91fff884-ec10-46fb-b57e-a332b281c8a3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

              Administracinė byla Nr. A2.6.-7172-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-06509-2015-9                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Linai Leščiovai, Benediktai Baranauskaitei, vertėjaujant Halinai Žemaitel, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Leonid Pčelincev, iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,-n u s t a t ė:P. S., 2015-04-30 apie 16.29 val., vairuodamas automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) ŽirmÅ«nų g. 147, Vilniuje, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kliudė prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiose P. S. veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu P. S. dėl jo atžvilgiu suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodė, kad savo kaltės neįžvelgia, mano, jog jis jokio eismo įvykio nesukėlė ir svetimÄ automobilį neapgadino. PaaiÅ¡kino, kad 2015-04-30 jis vairavo automobilį „Volvo“ bei važiavo ŽirmÅ«nų gatvė, Vilniuje, ties pastatu Nr. 147. Tuo metu toje kelio atkarpoje susidarė didelė transporto priemonių spÅ«stys. Lėtai bevažiuodamas jis aplenkė tÄ pačia kryptimi prie deÅ¡inio kelkraščio stovėjusi automobilį, lenkiant kiek iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , matė, kaip prieÅ¡prieÅ¡ai irgi važiavo greitosios pagalbos automobilis „Renault“, kuris irgi kiek iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Pamatęs susiklosčiusi eismo situacijÄ , P. S. pristabdė, jo vairuojamas automobilis „Volvo“ nedideliu greičiu prasilenkė su lėtai važiavusiu automobilių „Renault“. Prasilenkiant, jis jokių paÅ¡alinio garso negirdėjo, susidÅ«rimo nebuvo, todėl toliau važiavo savo tikslu. Po kurio laiko jis pamatė artėjanti „Renault“, todėl suprato, jog greitosios pagalbos vairuotojas norėjo pareikÅ¡ti jam pretenzijÄ , kad jis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bei trukdė eismui.

Tačiau vairuotojas tik jam pasakė, jog jis prasilenkdamas kliudė kitÄ automobilį. Jam nesutikus dėl eismo įvykio, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. P. S. pabrėžė, jog ant jo automobilio „Volvo“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio esantis įbrėžimas buvo jau senai ir visai nėra susijęs su 2015-04-30 d. esama eismo situacijÄ . Jis automobilį vairavo bÅ«damas blaivus ir neturėjo jokio pagrindo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Siekiant įsitikinti, ar jis iÅ¡ tikrųjų sukėlė eismo įvykį, P. S. kreipėsi su praÅ¡ymu suteikti informacijÄ Ä¯ VÅ¡Ä® greitosios medicinos pagalbos stotį. 2015-05-06 jis gavo atsakymÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog jokie apgadinimai ant automobilio „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) aptikti nebuvo, pretenzijų įmonė neturi.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar iki 2015-04-30 d. nagrinėjamos eismo situacijos, jis žinojo bei matė ant automobilio „Volvo“ senų apgadinimų žymės – kelį įbrėžimai ant dešinės pusės sparno, iš kairės pusės stiklas pabrėžtas, veidrodėlyje įbrėžimas, grotelės akmeniu pažeistos bei įlenkimai ratuose. Liudytojas patvirtino, kad ant „Volvo“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso buvo jau seni nedidelį įbrėžimai.

V. S. teigimu P. S. yra pavyzdingas vairuotojas bei savo automobilį prižiÅ«ri. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad 2015-04-30 jis vairavo automobilį „Renault“ bei važiuojant ŽirmÅ«nų gatvė, Vilniuje, vėžė ligonį į SantariÅ¡kės. Susidarė transporto priemonių spÅ«stys. PrieÅ¡ingos krypties eismo juostoje stovėjo eilėje automobiliai. Liudytojas matė, kaip prieÅ¡inga eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo“ iÅ¡važiavo į „Renault“ eismo juostÄ .

Todėl A. S. teigimu tai pamatęs jis kiek pasitraukę deÅ¡iniau, automobilis „Volvo“ irgi bandė rikiuotis į deÅ¡inę. Atstumas tarp automobilių buvo minimalus. Prasilenkdamas jis iÅ¡girdo garsÄ , kurį palaikė susidÅ«rimu, sustojo, pamatė, kad yra keli nedideli nubrozdinimai ant kairės pusės Å¡oninio veidrodėlio korpuso. Buvo kviečiama policija. Su Å¡iuo automobiliu „Renault“ A. S. pastoviai nedirba, iÅ¡ mechanikų sužinojo, jog apgadinimų žymės ant veidrodėlio buvo padaryti dar ankščiau.

Papildomai atsakant į teismo klausimÄ liudytojas nebuvo tikras, jog 2015-04-30 įvyko automobilių susidÅ«rimas, tai tvirtinti jis negali, nes pats abejoja. Liudytojas V. P. paaiÅ¡kino, kad 2015-04-30 dienos metu jis kaip greitosios pagalbos darbuotojas ir keleivis važiavo automobilyje „Renault“ ŽirmÅ«nų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu minėtame automobilyje buvo vežamas ligonis į SantariÅ¡kės. Tuo metu kelyje buvo transporto priemonių spÅ«stys. Jis matė, kaip į „Renault“ eismo juostÄ iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos iÅ¡važiavo automobilis „Volvo“, kuris lenkė kitÄ automobilį, „Renault“ kiek pasislinko deÅ¡iniau, automobiliai prasilenkė, tuomet iÅ¡ greitosios pagalbos vairuotojo jis iÅ¡girdo, kad galimai įvyko kontaktas.

Tuo metu automobilyje „Renault“ buvo įjungta ventiliacijÄ , buvo girdėti paÅ¡aliniai garsai. Kadangi V. P. teigimu, jis sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje toje vietoje, kur nėra langų, jis pats jokio susidÅ«rimo nepajautė ir nematė. Liudytojui teko girdėti iÅ¡ mechanikų, jog ant „Renault“ aptikti nedideli apgadinimai buvo padaryti jau senai ir tai nėra susiję su 2015-04-30 d. įvykiu.Liudytoja B. J. paaiÅ¡kino, kad 2015-04-30 su greitosios pagalbos automobiliu „Renault“ į SantariÅ¡kės buvo vežamas ligonis.

Bevažiuodama jį pildė medicininius dokumentus, „Renault“ vairuotojas pasakė, kad galimai įvyko kontaktas su kitu pravažiuojančių automobiliu. Liudytoja pati nieko nematė ir negirdėjo. Liudytojas R. P. paaiÅ¡kino, kad paties įvykio aplinkybių neatsimena, susipažinus su tarnybinio praneÅ¡imo tÅ«riniu nurodė, kad 2015-04-30 tarnybos metu buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį ŽirmÅ«nų gatvėje, Vilniuje. Greitosios pagalbos automobilis važiavo savo eismo juostÄ , o prieÅ¡ais važiuojantis automobilis „Volvo“ dėl transporto priemonių spÅ«sčių persirikiuodamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kuriÄ judėjo “Renault“, ir pasak pranešėjÄ Ä¯vyko nedidelis susidÅ«rimas – kliudė veidrodėlį.

PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo GMP „Renault“ bei matė maÅ¾Ä Ä¯brėžimÄ . „Volvo“ vairuotojas neigė tyčia pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, nes nieko negirdėjo. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema. Liudytojas D. P. paaiÅ¡kino, kad tarnybos metu iÅ¡ Vilniaus m. OVS gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį ŽirmÅ«nų gatvėje, kad automobilis „Volvo“ pravažiuodamas kliudė kitÄ GMP automobilį bei pasiÅ¡alino. Buvo apžiÅ«rėtas apgadintas automobilis, porininkas R.

P. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Byla nutrauktina. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktikÄ administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007;

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos). Iš bylos aplinkybių matyti, kad P. S. veiksmuose nėra tyčios. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad 2015-04-30 pravažiuodamas priešpriešai važiuojantį greitosios pagalbos automobilį „Renault“, jo nekliudė, jis jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl būtinumo sustoti neturėjo.

Ant P. S. automobilio „Volvo“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio korpuso įbrėžimas buvo padarytas ankščiau, todėl mano, jog jis pareigos sustoti ir aiÅ¡kintis įvykio aplinkybės neturėjo. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad vairuojant „Renault“ prasilenkiant su „Volvo“ girdėjo tam tikrÄ garsÄ , tačiau negali tvirtai teigti, jog tai buvo kontaktas su pravažiuojančių „Volvo“. Liudytojas nurodė, kad garaže mechanikai jam paaiÅ¡kino, jog aptiktas nedidelis įbrėžimas ant veidrodėlio korpuso buvo padarytas dar 2015 metų pradžioje, tai buvo užfiksuota pildant tam tikrÄ Å¾urnalÄ .

Kiti liudytojai B. J., V. P. apie eismo įvykį nieko pasakyti negalėjo, nes jie bevažiuodami GMP automobiliu jokio paÅ¡alinio gardo negirdėjo. V. P. teigimu, iÅ¡ mechanikų jis girdėjo, jog įbrėžimas ant veidrodėlio buvo padarytas kitomis aplinkybėmis. Å ias aplinkybės patvirtino ir liudytojas V. S., kurio teigimu, automobilyje „Volvo“ veidrodėlio korpuse esamÄ Ä¯brėžimÄ (taÅ¡ko formos) matė jau senai. P. S. po to, kai prasilenkė su GMP automobiliu nuvažiavo nedidindamas greičio, atlikinėdamas manevrÄ (prasilenkimÄ ) automobilis judėjo labai lėtai, o iÅ¡ įvykio vietos automobilis iÅ¡važiavo neskubėdamas.

Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju P. S. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2015-04-30 galėjo kontaktuoti ir apgadinti pravažiuojantį automobilį sužinojo tik kiek vėliau. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra pareigingas ir atsakingas vairuotojas. Automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo, o byloje yra duomenis apie tai, kad automobilį jis vairavo, būdamas blaivus (b.l. 15).

Be to, kaip užfiksuota fotolentelėje, ant automobilio „Renault“ kėbulo yra užfiksuoti apgadinimai susiję su ankstesniais eismo įvykiais. Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stotis 2015-09-24 raÅ¡tu Nr. 8-R-387 informavo teismÄ , jog ant automobilio „Renault“, v/n (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti dar 2015-02-25, tai patvirtina techninės bÅ«klės žurnale padarytas įraÅ¡as. Å ie duomenis teismo vertinimu, visiÅ¡kai atitinka GMP 2015-05-06 raÅ¡te Nr.8-R-148 nurodytiems aplinkybėms, nes palyginus GMP automobilio „Renault“ apgadinimus su įraÅ¡ais techninės bÅ«klės žurnale, nustatyta, kad naujų įlenkimų, įbrėžimų ir kitų vizualiai matomų pažeidimų GMP automobilio iÅ¡orinėje pusėje nėra.

Institucijos manymu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio buvimo, todėl pretenzijų neturi. Pažymėtina, jog nei vienas liudytojas neparodė, kad jie bÅ«tų sureagavę į kontaktÄ su pravažiuojančių automobilių. Taigi, įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmÄ ir įvykyje dalyvavusio „Renault“ apgadinimų mastÄ bei pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog buvo kontaktas tarp transporto priemonių, dėl ko P. S. privalėjo jį pajusti arba iÅ¡girsti.

Taip pat, teismas atkreipia demėsį, jog liudytojas A. S. atsakinėdamas į teismo klausimÄ nurodė, kad jis tik girdėjo tam tikrÄ paÅ¡alinį garsÄ , kadangi tuo metu Å¡alia važiavo „Volvo“ , todėl jis pagalvojo jog įvyko susidÅ«rimas. Paties susidÅ«rimo ji nematė. Todėl teismo vertinimu, pats liudytojas duodamas parodymus teisme suabejojo, ar iÅ¡ viso buvo kontaktas tarp pravažiuojančių transporto priemonių ir „Volvo“ vairuotojas P. S. galėjo objektyviai pajusti (pamatyti) galimÄ kontaktÄ su svetimu automobiliu.

            Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, abejonių yra, todėl teismo vertinimu, P. S. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad P. S. veiksmuose nėra pažeidimų sudėties, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl P. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina.

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,n u t a r i a:P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                      Miroslavas Gvozdovičius