91fa090d-d1eb-40d8-b92c-35d7d2f4bc3b · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-806/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17097-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.9.2; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei, nuteistajam A.

B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 16 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas A. B. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz E 220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu 2022 m. gegužės 15 d. 22.10 val. nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį:

1) paskirtÄ galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į piniginę baudÄ , arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , ar pakeisti paskirtÄ bausmę į laisvės apribojimÄ , t. y. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba leisti bausmę vykdyti savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis;

2) sutrumpinti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ â€“ draudimÄ 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. A. B. iÅ¡ dalies nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, akcentuoja, kad apeliaciniu skundu pripažįsta savo kaltę, gailisi, tačiau siekia pakeisti jam paskirtÄ bausmę, įsipareigoja nedaryti naujų nusikaltimų, laikytis paskirtų įpareigojimų, pripažindamas savo netinkamÄ elgesį. 2.2.

Nors pirmosios instancijos teismas motyvuotai sprendė dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kaltinamasis A. B. kreipiasi į apeliacinės instancijos teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti jam skirtÄ bausmę, skiriant piniginę baudÄ , arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , ar pakeisti Å¡iÄ bausmę į laisvės apribojimÄ , t. y. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba leisti bausmę vykdyti savaitgaliais, Å¡venčių dienomis. 2.3. A. B. nurodo, kad jis yra Å¡eimos žmogus, nors nėra oficialiai susituokęs, gyvena su K.

M., veda bendrÄ Å«kį. Kartu su sugyventine K. M., gim. (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius sÅ«nus, bendrÄ sÅ«nų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sugyventinės K. M. sÅ«nų E. F., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytas neįgalumas, reikalinga ypatinga priežiÅ«ra bei pagalba. Neoficiali žmona K. M. dirbanti, tad jai yra bÅ«tina vyro pagalba prižiÅ«rint dviejų metų bendrÄ sÅ«nų, ir sÅ«nų, turintį sveikatos problemų. Reali su laisvės atėmimu susijusi, nors ir trumpalaikė bausmė – areÅ¡tas atims galimybę tėvui ne tik teikti materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nums, bet ir su vaikais bendrauti, dalyvauti jų gyvenime bei ugdyme, sugyventinei tektų nepakeliama naÅ¡ta vienai prižiÅ«rint du mažamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus.

K. M. dirba darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., dėl Å¡ios priežasties apeliantas praÅ¡o pakeisti bausmę, skirti piniginę baudÄ ar bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba leisti bausmę vykdyti savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis, arba atidėti bausmės vykdymÄ , kad galėtų rÅ«pintis vaikais. 2.4. Nors teismas, priimdamas nuosprendį, nurodė, kad jo, A. B., netinkamas elgesys laikytinas sistemingu ir neleidžia teismui spręsti, jog jis dės pastangas resocializuotis, mano, kad konkrečioje situacijoje realaus laisvės atėmimo paskyrimas prieÅ¡tarauja BK 54 str. nuostatoms.

Nori patikinti, kad nėra toks beviltiÅ¡kas nusikaltėlis, daro iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio, yra Å¡eimos žmogus, vyras ir tėvas. Pasižada iÅ¡ esmės pakeisti savo elgesį, todėl nuoÅ¡irdžiai praÅ¡o netaikyti jam realios su laisvės atėmimu susijusios bausmės pačiomis griežčiausiomis sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra tėvas, augina ir iÅ¡laiko savo nepilnametį vaikÄ , taip pat augina sugyventinės iÅ¡ ankstesnių santykių vaikÄ , kuris yra neįgalus, o atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę negalės rÅ«pintis sÅ«numi, materialiai jį iÅ¡laikyti, Å¡eimÄ , nutrÅ«ks socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima, nukentės sÅ«naus interesai, nes jų santykiai labai artimi, tėvo atskyrimas vaikui suteiks daug streso, galimi stiprÅ«s vaiko ir jo iÅ¡gyvenimai, dėl to, kad negalės pasirÅ«pinti savo vaiku ir Å¡eima, vaikas neteks galimybės bendrauti su tėvu.

Taip pat yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, veža vaikus į gydymo įstaigas, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes augina neįgalų sugyventinės sūnų, netekus teisės vairuoti tokiam ilgam laikui, negalės pasirūpinti neįgaliojo vaiko poreikiais. Prašo atsižvelgti, kad tai pirmas kartas, kai sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ sias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylÄ tik tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. B. apylinkės teismo paskirta bausme (bausmės rÅ«Å¡imi) ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemonę taikymo terminu, kita nuosprendžio dalis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Baudžiamasis įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

8. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., kasacines nutartis Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. A. B. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

10. Byloje nustatyta, kad A. B. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ etilo alkoholio koncentracijÄ , taip pat ženkliai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ .

11. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , už kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam A.

B. griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės rūšį baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

12. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į visas nuteistÄ jį charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ â€“ A. B. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ tiesiogine tyčia, veika nebuvo padaryta žalos. Nusikalstama veika transporto eismo saugumui priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino ir tai, kad A. B. anksčiau teistas septynis kartus Lietuvoje, dvylika kartų teistas užsienio valstybėse. Nuteistasis administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas Å¡eÅ¡iolika kartų, didžioji dalis baudų nėra sumokėtos. Nuteistajam už ankstesnius nusikaltimus buvo taikomos įvairios bausmių rÅ«Å¡ys, be kita ko, laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, t. y. ankstesnės bausmės nepaveikė ir neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

Nors apeliantas praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato jau minėtų bausmės tikslų visetÄ , todėl turi bÅ«ti siekiama visų Å¡ių tikslų realizavimo. Taigi, sprendžiant dėl bausmės nuteistajam taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesÄ , kad bausmei nustatytų tikslų bÅ«tų galima siekti laisvėje, bet ir į visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo jokio pagrindo spręsti apie skyrimÄ nuteistajam Å¡velnesnės bausmės nei laisvės atėmimas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Nuteistajam paskirta artima vidurkiui Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, sumažinus vienu trečdaliu – galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgus į minėtas nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskirtos bausmės laikyti per griežta nėra pagrindo.

14. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. turi du mažamečius vaikus, vienas iÅ¡ jų yra turi neįgalumÄ , jo žmona yra dirbanti, todėl jai reikalinga pagalba prižiÅ«rėti vaikus, nesulaikė jo nuo pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo, taigi jis pats Å¡ios aplinkybės nelaikė svarbia. Taip pat, nors skunde praÅ¡oma bausmę pakeisti į piniginę baudÄ , arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , ar pakeisti paskirtÄ bausmę į laisvės apribojimÄ , pastebėtina, jog visos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ys nuteistajam jau buvo taikytos, tačiau jos nebuvo veiksmingos.

Pastebėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdyti savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas atmestinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė proporcingÄ padarytai nusikalstamai veikai bausmę, visapusiÅ¡kai įvertino nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias ir nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes ir tinkamai individualizavo A. B. taikytinÄ bausmės rūšį ir jos dydį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės 15. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. Apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o sutrumpinti Å¡ios jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ .

16. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę.

18. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (augina du mažamečius vaikus, vienas iÅ¡ jų turi neįgalumÄ , Å¡eimoje daugiau niekas neturi teisės vairuoti) ir dėl kurių jis praÅ¡o draudimo naudotis Å¡ia teise terminÄ kiek įmanoma sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels A. B. ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminÄ .

Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis praÅ¡o terminÄ kiek įmanoma sutrumpinti, teismas pastebi, kad, kaip minėta, apelianto nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo bÅ«damas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Pastebėtina ir tai, kad nors A. B. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transportu priemonių eksploatavimu, todėl nuteistajam paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – 2 metai 6 mėnesiai, kuris yra artimas Å¡ios poveikio priemonės termino vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), kitų jau aptartų aplinkybių kontekste A.

B. atžvilgiu nelaikytinas neproporcingu.

19. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. B. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , A. B. apylinkės teismas pagrįstai nustatė Å¡iek tiek didesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminÄ , t. y. 2 metams 6 mėnesiams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti A. B. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, ar mažesnio nei vidurkis termino, įstatymo nepažeidė ir apeliantui paskyrė proporcingÄ ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

20. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistajam paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės terminas – adekvatūs ir proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl proceso išlaidų 21. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog A.

B. baudžiamojoje byloje suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 90,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti nuteistajam gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva.

Akcentuotina ir tai, kad A. B. augina du vaikus, pagal bylos duomenis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nesumokėtų baudų, jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų 90 Eur iÅ¡ nuteistojo A.

B. už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Ieva Gavelytė-Kalytienė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė