91fe673d-2af4-45fc-a2af-63b4b6da19ac · Vilniaus apygardos teismas

AdmAdministracinė byla Nr. ATP-879-92/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05033-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Damanskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Z. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo Z.

P. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,n u s t a t ė :Z. P. nubausta už tai, kad 2014 m. balandžio 13 d., apie 07.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula, kliudė stovintį automobilį Mazda, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Apeliaciniu skundu Z. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukti arba pritaikius ATPK 301 str., už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ paskirti 1000 Lt dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Apeliaciniame skunde nurodo, kad jos automobilis stovėjo priekiu į transformatorinę, kitas automobilis stovėjo statmenai galu prie jos automobilio galo kairiojo kampo, norėdama iÅ¡važiuoti ji iÅ¡ pradžių pavažiavo į priekį, o po to iÅ¡suko ratus ir iÅ¡važiavo.

Jai jau būnant lygiagrečiai su nukentėjusiosios automobiliu, atėjo žmogus ir pradėjo mojuoti, pasakė, kad ji neva pastūmusi automobilį. Išlipusi iš savo automobilio ji apžiūrėjo abu automobilius, matė ant mėlyno Mazda automobilio galinio bamperio nubrauktus dažus, bet ant savo automobilio kito automobilio mėlynų nubrauktų dažų nebuvo, taip pat ant bamperio nebuvo šviežių apgadinimų, todėl jai pasirodė, kad eismo įvykio nebuvo, tuo labiau, kad kontakto su kitu automobiliu ji nejuto.

Dėl Å¡ių aplinkybių ji policijos nekvietė ir iÅ¡važiavo į darbÄ . IÅ¡kviesta į Kelių policijÄ ji neneigė tÄ dienÄ vairavusi automobilį Opel Zafira bei nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes.Teigia, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ji vairuodama automobilį Opel Zafira ir važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį Mazda bei abu automobilius apgadino. Apklaustas teisme liudytojas K. E. parodė, kad matė kaip ji iÅ¡važinėja atbula, kad juda dar ir mėlynas automobilis, kad ji nustÅ«mė mėlynÄ automobilį savo automobilio galu ir matėsi stumdymo pėdsakai.

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad po įvykio buvo nubrauktas jos automobilio galinis bamperis, automobilis buvo pastumtas gerÄ metrÄ , buvo matomos stÅ«mimo žymės. Å ie liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai apie automobilio stÅ«mimÄ nepasitvirtina, kadangi nukentėjusioji asmeniÅ¡kai įvykio nematė, K. E. matė kaip automobilis Mazda važiuoja, bet nematė, kad automobilis Mazda judėjo bÅ«tent dėl to, kad buvo stumiamas jos, be to, eismo įvykio vietos schemoje automobilio stÅ«mimo žymių policijos pareigÅ«nai neužfiksavo, tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nieko nenurodyta apie automobilio Mazda stÅ«mimÄ .

Pažymi, kad jos ir kitų automobilių iÅ¡sidėstymÄ pagal aptiktus automobilių apgadinimus buvo neįmanoma pastumti Mazda automobilio, nes tam jos automobilis turėjo praktiÅ¡kai tiesiai galine dalimi privažiuoti prie automobilio Mazda galinės dalies, kas yra neįmanoma dėl per mažo stovėjimo vietos pločio, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji nurodė, kad automobilio Mazda ratai buvo užblokuoti, dėl ko galima manyti, kad automobilių apgadinimai bÅ«tų buvę žymiai didesni.

Be kita ko, automobilio Mazda bamperio nubrozdinimai ir Opel Zafira automobilio bamperio nubrozdinimai yra skirtingame aukštyje, įdomu ir tai, kad nors automobilio Mazda galinio bamperio dažai nubraukti, bet ant automobilio Opel Zafira mėlynų dažų pėdsakų nėra, analogiškai ant automobilio Mazda galinio bamperio irgi turėjo likti automobilio Opel Zafira pilkų (sidabrinių) dažų pėdsakų, bet jų irgi neužfiksuota. Tokios aplinkybės leidžia abejoti, ar fotonuotraukose matomi automobilio Mazda galinio bamperio nubrozdinimai buvo padaryti jos automobiliu Opel Zafira.Taip pat nurodo, kad jei kontaktas tarp automobilių ir buvo, atsižvelgiant į apgadinimų pobūdį, pasivirtina jos paaiškinimai, kad automobilių kontakto ji galėjo ir nepajusti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos ji iÅ¡važiavo ne iÅ¡karto, prieÅ¡ tai sustabdžiusi automobilį norėdama apžiÅ«rėti galimus automobilių apgadinimus, Å¡aukiama nedelsdama atvyko į Kelių policijÄ , prisipažino įvykio dienÄ vairavusi automobilį, nebandė paslėpti galimo eismo įvykio pėdsakų, iÅ¡ eismo įvykio vietos ji iÅ¡važiavo sÄ Å¾iningai klysdama, nes nepastebėjo akivaizdžių automobilių kontakto pėdsakų, eismo įvykio metu ji turėjo galiojantį transporto priemonės valdytojų privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ , todėl neturėjo jokio tikslo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Å ios aplinkybės įrodo, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d, požymių.Pagal ATPK 301 str. nuostatas organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, gali paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Automobilio Mazda apgadinimai yra nežymÅ«s, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir sukeltas pasekmes, yra akivaizdžiai per griežtas. Vairuotojo pažymėjimas jai yra reikalingas kiekvienÄ dienÄ važiuoti darbo ir asmeniniais reikalais.

Ji dirba Trakuose, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės yra apie 30 km, esant nenumatytiems atvejams į darbÄ ji turi atvykti per 30 min., ko praktiÅ¡kai neįmanoma padaryti naudojantis vieÅ¡uoju transportu. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones ir negalint į darbÄ vykti asmeniniu automobiliu, ji netektų darbo, pajamų Å¡altinio netekimas smarkiai pakenktų jos Å¡eimai: tėvams, trims nepilnamečiams vaikams. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl kaltės padarius administracinius teisės pažeidimusNors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje pažeidėja praÅ¡o nutraukti jai administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų dėl automobilių apgadinimų pobÅ«džio galima suprasti, jog pažeidėja ginčija savo kaltę ir pagal ATPK 127 str. 2 d.ATPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo.

Vieni iÅ¡ ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes bei iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Ä®vertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ko pasėkoje Z.

P. pagrįstai pripažinta kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo.ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pažeidėja neneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavusi automobilį Opel Zafira ir atbuline eiga iÅ¡važinėjusi iÅ¡ stovėjimo vietos, tačiau teigia, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ji galėjusi kliudyti galu į jos automobilį stovėjusį K.

G. automobilį Mazda. Pažeidėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl automobilio Mazda apgadinimų yra nepagrįstos ir atmestinos, teismui nekyla jokių abejonių dėl to, jog automobilio Mazda apgadinimai buvo padaryti būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio Mazda galinio bamperio apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelės 6 nuotraukoje (b.l. 16), apklausiama apylinkės teismo posėdyje nukentėjusioji K. G. parodė, jog šie automobilio apgadinimai buvo pastebėti po eismo įvykio.

Apylinkės teisme buvo apklaustas ir vienintelis eismo įvykį tiesiogiai matęs liudytojas K. E., kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad Å¡is asmuo bÅ«tų suinteresuotas nepalankia Z. P. bylos baigtimi ir sÄ moningai duotų jai nepalankius parodymus, pati Z. P. nurodė, jog su prieÅ¡ jÄ parodymus duodančiais asmenimis nėra susipykusi. K. E. parodė, kad maždaug 30 metrų atstumu stovėjo nuo įvykio vietos ir matė, kaip atbuline eiga iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡važinėjo Z.

P., paskui staiga pamatė, jog sujudėjo ir į priekį buvo pastumtas Å¡alia stovintis automobilis Mazda. Nors liudytojas nematė paties automobilių kontakto, tačiau jo matytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ nuspręsti, jog iÅ¡važiuodama atbula Z. P. savo automobiliu kliudė galu į jos automobilį stovėjusį K. G. automobilį Mazda. PrieÅ¡ingai nei pažeidėja teigia apeliaciniame skunde, fotolentelės 5 ir 6 nuotraukose matomų automobilių apgadinimų aukščiai atitinka, be to, iÅ¡ fotolentelės 3 nuotraukoje sugretintų automobilių galinių bamperių matyti, jog bÅ«tent tose vietose ir galėjo atsirasti apibraižymai automobilių kontakto metu.

Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad automobilis Mazda buvo kiek pastumtas iÅ¡ savo vietos, nes apie tai nurodė liudytojas K. E., be to, nukentėjusioji K. G. taip pat parodė, jog atėjusi prie automobilio pastebėjo, kad Å¡is kiek pastumtas iÅ¡ tos vietos, kur iÅ¡ vakaro buvo paliktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pirminiuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nukentėjusioji ir liudytojas taip pat nurodė tÄ pačiÄ aplinkybę dėl automobilio Mazda pastÅ«mimo. Tai, jog policijos pareigÅ«nai eismo įvykio vietos schemoje nepažymėjo galimai įvykio vietoje buvusių stÅ«mimo žymių, nesudaro pagrindo nesivadovauti teisme apklaustų asmenų parodymais.

Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas yra gana lakoniÅ¡kas, jame nurodytos tik pagrindinės įvykio aplinkybės, apibÅ«dinant pažeidimÄ vartojamos bendros sÄ vokos („kliudė“, „pasiÅ¡alino“) nedetalizuojant kaip tai buvo padaryta, dėl Å¡ios priežasties tarnybiniame praneÅ¡ime nėra užsiminta apie automobilio Mazda pastÅ«mimÄ , nors, kaip jau buvo minėta, pirminiuose liudytojo ir nukentėjusiosios raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Å¡i aplinkybė yra nurodyta.

Be to, iš policijos pareigūnų sudarytos eismo įvykio vietos schemos taip pat matyti, jog automobilis Mazda užfiksuotas stovintis kiek toliau nuo elektros skydinės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti eismo įvykio vietos schemoje nurodytais atstumais, akivaizdu, jog atstumai eismo įvykio vietos schemoje žymimi nuo automobilių stovėjimo aikštelės krašto, t.y. skaičiuojami iki šaligatvio, tuo tarpu pažeidėjos pateiktose vizualizacijoje (b.l.

28) ir po kelių savaičių automobilių stovėjimo aikštelėje darytoje nuotraukoje (b.l.

30) atstumai yra skaičiuojami įskaičiuojant ir šaligatvio plotį, o su kompiuterine programa sukurtoje vizualizacijoje (b.l.

