91fd834c-7ee4-4a1e-9f8d-26a1f8ca8f2d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-112-527/2015;proceso Nr. 2-52-3-02745-2013-6;procesinio dokumento kategorijos:75.8; 121.14; 121.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2531-435/2014 pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir turto pasidalijimo bei pagal atsakovės V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir turto padalijimo (iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius; trečiasis asmuo – Valstybinis studijų fondas), n u s t a t ė: I. Ginčo esmėIeškovas patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 19–24) prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 1456, dėl atsakovės kaltės;

2) priteisti ieškovui iš atsakovės 2 000 Lt neturtinės žalos;

3) nepilnametės A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės A. K. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 300 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės;

5) ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe pripažinti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Lt; priteisti ieÅ¡kovui nuosavybėn 1997 metų gamybos automobilį Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Lt; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 500 Lt kompensacijÄ ;

6) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje (t. 1, b. l. 36–43) prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 1456, dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) nepilnametės dukros A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukters A. K. iÅ¡laikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos, nustatant, kad suma turėtų bÅ«ti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnametės dukters atstovę V. K. iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 14 355 Lt dukters A. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

5) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe; priteisti ieÅ¡kovo nuosavybėn gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 92 700 Lt; priteisti ieÅ¡kovo nuosavybėn 1997 m. gamybos automobilį Land Rover, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Lt;

6) priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 50 100 Lt piniginę kompensacijÄ ;

7) nustatyti, kad šalys nereikalauja priteisti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo;

8) atsakovei priskirti 4 500 Lt finansinį įsipareigojimÄ valstybės biudžetinei įstaigai Valstybinis studijų fondas pagal 2006-05-16 paskolos sutartį Nr. G061070262;

9) nustatyti ieÅ¡kovui bendravimo su vaiku tvarkÄ pagal atsakovės pasiÅ«lymÄ ;

10) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad santuokoje Å¡alys įgijo dalintinÄ jungtinės nuosavybės teise priklausantį 95 700 Lt vertės turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio vidutinė rinkos vertė 92 700 Lt, ir automobilį Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 metų, kurio vidutinė rinkos vertė 3 000 Lt. Kadangi turtu iÅ¡imtinai naudojasi tik ieÅ¡kovas, be to, padalinti turto natÅ«ra be žalos jo paskirčiai nėra galimybės, Å¡is turtas priteistinas ieÅ¡kovui, atsakovei iÅ¡mokant 47 850 Lt piniginę kompensacijÄ .

Pagal atsakovės 2006-05-16 sudarytÄ paskolos sutartį Nr. G061070262 paskolos suma, t. y. 4 500 Lt, buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl Å¡i atsakovės prisiimta prievolė turi bÅ«ti pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalinta tarp sutuoktinių, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2 250 Lt (4 500 / 2) kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu (t. 2, b. l. 11–23) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o 1456, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę ,,K.“, K. K. paliko pavardę ,,K.“; nustatė nepilnametės dukters A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. K. periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2014-07-24 (sprendimo priėmimo dienos) iki jos pilnametystės, nustatant, kad Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta iki einamojo mėnesio 15 dienos, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametei dukrai A.

K. už laikotarpį nuo 2010-10-23 iki 2013-10-23, viso 9 900 Lt; iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę A. K. atstovę V. K.; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe; priteisė ieÅ¡kovui gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, 92 700 Lt vertės; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 42 318,24 Lt piniginę kompensacijÄ už gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡dėstant ieÅ¡kovui 42 318,24 Lt atsakovei priteistÄ kompensacijÄ 48 mėnesių laikotarpiui, mokėjimÄ pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, mokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos po 881,63 Lt per mėnesį; priteisė ieÅ¡kovui automobilį Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Lt vertės, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 500 Lt piniginę kompensacijÄ ; prievolę kreditoriui Valstybės biudžetinei įstaigai Valstybinis studijų fondas pagal 2004-10-15 paskolos sutartį Nr. G0410070373 ir 2006-05-16 paskolos sutartį Nr. G061070262 po santuokos nutraukimo paliko atsakovės asmenine prievole; likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 1 441,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui; priteisė iÅ¡ atsakovės 366,90 Lt žyminio mokesčio ir 44,71 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 1 415,11 Lt: 1 136,10 Lt žyminio mokesčio, 44,71 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 180 Lt už priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, 54,30 Lt už iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Teismas nustatė, kad gyvendamos santuokoje Å¡alys įgijo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos 92 700 Lt.

IeÅ¡kovo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovei pripažinus, kad žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos ir yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, teismas šį žemės sklypÄ pripažino asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe. Byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, padalinimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad 70 procentų gyvenamojo namo pastatė iki santuokos sudarymo už savo asmenines lėšas, nes tuo metu atsakovė nedirbo, jokių pajamų negavo, todėl prašė nukrypti nuo santuokinio turto lygių dalių principo ir namÄ pripažinti asmenine jo nuosavybe.

Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti jau santuokos metu, iki santuokos buvo tik iÅ¡kasta duobė. Atsakovė nurodė, kad jos motina buvo paėmusi paskolÄ namo langams ir stogui uždengti, bet Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai, kad atsakovės brolis ir tėvas prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, patvirtino liudytojas R. M.. IeÅ¡kovas pateikė 2004-08-30 sudarytÄ statybos rangos sutartį (1 t., b. l. 11–13), iÅ¡ kurios matyti, kad sutarties kaina yra 10 000 Lt, iÅ¡ jų 5 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo rangovui sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Be to, iÅ¡ sutarties matyti, kad rangovas įsipareigojo darbus atlikti, t. y. surinkti rÄ stines sienas, skliautus ir gegnes, iki 2004-09-16. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad pasiraÅ¡ant rangos sutartį tikrai sumokėjo rangovui rangos sutartyje nurodytÄ sumÄ ir kad iki 2004-09-16 buvo surinktos rÄ stines sienos, skliautai ir gegnės. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir mokėjimo kvitų (1 t., b. l. 118–129) nustatyta, kad 2004 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais atsakovas pirko statybinių medžiagų už 4 031,76 Lt.

IeÅ¡kovo pateiktose pirkimo–pradavimo sutartyse (1 t., b. l. 130–133) nenurodytos sudarymo datos, iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra aiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas pirko spygliuočių rÄ stus, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė fakto, kad spygliuočių rÄ stai buvo pirkti iki santuokos sudarymo. Gyventojų turto draudimo sutarties (1 t., b. l. 135–136) teismas taip pat nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad 70 procentų namo buvo pastatyta iki santuokos sudarymo, nes buvo apdraustas ne gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 35,75 kv. m ploto vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjime (1 t., b. l.

10) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos pradžios metai nurodyti 2007 m., statybos pabaigos metai – 2008 m. Byloje apklausti liudytojai D. K. ir D. B. negalėjo tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai gyvenamojo namo buvo pastatyta iki santuokos sudarymo. Kadangi liudytoja D. K. yra artima ieÅ¡kovo giminaitė, o liudytojas D. B. yra artimas ieÅ¡kovo draugas, teismas sprendė, kad jų parodymai yra subjektyvÅ«s ir Å¡aliÅ¡ki, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų remtis vien tik minėtų liudytojų parodymais nustatant gyvenamojo namo statybos pradžios laikÄ nepakanka.

