91fcb92a-145e-4074-a6a6-c35c78de8dcd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-928-232/2020 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01004-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovams P. K. ir K. K., tretieji asmenys byloje Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, G. K. dėl servitutų panaikinimo arba vienkartinės kompensacijos už nustatytÄ kelio servitutÄ priteisimo n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. K. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus vedėjo 2013-12-06 sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-l764 ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - ieÅ¡kovo sklypas) nustatytÄ 70 kv.m. ploto kelio servitutÄ - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) (toliau –sklypo servitutas) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus vedėjo 2013-12-06 sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-l764 ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytÄ statinių servitutÄ (tarnaujantis daiktas) (toliau – statinio servitutas), teisę naudoti sklypo dalį namo eksploatacijai; arba priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų P. K. ir K.

K. ieÅ¡kovo naudai 130,55 Eur vienkartinę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jo sklypas iÅ¡ rytų pusės ribojasi su atsakovo P. K. ir K. K. valdomu žemės sklypu. Ant žemės sklypų yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, kurio vienas butas priklauso ieÅ¡kovui, kitas – atsakovams. Å iame name bylos Å¡alys gyvena apie 30 metų. Santykiai su atsakovais yra konfliktiÅ¡ki. PrieÅ¡ įsigyjant žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės, jo perkamam žemės sklypui buvo nustatytas 70 kv.m. ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas).

Å is servitutas buvo nustatytas iÅ¡ esmės tam, kad prie buitinių atliekų surinkimo įrenginio (kanalizacijos Å¡ulinio), esančio atsakovų žemės sklype, galėtų privažiuoti asenizavimo autotransportas ir iÅ¡siurbti joje esančias buities nuotekas. Å iuo kanalizacijos Å¡uliniu naudojosi (duomenys neskelbtini) ir 5 namų gyventojai. Å iuo metu kanalizacijos Å¡uliniu naudojasi tik atsakovai, todėl servituto bÅ«tinybė iÅ¡nyko. Be to, atsakovai į savo sklypÄ ir prie kanalizacijos Å¡ulinio gali patekti nuo Lauko gatvės pusės, nuėmus vielinę tvorÄ .

Toje vietoje per atsakovų sklypÄ eina privažiavimas, kuriuo atsakovai naudojasi, nukeldami metalinę tvorÄ . Taip pat atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypÄ iÅ¡ rytinės pusės per nesuformuotÄ valstybinę žemę. Toje vietoje atsakovams reikėtų tik nupjauti dalį gyvatvorės. Nurodė, kad kelio servituto panaikinimas suteiktų jam galimybę keliu užimtÄ plotÄ naudoti pagal paskirtį – įrengti darÅ¾Ä , kadangi yra neįgalus gauna nedidelę pensijÄ ir negali gauti daugiau pajamų.

3. Pažymėjo, kad tuo pačiu 2013-12-06 sprendimu jo žemės sklype nustatytas statinių servitutas (tarnaujantis daiktas), teisė naudoti valstybinės žemės sklypo dalį namo eksploatacijai. Šis servitutas buvo nustatytas taip pat tuo metu, kai žemė po namo dalimi dar buvo valstybinė. Šiuo metu valstybinę žemę po namo dalimi jis yra išsipirkęs, todėl pagrindinio ir tarnaujančio daikto savininkas yra vienas asmuo - ieškovas. Šio servituto būtinybė yra taip pat išnykusi.

4. Atkreipė dėmesį, kad statinių servitutas (duomenys neskelbtini) esančiam statiniui buvo nustatytas neatsižvelgiant į tai reguliuojančias teisės normas, ydingai. Atsakovai namo išorės niekada neremontavo ir neremontuos, be to, kaip bendrų patalpų bendrasavininkas, ieškovas pats suinteresuotas namo remontu, todėl trukdžių atsakovams remontuoti bendro naudojimo patalpas nedarys. Kadangi abu servitutai atsakovams šiuo metu nereikalingi, yra pagrindas juos panaikinti civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Vadovaudamasis Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis raÅ¡tu kreipėsi tiek į atsakovus, tiek į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Å alčininkų skyrių dėl servitutų panaikinimo administracine tvarka, tačiau atsakovai su servituto pabaiga nesutiko, o NŽT Å alčininkų skyrius pranešė, kad servitutai galėtų bÅ«ti panaikinti tik atsakovų sutikimu. Taip pat pažymėjo, kad CK 4.129 straipsnis numato ieÅ¡kovui teisę gauti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ už jo žemės sklypo dalies naudojimÄ atsakovų tikslams.

VÄ® Registrų centras duomenimis, jo žemės sklypo vertė yra 2 363 Eur, todėl 70 kv.m ploto vertė bÅ«tų 130,55 Eur (2 363 Eur/1267 kv.m x 70 kv.m). Kadangi faktiÅ¡kai netenka 70 kv. m jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, o realiai Å¡iuo metu naudÄ gauna tik atsakovai, mano, jog turi teisę gauti iÅ¡ atsakovų 130,55 Eur vienkartinę kompensacijÄ už nustatytÄ kelio servitutÄ , jei teismas nuspręstų, jog nėra pakankamai pagrindų kelio servituto panaikinimui.

5. Atsakovai P. K. ir K. K. pateiktu atsiliepimu su ieškovo reikalavimais nesutiko prašė ieškinį atmesti ir priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 0,1217 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - atsakovų sklypas), kuris įsigytas nuosavybėn 1994-12-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Su jų žemės sklypu ribojasi atsakovo žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu, kuris valdomas ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės G. K.. Santykiai su ieÅ¡kovu yra konfliktiÅ¡ki. Žemės sklypÄ 2014 metais ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ valstybės. Ant abiejų žemės sklypų yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, kurio butas Nr. 1 priklauso atsakovams.

Atsakovų butas yra antrame aukÅ¡te. Jiems taip pat priklauso virtuvė ir koridorius, esantys namo pirmame aukÅ¡te. Bute gyvena daugiau nei 30 metų. Pirmame aukÅ¡te esantis butas Nr. 2 priklauso ieÅ¡kovui. Nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento į jiems priklausantį žemės sklypÄ galėjo patekti ir patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės, pasinaudodami ieÅ¡kovo žemės sklype esančiu keliu ir toks kelias yra trumpiausias. Šį keliÄ atsakovas P. K. įrengė savo iniciatyva ir lėšomis.

Atskiras įvažiavimas į jų žemės sklypÄ nebuvo suprojektuotas. IeÅ¡kovui pradėjus žemės sklypo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės procedÅ«rÄ , NŽT Å alčininkų skyriuje ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jam iÅ¡perkant faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ valstybės, žemės sklypui bus nustatytas kelio servitutas. 7. 2013-12-06 NŽT Å alčininkų skyriaus sprendimu ieÅ¡kovo žemės sklypui buvo nustatytas 70 kv. m ploto kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) ir statinių servitutas (tarnaujantis daiktas).

Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais dėl kelio servituto bÅ«tinybės iÅ¡nykimo. Kelio per ieÅ¡kovo sklypÄ servitutas buvo nustatytas ir reikalingas tam, kad galima bÅ«tų prieiti ir privažiuoti prie atsakovų žemės sklypo ir jame esančių statinių ir įrenginių, pravažiuoti gaisrinei ar greitajai pagalbai. Å iuo metu kanalizacijos Å¡uliniu naudojasi tik atsakovai, tačiau Å¡i aplinkybė nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl servituto bÅ«tinybės iÅ¡nykimo ir servituto panaikinimo.

Nustatytas kelio servitutas galėtų bÅ«ti panaikintas tuo atveju, jeigu atsakovai turėtų galimybę patekti į savo žemės sklypÄ ir prie jame esančių statinių bei įrenginių nesinaudodami ieÅ¡kovo žemės sklypu. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas neįrodė.

8. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad prie jų sklypo galima patekti iÅ¡ Lauko gatvės pusės, tačiau iÅ¡ Å¡ios pusės patekti prie žemės sklype esančių statinių (kanalizacijos Å¡ulinio, garažų) nėra galimybės. Suformuoti įvažiavimÄ nuo Lauko gatvės pusės neįmanoma dėl jų žemės sklypo formos, žemės sklype esančio aukÅ¡tos įtampos elektros stulpo, žemės sklype iÅ¡sidėsčiusių statinių, be to, žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos - elektros linijų apsaugos zonos ir ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, kuriose veikla yra ribojama. Nėra galimybės patekti ir iÅ¡ rytinės pusės, kadangi toje vietoje jų sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, kurioje privažiavimas jiems nenumatytas.

9. Panaikinus servitutÄ ieÅ¡kovo sklype, dėl privažiavimo reikėtų tartis su kitais kaimynais, todėl patekimo į sklypÄ klausimas liktų neiÅ¡spręstas. Kitaip patekti į savo žemės sklypÄ ir prie jame esančių statinių neturi galimybės, todėl bÅ«tinybė kelio servitutui nustatyti neiÅ¡nyko. Taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytu statinių servituto iÅ¡nykimo pagrindu. Jų butas yra antrame gyvenamojo namo aukÅ¡te, todėl statinių servitutas buvo nustatytas tam, kad jie galėtų netrukdomai prieiti prie gyvenamojo namo Å¡iaurinės ir pietinės sienų, esančių ieÅ¡kovo žemės sklype, tam, kad galėtų prižiÅ«rėti savo nuosavybę, atlikti remonto darbus ir kt.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad jie galėtų kitaip tinkamai naudotis savo nuosavybe. Taip pat pažymėjo, kad kompensacijos už servitutÄ dydis yra siejamas ne su vidutine žemės verte, o su žemės sklypo įsigijimo kaina. Turi bÅ«ti kompensuojami realÅ«s praradimai - kompensacija galėtų bÅ«ti skaičiuojama atsižvelgiant į žemės sklypo įsigijimo kainÄ , nurodytÄ Ä¯sigijimo dokumentuose, prieÅ¡ingu atveju, kyla nesÄ Å¾iningo praturtėjimo tikimybė. Vienas iÅ¡ kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika.

Neginčijo aplinkybės, kad ieÅ¡kovui gali bÅ«ti kompensuojami nuostoliai už kelio servituto nustatymÄ , tačiau teigė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad patiria nuostolius dėl nustatyto kelio servituto.

10. Trečiasis asmuo G. K. pateiktu atsiliepimu ieškinį palaikė visiškai.

11. Nurodė, kad yra ieÅ¡kovo sutuoktinė. Servitutas jau buvo nustatytas, kuomet įsigijo žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės. Atsakovų sklype esančiu kanalizacijos Å¡uliniu naudojasi tik atsakovai, kiti kaimynai nuo Å¡ulinio yra atsijungę. Atsakovai turi galimybę patekti į savo sklypÄ iÅ¡ Lauko gatvės pusės arba iÅ¡ valstybinės žemės pusės, kurioje yra kelias.

12. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui J. K. iÅ¡perkant faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ valstybės, žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis atsakovų žemės sklypo savininkams ir kitiems teisėtiems naudotojams teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę važiuoti transporto priemonėmis. Kelio servitutu buvo užtikrintas ginčo gyvenamojo namo buto Nr. 1, nuosavybės teise priklausančio P. K., tinkamas naudojimas.

Aplinkybė apie nustatytus servitutus buvo nurodyta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje. Ieškovas kreipėsi į NŽT Šalčininkų skyrių dėl servitutų panaikinimo, tačiau pagal ŽĮ nuostatas nustatyti servitutai administraciniu aktu galėtų būti panaikinti tik tuo atveju, jeigu jų atsisakytų atsakovai. Atsisakymų atsakovai nėra pateikę. Iš rytų pusės atsakovų sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme ir joje esančiais statiniais ((duomenys neskelbtini)), todėl klausimas dėl naujo privažiavimo įrengimo galėtų būti svarstomas tik šio žemės sklypo formavimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų P. K., ir K. K., ieÅ¡kovo J. K. naudai 130,55 Eur vienkartinę kompensacijÄ už žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos Å alčininkų skyriaus vedėjo 2013-12-06 sprendimu nustatytÄ 70 kv.m. ploto kelio servitutÄ (S, kodas 214) - teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas).

Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo P. K., ieškovo J. K. naudai 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės K. K. ieškovo J. K. naudai 18,15Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš J. K. valstybės naudai 11,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš P. K. valstybės naudai 2,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš K. K., valstybės naudai 2,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

14. Teismas nurodė, jog aplinkybė dėl kanalizacijos šulinio naudotojų sumažėjimo teisinės reikšmės kelio servituto pabaigai neturi, nes kelio servitutas ieškovo žemės sklypui nustatytas dėl to, kad atsakovai galėtų patekti ne tik prie savo žemės sklype esančio kanalizacijos šulinio, bet ir prie pačio žemės sklypo ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, garažų.

15. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad kelio servituto bÅ«tinumas atsakovams iÅ¡nyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypÄ nuo pietų pusėje esančios Lauko gatvės, pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita) ir bÅ«das (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) nulemia tai, kad atsakovai turi turėti galimybę patekti ne tik prie žemės sklypo, bet ir prie jame esančių statinių, siekiant užtikrinti tinkamÄ Å¾emės sklypo naudojimÄ pagal paskirtį. 16. 2019-09-12 atsakovų žemės sklypo apžiÅ«ros vietoje metu teismas nustatė, kad dėl atsakovų žemės sklypo konfigÅ«racijos ir statinių žemės sklype iÅ¡sidėstymo atsakovams nėra galimybės pravažiuoti prie žemės sklype esančių garažų ir kanalizacijos Å¡ulinio, prie kurių patekimÄ užtikrina tik ieÅ¡kovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas.

17. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog kelio servituto bÅ«tinumas atsakovams iÅ¡nyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypÄ nuo rytinėje pusėje esančios valstybinės žemės, kadangi, kaip pažymėjo NŽT Å alčininkų skyrius 2019-07-26 raÅ¡te ir paaiÅ¡kino NŽT atstovė teisme, atsakovų žemės sklypas iÅ¡ rytų pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, kuri nėra priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, nes joje yra statiniai, o sklypas naudojamas namų valdai, nėra suprojektuotas, todėl Å¡is sklypas bus projektuojamas statinių savininkams pateikus praÅ¡ymÄ dėl sklypo suprojektavimo ir rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ .

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovo akcentuotos faktinės aplinkybės dėl patekimo į atsakovų sklypÄ galimybės nuo Lauko gatvės ar valstybinės žemės pusių iÅ¡ esmės egzistavo dar iki kelio servituto nustatymo, todėl yra pagrindo manyti, kad Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos NŽT Å alčininkų skyriui 2013-12-06 priimant sprendimÄ dėl servitutų nustatymo. Pretenzijų dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė.

19. Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog atsakovams iÅ¡nyko statinių servituto bÅ«tinumas. Nurodė, kad namas yra dvibutis, Å¡alims, kaip butų savininkėms, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga Statinių servitutas buvo nustatytas ne ieÅ¡kovo, bet atsakovų naudai tam, kad jiems, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams, bÅ«tų suteikta teisė naudotis ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi remontuojant, rekonstruojant ar kitaip tvarkant gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijas (pamatus, sienas, stogÄ ar kitas konstrukcijas), esančias ieÅ¡kovo žemės sklype.

20. Teismas konstatavo, jog aplinkybės, kad gyvenamasis namas yra abiejų šalių žemės sklypuose, kad dalis namo konstrukcijų (pamato, sienų, stogo) yra tik ieškovo žemės sklype, kad šalys yra gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiai, privalantys prisidėti prie gyvenamojo namo išlaikymo ir išsaugojimo, nepasikeitė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šio servituto būtinumas išnyko.

21. Pasisakydamas dėl alternatyvaus reikalavimo kompensacijos už kelio servitutÄ priteisimo, teismas atsižvelgė, kad kompensacijos dydį ieÅ¡kovas paskaičiavo atsižvelgdamas į Registrų centro nurodytÄ Å¾emės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytÄ 2014-02-03 - 2 363. Eur. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teisę į kompensacijÄ dėl nustatyto kelio servituto atsakovai iÅ¡ esmės pripažino.

22. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo iÅ¡vados, kad kompensacijos paskaičiavimas atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytÄ masiniu bÅ«du, nėra ydingas bei iÅ¡ esmės atitinka vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, 9 punkte nustatytÄ formulę, pagal kuriÄ skaičiuojama vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ (70 m2 x (2 363 Eur/1267 m2) x 1).

Sprendė, kad vienkartinė 130,55 Eur kompensacija, kuriÄ prašė priteisti ieÅ¡kovas už nustatytÄ kelio servitutÄ , atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros. Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 23. IeÅ¡kovas pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir panaikinti NŽT įsakymais nustatytus kelio servitutÄ ir statinio servitutÄ .

24. Nurodė, kad teismas nesivadovavo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tinumo ir proporcingumo principais. Bylos faktinės aplinkybės suponuoja vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, naudodami 70 kv. m. ieÅ¡kovo sklypo dalį ir nesinaudodami savo žemės sklypu tikslu patekti prie jų buto ar namo dalies, įgijo perdėtÄ , nepagrįstÄ turtinį pranaÅ¡umÄ , nes visÄ sklypÄ naudoja iÅ¡imtinai savo reikmėms ir dar naudojasi ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi, kai tuo tarpu tam nėra jokio bÅ«tinumo. Jų sklype esantys metaliniai garažai ir pavėsinė nėra registruoti kaip statiniai, nėra susieti su žeme pamatais, todėl gali bÅ«ti perkelti į kitÄ sklypo dalį tikslu racionaliai iÅ¡naudoti visÄ jų sklypÄ , nepažeidžiant ieÅ¡kovo teisės netrukdomai naudotis visu žemės sklypu.

25. Apelianto nuomone teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas dėl negalimumo atsakovams privažiuoti prie metalinių garažų ir kanalizacijos šulinio, esančių jų sklype, grindė išimtinai 2019 09 12 atlikta atsakovų žemės sklypo apžiūra.

26. Teismas padarė tikrovės neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai į savo žemės sklypÄ ir jame esančius statinius visada patekdavo ir Å¡iuo metu patenka iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės per ieÅ¡kovui priklausančiame sklype įrengtÄ keliÄ . Byloje esantys žemės sklypų planai, kadastro žemėlapio iÅ¡trauka, atsakovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad į atsakovų žemės sklypÄ galima ne tik patekti, bet ir privažiuoti prie jų naudojamos namo dalies, buto. Sklypo konfigÅ«racija yra tokia, kad Å¡iaurinėje dalyje sklypas yra aikÅ¡telės formos, jo dalį atsakovai naudoja statybinių atliekų ir Å¡iukÅ¡lių sandėliavimui, kai galėtų ten perkelti pavėsinę.