29) užfiksuota situacija iÅ¡ viso neatitinka eismo įvykio metu buvusios situacijos ir prieÅ¡ tai aptartų vizualizacijų. Negalima sutikti ir su pažeidėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta subjektyvia, niekuo neparemta, asmenine nuomone, jog automobilio Mazda pastÅ«mimas buvo galimas tik automobiliams pilnai kontaktuojant galinais bamperiais, nes tokiu atveju automobilio Mazda galinis bamperis bÅ«tų apgadintas ne vienoje vietoje, kaip yra užfiksuota, o per visÄ automobilio plotį. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nui fiksuojant automobilių apgadinimus ant automobilių nebuvo likę kito automobilio dažų pėdsakų, nepaneigia aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos vertinimo pasėkoje padarytos iÅ¡vados apie kontakto tarp automobilių buvimÄ , tuo labiau, kad automobiliai policijos pareigÅ«no buvo apžiÅ«rėti tik 2014-04-28, t.y. praėjus net dviem savaitėms nuo eismo įvykio.ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamoje byloje Z. P. inkriminuotas KET 234 punkto, numatančio jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, pažeidimas. Apeliaciniame skunde pažeidėja teisingai nurodo, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ kaltės turinys tokiu atveju nustatomas įvertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ , atsižvelgiant į automobiliams ar kitiems objektams padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nors abiejų automobilių apgadinimai yra sÄ lyginai nežymÅ«s, tačiau byloje nustatyta, jog kontaktas tarp automobilių buvo toks, kad kliudytas automobilis Mazda netgi buvo kiek pastumtas iÅ¡ savo stovėjimo vietos, todėl Z. P. automobilių kontaktÄ turėjo neabejotinai justi, be to, dar įvykio vietoje pažeidėjÄ apie kliudytÄ automobilį informavo įvykį matęs K.

E.. Pažeidėja pripažino girdėjusi liudytojo įspėjimÄ apie kliudytÄ automobilį ir net buvo sustojusi bei iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio, bet vis tiek apie eismo įvykį policijai nepranešė ir eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog Z. P. suvokė kliudžiusi kitÄ automobilį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iÅ¡ jos pasiÅ¡alino pažeisdama aukščiau nurodyto KET punkto reikalavimus, kas patvirtina pažeidėjÄ veikus tyčia ir paneigia apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ apie neva sÄ Å¾iningÄ suklydimÄ .

Tai, jog Z. P. kviečiama atvyko į policijÄ ir neneigė įvykio dienÄ vairavusi automobilį, nesudaro pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai. Dėl ATPK 301 str. taikymoBe kita ko, apeliaciniu skundu pažeidėja praÅ¡o pagal ATPK 130 str. 1 d. jai paskirti 1000 Lt baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijÄ vairuotojai gali bÅ«ti nubausti bauda nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areÅ¡tu nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismo nutarimu Z. P. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, todėl mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos paskyrimas ar privalomos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, neskyrimas galimas tik pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas.ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu, t.y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėjÄ , tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.).

Z. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti abu automobiliai, be to, pati Z. P. nelaikytina piktybine KET pažeidėja, iki Å¡iol yra buvusi bausta tik tris kartus, paskutinį kartÄ prieÅ¡ ketverius metus. Tačiau Å¡ios aplinkybės, vertinant jas kartu su tuo, jog Z. P. turi darbÄ , net nepaisant to, kad jos Å¡eimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, nesant jokių duomenų apie sunkiÄ pažeidėjos turtinę padėtį, nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir sudarančiomis pagrindÄ manyti, jog Z.

P. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali – 3000 Lt dydžio bauda, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Kita vertus, Z. P. darbo pobÅ«dis reikalauja, kad esant ypatingoms situacijoms bet kuriuo paros metu ji kuo skubiai atvyktų į savo darbo vietÄ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dėl ko akivaizdu, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas apsunkintų galimybes tinkamai atlikti darbines funkcijas, kas įtakotų net ir darbo netekimÄ , o tuo pačiu paveiktų ir pažeidėjos Å¡eimÄ , kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, tuo labiau kad už tuos pačius veiksmus pagal tÄ patį ATPK straipsnį pažeidėjai paskirta pakankamai didelė 3000 Lt dydžio bauda. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs ne vienÄ analogiÅ¡kÄ sprendimÄ savo aplinkybėmis panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-6-2014). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidėjos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl privalomos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskyrimo ir pritaikius ATPK 301 str., Z.

P. neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,n u t a r i a:Z. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimÄ pakeisti: Panaikinti nutarimo dalis dėl Z. P. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo, kuriomis buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, bei pritaikius ATPK 301 str., Z.

P. už ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                   JÅ«ratė Damanskienė