2018-07-03 Nr. AB-12527-3-61-3-03629-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Test Word Document

Administracinė byla Nr. eAS-483-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03629-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7243.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2018 m. gegužės 11 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas šį teismo sprendimą panaikinti, taip pat atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė galvojęs, kad apeliacinį skundą turi teisę pateikti per mėnesį nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 12 d.; taip pat prašė atsižvelgti į jo garbų amžių ir invalidumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo paduoti netenkino ir pareiškėjo apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2018 m. balandžio 9 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2018 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2018 m. gegužės 11 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, nėra. Pareiškėjas pripažįsta praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl prašo šį terminą atnaujinti.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymėjo, kad skundžiamame teismo sprendime yra išaiškinta jo apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos. Ši administracinė byla buvo nagrinėjama elektroniniu formatu pareiškėjo iniciatyva. Visa informacija apie proceso eigą, tame tarpe ir būsimo teismo sprendimo priėmimo data, pareiškėjui buvo žinoma. Atitinkamai pareiškėjas, žinodamas apie nurodytą dieną priimamą teismo sprendimą, turėjo įvertinti tikimybę, jog priimtas sprendimas jo netenkins, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo iš anksto pasirūpinti, kad apeliacinį skundą galėtų pateikti per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ėmėsi kokių nors priemonių tam, kad galėtų laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus, o sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nors pareiškėjas prašė įvertinti, kad yra garbaus amžiaus ir invalidas, tačiau jam yra paskirta rūpintoja L. Ž. Šie asmenys (pareiškėjas ir jo sutuoktinė (rūpintoja) L. Ž.) aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir kituose teisminiuose procesuose. Be to, pareiškėjui žinoma jo procesinė teisė turėti byloje kvalifikuotą atstovą – advokatą. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo amžių ir invalidumą nesuponuoja išvados, kad tai galėjo sukliudyti jam laiku pateikti apeliacinį skundą.

Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl netenkino pareiškėjo prašymo šį terminą atnaujinti. Atitinkamai teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei šį skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, teismas diskriminavo pareiškėją, pareiškėjas yra antros grupės invalidas neterminuotam laikui, pensininkas, todėl dviejų dienų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimas jam yra atleistinas. Pareiškėjas pats savo teisių apginti negali, jį galėtų apginti profesionalus advokatas, tačiau atsakovas ne visada gali tokį pasiūlyti, nes ginčas kilo dėl advokato teikiamų paslaugų. Be to, nors pareiškėjas yra atstovaujamas rūpintojos, tačiau jos pareigos yra susijusios su pareiškėjo priežiūra, o ne su teisinės pagalbos teikimu. Juo labiau, kad pati rūpintoja turi sveikatos problemų, jaučiasi prastai, o 2018 m. gegužės 9–10 dienomis susižeidė koją, todėl negalėjo pasirūpinti pareiškėjo teisiniais interesais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo paduoti ir atsisakyta šį apeliacinį skundą priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2018 m. balandžio 9 d.; sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą (II t., b. l. 69–76). Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo baigėsi 2018 m. gegužės 9 d., tačiau buvo pateiktas tik 2018 m. gegužės 11 d. (III t., b. l. 79–84), t. y. praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio teismo sprendimo apskundimo terminą.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis ar pirmosios instancijos teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6‑601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502‑499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑798/2008).

Pareiškėjas atskirajame skunde, kaip termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, nurodė aplinkybes, kad sirgo jo rūpintoja, taip pat dėl ginčo pobūdžio negalėjo gauti teisinės pagalbos iš advokatų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis praleisto termino atnaujinimui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos, tačiau jos negavo, taip pat, jog jo rūpintoja sirgo visą laiką (ar didžiąją laiko dalį) nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pareiškėjas pateikė 2018 m. gegužės 21 d. medicininę pažymą (III t., b. l. 127–128), kurioje nurodyta, jog jo rūpintojai diagnozuotos tam tikros lėtinės ligos, tačiau šioje pažymoje nepažymėta apie nagrinėjamam klausimui aktualiu laikotarpiu kilusį šių ligų paūmėjimą ar sunkų sužeistos kojos gijimą (pažymoje nurodyta, kad ant kojos matyti 1 cm skersmens gyjanti žaizdelė). Pateikti vaistų pirkimo kvitai (III t., b. l. 129) priešingos išvados nesuponuoja, nes pareiškėjo pateiktoje medicininėje pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, jog jo rūpintojai paskiri ir įsigyti vaistai būtų netikę (sukėlę šalutinį poveikį ar pan.), t. y. kad jo rūpintoja tokio pobūdžio nusiskundimus būtų išsakiusi savo gydytojai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo (jo rūpintojos) valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje nustatytų aplinkybių kontekste.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė