91fc585b-c8ea-483b-8b2a-e08b7d7ba513 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2770-362/2023 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02526-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 03 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. R., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė), 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d.

įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuojami Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba ir kuri perima visas reorganizuojamų Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų, Panevėžio pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų teises ir pareigas.

Po reorganizavimo centrinė statutinė įstaiga tampa Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios buveinės adresas L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, o visos buvusios įstaigos – Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai tampa Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais, tad atsakove byloje yra Lietuvos valstybės, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, tai išspręsta 2023-01-26 teismo nutartimi.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2020-04-30 buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje (Å¡iuo metu kalėjimų tarnybos Å iaulių kalėjimas, toliau – ir Å iaulių TI, ir Å iaulių kalėjimas), ir jam nebuvo leidžiama įsigyti smilkalus. Dėl to jis 2021-07-08 pateikė skundÄ , jam buvo atsakyta, kad smilkalai nėra įtraukti į Suėmimo vykdymo įstatymo reglamentuotÄ baigtinį galimų perduoti daiktų sÄ raÅ¡Ä , Kalėjimų departamentas pateikė analogiÅ¡kÄ atsakymÄ .

Nurodo, kad LR Konstitucija, Europos Žmogaus Teisių Konvencija, Bausmių vykdymo kodeksas bei Suėmimo vykdymo įstatymas kiekvienam užtikrina religijos laisvę. Smilkalai naudojami ne tik patalpoms kvėpinti, bet ir religinėms apeigoms ir meditacijoms. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡pažįsta hinduizmÄ ir kasdieninėms jo apeigoms jam reikalingi smilkalai, todėl akivaizdu, kad Å iaulių TI uždrausdamas, o Kalėjimų departamentas palaikydamas šį draudimÄ suimtiesiems (nuteistiesiems) gauti arba pirkti smilkalus pažeidžia pareiÅ¡kėjo sakralinę teisę iÅ¡pažinti savo religijÄ ir atlikti religines apeigas.

Negalėdamas to padaryti pareiÅ¡kėjas patiria dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, nerimÄ ir stresÄ , emocinę kančiÄ , suprastėjo miegas, tai atsiliepia nervų sistemai, sveikatai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad niekam nebuvo nurodęs, kad iÅ¡pažįsta hinduizmÄ , tik yra pasakęs tai žodžiu, raÅ¡tu praÅ¡ymų dėl galimybės atlikti religines apeigas pateikęs nėra. Jei ir bÅ«tų pasakęs, niekas nebÅ«tų pasikeitę, kadangi hinduizmas nėra tradicinė religija.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2021-10-30 Å iaulių kalėjime buvo laikomas periodiÅ¡kai, iÅ¡vežamas į Klaipėdos AVPK, Tauragės AVPK, Å iaulių AVPK, Mažeikių AVPK, Laivės atėmimo vietų ligoninę. Baigtinis nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sÄ raÅ¡as įtvirtintas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje, Å¡iame sÄ raÅ¡e smilkalų nėra.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsniu, suimtieji turi teisę vienÄ kartÄ per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų, suimtajam gali bÅ«ti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė, avalynė, laikrodžiai, elektros prietaisai. Viena paÅ¡to siunta arba vienu kartu perduodami daiktai neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu, suimtieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės, laikrodžių, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų.

Ä®vertinus šį reglamentavimÄ matyti, kad galimybės įsigyti bei turėti smilkalų Å iaulių kalėjimo teisės aktai nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Å iaulių kalėjimui, tiek Kalėjimų departamentui teiktuose skunduose pareiÅ¡kėjas draudimo įsigyti / turėti smilkalus niekaip nesiejo su savo poreikiais ir iÅ¡gyvenimais, tik skundėsi bendra tvarka, todėl hinduizmo religijos nurodymas tik teisminiame procese galimai yra manipuliacinis, siekiant turtinės naudos. Papildomame atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas buvo Å iaulių kalėjimu suimtojo statuse, jų teisė atlikti religines apeigas įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnyje.

Yra sudaromos visos sÄ lygos iÅ¡pažinti religijas, kurios turi atramÄ visuomenėje, ir jų mokymas bei apeigos neprieÅ¡tarauja įstatymui ir dorai, taip pat sudaromos sÄ lygos lankytis Å iaulių kalėjime tradicinių religinių bendrovių atstovams, dvasininkams. Suimtiesiems leidžiama su savimi turėti smulkius asmeninius daiktus, susijusius su religinių apeigų atlikimu, tačiau pareiÅ¡kėjas sus skundais ar praÅ¡ymais konkrečiai dėl religijos iÅ¡pažinimo nė karto nesikreipė. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas R. R. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2021-10-30 Å iaulių TI jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti ar turėti smilkalų, kurie jam reikalingi kasdieninėms religinėms apeigoms.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis numato, kad suimtieji turi teisę vienÄ kartÄ per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų, suimtajam gali bÅ«ti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iÅ¡ brangiųjų metalų, elektros prietaisai, viena paÅ¡to siunta arba vienu kartu perduodami daiktai neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo suimtiesiems tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja suimtųjų teisę įsigyti asmeninių daiktų, kur numatyta, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iÅ¡ brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų.

Drausmės izoliatoriuje laikomi suimtieji turi teisę įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti asmeninių daiktų sÄ raÅ¡ai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-21), 531 punktas numatė, kad suimtajam siuntiniu gali bÅ«ti perduoti Å¡ie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, pagamintas ne iÅ¡ brangiųjų metalų, taksofono kortelė, spauda, vokai, paÅ¡to ženklai ir raÅ¡ymo popierius.

Pagal tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktÄ , Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as iÅ¡dėstytas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede. Čia numatyti įvairÅ«s maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai, avalynė ir drabužiai, higienos priemonės, kiti daiktai ir reikmenys, tarp kurių numatyta religinė simbolika, elektros prietaisai;

Å¡iame sÄ raÅ¡e tokios prekės, kaip smilkalai nėra. Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 25 punktas numato, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tardymo izoliatoriuje (pataisos įstaigoje) Taisyklių 20.1.1–20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1–20.2.5, 20.3.1–20.3.13, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, tarp kurių tokių daiktų, kaip smilkalai, nėra numatyta, tik 20.5.2. papunktyje nurodyta, kad asmuo gali įsigyti ir turėti religinės simbolikos.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. liepos 8 d. skundu dėl draudimo įsigyti ir turėti smilkalų kreipėsi į Å iaulių kalėjimo direktorių, kuriame nurodė, kad nesupranta, kodėl smilkalai yra draudžiami, nes naudojami tiek budizmo apeigose, tiek meditacijai, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių TI yra draudžiamos religinės apeigos ir saviraiÅ¡ka, kas tiesiogiai pažeidžia Lietuvos įstatymus ir žmogaus teises. Ä® šį pareiÅ¡kėjo skundÄ Å iaulių kalėjimo direktorius atsakė, kad smilkalai nėra įtraukti į reglamentuotÄ baigtinį galimų perduoti daiktų sÄ raÅ¡Ä , todėl jų perduoti negalima, smilkalai taip pat nėra numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, todėl pareiÅ¡kėjas jų negali įsigyti ir Tardymo izoliatoriaus parduotuvėje.

Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodė, kad nėra pagrindo naikinti ar pripažinti nepagrįstu Å iaulių TI atsakymÄ , nes pataisos įstaiga, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, teisėtai nesuteikia galimybės įsigyti smilkalų. Suimtųjų teisę atlikti religines apeigas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 21 straipsnyje teigiama, kad suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas.

Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Suimtųjų pageidavimu, suderinus su tardymo izoliatoriaus administracija, religinėms apeigoms atlikti kviečiamas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d., numatė, kad užtikrinant suimtųjų teisę tenkinti savo religinius poreikius, tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais.

Religinėms apeigoms atlikti tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, įrengia atitinkamas patalpas. Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XIV skyrius (113 – 115 straipsniai) numato, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas. Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja, kad tikinčiųjų praÅ¡ymu religinės apeigos atliekamos ligoninėse, socialinio aprÅ«pinimo pensionatuose, laisvės atėmimo vietose.

Apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sÄ lygos suderinamos su minėtų įstaigų vadovybe. Å ių įstaigų vadovybė sudaro galimybę atlikti religines apeigas. Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas laiko, kad Å iaulių TI administracija, neleisdama pareiÅ¡kėjui įsigyti ir turėti smilkalų, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, nes smilkalai nėra numatyti nei baigtiniame suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, nei leidžiamų perduoti daiktų sÄ raÅ¡e, o priskirti smilkalus prie religinės simbolikos nėra pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas atlikti religines apeigas pagal savo iÅ¡pažįstamÄ tikėjimÄ , su tokiu praÅ¡ymu kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , o pastaroji neleido jam atlikti konkrečių, su religinėmis apeigomis susijusių veiksmų. Skunde Å iaulių TI direktoriui pareiÅ¡kėjas nurodė tik tai, kad yra draudžiama įsigyti ir turėti smilkalų ir kad jie yra naudojami budizmo apeigose ir meditacijai, ir tik skunde teismui bei atsiliepime į Å iaulių TI atsiliepimÄ paaiÅ¡kino, kad iÅ¡pažįsta hinduizmÄ ir kasdieninėms apeigoms jam reikalingi smilkalai.

Papildomai teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad raÅ¡tu niekad nėra nurodęs, jog yra iÅ¡pažįstantis hinduizmÄ . PareiÅ¡kėjas į Å iaulių kalėjimÄ pirmÄ kartÄ atvyko 2020-04-30, su praÅ¡ymu apsipirkti parduotuvėje kreipėsi 2020-05-22, viso pateikti tokie 55 praÅ¡ymai, ir tik du kartus, 2020-07-27 ir 2020-07-30 pateikė praÅ¡ymÄ dėl smilkalų įsigijimo, juos įsigyti nebuvo leista, kad spręstina iÅ¡ to, jog smilkalai yra iÅ¡braukti. Pastebėtina, jog iÅ¡ Å¡ių praÅ¡ymų iÅ¡braukiama ne tik smilkalai, bet ir kiti daiktai, kurių tuo metu gali nebÅ«ti parduotuvėje, kaip dantų siÅ«lai, kondensuotas pienas, obuoliai, bananai, sausainiai, deÅ¡ra ir t. t., tad vien nepardavimas negali bÅ«ti laikomas draudimu įsigyti praÅ¡omus daiktus, kitokių duomenų dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo draudžiama įsigyti smilkalus, byloje nėra.

Dėl negalėjimo įsigyti smilkalus pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2021-07-08, nurodydamas, jog nesupranta, kodėl Å iaulių TI draudžiama įsigyti ar turėti smilkalus. Kad smilkalai pareiÅ¡kėjui reikalingi religinių apeigų atlikimui, nenurodyta, tik nurodoma, kad jie gali bÅ«ti naudojami tiek budizmo apeigose, tiek meditacijai (pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad iÅ¡pažįsta hinduizmÄ ). Ä® šį skundÄ pateiktas atsakymas, tiek Å iaulių TI, tiek Kalėjimų departamento, kuriuose, nesant pareiÅ¡kėjo nurodymo, jog smilkalai jam buvo reikalingi religinių apeigų atlikimui, nurodoma, jog smilkalai negalimi, vadovaujantis leidžiamų perduoti ir laikyti daiktų sÄ raÅ¡ais.

Apie tai, kad siekdamas įsigyti smilkalus, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jie jam reikalingi religinių apeigų atlikimui, pareiÅ¡kėjas nurodo ir 2022-01-02 atsiliepime, kur aiÅ¡kiai nurodyta, jog apie religijÄ nurodė tik raÅ¡ydamas teismui, tÄ patį pareiÅ¡kėjas nurodo ir 2023-02-15 pateiktame atsiliepime. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymus Å iaulių kalėjimui su siekiu įsigyti smilkalus, niekad nėra nurodęs, kad Å¡iuos smilkalus nori įsigyti kaip daiktus, susijusius su religinių apeigų atlikimu, teikdamas skundÄ dėl negalėjimo įsigyti smilkalus, jį grindžia ne savo iÅ¡pažįstama religija – hinduizmu, o kita religija -budizmu, tad Å iaulių Kalėjimas, nagrinėdamas praÅ¡ymus ir skundus, neturėjo pagrindo juos nagrinėti tuo aspektu, kiek Å¡ie praÅ¡omi įsigyti smilkalai reikalingi religinių apeigų atlikimui, ir tinkamai atsakė, jog smilkalų nėra leidžiama įsigyti kaip daiktų, kurie nėra įtraukti į reglamentuotÄ baigtinį galimų perduoti daiktų sÄ raÅ¡Ä , todėl jų perduoti negalima, smilkalai taip pat nėra numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, todėl pareiÅ¡kėjas jų negali įsigyti ir Tardymo izoliatoriaus parduotuvėje.

PraÅ¡ymų dėl religinių apeigų atlikimo, smulkių daiktų religijai iÅ¡pažinti įsigijimo ar laikymo ar pan. pareiÅ¡kėjas pateikęs nebuvo, tad nenustatyta, jog Å iaulių kalėjime pareiÅ¡kėjui buvo varžoma teisė iÅ¡pažinti religijÄ , nes pats pareiÅ¡kėjas apie tai niekam nepranešė. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmuose nenustatyta neteisėtų Å iaulių kalėjimo pareigÅ«nų veiksmų, tad pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra vienos iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius