2024-06-05 Nr. AB-9341-3-61-3-01286-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-268-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01286-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HC Betonas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. J48-650/2022/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas). Jeigu nebus tenkinamas pirmasis reikalavimas, prašė sumažinti Nutarimu paskirtą baudą iki 500 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priimdamas Nutarimą neįrodė pažeidimo fakto, tinkamai nemotyvavo Nutarimo. Teigė, kad atsakovas rėmėsi tik pareiškėjo atstovo paaiškinimais ir teritorijos fotofiksacija, tačiau neįsigilino į Bendrovės vykdomos veiklos technologinį procesą, nesigilino, ar laikomos medžiagos tikrai yra atliekos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, ar tai yra medžiagos, produktai, šalutinis gamybos produktas.

3. Nurodė, kad betono mišinys yra atvežamas iš užsakovų nurodytų vietų atgal į Bendrovės veiklavietę. Todėl betono gamybos procese susidaręs betono mišinio likutis panaudojamas pakartotinai gaminant betono mišinius ir taip tausojant gamtos išteklių naudojimą, užtikrinant tvarios veiklos vykdymą. Atvežto betono mišinio – produkto laikymas neatitinka nei vieno kriterijaus, nurodyto Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės), 1 priedo 3 punkte.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad į jo veiklavietę nebuvo atvežamos jokios statybinės ir griovimo atliekos, o tik betono mišinio likutis – produktas, kurį pati įmonė ir pagamina. Šis likutis laikomas gamybos atlieka ir priskirtinas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Teigė, kad Departamentas priimdamas Nutarimą konstatavo, jog atliekos (apdorojamos) (smulkinamos), nors patikrinimo akte nėra pateiktų neginčijamų įrodymų, kad tokia veikla būtų vykdoma ir, ar tokiai veiklai, jos mastui tikrai būtų privaloma turėti taršos leidimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, neįsigilinęs į esmines aplinkybes, klaidingai nustatė pažeidimą. Nepaisant to, pareiškėjas ėmėsi veiksmų ir pašalino šalutinį produktą iš jo veiklavietės, t. y. įvykdė Departamento 2022 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (18.2)-PN-47 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Taigi pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu. Tačiau į šias aplinkybes atsakovas, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė ir paskyrė akivaizdžiai neproporcingą baudą, todėl paskirta bauda turi būti sumažinta.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės sudaro savarankiško pažeidimo sudėtį. Pažeidimo žalingų padarinių sumažinimas ar likvidavimas šiuo atveju laikytinas tik atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokiai lengvinančiai aplinkybei prilygintinas ir Privalomojo nurodymo įvykdymas. Tačiau Privalomojo nurodymo įvykdymas neatleidžia Bendrovės nuo atsakomybės už jau padarytą administracinį pažeidimą, kuris kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 3 dalį. Jeigu toks nurodymas būtų neįvykdytas, tai jau galėtų atitikti kito savarankiško pažeidimo, kvalifikuotino pagal AAĮ 126 straipsnį, sudėtį.

7. Teigė, kad Departamentas tinkamai įsigilino į pareiškėjo vykdomos veiklos technologinį procesą ir į surinktą byloje medžiagą. Pareiškėjui užpildžius pas užsakovą betonu betonavimui skirtą plotą ir tūrį, jam daugiau šio betono nereikia ir šis likutis lieka betonvežyje. Šis mišinys jau neatitinka kokybės standartų, tad, plaunant betonvežį, išpilamas pareiškėjo veiklavietės aikštelėje bei paliekamas. Veikiant likutinei cemento ir vandens cheminei reakcijai toks mišinys iš dalies sukietėja. Prie Patikrinimo akto priedo Nr. 1 pridėtos fotolentelės nuotraukos patvirtina, kad plaunant betonvežius, bėgantis vanduo neša už teritorijos ribų betono likučius ir taip užteršia aplinką. Toks iš dalies sukietėjęs mišinys yra rankiniu perforatoriumi dar smulkinamas ir laikomas pareiškėjo veiklavietėje (tai patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimai). Jo išvaizda ir kiekis yra užfiksuotas Patikrinimo akto priede Nr. 1 fotolentelės nuotraukomis. Be to, 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina šio mišinio atidavimą UAB „Ekobazė“ tvarkymui kaip statybinę atlieką.

8. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nurodytos betono (betono laužo) atliekos (sustingęs betono mišinio likutis) negali būti laikomas gamybos liekana, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtintame Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), ir atsižvelgiant į tai negali būti priskirtos prie šalutinio gamybos produkto. Teigė, kad betono mišinio likutis tai yra likusi, nereikalinga, dėl kokybės reikalavimams neatitikimo pagal tikslinę paskirtį jau nebenaudotina, buvusio, pagrindinio betono mišinio, kaip gamybos proceso tikslas, perduoto užsakovui dalis. Šiuo atveju pagrindinio produkto gamybos metu susidaro tik pagrindinis produktas – betonas. Todėl Nutarimu pagrįstai buvo konstatuotas atliekų apdorojimas neturint leidimo.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats nurodė, jog atliekas apdorojo (smulkino) rankiniu perforatoriumi. Pažymėjo, kad Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 2 priedėlio 7 punkto nuostatos nėra taikomos pareiškėjui, nes jo ir šiame punkte nurodytos ekonominės veiklos rūšys ir kodai nesutampa. Departamentas nemano, kad pareiškėjui paskirta bauda, kuri yra minimali, yra akivaizdžiai neproporcinga. Skiriant baudą buvo tinkamai vadovautasi galiojančiais teisės aktais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, 2021 m. liepos 26 d. atlikę Bendrovės patikrinimą jos veiklavietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (18.2)-PA-152 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, be kita ko, konstatavo, kad Bendrovė atviroje aikštelėje laiko betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas bei jas apdoroja, t. y. nepanaudotas / nerealizuotas naudojimui paruoštas betono mišinys yra atvežamas iš užsakovų nurodytų vietų atgal į Bendrovės veiklavietę, kur yra išpilamas betono atliekų laikymo vietoje, o betono mišiniui sukietėjus yra apdorojamas (smulkinamas); betono atliekų apdorojimas vyksta išsinuomojant smulkinimo įrangą arba smulkinant rankiniu būdu, t. y. perforatoriumi; Bendrovė neturi Taršos leidimų taisyklių 6 punkte nurodyto taršos leidimo. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė AAĮ 192 straipsnio 2 dalies bei taršos leidimų taisyklių 6 punkto nuostatas.

12. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2022 m. sausio 18 d. surašė Bendrovei Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J48-650/2022 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog Departamento pareigūnai 2021 m. liepos 26 d. atliko UAB „HC Betonas“ prekinio betono gamyklos, esančios (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, neturėdama galiojančio taršos leidimo, savo veiklavietės atviroje aikštelėje laikė betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas ir jas apdorojo (smulkino), kai, vadovaujantis AAĮ 192 straipsnio 2 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė AAĮ 192 straipsnio 2 dalies ir Taršos leidimų taisyklių 6 punkto nuostatas. Atsakomybė už tai nustatyta AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje.

13. Teismas nustatė, kad Departamentas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė Bendrovę pripažinti kalta padarius pažeidimą, nustatytą AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, ir jai skyrė 5 000 Eur baudą. Departamentas priimdamas sprendimą vadovavosi Patikrinimo aktu ir jame nustatytomis aplinkybėmis bei priėjo prie išvados, kad Bendrovė neturėdama galiojančio taršos leidimo savo veiklavietės atviroje aikštelėje laikė betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas ir jas apdorojo (smulkino), kai, vadovaujantis AAĮ 192 straipsnio 2 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taip pat nustatė vieną Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji su pažeidimu sutiko, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

14. Teismas vadovavosi AAĮ, Taršos leidimų taisyklių, Tvarkos aprašo nuostatomis.

15. Teismas nurodė, kad Bendrovė savo veiklavietės, esančios (duomenys neskelbtini), atviroje aikštelėje patikrinimo metu, t. y. 2021 m. liepos 26 d., laikė betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas bei jas apdorojo (smulkino); betono atliekų apdorojimą vykdo išsinuomota smulkinimo įranga arba rankiniu būdu, t. y. perforatoriumi.

16. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė šiuos veiksmus atlieka neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio taršos leidimo. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina Protokolas, Patikrinimo aktas su priedu, Bendrovės atstovų paaiškinimai, Privalomasis nurodymas, 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina apie statybinių atliekų pridavimą UAB „Ekobazė“ sutvarkymui, 2022 m. vasario 25 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad Bendrovė įvykdė Privalomąjį nurodymą.

17. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl atliekų turėjimo ir laikymo, kad Bendrovė į savo veiklavietę iš užsakovų atsiveža ne atliekas, bet sertifikuotą produktą – betono mišinio likutį, kuris panaudojamas pakartotinai gaminant betono mišinius, todėl Bendrovės teritorijoje laikomas betono mišinio likutis yra gamybos liekana ir priskirtinas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo statybines atliekas, kurias sutvarkymui atidavė UAB „Ekobazė“. Tokiu atveju visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjas, kaip teigia skunde, neturėjo atliekų, o tik betono mišinio likutį (šalutinį gamybos produktą), kodėl jas kaip atliekas perdavė sutvarkymui, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Be to, pareiškėjo nuomonė, išdėstyta skunde, yra prieštaringa ir neatitinka jos pačios anksčiau užimtai pozicijai dėl turimų statybos atliekų ir jų perdirbimo, sutikimo dėl padaryto pažeidimo ir pan.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Akivaizdu, kad likęs nepanaudotas betonas yra nebereikalingas užsakovui, tad jis lieka betonvežyje, kuriuo Bendrovė atsiveža į savo veiklavietę. Betonas kietėja, todėl jis yra išpilamas atviroje lauko aikštelėje, kur laikomas, taip pat apdorojamas (smulkinamas) išsinuomotu smulkinimo įrenginiu arba rankiniu būdu (perforatoriumi). Tai patvirtina Bendrovės atstovų duoti paaiškinimai patikrinimo metu, taip pat Patikrinimo akto priedo Nr. 1 fotolentelės. Be to, šiomis atliekomis Bendrovė yra atsikračiusi, jas perduodant atliekų tvarkytojui UAB „Ekobazė“. Taigi nekyla jokių abejonių, kad patikrinimo metu Bendrovėje buvo rastos būtent statybinės atliekos.

19. Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašas apibrėžia, kas yra gamybos liekanos, t. y. medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas (2 punktas). Šio Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1. atitinka visus šiuos kriterijus: 4.1.1. gamybos liekana yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4.1.2. tolesnis gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 4.1.4. tolesnis gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas (gamybos liekanos atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedaro neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai); 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis (Tvarkos aprašo 5 punktas).

20. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad betono mišinio likutis, tai yra likusi, nebereikalinga pagrindinio betono mišinio dalis, o ne gamybos liekana; tai reiškia, kad jis irgi buvo gamybos proceso tikslas, o ne susidariusi medžiaga ar daiktas, kurie nebuvo gamybos proceso tikslas. Taigi ginčo betono likutis, priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti laikomas gamybos liekana ir priskirtas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju betono mišinio likutis, kuris sustingęs laikomas Bendrovės veiklavietės atviroje aikštelėje, yra statybinės atliekos, kurių laikymui ir apdorojimui reikalingas taršos leidimas.

21. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog atliekos būtų apdorojamos (smulkinamos) ir / ar tokiai veiklai, jos mastui būtų privaloma turėti taršos leidimą (pareiškėjas remiasi Taršos taisyklių 1 priedo 2 priedėlio 7 punktu).

22. Teismas nustatė, kad Bendrovė sukietėjusį betono mišinio likutį apdoroja (smulkina). Tai tvirtina ne tik pačios pareiškėjos darbuotojai, jų duoti paaiškinimai patikrinimo metu, bet ir Patikrinimo akto priedo Nr. 1 fotolentelės, iš kurių aiškiai matyti, kad Bendrovės veiklavietėje laikomos ne tik betono atliekos, bet šalia ir jau apdorotos (susmulkintos) jų liekanos. Taigi šie duomenys, vertinant juos su pirminiais Bendrovės darbuotojų paaiškinimais, neginčijamai patvirtina nurodytą aplinkybę dėl statybinių atliekų apdorojimo (smulkinimo).

23. Teismas sutiko su atsakovu, kad Taršos taisyklių 1 priedo 2 priedėlio 7 punkto (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nuostatos, nustatančios veiklos rūšis, kurioms nėra taikomas reikalavimas turėti leidimą, pareiškėjai nėra taikomos, kadangi pareiškėjos ir minėtoje normoje nurodytos ekonominės veiklos rūšys ir kodai nesutampa. Nurodytoje teisės normoje nurodytos ekonominės veiklos rūšys ir kodai yra: pastatų statyba (F41), inžinerinių statinių statyba (F42), specializuota statybos veikla (F43). Tuo tarpu pareiškėja deklaruoja savo pagrindinės veiklos sritis: prekinio betono gamyba, betonvežiai, betono siurbliai (viešai prieinama informacija – www.rekvizitai.lt).

