A-502-298-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-298/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00202-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3.4; 64

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. kovo 30 d. atsisakymą atlikti kadastrinius matavimus.

Skunde (b. l. 3-5, 22-24) pareiškėja paaiškino, kad 2007 metais įsigijo pradėtas rekonstruoti administracinės paskirties patalpas, kurių bendras plotas – 43,95 m2, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2012 m. vasario 3 d. ji internetu pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymą Nr. 651175QPB atlikti patalpos – rūsio – kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotoja 2012 m. kovo 30 d. informavo pareiškėją žodžiu, kad prašymas Nr. 651175QPB yra atmestas. Atsakovas neparengė, o paprašytas tai padaryti, atsisakė parengti sprendimą šiuo klausimu. 2012 m. kovo 30 d. pareiškėjai buvo įteiktas tik pranešimas, kad jos prašymas atmestas, nurodant, jog kadastrinius matavimus gali užsakyti namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrasavininkiai.

Pareiškėjos įsitikinimu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atsisakydamas atlikti kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) 9.9, 12, 13 ir 18 punktą. Minėtose teisės normose įstatymų leidėjas įtvirtino lygias teises inicijuoti statinio ar jo dalies kadastrinius matavimus savininkui ir naudotojui, t. y. būti užsakovais, sudaryti sutartis. Pareiškėja yra viena iš ginčo patalpos – rūsio – naudotojų, nes jai nuosavybės teise priklausančios patalpos ir ginčo rūsys fiziškai ribojasi, sutampa šių patalpų išoriniai kontūrai, šias patalpas skiria tik perdengimo plokštė, patalpos turi bendras sienas; rūsio vidinėje sienoje įrengti laiptai, skiriantys patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastate; ant išorinės rūsio sienos sumontuoti laiptai, kuriais patenkama į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas; rūsio dalyje įrengtas šilumos punktas, kuriame sumontuoti inžineriniai šildymo, vandens tiekimo ir apskaitos prietaisai, aprūpinantys pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią patalpą šildymu, vandeniu.

Suabejojusi teritorinio registratoriaus argumentu, kad rūsio patalpa priklauso pastatui adresu (duomenys neskelbtini), V. S. 2012 m. balandžio 16 d. pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui užsakymą, prašydama pateikti išrašą apie pastate (duomenys neskelbtini), esantį rūsį. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (4.6.11.)RA-2328 jai buvo pranešta, kad gyvenamajame name, adresu Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), esantis rūsys atskiru nekilnojamojo turto objektu nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

Taigi teritorinis registratorius apie rūsio priklausymą pastatui (duomenys neskelbtini) teikia žinomai neteisingą informaciją, kadangi negalima nustatyti, kam priklauso nekilnojamojo turto objektas, šiuo atveju rūsys, jei jis neidentifikuotas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 49-52) paaiškino, pareiškėja 2012 m. vasario 3 d. internetu pateikė užsakymą atlikti nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patalpų kadastrinius matavimus (kadastro duomenų tikslinimas). Pastabose papildomai nurodė, kad patalpa yra pastato 2E2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje, jos bendras plotas apie 35 m2. Ji nurodė, jog yra viena iš pastato savininkių. Užsakymas buvo priimtas Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriuje ir pavestas atlikti Kadastrinių matavimų skyriaus I kadastrinių matavimų grupei.

Grupės vedėja internetu pranešė užsakovei (pareiškėjai), kad norima matuoti rūsio patalpa priklauso pastatui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir paaiškino, jog šios patalpos kadastrinius matavimus gali užsakyti tik šio pastato bendrasavininkiai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos vardu pastate (duomenys neskelbtini) jokių patalpų nuosavybės teise ar kitomis teisėmis Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, jai priklausanti patalpa yra gretimame pastate (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Kadastro nuostatų 13 punktu, kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis.

Pateikiant prašymus internetu tik planuojamas užsakymo įvykdymo terminas, o galutinis darbų atlikimo terminas (jei darbai gali būti atliekami) nurodomas kadastro duomenų nustatymo sutartyje. 2012 m. kovo 30 d. sprendime-pranešime atsakovas nurodė, kad negali sudaryti su pareiškėja kadastro duomenų nustatymo sutarties ir atlikti jos prašomų kadastrinių matavimų. Taigi nei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, nei VĮ Registrų centras šiuo atveju nepriėmė jokių sprendimų dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymo ar juridinių faktų registravimo Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Skundžiami dokumentai yra informacinio pobūdžio raštai. Nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai nėra viešo administravimo objektas, todėl tokio pobūdžio ginčai (kilę ne iš atsakovui priskirtų registrų tvarkytojo funkcijų) negali būti nagrinėjami administracinių bylų teisenos tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1294/2012). Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų ratą, jų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 11 straipsnis.

Atsakovas, atsisakydamas atlikti rūsio kadastrinius matavimus, taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 10 punktas nustato, jog kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

Tai reiškia, kad kadastrinius nekilnojamųjų daiktų matavimus gali užsakyti jų savininkas ar naudotojas, bendraturčiai arba jų įgalioti asmenys.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. S. skundą kaip nepagrįstą (b. l. 68-74).

Teismas, sistemiškai įvertinęs Kadastro įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 6, 7 ir 10 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 7 straipsnio, Kadastro nuostatų 9.9, 13 ir 18 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalies bei Taisyklių 10 punkto reguliavimą ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad rūsio kadastrinius matavimus siekė užsakyti pareiškėja, kuri, kaip patvirtina faktiniai bylos duomenys, nėra nei ginčo rūsio savininkė, nei naudotoja, padarė išvadą, jog atsakovas objektyviai įvertino rūsio juridinį statusą, todėl iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti rūsio kadastrinius matavimus. Ginčo pranešime atsakovo nurodyta motyvacija, jog rūsio matavimus gali užsakyti tik namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrasavininkiai, teismo įsitikinimu, yra iš esmės suprantama, tačiau atsižvelgiant į virš išdėstytas nuostatas, reglamentuojančias subjektų ratą, turinčių teisę užsakyti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinį patikrinimą, juridiškai neišbaigta, bet tai iš esmės kompensuoja centrinio registratoriaus 2012 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (1.1.38.)s-1953, kuriame visi ginčo situacijos faktiniai ir juridiniai aspektai atskleisti išsamiai ir aiškiai. Byloje įrodyta, kad pareiškėjai į jos internetinį prašymą atsakyta raštu, t. y. pačiame internetiniame prašyme įrašant ginčo atsisakymo aplinkybes, priežastis ir motyvus. Aplinkybė, jog į internetinį pareiškėjos prašymą atsakovas atsakė praleisdamas šiame prašyme nurodytą planuojamą užsakymo įvykdymo datą – 2012 m. vasario 10 d., t. y. atsakė 2012 m. vasario 15 d., lemiamos įtakos ginčo situacijos ištyrimui neturi ir tai nebuvo kliūtis pareiškėjai apskųsti atsisakymą centriniam registratoriui bei vėliau kreiptis į administracinį teismą.

III. Pareiškėja V. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (b. l. 76-80) iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuojant, kad:

1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra viena iš rūsio naudotojų. Jai priklausančios patalpos fiziškai ribojasi su ginčo rūsiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d., 4.82 str., 4.85 str. 1 d., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 d., 24 str. 1 d.).

2. Atsakovas ir teismas nesugebėjo objektyviai įvertinti rūsio juridinio statuso. Rūsys atskiru nekilnojamojo turto objektu nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

3. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo įstatymų jam suteiktą kompetenciją, pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja prašo įvertinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsisakymo atlikti rūsio kadastrinius matavimus teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai (Kadastro įstatymo 11 str. 1 d.). Nurodytą teisinį reglamentavimą detalizuojančių Taisyklių 7 punkte numatyta, kad licenciją turintys asmenys, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus gali atlikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Taisyklių 8 punktą, už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą vykdytojui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą. Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais (Taisyklių 10 p.).

Aptartų nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paslaugos teikimas yra ūkinio komercinio pobūdžio veikla, nepatenkanti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu apibrėžtą viešojo administravimo sferą (tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi 2011 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2205/2011, 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1294/2012). Vadovaujantis šiuo aiškinimu konstatuotina, jog pareiškėjos pateikto užsakymo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų darbams atlikti pagrindu tarp bylos šalių faktiškai susiklostė ne viešosios, kaip tvirtina pareiškėja, o privatinės teisės normų reguliuojami teisiniai santykiai.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. S. skunde nereiškia reikalavimų, kildinamų iš VĮ Registrų centrui įstatymais pavestų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, t. y. viešojo administravimo, funkcijų įgyvendinimo, daro išvadą, jog tikrinama byla nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas. Taigi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs civilinių teisinių santykių subjektų ginčą, padarė esminį proceso teisės – bylų rūšinio teismingumo taisyklių – pažeidimą (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.), todėl 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (ABTĮ 21 str. 1 d., 70 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė