Legislator Case Law & Legislation
91f7ed02-1ba4-4e64-bbd1-1b09b20f171c AI generated

91f7ed02-1ba4-4e64-bbd1-1b09b20f171c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 91f7ed02-1ba4-4e64-bbd1-1b09b20f171c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 22), kad laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2014-02-28 buvo vežiojamas (etapuojamas) iÅ¡ vienų įkalinimo įstaigų į kitas. Etapavimo metu buvo žeminamas jo orumas, pareigÅ«nai žemino, baugino, demonstravo ginklus, pervežimai buvo vykdomi ankÅ¡tose 2 kv. m patalpose vienu metu vežant po 7 asmenis su asmeniniais daiktais, dėl to tekdavo stovėti. Å altuoju metu laiku patalpose bÅ«davo labai Å¡alta, o Å¡iltuoju – karÅ¡ta, tvanku, Å¡ildymas ar vėdinimas, nebuvo įjungiamas net to pareikalavus.

Legislator headnote

AI generated

91f7ed02-1ba4-4e64-bbd1-1b09b20f171c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsakovo atstovė atsiliepimu pareiÅ¡kėjo reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-8492-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-02934-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujama VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b. l. 22; 28).

Skunde (b. l.

1) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 22), kad laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2014-02-28 buvo vežiojamas (etapuojamas) iÅ¡ vienų įkalinimo įstaigų į kitas. Etapavimo metu buvo žeminamas jo orumas, pareigÅ«nai žemino, baugino, demonstravo ginklus, pervežimai buvo vykdomi ankÅ¡tose 2 kv. m patalpose vienu metu vežant po 7 asmenis su asmeniniais daiktais, dėl to tekdavo stovėti. Å altuoju metu laiku patalpose bÅ«davo labai Å¡alta, o Å¡iltuoju – karÅ¡ta, tvanku, Å¡ildymas ar vėdinimas, nebuvo įjungiamas net to pareikalavus.

Transporto priemonėmis, kuriomis vykdytas konvojavimas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, jose nebuvo saugos diržų. Dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kurios neigiamas dvasines pasekmes jaučia iki Å¡iol. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 12-14) nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis.

Visose jose įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialÅ«s reikalavimai, atitikimas Å¡iems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumu konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimÄ konvojaus virÅ¡ininkui, kuris apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žurnale.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vadosByloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui, jo manymu, patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių pareiÅ¡kėjo konvojavimu automobiliais, neatitinkančiais nustatytų reikalavimų. Byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. numatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

CK 1.125 str. 8 d. nustatyta sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o skundui taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už žalÄ , kuriÄ patyrė dėl atsakovės veiksmų laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2014-02-28, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2014-06-02 d. (b. l. 1). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Atsakovo atstovė atsiliepimu pareiÅ¡kėjo reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l.

22) nepateikė prieÅ¡taravimo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundui taiko CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų senaties terminas ir skundo reikalavimai nagrinėjami tik dėl žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2011-06-02. ŽalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 146 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 p. nustatyta, konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę; 147 p. – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.Atsakovės atstovė pateikė automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas registracijos liudijimo kopijas ir techninės apžiÅ«ros rezultatų korteles (b. l. 31-76), patvirtinančias Å¡ių transporto priemonių atitikimÄ teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ ; 148.2 p. nustatyta, kad Å¡aunamieji ginklai ir Å¡audmenys konvojaus pareigÅ«nams iÅ¡duodami iki konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalÄ , nes buvo bauginamas pareigÅ«nų koviniais ginklais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo, pareigÅ«nai yra teisės aktų įpareigoti turėti su savimi Å¡aunamuosius ginklus.

Tokia nuostata yra pagrįsta, dėl specifinio konvojavimo procedÅ«ros pobÅ«džio, poreikio užtikrinti asmenų saugumÄ , sklandų konvojavimo užduoties įvykdymÄ . Pagal Konvojavimo taisyklės reglamentuoja sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų gabenimÄ , o Å¡is jų statusas neiÅ¡vengiamai suponuoja tam tikrus nepatogumus, kurie yra neatsiejama sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis ir laikytini teisėtais, už juos neturtinės žalos atlyginimas nepriteisiamas. Taip pat reikÅ¡minga, kad konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimÄ konvojaus virÅ¡ininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 p. apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žurnale.

Byloje nėra duomenų, apie tokius įraÅ¡us, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimų dėl konvojavimo sÄ lygų iÅ¡kart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13ir kt.).PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl konvojavimo sÄ lygų yra abstraktÅ«s, skundžiamas laikotarpis ypač ilgas, pareiÅ¡kėjas nenurodė datų, kada buvo konvojuojamas.

Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. skundams nustatytus reikalavimus, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundÄ , nusiskundimai negali bÅ«ti bendro pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjo pateiktame skunde nebuvo detalizuota, kada įvyko nurodyti pažeidimai, dėl kurių teigia patyręs žalÄ , todėl pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui pateikti patikslintus duomenis, kada įvyko jo nurodyti pažeidimai (b. l. 5). PareiÅ¡kėjas teismui 2014-07-28 pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 22), kuriame savo nusiskundimų, aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundas nepatikslino – kaip ir pirminiame skunde nurodė, kad žalÄ patyrė ilgu laikotarpiu (nuo 2010-10-08).

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus ilgam laikotarpiui nuo jo nurodomų pažeidimų pradžios, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡sakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ nepripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ dėl konvojavimo sÄ lygų, pareigÅ«nų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ pareigÅ«nai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                     Violeta Balčytienė