24. Teismas konstatavo, kad Departamentas visiškai pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ekonominės sankcijos dydžio, jos proporcingumo padarytam pažeidimui teismas nurodė, kad kaip matyti iš Nutarimo, Departamentas pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog Bendrovė sutiko dėl padaryto pažeidimo, t. y. pripažino jį padariusi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui už pažeidimą paskirta 5 000 Eur bauda, t. y. minimali AAĮ 55 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta galima bauda. Teismas pareiškėjo argumentus, kad Departamentas neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė Privalomąjį nurodymą ir visapusiškai bendradarbiavo su atsakovu, atmetė kaip nepagrįstus. Nors Departamentas nevisiškai tiksliai įvardijo nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau akivaizdu, kad į pareiškėjo nurodytus veiksmus buvo atsižvelgta ir paskirta galima minimali bauda. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo vienu metu ginčijamas padaryto pažeidimo, t. y. siekiant išvengti atsakomybės, ir tuo pačiu metu iš esmės pripažinimas padaryto pažeidimo (bent pirminėje nustatyto pažeidimo stadijoje), siekiant švelnesnės nuobaudos, rodo jo nenuoširdumą. Teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui už padarytą pažeidimą paskirti dar švelnesnę nuobaudą, nei nustatyta minėto įstatymo straipsnio sankcijoje minimali bauda, nenustatė, o pareiškėjas jų ir neįrodinėjo.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skiriant baudą už padarytą pažeidimą buvo vadovautasis teisės aktų nuostatomis, buvo paskirta minimali ir proporcinga bei adekvati bauda padarytam teisės pažeidimui, todėl ją dar mažinti nėra jokio pagrindo.

27. Teismas pažymėjo, kad priimant Nutarimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Nutarimo pagrįstumą. Skundžiamą Nutarimą priėmė kompetentingas subjektas (Departamento tam įgaliotas pareigūnas). Be to, Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Taigi Nutarimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

28. Teismas vertino, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III

29. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

30. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes jis yra visiškai nepagrįstas, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, kadangi vadovavosi tik atsakovo nurodytais argumentais kaip neginčijamais faktais, kuriuos paneigia byloje esantys įrodymai, tačiau netyrė ir neanalizavo pareiškėjo argumentų dėl pareiškimo pagrįstumo.

31. Teismas nepagrįstai atmetė skundą remdamasis atsakovo argumentais, kad Patikrinimo akte nustatyta, jog pareiškėjas atviroje aikštelėje laiko betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas ir jas apdoroja, t. y. nepanaudotas/nerealizuotas naudojimui paruoštas betono mišinys yra atvežamas iš užsakovų nurodytų vietų atgal į pareiškėjo veiklavietę, kur yra išpilamas betono atliekų laikymo vietoje, o betono mišiniui sukietėjus yra apdorojamas (smulkinamas). Teismas nevertino ir neanalizavo Bendrovės vykdomos veiklos pobūdžio ir gaminamo produkto, tolimesnio betono produkcijos atliekos panaudojimo fakto, todėl išsamiai neišsiaiškino, ar tai yra atliekos ar šalutinis gamybos produktas – gamybos liekana.

32. Teismas nepagrįstai atmetė skundą motyvuodamas ir tuo, kad pareiškėjo pozicija yra prieštaringa, t. y. skunde pareiškėjas nesutinka su atsakovo nustatytais pažeidimais ir paskirta sankcija, tačiau Privalomąjį nurodymą įvykdė ir tokiu būdu sutiko su pažeidimu bei pripažino kaltę. Pareiškėjo nuomone, tai yra visiškai nepagrįstas argumentas, kadangi Bendrovė Privalomąjį nurodymą įvykdė dėl to, kad išvengtų papildomų galimų sankcijų. Pareiškėjas tuo metu turimą nepanaudotą betono produkcijos likutį pridavė į UAB „Ekobazė“, tačiau tai jokiu būdu nėra pagrindas pripažinti šį faktą kaip sutikimą su pažeidimu ir tuo labiau šiuo argumentu atmesti skundą. Šiuo atveju Bendrovė veikė nepiktybiškai ir siekė gerų šalių santykių.

33. Teismas atmesdamas skundą, rėmėsi Tvarkos aprašo 4 punktu. Teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neprašė paaiškinti ar pareiškėjo turimi betono produkcijos likučiai atitinka Tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas, o atmestinai pripažino, kad betono mišinio likutis yra nebereikalinga pagrindinio betono mišinio dalis, o ne gamybos liekana.

34. Pareiškėjas teigia, kad Patikrinimo metu užfiksuoti betono likučiai yra akivaizdi gamybos liekana, kadangi, vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, tai yra sudėtinė gamybos proceso dalis, nes jos gaunamos pagrindinio produkto gamybos proceso metu; likę gamybiniai likučiai Bendrovės vykdomoje veikloje yra naudojami betoninių blokų gamybai taip realizuojant juos rinkoje arba naudojama asmeniniams Bendrovės tikslams, t. y. kietos dangos dengimui; sukietėjusį betono likutį susmulkinus mechaniniu būdu, jis yra panaudojamas aikštelėje esančių duobių užpildymui; tolimesnis naudojimas yra teisėtas, atsakovas, atlikdamas patikrinimą ir žinodamas apie tolimesnį panaudojimą, pažeidimų nenustatė.

35. Atkreipia dėmesį, kad betono likutis nėra dažnai pasitaikantis reiškinys Bendrovės veikloje, o jeigu pasitaiko – dažniausiai nelaukiama, kol betono likutis sukietės, jis panaudojamas betoninių blokų gamybai, išskirtiniais atvejais, pagal poreikį, t. y. jeigu reikia smulkinto sukietėjusio betono produkcijos likučio – tada laukiama, kol jis sukietės ir sukietėjusi produkcija mechaniniu būdu susmulkinama bei panaudojama. Ir toks mechaninis apdorojimas nesudaro pagrindo laikyti tai atlieka. Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktai aiškiai apibrėžta, kad gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo (pvz., taisymo, rūšiavimo, pavojingų sudėtinių dalių atskyrimo, kuris gali būti sietinas su atliekų naudojimu ar šalinimu), išskyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybinės praktikos būdu. O įprastu gamybos praktikoje apdirbimu gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti. Taigi šiuo atveju Bendrovės naudojamas smulkinimo būdas yra laikomas įprastas gamybos praktikoje apdirbimas, kuris yra leidžiamas gamybinėms liekanoms ir toks smulkinimo būdas nesudaro pagrindo tai laikyti atliekomis. Visas šias aplinkybes pagrindžia ir byloje esantis Betono gamybos liekanų priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašas, parengtas ir patvirtintas Bendrovės direktoriaus įsakymu.

36. Teismas ir atsakovas nurodo, kad Bendrovės pažeidimas apima taršos leidimo neturėjimą, tačiau byloje ginčo, kad pareiškėjas šiuos veiksmus atlieka neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio taršos leidimo, nėra.

37. Pareiškėjas nurodo, kad Tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, jog gamybos liekanos, neperduotos naudoti arba nepanaudotos ilgiau kaip vienus metus nuo gamybos liekanų susidarymo ir atitinkančios atliekų sąvoką, laikomos atliekomis. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta, kiek ilgai buvo laikomi Patikrinimo akte užfiksuoti betono produkcijos likučiai. Pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei dabar jokių betono produkcijos liekanų, kurių laikymo laikotarpis būtų ilgesnis nei 6 mėn., neturėjo ir neturi, o tai reiškia, kad pagal Tvarkos aprašo 11 punktą. laikomos betono produkcijos liekanos negali būti traktuojamos kaip atliekos, o Privalomojo nurodymo įvykdymas nesudaro prielaidų, jog gamybiniai likučiai buvo laikomi maksimalų leistiną vienerių metų laikotarpį ar ilgiau.

38. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atliekos - medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, todėl akivaizdu, kad likęs nepanaudotas betonas yra nebereikalingas užsakovui, dėl to jis lieka betonvežyje, kuriuo pareiškėjas atsiveža į savo veiklavietę, kadangi Bendrovė, kaip nurodyta skunde, betono produkcijos likučius gauna dvejopai, t. y. betono likutis grįžta iš užsakovo objekto arba yra pagaminamas perteklius gamybos metu ir tas likutis net neišvažiuoja iš Bendrovės teritorijos. Pažymi, kad betono produkcijos tiekimo sąlygos yra užtikrinamos pirkimo-pardavimo sutartimis, kurias pasirašo pareiškėjas ir pirkėjas. Šiose sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad betono produkcijos nuosavybės teisė pirkėjui/užsakovui pereina tik po pilno atsiskaitymo už produkciją. Taigi teisiškai pagamintos produkcijos nuosavybės teisės užsakovui net nėra nei suteiktos nei kitu juridiniu pagrindu perleistos, todėl teismo argumentai, kad tai atliekos, nes užsakovui jis tapo nereikalingas, yra teisiškai nepagrįsti.

39. Akcentuoja, kad būtent iš užsakovų objektų grįžęs betono likutis yra sertifikuotas produktas – betono mišinys (atitinkantis teisės aktų reikalavimus), kuris yra išpilamas į rezervuarą, kuriame atskiriamas vanduo ir kietos dalelės. Vanduo iš šio rezervuaro panaudojamas betono mišinių gamybai jį paduodant į maišyklę, o kietos dalelės – betono mišinio likutis (smėlis, žvirgždas ir kt.) transportuojamos į tam numatytą atvirą aikštelės vietą, iš kurios šios medžiagos paimamos ir sumaišomos su inertinėmis mineralinėmis medžiagomis, ir vėl paduodamos į betono maišyklę. Taigi, betono gamybos procese susidaręs betono mišinio likutis panaudojamas pakartotinai gaminant betono mišinius ir taip tausojant gamtos išteklių naudojimą, užtikrinant tvarios veiklos vykdymą. Ši sistema yra akivaizdžiai matomas objektas pareiškėjo veiklavietėje, todėl atsakovo argumentas, kad jam apie šią sistemą nebuvo žinoma ir todėl tai turėtų būti laikytina pareiškėjo siekis išvengti administracinės atsakomybės yra visiškai nepagrįstas ir neetiškas. Taigi atvežto betono mišinio-produkto laikymas neatitinka nei vieno kriterijaus nurodyto Taršos leidimų išdavimo taisyklių 1 priedo 3 punkte.

40. Pareiškėjas teigia, kad nors atsakovas ir teismas Bendrovės veiklavietėje laikomus betono likučius priskiria prie statybinių atliekų ir nurodo, jog nekyla jokių abejonių, kad patikrinimo metu rastos būtent statybinės atliekos, tačiau šis faktas nėra nei įrodytas, nei teisiškai pagrįstas. Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės aiškiai apibrėžia, kad statybinės atliekos, tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Pareiškėjas neatliko jokių statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo darbų ir ginčo objektas nėra susidaręs ar atlikęs po aukščiau minėtų darbų. Ginčo objektas yra atlikęs pareiškėjo gaminamos produkcijos likutis.

41. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

42. Atsakovas nurodo, kad priimdamas Nutarimą neturėjo abejonių dėl administracinio pažeidimo fakto ir pareiškėjo kaltės.

43. Atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė pareiškėjo deklaruotas savo pagrindines veiklos sritis: prekinio betono gamyba, betonvežiai, betono siurbliai pagal viešai prieinamą informaciją. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje aptariamas betono mišinio likutis, tai yra likusi, nebereikalinga pagrindinio betono mišinio dalis, o ne gamybos liekana; tai reiškia, kad jis irgi buvo gamybos proceso tikslas, o ne susidariusi medžiaga ar daiktas, kurie nebuvo gamybos proceso tikslas. Taigi ginčo betono likutis, priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti laikomas gamybos liekana ir priskirtas prie šalutinio gamybos produkto, kuriam netaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju betono mišinio likutis, kuris sustingęs laikomas pareiškėjo veiklavietės atviroje aikštelėje, yra ne kas kita kaip statybinės atliekos, kurių laikymui ir apdorojimui reikalingas taršos leidimas.

44. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J48-650/2022/J01 2022 m. vasario 22 d. nutarimu yra nubaustas ekonomine sankcija už tai, jog neturėdamas galiojančio taršos leidimo savo veiklavietės atviroje aikštelėje laikė sukietėjusio betono (betono laužo) bei mišrias statybines ir griovimo atliekas ir jas apdorojo (smulkino). Taigi, šiuo atveju, byloje nustatyta, kad pareiškėjas perforatoriumi smulkino sustingusį betoną bei mišrias statybines ir griovimo atliekas. Ginčo dėl to byloje nėra. Taigi, kalba eina apie sustingusį betoną – betono laužą, o ne apie nesustingusį betono mišinį, kurio dar perforatoriumi smulkinti nereikia. Tai yra iš esmės reikšmingai, visiškai skirtinga betono būklė, būsena. Todėl apeliaciniame skunde aprašyti gamybiniai procesai, kuomet vanduo iš betono mišinio ir kiti komponentai yra atskiriami ir dar kartą panaudojami, teiginiai, argumentai apie dar nesustingusį betono mišinį, neturi jokios teisinės reikšmės bylai.

45. Pareiškėjas tikslingai laviruodamas tarp nesustingusio ir sustingusio betono apibrėžimų, bando įtikinti, kad byloje nurodytas sustingęs betono likutis tai gamybos liekana, kaip tai yra nustatyta Tvarkos apraše ir cituoja jo 4 punktą. Tačiau Apraše yra išaiškinta, kad gamybos liekanos tai medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas. Šiuo atveju, pagrindinio produkto gamybos metu gamybos proceso tikslu yra ir susidaro tik pagrindinis produktas – betono mišinys (ne betono mišinio likutis, tiesiog betono mišinys). Apie šios gamybos metu susidarančias kitas negu betono mišinys medžiagas ar daiktus, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas, byloje duomenų nėra.