Teismas, nustatydamas gyvenamojo namo statybos pradžiÄ , rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais VÄ® Registrų centro pažymėjimu, kuris yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir nėra nuginčytas. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgęs į tai, kad gyvenamasis namas stovi ant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, į tai, kad gyvenamuoju namu iÅ¡imtinai naudojasi tik ieÅ¡kovas, į tai, kad padalinti turto natÅ«ra be žalos jo paskirčiai nėra galimybės, į tai, kad Å¡alys sutiko, kad turtas nebÅ«tų padalintas natÅ«ra, teismas gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, priteisė ieÅ¡kovui, atsakovei iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir mokėjimo kvitų (1 t., b. l. 118–129) teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nupirktas statybines medžiagas už 4 031,76 Lt tikėtinai panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybai, todėl iÅ¡ atsakovei priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo turto vertės iÅ¡minusavo ieÅ¡kovo turėtas asmenines iÅ¡laidas gyvenamojo namo statybai ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 42 318,24 Lt (92 700/2 – 4 031,76) piniginę kompensacijÄ .III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 45–47) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-07-24 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 42 318,24 Lt kompensacija, pakeisti ir kompensacijÄ sumažinti iki 15 400 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas kompensacijÄ už namÄ praÅ¡o sumažinti iki 13 900 Lt, t. y. atsakovei priteisti 15 proc. namo vertės, nes kartu su ja santuokoje pastatė 30 proc. namo. Byloje ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad namo pamatus, sienas ir gegnes pastatė iki santuokos, tačiau teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai to neįrodo.

Teismui ieÅ¡kovas pateikė 2004-08-30 sudarytÄ statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ sutarties kaina yra 10 000 Lt, iÅ¡ jų 5 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo rangovui sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir likusius 5 000 Lt pabaigus statyti namo sienas ir gegnes 2004-09-02. Tai, kad darbai buvo atlikti, patvirtina tai, kad sutartį rangovas įsipareigojo įvykdyti iki 2004-09-16. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad pasiraÅ¡ant rangos sutartį tikrai sumokėjo rangovui rangos sutartyje nurodytÄ sumÄ ir kad iki 2014-09-16 buvo surinktos rÄ stinės sienos, skliautai ir gegnės. Statydamas namÄ , ieÅ¡kovas nebuvo susituokęs ir nemanė, kad jam bÅ«tina rinkti kiekvienÄ kasos pajamų orderį ar kvitÄ bei nemanė, kad jam jų prireiks.

Byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog namas buvo pastatytas iki santuokos ir santuokos metu tik įrengtas. Pats teismas nurodė, kad 2004 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais ieškovas pirko statybinių medžiagų už 4 031,76 Lt, tai rodo, kad tuo metu namas buvo statomas. Akivaizdu, kad sudarant sutartį dėl sienų statybos jau buvo pastatyti pamatai, tačiau jis neturi įrodymų, kurie patvirtintų, kiek už juos sumokėjo. Ieškovas nesėkmingai bandė surasti įmonę, kuri statė pamatus, tačiau kvitai įrodo, kad pamatų blokai buvo nupirkti.

IeÅ¡kovas pateikė teismui spygliuočių rastų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau teismas sprendė, kad jos yra be sudarymo datos, iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra aiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas pirko rastus, tačiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovas kito namo nestatė, o samdydamas rangovÄ pastatyti sienas pirko ir spygliuočių rastus. Å iuo atveju esminis įrodymas, kad namas buvo pastatytas, yra Gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo apdraudęs namÄ . Tačiau teismas sprendė, kad Å¡iuo draudimu buvo apdraustas ne gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 35,75 kv. m ploto vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini), ir pasirėmė VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o pažymėjimu, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos pradžios metai yra 2007 m., statybos pabaigos metai – 2008 m.

Å eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus ir jeigu mano, jog buvo apdraustas kitas namas, galėjo pareikalauti įrodymų, ar nebuvo sklype kito namo, arba galėjo patikrinti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų istorijÄ . IÅ¡ jos akivaizdu, kad Å¡iame sklype niekuomet nebuvo jokio vasarnamio, o draudimo sutartyje įvardintas ieÅ¡kovo namas, kuris sudarant sutartį jau buvo pastatytas. Netgi kvadratÅ«ra aiÅ¡kiai rodo, kad buvo apdraustas ieÅ¡kovo namas. Sutartyje minimas 35,75 kv. m plotas yra ieÅ¡kovo namo gyvenamasis plotas, t. y. kuris atlikus tiksliuosius matavimus, po apdailos atlikimo tapo 35,70 kv. m (remiantis registro pažymėjimu).

Å iuo atveju galima buvo kviesti draudimo brokerį, kuris draudė pastatÄ , ir jis bÅ«tų patvirtinęs, jog namas buvo pastatytas, gal net turėjo nuotraukas. Juk joks draudimas nedraudžia nesančio pastato, neįsitikinęs, jog pastatas pastatytas ir neapgadintas. Be to, ieÅ¡kovas nusileidžia ir neginčija namo vertės, nors reali jo vertė mažiau nei 80 000 Lt, nes gyvenamasis plotas yra tik 35,7 kv. m, o likusi dalis – rÅ«sys. Å iuo atveju namas vertinamas netgi be žemės sklypo. Name nėra jokios vidinės apdailos, o atviri rastai.

Tai gali patvirtinti ir atsakovė.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 58–61) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-07-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde reiÅ¡kiami reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, su jais atsakovė nesutinka. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, pirma, jog sudarytos rangos sutarties pagrindu sumokėjo rangovui sutartÄ piniginių lėšų sumÄ , antra, iki 2004-09-16 buvo surinktos rÄ stinės sienos, skliautai, gegnės. Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais, paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įstatymų numatytomis priemonėmis neįrodė, kad 70 procentų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė už savo asmenines lėšas, dėl ko dalintina yra tik 30 procentų gyvenamojo namo vertės. Gyvenamasis namas Å¡alių buvo pradėtas statyti santuokos metu, o iki santuokos sudarymo buvo pradėti vykdyti tik parengiamieji statybos darbai, t. y. iÅ¡kasta duobė pamatų klojimui.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ , vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog tai vieno iÅ¡ sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai pabrėžė, kad bÅ«tent sutuoktiniui, ginčijančiam santuokiniam turtui taikomÄ bendrosios jungtinės nuosavybės režimÄ , yra suponuojama pareiga paneigti minėtÄ prezumpcijÄ (LAT 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas ne visada yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe, o tik atvejais, kai įrodoma, kad turto įsigijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia turtÄ Ä¯gyti asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (LAT 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi, jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LAT 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, Nr. 3K-3-52/2012).

Nors ieÅ¡kovas teismui pateikė 2004-08-30 Statybos rangos sutartį, kurios objekto kaina įvertinta 10 000 Lt suma, tačiau nepateikė jokių raÅ¡ytinių dokumentų, įrodančių, kad su rangovu Å¡ios sutarties pagrindu atsiskaitė, ir kad iki 2004-09-16 buvo surinktos rÄ stinės sienos, skliautai, gegnės. Pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo: „Statydamas namÄ <...> nemaniau, kad man bÅ«tina rinkti kiekvienÄ kasos pajamų orderį ar kvitÄ bei nemaniau, kad man jų prireiks. <...> Akivaizdu, kad sudarant sutartį dėl sienų statybos jau buvo pastatyti pamatai, tačiau neturiu įrodymų, kurie patvirtintų, kiek už juos sumokėjau. <...> Kad galėčiau atsukti laikÄ , viskÄ surinkčiau ir teismui pateikčiau, tačiau tuo metu tikrai negalvojau, kad reikia viskÄ kaupti ir manau taip pasielgtų bet kuris kitas žmogus.“ Apeliantas pripažįsta, kad teismui nepateikė Å¡ių įrodymų, kadangi jų neturėjo.

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ deklaravo, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

Apeliantas, argumentuodamas įrodymų neturėjimo priežastis, kalba deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis frazėmis, kas yra vertintina tik kaip gynybos pozicija. Apeliantas iÅ¡ esmės prieÅ¡taraudamas sau, t. y. teigdamas, jog įrodymų neturi, tuo pačiu nurodo, kad: „Manau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog namas buvo pastatytas iki santuokos, ir santuokos metu tik įrengtas“. Tokia nenuosekli apelianto pozicija tik patvirtina, kad apeliantas neturėjo ir neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 70 procentų gyvenamojo namo buvo pastatyta neva panaudojant jo asmenines lėšas, ir atsakovei piniginėmis lėšomis neprisidedant prie statybos finansavimo.Nors teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. pirko statybines už 4 031,76 Lt sumÄ , tačiau tai nesudaro sÄ lygų konstatuoti kokių nors statybos darbų atlikimo ar kitų statybinių medžiagų (spygliuočių rÄ stų) pirkimo fakto.

IeÅ¡kovo pateiktos rÄ stų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodytos sutarčių sudarymo datos, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių medžiagų pirkimo iki santuokos sudarymo fakto. IeÅ¡kovas neteisingai nurodo, kad Å¡ioje byloje esminis įrodymas pripažįstant gyvenamojo namo statybos finansavimÄ jo asmeninėmis lėšomis yra Gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kuriÄ jis neva buvo apdraudęs gyvenamÄ jį namÄ . Teismas motyvuotai iÅ¡aiÅ¡kino, jog tai nėra pakankamas įrodymas, kadangi sutarties objektas yra ne gyvenamojo namo draudimas, o kito pastato – vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas, nustatydamas gyvenamojo namo statybos pradžios laikÄ , pagrįstai rėmėsi VÄ® Registrų centro duomenų bazėje skelbiama informacija, kuri atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ . Dėl to Å¡is apelianto argumentas atmestinas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko įrodymų. Vadovaujantis CPK nuostatomis pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, yra numatyta Å¡alims (CPK 178 str.). CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ . Faktai, kuriais pagrįsti Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias bÅ«tina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.) (LAT 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008.).

Ginčas kilo tarp privačių asmenų, nagrinėta ginčo teisena, o ne ypatingosios teisenos tvarka, dėl ko bÅ«tent Å¡alims suponuojama įstatymo numatyta pareiga įrodyti ar paneigti aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimus. Tik tokiu bÅ«du bus užtikrintas sklandus ir teisingas įrodinėjimas. CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡eimos bylose bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

IeÅ¡kovas, besinaudodamas turimomis procesinėmis teisėmis, galėjo reikÅ¡ti praÅ¡ymus, be kita ko nurodydamas, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pateikti įrodymų, praÅ¡yti teismo tokius dokumentus iÅ¡reikalauti. Tačiau pirmosios instancijos teismui tokie praÅ¡ymai nebuvo pareikÅ¡ti. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad Å¡alys bylÄ teisme vedė atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, bei vadovaujantis protingumo principu, darytina iÅ¡vada, kad teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Å ioje byloje teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus, raÅ¡ytinius dokumentus, tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei remdamasis įrodymų pakankamumo principu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tekintinas iÅ¡ dalies.Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria už ieÅ¡kovui priteistÄ gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 42 318,24 Lt kompensacija (92 700/2 – 4 031,76), kuriÄ apeliantas praÅ¡o sumažinti iki 13 900 Lt (kartu su priteista kompensacija už automobilį – iki 15 400 Lt), t. y. atsakovei priteisti tik 15 proc. namo vertės, teigdamas, jog kartu su ja santuokoje pastatė tik 30 proc. namo.

Apelianto teigimu, jis pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kad namo pamatus, sienas ir gegnes pastatė iki santuokos, tačiau teismas be pagrindo nusprendė, kad jo pateikti dokumentai to neįrodo. IeÅ¡kovas pateikė 2004-08-30 su R. V. įmone sudarytÄ statybos rangos sutartį (1 t., b. l. 11–13), iÅ¡ kurios matyti, kad rangovas įsipareigojo darbus atlikti, t. y. surinkti rÄ stines sienas, skliautus ir gegnes, iki 2004-09-16, kad sutarties kaina yra 10 000 Lt bei kad ieÅ¡kovas ,,sutarties sudarymo metu sumoka 50 proc. avansÄ 5 000 Lt“.

Nors ieÅ¡kovas ir nurodė, kad 5 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo rangovui sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , kolegijos nuomone, byloje nesant pateiktų jokių įmonės (rangovo) buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 5 000 Lt avanso sumokėjimÄ , taip pat įrodymų, patvirtinančių tai, kad rangovo įsipareigoti atlikti darbai, t. y. surinkti rÄ stines sienas, skliautus ir gegnes, iÅ¡ tiesų buvo atlikti iki 2004-09-16 (pvz., darbų perdavimo–priėmimo akto ir /ar likusio 5 000 Lt sumos sumokėjimÄ patvirtinantys įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai), o ne Å¡alių santuokos metu, visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad pasiraÅ¡ant rangos sutartį tikrai sumokėjo rangovui rangos sutartyje nurodytÄ sumÄ ir kad iki 2004-09-16 buvo surinktos rÄ stinės sienos, skliautai ir gegnės. Apelianto argumentai, kad, statydamas namÄ , ieÅ¡kovas nebuvo susituokęs ir nemanė, kad jam bÅ«tina rinkti kiekvienÄ kasos pajamų orderį ar kvitÄ bei nemanė, kad jam jų prireiks, kolegijos nuomone, neatleidžia jo nuo pareigos Å¡ioje civilinėje byloje įrodyti jo nurodytas aplinkybes, atsakovei jas ginčijant.

Nors pats teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir mokėjimo kvitų (1 t., b. l. 118–129) nustatė, kad 2004 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais atsakovas pirko statybinių medžiagų už 4 031,76 Lt, tai, kolegijos nuomone, jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad iki Å¡alių santuokos buvo surinktos rÄ stinės sienos, skliautai ir gegnės, tuo labiau, kad pagal nurodytus dokumentus buvo įgyta smėlio žvyro miÅ¡inys, plieno armatÅ«ros tinklas, pamatų blokai, betono miÅ¡inys ir kt., t. y. tai, kas reikalinga pamatų statyboje.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieÅ¡kovo pateiktose pirkimo–pradavimo sutartyse (1 t., b. l. 130–133) nenurodytos sudarymo datos ir kad iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra aiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas pirko spygliuočių rÄ stus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė fakto, kad spygliuočių rÄ stai buvo pirkti iki santuokos sudarymo. Kolegija Å¡iai teismo iÅ¡vadai pritaria tik iÅ¡ dalies. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 130–131), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti 36,3 kub. m medienos už 6 000 Lt, iÅ¡ tiesų nenurodyta nei jos sudarymo data, nei pinigų gavimo data, kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas neįrodė Å¡iÄ medienÄ pirkęs iki santuokos sudarymo.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties (1 t., b. l. 132–133), pagal kuriÄ pardavėjas A. K. įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti 54,5 kub. m spygliuočių rÄ stų, bei kurios 2.1 punkte numatyta, jog pirkėjas sumoka 12 000 Lt pardavėjui grynais, o po sutartimi nurodyta: ,,Pardavėjas: A. K. pinigus gavau 2004.05.10. (paraÅ¡as)“; be to, sutarties antrame lape nurodyta: ,,Papildomai gavau du tÅ«kstančius litų. 04.06.14 (paraÅ¡as).“ Kadangi Å¡i tarp fizinių asmenų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai įstatymas numato paprastÄ raÅ¡ytinę formÄ , nėra nuginčyta ir nėra paneigta, jog sutartį pasirašęs pardavėjas visÄ sutarties kainÄ , t. y. 12 000 Lt, gavo 2004-05-10 ir 2004-06-14, t. y. iki Å¡alių santuokos sudarymo, Å¡i 12 000 Lt suma, iÅ¡leista statybinėms medžiagoms įsigyti, kolegijos nuomone, taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡minusuota iÅ¡ atsakovei priteistos 42 318,24 Lt kompensacijos, jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant tik 30 318,24 Lt (kas atitinka 8 780,77 Eur).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Gyventojų turto draudimo sutarties (1 t., b. l. 135–136) nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad 70 procentų namo buvo pastatyta iki santuokos sudarymo, nes pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ draudimo sutartį buvo apdraustas ne ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 35,75 kv. m ploto vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini), o svarbiausia – pagal nenuginčytus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis (1 t., b. l. 10), Registrų centrui pateiktus paties ieÅ¡kovo, kuriais nesivadovauti nėra jokio teisėto pagrindo, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos pradžios metai nurodyti 2007 m., statybos pabaigos metai – 2008 m.

Nors Å¡eimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, tačiau, kolegijos nuomone, nei teismo pareikalauti įrodymai apie tai, ar nebuvo kito namo sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius (kai tuo tarpu apdraustas buvo vasarnamis, esantis (duomenys neskelbtini)), nei patikrinimas VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų istorijos ar draudimo brokerio apklausa nepaneigtų nenuginčytų VÄ® Registrų centro duomenų apie ginčo Namo statybos pradžiÄ , deklaruotÄ paties ieÅ¡kovo.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeičia dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog tenkino 50 procentų ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 441,50 Lt (t. y.

½ dalis ieÅ¡kovo mokėto 2 883 Lt žyminio mokesčio; 1 t., b. l. 2, 18) bylinėjimosi iÅ¡laidų ir valstybei 44,71 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (t. y. ½ iÅ¡ teismo turėtų 89,42 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų). Be to, teismas, nurodęs, jog tenkina 68,98 procentus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, už kuriuos 1 503 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 366,90 Lt žyminio mokesčio, o iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisė 1 415,11 Lt: 1 136,10 Lt žyminio mokesčio ((144 + 1 503) x 0,6898)), kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 180 Lt už priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, 54,30 Lt už iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir 44,71 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir sumažinus 12 000 Lt suma iÅ¡ jo priteistÄ atsakovei kompensacijÄ , atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir 360 Lt (12 000 x 0,03) suma sumažintinas (iki 776,1 Lt) iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistas 1 136,10 Lt žyminis mokestis ir atitinkamai iki 1 055,11 Lt sumažintina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (1 415,11 Lt), o iÅ¡ atsakovės valstybei priteista 366,90 Lt žyminio mokesčio suma atitinkamai padidintina iki 726,9 Lt.

IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 100 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Kauno apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi buvo atleistas. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas patenkintas 12 000 Lt sumažintos kompensacijos dalyje, 360 Lt žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 100 Lt ir valstybei 260 Lt. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimÄ pakeisti.

Sumažinti iki 30 318,24 Lt (kas atitinka 8 780,77 Eur) priteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 42 318,24 Lt piniginę kompensacijÄ už gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡dėstant priteistÄ kompensacijÄ 48 (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) mėnesių laikotarpiui, mokėjimÄ pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, mokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos po 631,63 Lt (kas atitinka 182,93 Eur) per mėnesį. PriteistÄ iÅ¡ atsakovės V.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 366,90 Lt žyminio mokesčio sumÄ padidinti iki 726,9 Lt (kas atitinka 210,52 Eur). Sumažinti priteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 1 136,10 Lt žyminio mokesčio sumÄ iki 776,1 Lt (kas atitinka 224,77 Eur) ir bendrÄ 1 415,11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 1 055,11 Lt (kas atitinka 305,58 Eur).Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti už patenkintÄ apeliacinio skundo dalį iÅ¡ atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt (kas atitinka 28,96 Eur) žyminio mokesčio ieÅ¡kovui K.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir valstybei 260 Lt (kas atitinka 75,30 Eur) (iÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660). Teisėjai :                                                                 AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė Jolita Cirulienė