27. Statinių servitutas dėl nežinomų priežasčių buvo nustatytas administraciniu aktu 2013 12 06 tuo tarpu atsakovai bute gyvena nuo 1988-1989 m. apie 30 metų. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovų nurodytiems tikslams statinių servitutas nebuvo reikalingas 23 metus, nors žemė buvo valstybinė. Tik ieÅ¡kovui ketinant privatizuoti žemės sklypÄ , atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė tokį norÄ . Akivaizdu, kad toks servitutas yra perteklinis ir prieÅ¡tarauja sveikai logikai, protingumo kriterijui. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių statinių ir kelio servitutų bÅ«tinybę.

28. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 11 12 sprendimÄ nepakeistÄ .

29. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, kad išnyko būtinybė taikyti NŽT nustatytus kelio ir statinių servitutus. Nesutiko su apelianto teiginiais, jog atsakovai turėjo įrodinėti aplinkybę, jog neišnyko kelio ir statinių servitutų būtinybė.

30. Nurodė, jog ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad po servitutų nustatymo praėjus laikui išnyko statinių ir kelio servitutų būtinybė.

31. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad statinių servituto būtinybė išnyko, kadangi jis ir taip leis atsakovams naudotis savo žemės sklypu gyvenamajam namui prižiūrėti.

32. Atsakovų vertinimu, ieškovo leidimas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu prižiūrint statinį savo prigimtimi ir yra servitutas, kuris yra jau nustatytas ir kuriuo atsakovai naudojasi, vadinasi ieškovas ne tik, kad nepaneigė, bet kaip tik patvirtino, kad statinių servituto būtinybė neišnyko.

33. Atsakovai patvirtino faktines aplinkybes, kad statinio servituto bÅ«tinybė atsirado po to, kai ieÅ¡kovui buvo leista privatizuoti valstybinės žemės sklypÄ . Iki to laiko atsakovai netrukdomai naudojosi valstybinės žemės sklypu tikslu prižiÅ«rėti statinį. Valstybinės žemės sklypo privatizavimo procese NŽT atsižvelgė į aplinkybę, kad gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Å¡alims, stovi ant dviejų žemės sklypų, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl statinių servituto nustatymo, kad ateityje tarp Å¡alių nekiltų ginčas dėl galimybės tinkamai prižiÅ«rėti statinį.

34. Ieškovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad šiuo metu atsakovai turi galimybę netrukdomai prižiūrėti savo nuosavybę, aplinkybė, kad gyvenamojo namo dalis, priklausanti atsakovams, gali būti prieinama tik pasinaudojus ieškovo žemės sklypu, nepasikeitė. O vertinant nuolatinius konfliktus ir nesibaigiančius teismo procesus, kritiškai vertintinas ieškovo žodinis leidimas leisti atsakovams naudotis savo žemės sklypu statiniui prižiūrėti.

35. Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad kelio servituto bÅ«tinybė iÅ¡nyko. Nuo 2013 12 06 kai buvo nustatytas kelio servitutas, faktinė situacija liko nepakitusi. Kelio servitutas buvo nustatytas tikslu užtikrinti atsakovams galimybę patekti prie savo statinių, taip pat ir prie kanalizacijos Å¡ulinio, esančio atsakovų žemės sklype.

36. Atsakovai neturi galimybės patekti prie statinių ir kanalizacijos Å¡ulinio iÅ¡ savo žemės sklypo, kadangi tam trukdo gyvenamasis namas ir prie jo esantys statiniai. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , jog atsakovai gali patekti į savo žemės sklypÄ iÅ¡ Lauko gatvės pusės. Patekimas į žemės sklypÄ Å¡iuo atveju nėra ir negali bÅ«ti tapatinamas su kelio servitutu, kadangi atsakovai pateikti į žemės sklypÄ iÅ¡ lauko gatvės pusės gali, bet neturi galimybės privažiuoti prie statinių – kanalizacijos Å¡ulinio, kitų statinių dėl žemės sklypo konfigÅ«racijos ir gyvenamojo namo padėties. Tuo įsitikino pats teismas 2019 09 12 apžiÅ«ros metu.

37. Nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovai gali naudotis valstybinės žemės sklypu tikslu privažiuoti prie savo žemės sklypo, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas nurodo, kad jo žemės sklypui nustatytÄ kelio servitutÄ reikia panaikinti ir nustatyti kelio servitutÄ , kitam žemės sklypui kas, atsakovų vertinimu, nelaikytina teisėtu servituto pabaigos pagrindu, nes ieÅ¡kovas praÅ¡o apriboti kito savininko teises.