46. Atsakovas teigia, kad byloje ir apeliaciniame skunde nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo veiklos tikslas – gaminti betono mišinio likutį. Nors jis visada gali tapti likučiu ir nereikalingu, tačiau tai tas pats betonas (pagrindinis produktas). Taigi, betono mišinio, kaip pagrindinio produkto, gamybos metu, nesusidaro jokia gamybos liekana.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jam būna prireikia smulkinto sukietėjusio betono produkcijos likučio – tada jis laukia, kol betono likutis sukietės ir sukietėjusį mechaniniu būdu perforatoriumi susmulkina bei panaudoja. Tačiau išvadoje tokia pareiškėjo veikla nėra numatyta ir įvertinta. Atsakovui iki šiol taip pat nebuvo žinomi sustingusio betono (ne gaminių iš betono) gamybos atvejai. Atsakovo nuomone yra akivaizdu, kad nereikalingas betono mišinio likutis yra paliekamas kaip nereikalingas ir jis savaime, veikiant likutinei šarminei reakcijai, sustingsta.

48. Atsakovas pažymi, kad šis mišinys (betono likutis, likęs grįžusiame iš užsakovo objekto betonvežyje), dėl jau kurį laiką trunkančios cemento ir vandens cheminės reakcijos, jau neatitinka kokybės standartų, todėl, plaunant betonvežį, išpilamas pareiškėjo veiklavietės aikštelėje bei paliekamas. Veikiant likutinei cemento ir vandens cheminei, šarminei reakcijai toks mišinys tik iš dalies sukietėja.

49. Padarius hipotetinę prielaidą, kad sukietėjęs betono likutis jau susidarė pagrindinio produkto – betono mišinio gamybos metu, kas, atsakovo įsitikinimu, yra neįmanoma, jis turi būti įvertintas dėl atitikimo Aprašo 4 punktui.

50. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. spalio 11 d. Technologinio proceso aprašymo, patvirtinančio galimos gamybos liekanos atitikimą Aprašo 4 punkte suformuotiems kriterijams, pareiškėjas dar neturėjo. Atsakovas apie šį dokumentą iki pareiškėjo skundo teismui taip pat nežinojo. Tačiau su skundu teismui, kaip skundo priedai, buvo pateikti Bendrovės direktoriaus 2020 m. sausio 2 d. įsakymu (įsakymo numeris nenurodytas) patvirtintas Betono gamybos liekanų priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašas ir 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjo deklaracija Nr. 02/01 dėl betono mišinio likučio atitikties nustatytiems kriterijams dėl priskyrimo šalutiniam produktui.

51. Iš pareiškėjo įsakymu patvirtinto Betono gamybos liekanų priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašo matyti, kad jis susideda vien tik iš Aprašo nuostatų kopijų. Iš jo nėra žinoma apie kokias gamybos liekanas, be pagrindinio produkto – betono mišinio, ir apie kokį šalutinį produktą yra kalbama. Nėra žinomos šalutinio produkto (neidentifikuoto) techninė specifikacija, savybės, charakteristikos ir panaudojimo sritis. Iš pareiškėjo deklaracijos dėl betono mišinio likučio atitikties nustatytiems kriterijams dėl priskyrimo šalutiniam produktui nieko irgi nepaaiškėja. Jame yra apsiribota vienu sakiniu, kad deklaruojama betono mišinio likučio atitiktį visiems kriterijams nurodytiems tvarkos apraše dėl priskyrimo šalutiniam produktui. Taigi, vėl galimas šalutinis produktas neidentifikuotas ir be techninės specifikacijos, savybių, charakteristikos ir panaudojimo srities. Neidentifikavus šio produkto yra neįmanomas jo vertinimas dėl kokybės reikalavimų, atitikties standartams, poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Atsakovas tik daro prielaidą, kad pareiškėjo nuomone, jo nurodomas galimas šalutinis produktas tai statybinė medžiaga.

52. Pažymi, kad pareiškėjo patvirtintame Betono gamybos liekanų priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos apraše ir apskritai byloje nėra aprašytas sukietėjusio betono – betono laužo priskyrimo šalutiniams produktams technologinis procesas. Nurodytame apraše sustingęs, sukietėjęs betonas – betono laužas nėra net paminėtas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad sustingęs, sukietėjęs betonas – betono laužas atitinka kriterijams, nustatytiems Tvarkos aprašo 4 punkte. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis, o atliekos tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

53. Atsakovas nurodo, kad prie Patikrinimo akto priedo Nr. 1 pridėtos fotolentelės nuotraukos patvirtina, jog plaunant betonvežius, bėgantis vanduo neša už veiklavietės teritorijos ribų betono, suketėjusius ir ne, likučius ir taip užteršia aplinką. Tokiu būdu pareiškėjas neteisėtai atsikrato betono, suketėjusio ir ne, likučių, taip patvirtindamas, kad tai yra atlieka. Vykdydamas Departamento Privalomąjį nurodymą, sukietėjusį betoną (laužą) pareiškėjas pridavė atliekų tvarkytojui UAB „Ekobazė“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino (žr. nutarties 10 p.) pareiškėjo skundo reikalavimų (žr. nutarties 1 p.), dėl to buvo paduotas apeliacinis skundas (žr. nutarties 29 p.). Esminis apeliacinio skundo momentas, kad ginčo objektas ne atliekos, todėl nebuvo pagrindo atsakomybei atsirasti (žr. pvz. nutarties 33 p., 37 p., 40 p.).

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad disputas kyla dėl betono likučio statuso, daro išvadą, jog ginčo dėl pritaikyto teisinio reguliavimo nėra. Gautoje patikrinti administracinėje byloje kyla tik teisinis poreikis atsakyti, ar pagrįstai betono likutis, likęs grįžusiame iš užsakovo objekto betonvežyje ir pašalintas Bendrovės veiklavietėje, galėjo būti priskirtinas atliekoms, kas ir nulėmė Nutarimo priėmimą.

56. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, išdėstė, kodėl paliko galioti Nutarimą. Buvo nurodytas konkretus teisinis reguliavimas, lėmęs likusio ginčo betono priskyrimą atliekoms (žr. nutarties 18 ir 19 p.).

57. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo nepritarti Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai – ginčo betonas negalėjo būti priskirtas gamybos liekanai.

58. Iš principo visuotinai yra žinoma, kad betonas – tai dirbtinis akmuo, gaunamas sumaišius cementą, vandenį ir kitus galimus priedus (pvz. smėlį, žvyrą arba žvirgždą ir granitą). Tinkamomis proporcijomis sumaišius cementą su vandeniu ir kitais priedais, gaunamas betonas. Per nustatytą laiką šis sukietėja ir tampa tvirta, ilgai nekintantį tūrį išlaikančia medžiaga. Reikalingas betono mišinys į statybos objektą vežamas įvairiais automobiliais, tarp kurių ir automobilinės betonmaišės. Automobilinėmis betonmaišėmis vežami betono mišiniai kelyje periodiškai arba nuolat maišomi, siekiant išvengti betono sukietėjimo.

59. Taigi betonas, kaip medžiaga, yra naudojamas statybiniame procese. Pačio betono gamybos proceso metu, sprendžiant iš pateikto betono gamybos proceso aprašymo, kažkokių šalutinių gamybos liekanų neatsiranda. Likęs nepanaudotas betonas, kuris išpilamas iš automobilių betonmaišių yra ne kas kita, kaip tik likęs nepanaudotas betonas, kuris iš karto nebuvo pašalintas iš specialios transporto priemonės.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. 4-13-3-00016-2021-3), nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, susijusią su atliekos atribojimu nuo gamybos šalutinio produkto, nurodė:

„Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijai, sąlygos ir tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 patvirtintu Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašu. Šios tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad šalutinis produktas yra gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų, o gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas. Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1.1. gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu; 4.1.2. gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai; 4.1.4. gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas; 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams.

Tvarkos aprašo 6, 8, 9, 12 punktuose nustatyta, kokiais dokumentais gali būti įrodyta, kad gamybos liekanos atitinka Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytus šalutinio produkto kriterijus (technologinio proceso aprašymas ar kitas įmonės dokumentas, kuriame nurodomas šalutinio produkto susidarymo faktas; dokumentas, kuris įrodo galimybę konkretų gamybos liekanų kiekį panaudoti tikslingai; įmonės dokumentas, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas bei medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas ir kt.)“.

61. Taigi iš principo, remiantis tuo pačiu teisiniu reguliavimu, buvo padaryta tokia pati išvada kaip ir šioje administracinėje byloje – gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas. Tokių faktinių duomenų pateikta nebuvo, t. y., kad likęs ginčo betonas nebuvo betono gamybos proceso tikslas. Bendrovė dėsto bendro pobūdžio samprotavimus, aiškina apie galimybę panaudoti likusį betoną, bet tai negali paneigti išvados, kad likęs nepanaudotas ginčo betonas yra ne gamybos liekana, o atlieka, atitinkanti atliekos sąvoką, apibrėžtą Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius