nesikreipti į notarÄ . Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas, kad buvo susitarta, jog tiesiogiai visÄ turtÄ valdys mirusiojo sutuoktinė T.

Å ., pats iÅ¡skyrė motinos padėtį, Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. Å . veiksmai pateikiant pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , taip pat atsakovų elgesys nurodant notarui, kad jie palikimo nepriėmė, leidžia pagrįstai manyti buvus įpėdinių susitarimui dėl H. Å . turto paveldėjimo Å¡alių mamos vardu. Ä®vertinus atsakovų raÅ¡ytų pareiÅ¡kimų notarui turinį, kad notarė atsakovus pakvietė pati ir pareiÅ¡kimai paraÅ¡yti vėliau, nei T. Å . pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ , teismas laikė, kad atsakovai nebuvo nesÄ Å¾iningi nepraneÅ¡us ieÅ¡kovui apie paraÅ¡ytus pareiÅ¡kimus.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas žinojo apie kitÄ tėvo turimÄ turtÄ (namÄ su Å«kio pastatais), sprendė, jog ieÅ¡kovo nežinojimas, kad tėvo vardu bus atkurta nuosavybės teisė į žemę, taip pat tikėjimasis, kad kiti įpėdiniai ateityje elgsis atitinkamu bÅ«du, negali bÅ«ti laikoma svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino palikimui priimti praleidimÄ . Padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų kriterijų, todėl neatnaujino termino palikimui priimti.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Mano, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertino byloje surinktus įrodymus, o nustatęs, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepagrįstai neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui apie bÅ«tinybę pateikti papildomus įrodymus. Nurodo, kad teismas privalėjo nurodyti Å¡alims, kokios faktinės bylos aplinkybės yra svarbios tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai.

Teismas neturėjo bÅ«ti visiÅ¡kai pasyvus renkant įrodymus, kadangi byla yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu. IeÅ¡kovo reikalavimas plačiÄ ja prasme yra susijęs su jo nepilnamečių vaikų turtinėmis teisėmis, kadangi nuo sprendimo byloje priklauso ne tik paties ieÅ¡kovo, bet ir jo nepilnamečių vaikų turtinė padėtis. Priimdami palikimÄ , tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir nepaisė įstatymo nustatytų terminų, visi trys vadovavosi savo supratimu ir elgėsi pagal jiems priimtinas normas.Skunde teigiama, kad teismas turėjo teisinį pagrindÄ nustatyti, kad ieÅ¡kovas, praleidęs terminÄ palikimui priimti, nebuvo aplaidus ir nerÅ«pestingas.

Teigia, jog termino praleidimÄ sÄ lygojo ne ieÅ¡kovo netinkamas elgesys, o atsakovų nesÄ Å¾iningumas eliminuojant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrų Å¡eimos reikalų tvarkymo. Nurodo, kad gimė, užaugo ir visÄ laikÄ gyvena kaime, kur didžioji giminystės santykių visuma sprendžiama pagal papročius ir žodinius susitarimus, rÅ«pinasi gausia Å¡eima, todėl įstatymų nustatyti terminai atlikti teisinius formalumus, dėl kurių reikia nuvažiuoti keliasdeÅ¡imt kilometrų iki notaro biuro, bÅ«na dažniausiai praleidžiami.Pažymėjo, kad sprendimas dėl H.

Å . nuosavybės teisės į žemę atstatymo priimtas 1996-05-15, nuosavybė į šį sklypÄ Ä¯registruota nekilnojamojo turto registre, o T. Å . dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi tik 1997-12-10. Visi mirusiojo H. Å . įpėdiniai buvo praleidę įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti. Kieno naudai atsisakė, atsakovai savo pareiÅ¡kimuose nenurodė. Atsakovai niekada nebuvo sukÅ«rę savo Å¡eimų, visÄ laikÄ gyveno kartu su dabar jau velione motina T. Å ., kuri buvo ligota, todėl galėjo paveikti jos apsisprendimÄ dėl testamento suraÅ¡ymo, kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo suraÅ¡ytas nepraėjus net 2 mėnesiams po paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo.

Atsakovai po tėvo mirties 1995-12-25 suklaidino ieÅ¡kovÄ , tvirtindami, kad į notarÄ dėl palikimo nesikreips. Teigia, kad jis pats gyveno atskirai, buvo sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augino vaikus ir rÅ«pinosi Å«kiu, todėl neturėjo galimybių sužinoti apie atkurtÄ velionio tėvo nuosavybės teisę į žemę ir tikrų brolių klastÄ .Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad byloje yra įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie velionio tėvo turtines teises į žemės nuosavybę.

Teismas turėjo ieÅ¡kovo naudai vertinti jo nurodytas aplinkybes, kad apie mirusio tėvo turtinių teisių atkÅ«rimo faktÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik 2012 metų vasarÄ .Atsakovai H. Å . ir R. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nesutiko su apeliacinio skundo motyvais, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-08-01 sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pilnai motyvuotas ir atitinka atsakovų teisėtus lÅ«kesčius. Teigia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas teisėtai, nes patenkinus jo ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ palikimui priimti, nes nepateikė teismui svarių argumentų ir įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir ne dėl jo kaltės. Nėra pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas apie motinos mirtį žinojo, taip pat puikiai žinojo apie nacionalizuotos žemės grÄ Å¾inimo eigÄ , tačiau tuo nesidomėjo ir nesirÅ«pino.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Å¡alių tėvas H. Å . mirė 1995-12-25. Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-05-15 sprendimu Nr. 41-2397 „Dėl pil. H. Å . nuosavybės teisės į žemę (miÅ¡kÄ ) atstatymo“ atstatė H. Å . nuosavybės teisę į 3,82 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniÅ«no 1997-12-09 pažymėjime Nr. 674, nurodyta, jog H. Å . iki mirties gyveno VilniÅ¡kių k., Paežerės sen., Vilniaus r.; su juo gyveno T. Å . (žmona), H. Å . (sÅ«nus, gim. 1972 m.), R. Å . (sÅ«nus, gim. 1968 m.); po H. Å . mirties palikimÄ priėmė T. Å .. Vilniaus rajono notarų biure 1997-12-10 gautas palikėjo sutuoktinės T. Å . pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ po vyro mirties, kuriame kiti įpėdiniai nurodyti mirusiojo vaikai H.

Å . ir R. Å .. Vilniaus rajono notarų biurui atsakovai H. Å . ir R. Å . 1998-02-19 parašė pareiÅ¡kimus, kuriuose nurodė, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi. 1998-02-19 mirusiojo sutuoktinei T. Å . buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , pagal kurį ji paveldėjo H. Å . turtÄ . 1998-04-14 T. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko lygiomis dalimis atsakovams R. Å . bei H. Å .. 2008-12-13 mirus T. Å . atsakovai pagal testamentÄ paveldėjo motinos turtÄ .

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl palikimo po H. Å . mirties.Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertino byloje surinktus įrodymus, o nustatęs, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepagrįstai neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui apie bÅ«tinybę pateikti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas kelis kartus tikslino ieÅ¡kinį ir jam buvo suteikta procesinė galimybė pateikti į bylÄ ieÅ¡kinį pagrindžiančius įrodymus, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui apie bÅ«tinybę pateikti papildomus įrodymus. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) remtis, o kuriÄ atmesti.

Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai apibendrino ir padarė pagrįstas išvadas.Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus.

Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai:

įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniÅ«no 1997-12-09 pažymėjime Nr. 674 nurodyta, kad po H. Å . mirties palikimÄ priėmė T. Å ., nors kartu su ja gyveno H. Å . ir R. Å ., kurie turėjo galimybę priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti.

Nepaisant galimybės priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, Vilniaus rajono notarų biurui atsakovai parašė pareiÅ¡kimus, kuriuose nurodė, kad po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų neturi. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad visi įpėdiniai laikė, kad palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, tačiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtina iÅ¡vadÄ , kad palikimÄ priėmė mirusiojo sutuoktinė T. Å .. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas, nurodęs aplinkybes apie palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ pratęsti jam terminÄ tėvo H.

Å . palikimui priimti. Tokiu bÅ«du atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas palikimo nepriėmė ir siekia pratęsti terminÄ palikimui priimti.CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti įtakÄ tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos M.

D. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I. T. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas. Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad termino praleidimÄ sÄ lygojo ne ieÅ¡kovo netinkamas elgesys, o atsakovų nesÄ Å¾iningumas eliminuojant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrų Å¡eimos reikalų tvarkymo. Teisėjų kolegija su nurodytu argumentu nesutinka. IeÅ¡kovas žinojo apie tėvo mirtį ir apie tėvo valdomÄ turtÄ , palikimo atsiradimo dienÄ buvo pilnametis asmuo, gyveno Lietuvoje, yra palikėjo ir palikimÄ priėmusios atsakovės sÅ«nus, t. y. asmuo, susijęs artimais giminystės ryÅ¡iais ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , todėl turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises į atsiradusį palikimÄ .

Nors apeliantas nurodė, kad su kitais įpėdiniais susitarė namų valdos nedalyti ir bendrai prižiÅ«rėti, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta ne vienam įpėdiniui nesikreipti į notarÄ . Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovas visÄ gyvenimÄ gyveno kaime ir turėjo didėlę Å¡eimÄ , nelaikytinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ . Pažymėtina, jog nuo palikimo atsiradimo iki ieÅ¡kinio pateikimo praėjo beveik 17 metų.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pindamas paveldėjimo priėmimu ne tik po tėvo, bet ir po motinos mirties elgėsi nerÅ«pestingai, neatsakingai bei neapdairiai, nors nebuvo jokių svarbių, nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių aplinkybių ar priežasčių, trukdančių priimti palikimÄ . Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad byloje yra įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie velionio tėvo turtines teises į žemės nuosavybę. 1964 m.

CK 587 str. 1 d. numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisės normÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nežinojo apie tėvo turtines teises į žemės nuosavybės atkÅ«rimÄ nagrinėjamoje byloje neturi reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovo tėvas turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kurio ieÅ¡kovas po tėvo mirties nepriėmė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pratęsus terminÄ palikimui priimti butų pažeistos atsakovų, tinkamai ir laiku po motinos mirties priėmusių palikimÄ , interesai, kadangi jie netektų pusės paveldėto turto, t. y. tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, o apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jų nepaisyti.Ä®vertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegijan u t a r i a :IeÅ¡kovo V.

Å . apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                          Loreta Bujokaitė          Aldona Tilindienė                                                                           Dainius Rinkevičius