38. Tokio pobÅ«džio bylose svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi kelio servituto nustatymo planas, iÅ¡ kurio bÅ«tų akivaizdu, jog yra įmanoma nustatyti kelio servitutÄ kitoje vietoje arba įrengti keliÄ atsakovų žemės sklype. Nors atsakovai ne kartÄ akcentavo Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ tokių duomenų ir neįrodė, kad egzistuoja objektyvios galimybės įrengti keliÄ kitoje vietoje, kurio pagalba atsakovai turės galimybę naudotis savo statiniais ir kanalizacijos Å¡uliniu netrukdomai.

39. k o n s t a t u o j a :

40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Byloje kilo ginčas dėl administracine tvarka nustatyto servituto pabaigos.

43. Bylos šalys patvirtino, jog ginčo name, kuris iš pradžių buvo bendrabučio tipo gyvena apie 30 metų ir ginčo kelias egzistavo iš pat pradžių. Bylos nagrinėjimo metu ginčo sklype esančiame name yra du butai. Butas Nr. 1 priklauso jungtinės nuosavybės teise atsakovams, šio buto virtuvė ir koridorius yra pirmajame aukšte ir du kambariai antrajame aukšte. Ieškovui priklauso butas Nr. 2 pirmajam aukšte.

44. Atsakovai 1994 12 09 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi namui priskirtame valstybinės žemės sklype nuosavybėn įsigijo 0,1217 ha namui priskirto sklypo dalį (atsakovų sklypÄ ).

45. Kelias, kuriam 2013 12 06 NŽT Šalčininkų skyriaus sprendimu nustatytas servitutas toje pačioje vietoje egzistavo iš pat pradžių. Ginčų dėl naudojimosi minėtu keliu anksčiau nebuvo kilę. NŽT Šalčininkų skyriaus sprendimais ieškovo žemės sklypui nustatyti du servitutai: 70 m2 ploto, 4,20 (pradžia) ir 4,25 m (pabaiga) pločio kelio servitutas (plane pažymėtas simboliu „S“, kodas 214) - teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) ir statinių servitutas (kodas 205) (tarnaujantis daiktas).

46. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog keliÄ Ä¯renginėjo savo jėgomis ir lėšomis pirko stulpus bordiÅ«rams įrengti, skaldÄ . Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas neneigė.

47. IeÅ¡kovui ir jo sutuoktinei priklauso 0,1267 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo pagal 2014 01 30 ir 2014 02 10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (ieÅ¡kovo sklypas), pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nuoroda į nustatytus servitutus. Taigi, servitutai buvo nustatyti ir apie juos ieÅ¡kovas žinojo dar prieÅ¡ įsigyjant žemės sklypÄ nuosavybėn, o kelias, dėl kurio servitutas nustatytas, egzistavo visÄ laikÄ , kurį Å¡alys gyvena ginčo name (apie 30 metų) ir kitoje vietoje kelias niekada nebuvo suprojektuotas.

48. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

49. CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas baigiasi :

1) jo atsisakius;

2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;

3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;

4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;

5) išnykus servituto būtinumui;

6) suėjus senaties terminui. ŽĮ, 1 straipsnio 13 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 9 dalyse nustatyta, kad žemės servitutas – teisė į svetimÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

50. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, reikšdamas ieškinį ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, kad bylos nagrinėjimo momentui išnyko statinių ir kelio servitutų būtinybė.

51. Apeliantas teiginį, kad iÅ¡nyko bÅ«tinybė kelio servitutui rėmė aplinkybe, kad atsakovų žemės sklype esančiu kanalizacijos Å¡uliniu, prie kurio privažiuoti jo teigimu ir buvo nustatytas kelio servitutas, Å¡iuo metu naudojasi tik atsakovai, taip pat atsakovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypÄ tiek nuo pietinėje pusėje esančios Lauko gatvės, tiek nuo rytinėje pusėje esančios valstybinės žemės. Statinių servituto pabaigÄ ieÅ¡kovas taip pat rėmė ir tuo, jog jam iÅ¡pirkus valstybinę žemę po jam priklausančia namo dalimi, jis tapo pagrindinio ir tarnaujančio daikto savininku. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės rėmė tais pačiais argumentais, su kuriais nėra pagrindo sutikti.

52. Keliu nuo pat pradžių, kai šalys buvo tik valstybinės žemės, priskirtos ginčo namui, naudotojai, iki servituto nustatymo, atsakovai naudojosi tam, kad galėtų patekti į savo sklypo dalį bei prie jame esančių statinių. Todėl ta aplinkybė, kad sumažėjo kanalizacijos šulinio naudotojų, nuo jo atsijungus apeliantui ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, teisinės reikšmės kelio servituto pabaigai neturi. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas aplinkybė, jog kiti kaimynai nustojo naudotis aptariamu kanalizacijos šuliniu, nulemia tik tai, kad būtinybė naudotis kelio servitutu išnyko kaimynams, bet ne atsakovams.

53. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus, kad toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

54. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad kelio servituto bÅ«tinumas atsakovams iÅ¡nyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypÄ nuo pietų pusėje esančios Lauko gatvės. Å i aplinkybė egzistavo ir nustatant kelio servitutÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovų žemės sklypo naudojimo paskirtis (kita) ir bÅ«das (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) nulemia tai, kad atsakovai turi turėti galimybę patekti ne tik prie žemės sklypo, bet ir prie jame esančių statinių, ir tik tokiu bÅ«du bus tinkamai ir visapusiÅ¡kai užtikrintas žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį.

Nuvykęs į vietÄ teismas nustatė, kad nustatytas kelio servitutas suteikia atsakovams galimybę ne tik praeiti, bet ir pravažiuoti prie žemės sklypo ir jame esančių statinių, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad analogiÅ¡ko turinio teisę atsakovai galėtų įgyvendinti ir nuo Lauko gatvės pusės. 2019-09-12 atsakovų žemės sklypo apžiÅ«ros metu teismas nustatė, kad dėl atsakovų žemės sklypo konfigÅ«racijos ir statinių žemės sklype iÅ¡sidėstymo atsakovams nėra galimybės pravažiuoti prie žemės sklype esančių garažų ir kanalizacijos Å¡ulinio, prie kurių patekimÄ užtikrina tik ieÅ¡kovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas.

Atsakovai naudojasi garažais, nors ir retai, tačiau naudojasi ir kanalizacijos šuliniu, ir šių statinių eksploatavimas be galimybės privažiuoti nėra galimas.

55. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nėra pagrindo teigti, kad kelio servituto bÅ«tinumas atsakovams iÅ¡nyko dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypÄ per rytinėje sklypo pusėje esančiÄ nesuformuoÄ valstybinę žemę, kurioje yra statiniai, kadangi bylos duomenimis, Å¡is žemės sklypas nėra priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, o yra naudojamas namų valdai, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nėra suprojektuotas, todėl Å¡is sklypas bus projektuojamas statinių savininkams pateikus praÅ¡ymÄ dėl sklypo suprojektavimo ir rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ .

Įvertinęs Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis teismas pagrįstai nustatė, kad šioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje yra išvažinėtas žemės plotas (pravažiavimas). Tačiau šiam išvažinėtam žemės plotui (pravažiavimui) nei bendro naudojimo kelio, nei servitutinio kelio statusas nėra suteiktas, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas. Be to, atsakovų žemės sklypas iš šiaurės pusės ribojasi su žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, ir šiam žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas.

Todėl teismas priėjo pagrįstos išvados, kad teisė prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypo ir jame esančių statinių nuo rytinėje pusėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės, o taip pat ir šiaurinės pusės, atsakovams nėra užtikrinta.

56. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo akcentuotos faktinės aplinkybės dėl patekimo į atsakovų sklypÄ galimybės nuo Lauko gatvės ar valstybinės žemės pusių iÅ¡ esmės egzistavo dar iki kelio servituto nustatymo, todėl Å¡ios aplinkybės nėra naujos ir galimai buvo įvertintos ir priimant sprendimÄ dėl servitutų nustatymo. Pretenzijų dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovas Nacionalinei žemės tarnybai nereiÅ¡kė.

57. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas po servituto nustatymo iÅ¡sipirko valstybinės žemės sklypÄ , kuriame buvo nustatytas kelio servitutas taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to servituto bÅ«tinybė iÅ¡nyko ar servitutas pasibaigė kitais pagrindais, nes CK 4.111straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasikeitus tarnaujančiojo ar vieÅ¡pataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas iÅ¡lieka.

58. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovams neiÅ¡nyko statinių servituto bÅ«tinumas. Apeliantas taip pat nurodė, jog servitutas nustatytas ydingai, kadangi Å¡alys yra namo bendraturčiai ir tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovams priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, kad Å¡alys turi lygias teises ir pareigas tinkamai prižiÅ«rėti pastato konstrukcijos iÅ¡orines sienos stogÄ . Apeliantas teigia, kad atsakovai niekada jokių remonto ar namo iÅ¡orės darbų nėra atlikę, kad niekada atsakovams netrukdė ir netrukdys tokių darbų atlikti jiems atlikti. Tačiau Å¡iais savo argumentais apeliantas iÅ¡ esmės pripažįsta ieÅ¡kovo teisę į statinio servitutÄ .

59. Pažymėtina, jog teismas teisingai pažymėjo, kad Å¡ioje dalyje spręsdamas dėl statinio servituto bÅ«tinumo atsižvelgė, kad jis nustatytas atsakovų naudai tam, kad jiems, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiams, bÅ«tų suteikta teisė naudotis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi remontuojant, rekonstruojant ar kitaip tvarkant gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijas (pamatus, sienas, stogÄ ar kitas konstrukcijas), esančias ieÅ¡kovo žemės sklype. Be to, pažymėtina, jog Å¡alys nuolatos konfliktuoja, todėl ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas įsipareigojo nekliudyti atsakovams patekti prie gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad iÅ¡nyko statinio servituto bÅ«tinybė.

60. Be to, apeliantas ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kęs alternatyvų reikalavimÄ dėl kompensacijos už kelio servitutÄ priteisimo, kurį teismas tenkino visiÅ¡kai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas prašė priimti naujÄ sprendimÄ ir panaikinti servitutus, tačiau naikinti sprendimo dalies dėl kompensacijos jam priteisimo neprašė naikinti. Tokiu bÅ«du tekinus apeliacinio skundÄ neiÅ¡einant už jo ribų bÅ«tų ir panaikinti servitutai ir priteista kompensacija.

61. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs du alternatyvius reikalavimus: panaikinti kelio servitutÄ arba priteisti iÅ¡ atsakovų 130,55 Eur (2 363 Eur/1267 m2 x 70 m2) dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies naudojimÄ atsakovų tikslams. Kompensacijos dydį ieÅ¡kovas paskaičiavo atsižvelgdamas į VÄ® Registrų centras nurodytÄ Å¾emės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytÄ 2014-02-03 - 2 363 Eur.

62. CK 4.129 straipsnyje numatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

63. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012). Pagal CK 4.129 straipsnį turi bÅ«ti atlyginami konkretÅ«s nuostoliai, kurie turi bÅ«ti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016, 17 punktas).

Tačiau aplinkybė, kad tarnaujančio daikto savininkas neįrodė dėl nustatyto servituto atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos. Kompensacija yra tarnaujančio daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

64. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo teisę į kompensacijÄ dėl nustatyto kelio servituto atsakovai iÅ¡ esmės pripažino ir Å¡ios sprendimo dalies neskundė.

65. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas kompensacijos dydį vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009) ir rėmėsi, tiek aplinkybėmis, kurios paneigia dėl servituto galinčių atsirasti nuostolių dydį, tiek aplinkybes, pagrindžiančias praÅ¡omus priteisti nuostolius. Teismas atsižvelgė, kad kelio servitutas ieÅ¡kovo žemės sklypui nustatytas atsakovų naudai neterminuotai, atsižvelgė į servituto turinį, taip pat į tai, kad turtinės naudos atsakovai neįgyja, kad ieÅ¡kovui už nustatytÄ servitutÄ nebuvo kompensuota.

Taip pat, kad iki kelio servituto nustatymo kelias egzistavo visÄ laikÄ kai Å¡alys gyvena kaimynystėje, kad kelias, kuriam nustatytas servitutas buvo įrengtas atsakovo lėšomis, ieÅ¡kovui neprieÅ¡taraujant, kad kelio servituto plotas sudaro 5,52 % viso žemės sklypo ploto, kad ieÅ¡kovo sklype įrengti 0,0989 ha 2 bendro ploto daržai, todėl, esminių nuostolių, susijusių su negalėjimu kelio servituto užimtame plote įrengti darÅ¾Ä , ieÅ¡kovas nepatiria. Taip pat teismas atsižvelgė ir į kelio servituto ieÅ¡kovui sudaromus nepatogumus, kad kelio servitutas yra įrengtas netoli gyvenamojo namo, kurio pirmame aukÅ¡te gyvena ieÅ¡kovas su Å¡eima ir dėl nuolatinio atsakovų važinėjimo servitutiniu keliu ieÅ¡kovas patiria nuolatinių subjektyvaus pobÅ«džio nepatogumų ir trukdymų, praranda dalį privatumo, kad valdyti, naudoti ir disponuoti kelio servitutu užimtÄ plotÄ savo nuožiÅ«ra ieÅ¡kovas neturi galimybės, kadangi kelias turi bÅ«ti visuomet atlaisvintas, jokia Å«kinė veikla toje vietoje iÅ¡ esmės nėra galima.

Remdamasis minėtomis aplinkybėmis teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo pateiktas kompensacijos paskaičiavimas atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytÄ masiniu bÅ«du, nėra ydingas bei iÅ¡ esmės atitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, 9 punktÄ ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino.

66. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

67. Vadovaudamasis prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

68. Apeliacinį skundÄ atmetus, remiantis CPK 98 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai, lygiomis dalimis priteisiamos jų turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sudarančios 280 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt erų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų, atsakovų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) kiekvienam. Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė