9206dbb0-0c35-445f-bf72-1f08023bdec3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-361-453/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62860-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam V.

T. (V. T. ) ir jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, vertėjai Žanai Tadorovskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės ir nuteistojo V. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. T. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d., 14.28 val. iki 2017 m. lapkričio 29 d., 19.19 val., bÅ«damas Kirgizijos piliečio N. K. (N. K. ), gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamo krovininio automobilio „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčio Elektrėnų g. 7a, Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kabinoje, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, ne mažiau kaip du kartus dÅ«rė peiliu automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčiam N. K. , vienÄ iÅ¡ Å¡ių dÅ«rių peiliu pataikė N. K.

į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę bei padarė Å¡iam krÅ«tinės deÅ¡inės pusės durtinį-pjautinį sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kraujavimu į krÅ«tinės deÅ¡inę ertmę. Nuo Å¡io sužalojimo N. K. įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais jis nužudė N. K. . Po to jis, ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 29 d., 19.19 val., nupjovęs peiliu vairuotojo sėdynės saugos dirÅ¾Ä , N. K. kÅ«nÄ nutempęs, paslėpė po automobilio keleivio sėdyne ir Å¡iuo automobiliu iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 29 d., 21.07 val. automobiliu atvyko į Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Kėdainių g. esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur automobilyje prabuvo iki 2017 m. lapkričio 30 d., 7.30 val., tuomet iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, jį užrakino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ krovininio automobilio.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistojo V. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir V. T. , pripažintam kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę artimÄ minimaliam sankcijoje nustatytam bausmės terminui. 2.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , reglamentuojantį bausmės skyrimo pagrindus ir nuteistajam paskyrė per griežtÄ bausmę.

Teismas paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. 2.2. Apeliantė neginčija, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių tyčinių nusikalstamų veikų kategorijai. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nuteistasis turi Å¡eimÄ ir nepilnamečių vaikų, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, charakterizuojamas patenkinamai, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apygardos teismas paskirdamas dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra neindividualizavo skiriamos bausmės. 2.3.

Apeliantė aptardama bausmės skyrimo principus bei teismų suformuotÄ praktikÄ dėl bausmės paskirties, jos individualizavimo, teisingumo ir protingumo principų taikymo parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-449- 942/2016, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-64-303/2018) nurodo, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.), ir visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nei vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. 2.4.

Apeliantė nurodo, kad įvertinus panaÅ¡aus pobÅ«džio ar analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose nuteistiesiems paskirtas bausmes matyti, kad nuteistasis V. T. pagal pavojingumÄ , pagal asmenybės vertinimÄ , nėra labiau pavojingas visuomenei nei kiti asmenys, kurie už analogiÅ¡kos veikos apdarymÄ buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme artima minimumui ar bent jau mažesne nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose analogiÅ¡kose bylose buvo rastos vos kelios baudžiamosios bylos, kuriose už BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ buvo paskirta didesnė nei 12 metų laisvės atėmimo bausmė (2015 m. lapkričio 14 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-460-895/2015 – keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė; 2017 m. liepos 4 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-174-788/2017 – dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, Å¡iose bylose nusikalstama veika buvo padaryta prieÅ¡ moteris).

Dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė taip pat buvo paskirta asmenims, esant neatliktai bausmei, nustačius sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kai nusikalstama veika buvo padaryta pavojingo recidyvisto (2014 m. gruodžio 9 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-513/2014; 2018 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-330-788/2018). Be to, kitose baudžiamosiose bylose, kuriose net buvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – apsvaigimas nuo alkoholio, nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, nusikalstamas veikas padarė būdami teisti ir neatlikę ankstesnės bausmės, nepripažino kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo septynerių iki vienuolikos metų. 2.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam V. T. apygardos teismas iÅ¡ esmės tokiÄ griežtÄ bausmę paskyrė todėl, kad jis neigė savo kaltę. Nenustačius sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių, teismas nors ir privalėjo atsižvelgti, tačiau visiÅ¡kai nevertino nuteistojo asmenybės (charakterizuojamas patenkinamai, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, turėjo Å¡eimÄ , turi mažamečių vaikų). Taigi apeliantė remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teigia, jog nuteistajam V.

T. paskirta bausmė yra per griežta, todėl nuteistajam turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje nustatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui.

3. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir V. T. iÅ¡teisinti, nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. 3.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu nužudžius N. K. . Nuteistasis aptardamas lavono apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis nurodo, kad ant nukentėjusiojo kÅ«no taip pat buvo nustatyti tam tikri smurtiniai sužalojimai. Tuo tarpu sulaikius jį Briuselyje, taip pat ir pargabenus į LietuvÄ , jis buvo pristatytas į gydymo įstaigas apžiÅ«rai, tačiau jokių sužalojimų ant jo kÅ«no nebuvo nustatyta. 3.2.

Nuteistasis aptardamas 2017 m. gruodžio 3 d. apžiÅ«ros protokolÄ nurodo, kad apžiÅ«rint „Mercedes-Benz Actros“ kabinÄ , prie lavono nugaros matėsi rudos spalvos tuÅ¡tinimosi turinys, taip pat kabinos viduryje maždaug prie lavono kojų buvo rastas plastikinis butelis, kuriame buvo geltonos spalvos skystis, galimai Å¡lapimas. Tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu Å¡ie objektai nebuvo paimti ir iÅ¡tirti. Nuteistasis kelia klausimÄ , kodėl nebuvo atliekamas Å¡ių objektų DNR tyrimas, siekiant nustatyti ar minėtų objektų DNR sutampa su jo ar N. K.

DNR. 3.3. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti automobilio stovėjusio prie vilkiko savininkÄ , nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojos V. M. parodė, kad jam dukra nurodė automobilio, kurį ji matė stovintį prie vilkiko duomenis. Taip pat nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesiaiÅ¡kintos ir netirtos aplinkybės dėl iÅ¡ vilkiko dingusios vienos tonos dyzelinio kuro, nors jis parodė, kad vilkike įrengti kuro bakai buvo pilni dyzelinio kuro.

Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad kuro bakas buvo atidarytas raktu, kuris pas daugelį vairuotojų būna kabinos viduje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžtas ir raktas rasti automobilio aikštelėje, tarp kabinos ir puspriekabės. 3.4. Apeliantas teigia, kad liudytojas V. B. – taksi vairuotojas iš jam pateiktų šešių fotonuotraukų neatpažino nei vieno asmens. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklaustas minėtas liudytojas nurodė, kad teismo posėdžio salėje esančio asmens negali atpažinti kaip žmogaus, kurį jis vežė.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas taip pat parodė, jog asmuo, kurį jis vežė, gerai orientavosi mieste, o pasak nuteistojo, tolimųjų reisų vairuotojui iÅ¡ kitos Å¡alies tai bÅ«tų neįmanoma. 3.5. Nuteistasis aptardamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklaustos A. K. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja apibÅ«dindama vyrÄ , kuris paprašė iÅ¡kviesti taksi nurodė, kad jis buvo be barzdos ir Å«sų. Tačiau liudytojas B.

S. (B. S. ) parodė, kad kai nuteistasis atėjo pas jį pasiimti dokumentų, jis buvo nesiskutęs, žila barzda ir žilais Å«sais. Pagal liudytojų parodymus jie apeliantÄ matė tÄ pačiÄ dienÄ . Nuteistasis nurodo, kad tyrėjas liudytojai A. K. pateikė fotonuotraukas, iÅ¡ kurių ji atpažino nuteistÄ jį, kaip asmenį, kuris prašė iÅ¡kviesti taksi. Tačiau atliekant atpažinimÄ iÅ¡ fotonuotraukų, nuteistojo gynėja nedalyvavo, taip pat nebuvo atlikta nuteistojo ir liudytojos akistata.

Be to, teisiamojo posėdžio metu, liudytoja parodė, kad ji negalėtų atpažinti asmens, kuris jos prašė iÅ¡kviesti taksi, nes tai buvo ryte, gatvėje buvo dar tamsu, ji įsiminė tik veido bruožus. Atpažinimo metu iÅ¡ jai pateiktų Å¡eÅ¡ių fotonuotraukų ji atpažino asmenį, kuris buvo panaÅ¡us į tÄ vyrÄ , kuris prašė iÅ¡kviesti taksi. Nuteistojo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytoja jį atpažino nebÅ«dama visiÅ¡kai įsitikinusi, kad tai yra tas pats asmuo, kuris jos prašė iÅ¡kviesti taksi. 3.6.

Nuteistasis aptardamas baudžiamojoje byloje pateiktus tachografo iÅ¡Å¡ifruotus duomenis bei liudytojo A. F. parodymus teigia, kad negali tiksliai pasakyti kada, tai yra kokiÄ dienÄ buvo važiuota, nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki to laiko, kai tachodiskas buvo iÅ¡imtas iÅ¡ tachografo, nes pagal pateiktus duomenis matyti, kad keletÄ dienų maÅ¡ina stovėjo nejudėdama. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nurodytų aplinkybių dėl automobilio važiavimo laiko neanalizavo. Pasak nuteistojo pateikti duomenys patvirtina jo parodymus apie tai, kad jau 2017 m. lapkričio 29 d. vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ aikÅ¡telėje, kur jie stovėjo, nebuvo, kad iÅ¡ aikÅ¡telės N. K. iÅ¡važiavo 2017 m. lapkričio 28 d. vakare pasikrauti į KlaipėdÄ .

Tai, kad N. K. maÅ¡ina iÅ¡važiavo 2017 m. lapkričio 28 d. 17.45 val. ir iki 18.30 val. jie važiavo į techninės priežiÅ«ros centrÄ , patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti vaizdo įraÅ¡ai ir meistrų parodymai. Nuteistasis kelia klausimÄ kodėl pagal tachodiske nurodytÄ laikÄ ir kilometrus nebuvo atliktas marÅ¡ruto tyrimas. Taip pat pasak nuteistojo neaiÅ¡ku, kodėl N. K. iÅ¡vykęs iÅ¡ aikÅ¡telės 23.19 val. bei nuvažiavęs 6 km sustojo ir stovėjo nejudėdamas apie vienÄ valandÄ .

Jeigu jis sustojo nusipirkti kelių vinjetę, tokiu atveju tai turėjo bÅ«ti užfiksuota vaizdo kameromis. Sustojimo vietÄ galima nustatyti pagal tachografo įraÅ¡us. Pasak nuteistojo, Å¡ioje vietoje ir galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas nukentėjusysis. Tačiau nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos. Å iuo atveju baudžiamojoje byloje minimas tik telefonas ir skambučių iÅ¡klotinė. IÅ¡ skambučių iÅ¡klotinės matyti, kad iÅ¡ apelianto numerio buvo kviestas taksi, prie tos vietos, kur buvo rastas kÅ«nas ir automobilis.

Apeliantas teigia, kad jis negali paaiškinti kaip jo telefonas galėjo atsirasti toje vietoje.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Jevgenija Savčenko prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o jo gynėjos – atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės ir nuteistojo V. T. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo 6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V.

T. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė N. K. . Nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių V. T. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto teigimu, jo kaltė grindžiama vien pateiktais duomenimis apie mobiliojo ryÅ¡io telefonų prisijungimus prie telekomunikacijų bokÅ¡tų (celių). Pasak nuteistojo, jis negali paaiÅ¡kinti kaip jo telefonas galėjo atsirasti toje vietoje, kur buvo surastas N. K. lavonas. 6.1.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduoto nuteistojo apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo nuteistajam V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, jo sudėties, nuteistojo kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu panaikinti skundžiamÄ nuosprendį.

7. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 3 d., Kėdainių r., Josvainių sen., Josvainių miestelyje, Kėdainių g., prieÅ¡ais pastatÄ , pažymėtÄ Nr. 7, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje stovinčiame vilkike „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos su puspriekabe, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos buvo rastas N. K. lavonas (t. 1, b. l. 68–91). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M1157/2017(02) nurodyta, kad N. K. mirė nuo durtinio-pjautinio sužalojimo su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinės ertmę, krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje. N. K. mirtis galėjo įvykti laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d. (t. 5, b. l. 178–181).

8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. K. 2017 m. lapkričio 26 d., 17.19 val. kirto Lietuvos Respublikos sienÄ su transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės postÄ . O V. T. Lietuvos Respublikos sienÄ kirto 2017 m. lapkričio 26 d., 17.36 val. su transporto priemone, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57, 59). Po to, abu vairuotojai atvyko į Kaune esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę, kur turėjo iÅ¡krauti atvežtus krovinius ir pasak nuteistojo, bÅ«dami Kaune, abu vairuotojai laikÄ leido kartu, iki kol N. K. 2017 m. lapkričio 28 d. vakare iÅ¡vyko į KlaipėdÄ pasikrauti krovinį.

V. T. viso proceso metu teigė, kad jis N. K. nežudė, iš Kauno 2017 m. lapkričio 29 d. ir lapkričio 30 d. ryte išvykęs nebuvo. Negali paaiškinti kodėl jo telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio bokšto (celės), kuri yra Kėdainių r., Josvainiuose. Toje vietoje jis nebuvo ir taksi nekvietė. Nežino, kaip toje vietoje atsirado jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas (t. 6, b. l. 165–170, 178–179, 181–182; t. 8, b. l. 80–82). Iš aptartų nuteistojo parodymų matyti, kad V.

T. savo gynybinę versijÄ grindžia tuo, kad N. K. 2017 m. lapkričio 28 d. vakare iÅ¡ Kauno iÅ¡vyko į KlaipėdÄ ir jis atsikėlęs 2017 m. lapkričio 29 d. rytÄ N. K. Kaune esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje nebematė. Be to, iki 2017 m. lapkričio 30 d. vakaro jis visÄ laikÄ buvo Kaune, niekur iÅ¡ jo iÅ¡vykęs nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tokius V. T. parodymus, neigiant padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai atmetė kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti gresiančios bausmės. 8.1.

Tokius nuteistojo parodymus, kad N. K. į KlaipėdÄ iÅ¡vyko 2017 m. lapkričio 28 d. vakare ir, kad jis atsikėlęs 2017 m. lapkričio 29 d. ryte stovėjimo aikÅ¡telėje jo nematė, paneigia 2018 m. vasario 22 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡ai yra nufilmuoti 2017 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.17 val. Viename iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų yra užfiksuoti teritorijoje stovintys trys vilkikai, vienas Å¡alia kito, priekiu į vaizdo kamerÄ , iÅ¡ kurių vienas yra mėlynos spalvos, kitas Å¡viesios spalvos, trečias raudonos spalvos. 20.15 val. užsidega vieno vilkiko, stovinčio priekiu į kamerÄ , priekiniai žibintai ir vilkikas pajuda bei iÅ¡važiuoja iÅ¡ filmavimo kameros stebimo lauko ribų (t. 2, b. l. 167–169, 170–174).

Pateiktame vaizdo įraÅ¡e vienas iÅ¡ užfiksuotų vilkikų pagal apraÅ¡ytus požymius atitinka 2018 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole įvykio vietoje rasto vilkiko nurodytus požymius, tai yra vilkiko spalva mėlyna, puspriekabės – balta (t. 1, b. l. 68–91). Tokius požymius (vilkiko kabina mėlynos spalvos, puspriekabė-Å¡aldytuvas baltos spalvos) atitinkantį vilkikÄ Kėdainių r., Josvainiuose esančioje aikÅ¡telėje pastebėjo liudytojai R. B. , V. B. , V. M. nuo 2017 m. lapkričio 30 d. ryto.

Liudytojai parodė, kad minėtas vilkikas minėtoje stovėjimo aikÅ¡telėje stovėjo keletÄ dienų iki kol jie pamatė praneÅ¡imus internete apie ieÅ¡komÄ vilkikÄ ir apie jį pranešė bendruoju pagalbos telefonu (t. 8, b. l. 50–51, 58). Liudytojai minėtÄ vilkikÄ nurodytoje vietoje pamatė bÅ«tent po to, kai tiek V. T. , tiek N. K. naudojami mobiliojo ryÅ¡io telefonai buvo prisijungę prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kėdainių r., Josvainiai. 8.2. Pirmiau aptarti duomenys apie tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d. vakare N. K. vairuoto vilkiko iÅ¡orinius požymius atitinkantis vilkikas, stovėjo Å¡alia Kaune, Taikos pr. esančioje aikÅ¡telėje ir, kad vienas iÅ¡ nurodytu adresu stovėjusių vilkikų iÅ¡ jos iÅ¡vyko 20.15 min., sutampa su liudytojo A.

F. parodymais apie automobilio „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachodiske užfiksuotus judėjimo laikÄ , greitį ir atstumus po to, kai minėtame automobilyje 2017 m. lapkričio 28 d. buvo pakeistas tachodiskas. Liudytojas Alenas FainÅ¡teinas nurodė, nors tachodiskas tachografe buvo apsisukęs kelis kartus, tačiau galima nustatyti, kad tachodiske buvo užfiksuoti trys nedidelių atstumų judėjimai su pertraukomis – 17.45 val., 18.21 val. ir 23.19 val. (Lietuvos laiku 13.45 val., 14.21 val. ir 19.19 val. (t. 2, b. l. 77).

Po to, pagal tachodisko duomenis 00.16 tachografo laiku (Lietuvos laiku 20.16 val.) fiksuotas 39 minutes trukęs važiavimas, kurio metu buvo pasiektas 90 km/h greitis ir buvo nuvažiuota 47 km. Liudytojas teigė, kad tachografe nurodomas tos šalies laikas, kurioje registruotas automobilis, šiuo atveju Kirgizijos laikas (t. 2, b. l. 70–71; t. 8, b. l. 60–61). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad labai panašus atstumas ir važiavimo laikas yra nuo Elektrėnų g. 7A, Kaunas (ši vieta yra šalia Taikos pr. 94, Kaune, būtent prie šios vietos bazinių stočių (celių) būnant Kaune daugiausia buvo prisijungę V.

T. ir N. K. naudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonai) iki tiriamo įvykio vietos, kur buvo surastas vilkikas su N. K. kÅ«nu, tai yra Kėdainių g. Josvainių. IÅ¡ liudytojo A. F. parodymų dėl kelis kartus apsisukusio tachodisko, negalima neginčytinai teigti, jog tiek tachodiske užfiksuoti trumpi, tiek vienas ilgas važiavimas buvo atlikti vienÄ dienÄ , Å¡iuo atveju užfiksuoti trumpi važiavimai atitiktų nuteistojo V. T. parodymus apie tai, kad N. K. 2017 m. lapkričio 28 d. pasikeitus tachodiskÄ jie kartu važiavo į autoservisÄ bei kartu iÅ¡ ten grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ , kur stovėjo anksčiau, kadangi į autoservisÄ atvyko be priekabos (t. 6, b. l. 165–170, 178–179).

Be to, pagal 2018 m. vasario 21 d. apžiÅ«ros protokole pateiktus duomenis 2017 m. lapkričio 28 d. apie 14.27 val. (neabejotina, kad dėl laiko nustatymo skirtinguose prietaisuose, galima kelių minučių paklaida) buvo užfiksuotas iÅ¡ teritorijos iÅ¡važiuojantis mėlynos spalvos krovininis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje nufilmuoti du asmenys – vairuotojas ir kitas, sėdintis keleivio vietoje (t. 2, b. l. 160–161). IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tachodiske užfiksuoti važiavimai buvo atlikti skirtingomis dienomis, tai yra 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. 8.3.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, jog iÅ¡ tachografo registracijos lapo nėra galimybės nustatyti vykimo marÅ¡ruto, nes pagal registracijos lapÄ marÅ¡rutas nėra nustatomas. Tachografo registracijos lapas yra naudojamas nustatyti poilsio bei darbo režimui, o ne marÅ¡rutui (t. 2, b. l. 73–74), todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu pagal pateiktus tachodisko duomenis nebuvo atliktas automobilio judėjimo marÅ¡ruto tyrimas, kadangi nurodytų aplinkybių pagal tachodisko duomenis nustatyti neįmanoma. 8.4.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų V. T. ir N. K. duomenų apie telefoninių skambučių ir internetinio prisijungimo analizę, susiejant juos pagal prisijungimÄ prie bazinių stočių (celių) matyti, kad tiek V. T. , tiek N. K. naudojami mobiliojo ryÅ¡io telefonai pagal bazinių stočių (celių) veikimo kryptis, judant abonentams iÅ¡ vienos celės į kitÄ pagal judėjimo kryptį, vietÄ ir laikÄ , sutapo. IÅ¡ pateiktų duomenų analizės matyti, kad abu abonentai 2017 m. lapkričio 29 d. apie 20.00 val. buvo prisijungę prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kaunas, Taikos pr. 94 (pagal 8.1 punkte aptartus duomenis V.

T. ir N. K. vairuotų vilkikų išorinius požymius atitinkantys vilkikai buvo užfiksuoti šios bazinės stoties (celės) veikimo zonoje), o maždaug po valandos abu abonentai buvo prisijungę prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kėdainių r., Josvainiai. Prisijungimai prie šios bazinės stoties (celės) fiksuoti iki 2017 m. lapkričio 30 d., 7.45 val. Po ko abu abonentai maždaug po valandos jungėsi prie Kaune esančių bazinių stočių (celių). O V. T. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas nuo 2017 m. lapkričio 30 d., 8.50 val. vėl buvo prisijungęs prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kaunas, Taikos pr. 94 (t. 5, b. l. 109–112, 113–116).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjant asmens kaltę GSM ryÅ¡io bazinių stočių duomenys, jeigu jie gauti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi įrodymais ir vertinami visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2007, Nr. 2K-150/2008, Nr. 2K-32/2010). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigė apeliantas, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis apie GSM ryÅ¡io bazinių stočių duomenis, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatavo, kad pirmiau aptarti duomenys dėl prisijungimų prie GSM ryÅ¡io bazinių stočių paneigia nuteistojo parodymus, jog nuo 2017 m. lapkričio 29 d. vakaro iki 2017 m. lapkričio 30 d. ryto jis visÄ laikÄ buvo Kaune.

Nėra pagrindo teigti, kad kiti asmenys galėjo pasinaudoti nuteistojo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kadangi pats nuteistasis patvirtino, jog visÄ buvimo Lietuvoje laikotarpį jis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io abonentu, kurio numeris 860028053 ir jo nebuvo praradęs. Tai, kad į minėtÄ mobiliojo ryÅ¡io abonento numerį skambino ir 2017 m. lapkričio 30 d. bendravo su V. T. patvirtino ir liudytojas B. S. (t. 1, b. l. 185–189). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie V.

T. ir N. K. naudotų mobiliųjų ryÅ¡ių telefonų prisijungimus prie mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų (celių) atitinka nuteistojo V. T. parodymus apie jų buvimo vietas Kaune ir jo paties vykimÄ Ä¯ KlaipėdÄ , iÅ¡skyrus neigiant tai, kad jis buvo Kėdainių r., Josvainiuose (t. 5, b. l. 109–112, 113–116). 8.5. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. apie 7.50 val. bÅ«dama Josvainių miestelyje, Kėdainių r., laukė vienintelėje Josvainių miestelyje esančioje autobusų stotelėje.

Prie jos priėjo vyras ir paklausė ar ji kalba rusiÅ¡kai. Vyras buvo apie 160-170 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, atrodė virÅ¡ 40 metų, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Vyras buvo be barzdos, Å«sų ir akinių. Vyras eidamas Å¡lubavo. Jai atsakius, kad ji kalba rusiÅ¡kai, vyras jos paprašė iÅ¡kviesti taksi, nes jam reikia važiuoti į KaunÄ . Priėjęs vyras jai padavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriame buvo surinktas telefono numeris. Tačiau ji negalėjo paskambinti, nes sÄ skaitoje trÅ«ko pinigų.

Tada, minėtas asmuo iÅ¡ karto jai padavė kitÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . IÅ¡ Å¡io mobiliojo ryÅ¡io telefono jai pavyko prisiskambinti ir ji iÅ¡kvietė taksi. Taksi operatoriui ji pasakė, kad rusakalbis vyras nori vykti į KaunÄ (t. 2, b. l. 11–14; t. 8, b. l. 48–49). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. yra suinteresuota bylos baigtimi ar kad ji duodama pirmiau aptartus parodymus galėtų meluoti. Liudytoja parodymus apygardos teisme davė prisiekusi sakyti tiesÄ ir nieko nenutylėti, jos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir dėl esminių aplinkybių nesiskyrė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos A.

K. duotais parodymais. 8.6. Liudytojos A. K. parodymus apie tai, kad prie jos priėjęs vyras rusiÅ¡kai praÅ¡ydamas iÅ¡kviesti jam taksi, jai davė du skirtingus telefonus ir iÅ¡ jų abiejų ji kvietė taksi, patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pateikta mobiliojo ryÅ¡io abonentų, kurių numeriai 860775170 ir 860028053 iÅ¡klotinių analizės pateikti duomenys. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad iÅ¡ abiejų abonentų 2017 m. lapkričio 30 d. rytÄ apie 7.44 val. buvo skambinta į UAB „Kėdainių taksi“ (t. 5, b. l. 113–116, 155).

Liudytojas V. S. taip pat parodė, kad jam dirbant dispečeriu UAB „Kėdainių taksi“, 2017 m. lapkričio 30 d. buvo iÅ¡kvietimas į Kėdainių r., Josvainių miestelį. Paskambinusi moteris pasakė, kad taksi kviečia ne sau, o rusakalbiui vyrui, kuris norės važiuoti į KaunÄ . Jis užsakymÄ priėmė ir jį vykdyti perdavė V. B. (t. 8, b. l. 49). Liudytojas V. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. apie 8.00 val. iÅ¡ dispečerio gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Kėdainių r., Josvainių miestelį.

Jam dispečeris sakė, kad vyras važiuos į KaunÄ . Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , ten jo laukė vyras, kuris įlipęs į automobilį rusiÅ¡kai pasakė, kad nori važiuoti į KaunÄ prie Urmo bazės, adresu Taikos pr. 92, Kaunas. Važiuojant į KaunÄ vyras su juo nebendravo, tik jau važiuojant Kaune jam sakė kur reikia sukti ir kur reikia važiuoti. Važiuodami į KaunÄ jie niekur nebuvo sustoję, važiuojant keleivis galėjo bÅ«ti atsidaręs langÄ (t. 2, b. l. 20–22, 24–25; t. 8, 49–50).

Tai, kad liudytojo V. B. teigimu asmuo, kurį jis vežė gerai orientavosi Kauno mieste ir jam pasakojo kur reikia važiuoti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nuteistojo V. T. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad vairuotoju dirba daug metų. Lietuvoje yra buvęs ne vienÄ kartÄ , taip pat ir Kaune jau buvo ne pirmÄ kartÄ . Akivaizdu, kad asmuo daug metų dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju bei važinėjantis po įvairias Å¡alis ir per trumpÄ laiko tarpÄ , gali gerai orientuotis mieste.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. T. naudojamas mobiliojo ryÅ¡io telefonas prie ryÅ¡io bokÅ¡to (celės), kurios veikimo zona Kaunas, Taikos pr. 94, prisijungė bÅ«tent tuo metu kaip pagal liudytojo V. B. parodymus jis rusiÅ¡kai kalbantį vyrÄ iÅ¡ Josvainių, Kėdainių r., atvežė ir iÅ¡leido Kaune prie Urmo bazės (t. 5, b. l. 109–112, 113–116). 8.7. Tai, kad nuteistasis V. T. 2017 m. lapkričio 30 d. ryte buvo Å¡alia tiriamos nusikalstamos veikos vietos, tai yra Kėdainių r., Josvainiuose, patvirtina ir 2016 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys.

Iš protokolo matyti, kad liudytoja A. K. 2017 m. gruodžio 6 d. iš jai pateiktų šešių fotonuotraukų atpažino asmenį, tai yra V. T. pagal bendrus veido bruožus kaip asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 30 d. ryte buvo priėjęs prie jos ir paprašė iškviesti taksi. Liudytoja atpažinimo metu taip pat nurodė, kad šis vyras eidamas šlubavo (t. 2, b. l. 15–18). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole esančių fotonuotraukų matyti, kad jose pateikti atpažinimui asmenys pagal amžių, iÅ¡vaizdÄ ir veido bruožus yra panaÅ¡Å«s, asmenys neturi jokių iÅ¡skirtinių veido bruožų ar randų. Liudytojas B. S. , kuris 2017 m. lapkričio 30 d. ne kartÄ matė V. T. , iÅ¡ jam pateiktų Å¡eÅ¡ių fotonuotraukų (atpažinimui buvo pateikta iÅ¡ esmės tų pačių asmenų fotonuotraukos bei ta pati V.

T. fotonuotrauka kaip ir liudytojai A. K. ) taip pat atpažino V. T. kaip asmenį su kuriuo jis 2017 m. lapkričio 30 d. važiavo į KlaipėdÄ ieÅ¡koti N. K. (t. 1, b. l. 177–179). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi liudytojai - A. K. , B. S. , V. B. tiek pagal iÅ¡orinius požymius (buvo apie 40-50 metų, vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 170 cm Å«gio, eidamas Å¡lubavo, tamsesnės odos spalvos, slaviÅ¡ko gymio, veidas apvalios formos), tiek pagal rÅ«bus (buvo apsirengęs tamsiais rÅ«bais) labai panaÅ¡iai apibÅ«dino asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 30 d. ryte prašė iÅ¡kviesti taksi ir vyko iÅ¡ Kėdainių r., Josvainių į KaunÄ , taip pat su kuriuo liudytojas B.

S. nurodytÄ dienÄ vyko į KlaipėdÄ ieÅ¡koti N. K. (t. 1, 1, b. l. 185–189; t. 2, b. l. 11–14, 20–22, 24–25; t. 8, b. l. 48–50). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje parodymų atpažinti metu gauti duomenys yra tinkami ir patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti V. T. kaltę, todėl apygardos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Kaip matyti atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliekamas vadovaujantis BPK 192 straipsnio 6 dalies nuostatomis, leidžiančiomis asmens atpažinimÄ atlikti iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų tais atvejais, jeigu parodyti atpažintino asmens gyvai nėra galimybės. O Å¡iuo atveju V.

T. atpažinimo metu Lietuvoje nebuvo ir jo parodyti atpažinti gyvai nebuvo galimybės. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant minėtų nuostatų reikalavimų, kadangi pagal BPK 192 straipsnio 3 dalies nuostatas tik atliekant asmens parodymÄ atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo praÅ¡ymu turi dalyvauti jo gynėjas. 8.8. IÅ¡ tiesų 2017 m. gruodžio 6 d. apklausta kaip liudytoja A. K. parodė, kad asmuo, kuris prašė iÅ¡kviesti taksi buvo be barzdos ir Å«sų (t. 2, b. l. 11–14).

O 2017 m. vasario 4 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. S. apibÅ«dindamas asmenį V. T. parodė, kad jis buvo apžėlęs 5-6 dienų senumo barzda (t. 1, b. l. 173–176). IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad apibÅ«dindami matytÄ asmenį jie skirtingai nurodė asmens iÅ¡vaizdÄ dėl barzdos, vienu atveju teigiant, kad asmuo buvo be barzdos, kitu atveju, kad buvo su 5-6 dienų barzda. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių liudytojų parodymų negalima vertinti kaip prieÅ¡taraujančių vienų kitiems, kadangi kiekvienas asmuo vyro iÅ¡orinius požymius dėl, pavyzdžiui, barzdos, barzdelės, kelias dienas neskustos barzdos gali apibÅ«dinti skirtingai ir nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti lemiamu reiÅ¡kiniu teigiant, kad liudytojai apibÅ«dino ne vienÄ ir tÄ patį asmenį.

9. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 26 d. tiek N. K. , tiek V. T. atvyko į Lietuvoje, Kauno mieste esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Jie tarpusavyje bendravo ir kelias dienas bÅ«dami kartu, vartojo alkoholinius gėrimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad N. K. buvo nužudytas bÅ«damas Kaune, o ne kur nors kitur nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. popietės, kai du asmenys buvo užfiksuoti kartu iÅ¡vykstantys iÅ¡ teritorijos mėlynos spalvos krovininiu automobiliu, kurio valstybiniai numeriai S 5777 (t. 2, b. l. 160–162) iki 2017 m. lapkričio 29 d. vakaro, kai automobiliu pagal liudytojo A.

F. parodymus pagal tachodisko duomenis 00.16 tachografo laiku (Lietuvos laiku 20.16 val.) fiksuotas 39 minutes trukęs važiavimas, kurio metu buvo pasiektas 90 km/h greitis ir buvo nuvažiuota 47 km (t. 2, b. l. 70–71; t. 8, b. l. 60–61). Tai, kad N. K. buvo nužudytas nurodytu laikotarpiu būnant dar Kaune, patvirtina ir nukentėjusiojo A. K. (A. K. ) parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d., apie 17.00 val. jam paskambino mama ir pasakė, jog negali susisiekti su tėvu N. K. . Tėvo telefonas buvo įjungtas, tačiau niekas juo neatsiliepė (t. 1, b. l. 129–131; t. 8, b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. taip pat parodė, kad su N. K. paskutinį kartÄ telefonu bendravo 2017 m. lapkričio 28 d. apie 10-12 val. Lietuvos laiku, po to telefonu su juo susisiekti nebepavyko ir jis 2017 m. lapkričio 29 d. rytÄ nenuvyko pasikrauti krovinio į KlaipėdÄ (t. 2, b. l. 2–4). Nors nurodytu laikotarpiu N. K. telefonu neatsiliepė, visÄ nurodytÄ laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 29 d. vakaro jo naudotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas veikė, tai yra nebuvo iÅ¡jungtas ir jungėsi prie bazinės stoties (celės), kurios veikimo zona yra Kaune, Taikos pr. 94 (t. 5, b. l. 109–112, 113–116).

N. K. lavonas surastas 2017 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad į nurodytÄ vietÄ N. K. buvo atvežtas jau bÅ«damas nužudytas. Ä®vertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«nant Kaune tai padarė V. T. , kadangi abiejų asmenų naudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonai labai panaÅ¡iu metu jungėsi prie bazinių stočių (celių) tiek Kaune, tiek Kėdainių rajone. Be to, 2017 m. lapkričio 30 d. ryte Å¡alia tos vietos, kur buvo surastas N. K. kÅ«nas, buvo pastebėtas ir V.

T. bei jis naudojosi tiek savo, tiek nužudytojo mobiliojo ryÅ¡io telefonais praÅ¡ydamas liudytojos iÅ¡kviesti jam taksi. Po to iÅ¡kviestu taksi automobiliu iÅ¡vyko į KaunÄ , prie tos vietos kur pagal paties nuteistojo parodymus visÄ buvimo Kaune laikotarpį, stovėjo jo vairuotas vilkikas. Nuteistasis niekaip nemotyvavo ir negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti savo buvimo aplinkybių toje vietoje kur buvo surastas N. K. lavonas, nužudytojo mobiliojo ryÅ¡io telefono naudojimo aplinkybių.

10. Taigi, teismo iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės pagrindžia ne tik aukščiau aptarti bylos duomenys, kuriais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, bet ir faktinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad tarp V. T. ir N. K. įvykio dienÄ Ä¯vykus konfliktui nuteistasis tyčia peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kaip nustatyta, nukentėjusiajam N. K. nuteistasis V.

T. smogė gyvybei pavojingu, duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu įrankiu – peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogui kÅ«no dalį – krÅ«tinę, kurioje iÅ¡sidėstę žmogaus gyvybinėms funkcijoms svarbÅ«s organai. Tokie nuteistojo veiksmai bei pasirinktas asmens žalojimui skirtas įrankis – peilis, patvirtina, kad suduodamas smÅ«gį peiliu nuteistasis neabejotinai aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato, atimti N. K. gyvybę.

Teisėjų kolegija įvertinusi aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir teisingai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tai yra neatliktos akistatos, neištirti visi vilkiko viduje paimti daiktai, neišsiaiškintos aplinkybės dėl automobilyje buvusio dyzelinio kuro kiekio, dėl liudytojos matytų automobilių, kurie stovėjo šalia vilkiko. 11.1. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtos aplinkybės dėl liudytojo V. M. dukros galimai matytų automobilių, kurie Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje stovėjo šalia vilkiko.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad liudytojo nurodyti automobilių valstybiniai numeriai neatitiko liudytojo apibÅ«dintų galimai matytų automobilių iÅ¡orinių požymių (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 36, 37). Taigi ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių siekiant nustatyti galimai prie vilkiko stovėjusius automobilius. Be to, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes vilkikas kelias paras stovėjo vieÅ¡oje stovėjimo aikÅ¡telėje, prie judrios važiuojamosios kelio dalies, todėl neatmetama tikimybė, kad per tokį ilgÄ laiko tarpÄ vieÅ¡oje vietoje galėjo sustoti pravažiuojantys automobiliai, kurie nesusiję su tyrimo objektais. 11.2.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos nustatytos BPK IV dalies XIII skyriuje. Pagal BPK 164 straipsnio („Ikiteisminio tyrimo subjektai“) 1 dalį ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras, vadovaudamiesi tyrimo medžiaga, sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus yra bÅ«tina atlikti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iÅ¡samiai, atlikti bÅ«tini procesiniai veiksmai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu neatliktų veiksmų ar neiÅ¡tirtų aplinkybių (akistatų, DNR tyrimų, dyzelinio kuro ir pinigų kiekio nustatymo) nepaneigia iÅ¡vados dėl V.

T. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iame procesiniame dokumente, pirmiau aptarti teismų iÅ¡tirti įrodymai sudaro nuosekliÄ Ä¯rodomÄ jÄ logiÅ¡kÄ grandinę, leidžiančiÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V. T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai yra nužudė N. K. . Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neprivalo bÅ«ti renkami absoliučiai visi, bent minimaliai su tiriamos nusikalstamos veikos padarymu susiję, duomenys. Duomenų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų pakaktų priimti pagrįstÄ sprendimÄ dėl tolesnio baudžiamojo proceso eigos. 11.3.

Kaip matyti 2017 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad lavono kaktoje, ties kairiuoju gumburu stebimas ribotas iškilus minkštųjų audinių patinimas, o virš jo apie 2 cm skersmens paviršiaus epidermio defektas (t. 1, b. l. 68–91). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1157/2017(02) nurodyta, kad N. K. lavone nustatyta krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad lavono kūno paviršiuje kitų sužalojimų nėra (t. 5, b. l. 178–181).

Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvadoje ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės dėl nužudytojo lavone konstatuotų sužalojimų nepatvirtina nuteistojo teiginio, kad tarp nužudytojo ir jį nužudžiusio asmens vyko grumtynės, kadangi specialisto išvadoje nenurodyta, kad lavono kaktoje būtų nustatytas koks nors sužalojimas. Nėra pagrindo netikėti specialisto išvadoje pateiktais objektyviais duomenimis. Tai, jog po sulaikymo apžiūrėjus V. T. ant jo kūno nenustatyta jokių nesenų arba iš dalies nesenų sužalojimų (t. 3, b. l. 113–115, 116–118; t. 6, b. l. 187) nepaneigia, kad V.

T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog N. K. buvo padarytas vienintelis kÅ«no sužalojimas peiliu, kitų kÅ«no sužalojimų, kurie galėtų bÅ«ti padaryti grumiantis, smÅ«giuojant ar panaÅ¡iai nenustatyta. Dėl V. T. paskirtos bausmės 12. Gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į jo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes yra aiÅ¡kiai per griežta. 12.1.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. 12.2. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 12.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad V.

T. veikdamas tiesiogine tyčia, labai sunkų nusikaltimÄ , charakterizuojamas patenkinamai, turi Å¡eimÄ ir du mažamečius vaikus; nenustatyta atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Ä®vertinęs minėtų aplinkybių visumÄ apygardos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijos vidurkis. 12.4. Tačiau nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam bausmės paskyrimui. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ bei teismų praktikÄ panaÅ¡iose ar analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V.

T. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nors V. T. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , kai suduodant smÅ«gį peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau neteisinant neadekvačios reakcijos į konfliktinę situacijÄ , visgi įvertintina ir nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga: nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, nors nuteistasis nurodė, kad Kirgizijoje buvo teistas, tačiau duomenų apie tai baudžiamojoje byloje nepateikta.

Pagal nuteistojo parodymus tiek nuteistasis, tiek nužudytasis atvykę į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«dami Kauno mieste, kartu leido laikÄ ir nužudytojo automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, neabejotina, kad V. T. smurtinio pobÅ«džio veiksmams padarė įtakÄ ir kelias dienas vartotas alkoholis. Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo ir proporcingumo principai įgyvendinti, paskyrus nuteistajam V.

T. deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kas atitiks nuteistojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokia bausmė yra labiau individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje nustatytÄ bausmės paskirtį ir neprieÅ¡tarauja BK 61 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms bausmės dydžio nustatymo taisyklėms. 12.5. Toks nuteistajam V.

T. paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas taip pat atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose analogiškose (dėl asmenims pripažintais kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) baudžiamosiose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (nuosprendžiai) baudžiamosiose bylose Nr. 1A-154-616/2019 – 10 metų laisvės atėmimo bausmė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta;

Nr. 1A-266-616/2019 – 10 metų laisvės atėmimo bausmė, anksčiau neteistas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; Nr. 1A-281-518/2019, Nr. 1A-118-318/2019, Nr. 1A-2423-387/2019, Nr. 1A-89-616/2019 – paskirtos 8 ar 9 metų laisvės atėmimo bausmės, kai buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kitos asmenį teigiamai charakterizuojamos ar kitokios iÅ¡imtinės aplinkybės; tuo tarpu 11 metų ir ilgesnio termino laisvės atėmimo bausmės skiriamos asmenims, kurie buvo pripažinti recidyvistais ar anksčiau buvo ne kartÄ teisti, nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe Nr. 1A-314-318/2019, Nr. 1A-210-487/2019, Nr. 1A-130-318/2019, Nr. 1A-76-518/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti. V. T. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirti deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose. KitÄ Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta