91f7bfba-bdef-4b0f-af36-1d99f7fcc3ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3573-595/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01011-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ atstovui advokatui G.

K., atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms D. D., I. G., J. K., trečiojo suinteresuoto asmens Biodegalų asociacijos atstovams S. Z. ir advokatui R. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ skundÄ atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Biodegalų asociacijai, E. D., R. D., dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Circle K Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) skundÄ atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir Tarnyba), kuriuo praÅ¡o panaikinti Tarnybos 2022-02-03 nutarimÄ Nr. 12R-1 (toliau – ir Nutarimas); netenkinus nurodyto praÅ¡ymo, - sumažinti Tarnybos 2022-02-03 nutarimu Nr. 12R-1 paskirtÄ ekonominę sankcijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Nutarimu PareiÅ¡kėjai paskirta maksimali 100 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio pažeidimÄ (klaidinančios reklamos naudojimas). Ä®vertinusi Reklamos teiginius Tarnyba konstatavo, kad Reklama nebuvo pakankamai teisinga, iÅ¡sami ir pateikta tinkamai, todėl neatitiko Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. reikalavimų. Skunde nurodo, kad ginčui aktuali iÅ¡imtinai žieminio dyzelino, pasižyminčio atitinkamomis savybėmis prie Lietuvoje aktualių žemų temperatÅ«rų, reklama.

PareiÅ¡kėja nuo 2020-12-17 iki 2021-02-04 skleidė naujos sudėties žieminio (arktinio) dyzelino reklamÄ (toliau – ir Reklama), kurios atitiktis Reklamos įstatymui yra Å¡io ginčo dalykas. Reklamos poreikį suformavo naujai įsigaliojęs teisinis reguliavimas, pagal kurį dyzelino sudėtyje privalo bÅ«ti 7 % (leistina paklaida gali bÅ«ti minus 0,5 %) tÅ«rio biodegalų ne tik Å¡iltuoju, bet ir Å¡altuoju sezonu. Iki 2020/2021 m. žiemos, Å¡altuoju sezonu parduodamas dyzelinas galėjo bÅ«ti apskritai be biodegalų (0% biodegalų dalis).

Tuo tarpu Å¡iltuoju laikotarpiu dyzelinas savo sudėtyje visada privalo turėti ne mažiau 7% biodegalų dalį. Daugeliu atvejų šį reikalavimÄ gamintojai ir/ar tiekėjai, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , iÅ¡pildo į degalus įmaiÅ¡ydami priedÄ , kuris vadinamas RRME (riebalų rÅ«gščių metilo esteris). PareiÅ¡kėja nusprendė rinktis inovatyvius ir daugeliu savybių Å¡altuoju sezonu pranaÅ¡esnius sintetinius biodegalus, vadinamus HVO, kaip alternatyvÄ RRME, ir apie tai atitinkamai informuoti vartotojus, pabrėžiant HVO objektyviai pagrindžiamas gerÄ sias savybes ir jų įtakÄ dyzelinui.

Teigia, kad HVO biopriedo esmė ir jo naudojimo žieminiame dyzeline naujovė - tai akivaizdus tokio produkto atsparumas Å¡alčiui. Atitikimas minimaliems produkto kokybės reikalavimams dar nereiÅ¡kia, kad abu produktai (tiek žieminis dyzelinas su RRME biodalimi, tiek žieminis dyzelinas su HVO) yra vienodi, nors abu produktai ir yra tinkami prekiauti pagal taikomus reikalavimus. PareiÅ¡kėja to niekada neneigė. Tačiau vertinant situacijÄ , kai temperatÅ«ra nukrenta žemiau nei -25°C (o Lietuvoje tokių žemų temperatÅ«rų objektyviai gali pasitaikyti), žieminis dyzelinas su HVO biopriedu yra objektyviai saugesnis produktas atsparumo Å¡alčiui prasme.

Skunde nurodo, kad Reklama atitiko teisingumo kriterijų, o tai pagrindžia tiek pareiškėjos pateikti pakankami įrodymai, tiek kiti viešai prieinami duomenys, tiek panašiose bylose administracinių teismų praktikoje jau įvertinti įrodymai. Nutarime expressis verbis pripažindama, kad negali įvertinti ne tik pareiškėjos, bet ir kitų subjektų (įskaitant mokslo įstaigas) pateiktų įrodymų ir sutikdama su tuo, kad RRME ir HVO biopriedai turi reikšmingų fizikinių ir cheminių skirtumų, Tarnyba be jokio objektyvaus pagrindo (taigi neturėdama duomenų ir žinių) nusprendė, kad galutinio produkto (dyzelino) su RRME ir HVO biopriedais skirtumai nėra reikšmingi vartotojui.

Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nėra pakankami Reklamos teiginių teisingumui pagrįsti. Pritaikant pareiÅ¡kėjai baudžiamajai prilyginamÄ ekonominę sankcijÄ taip pat buvo pažeistas in dubio pro reo principas. Pripažinusi egzistuojant reikÅ¡mingas abejones dėl įrodymų, kurių negali įvertinti ir Å¡ias abejones paÅ¡alinti, Tarnyba rėmėsi iÅ¡imtinai tik pareiÅ¡kėjai nepalankiais įrodymais ir subjektyvia jų interpretacija, o palankius (teisinančius) įrodymus atmetė kaip nepakankamus.

Pažymi, kad visi pareiÅ¡kėjos žieminio dyzelino Reklamoje vartoti teiginiai yra pagrindžiami objektyviais, pamatuojamais vertinamų savybių parametrais, kurie, be kita ko, patvirtinti Europos SÄ jungos teisės aktais bei Lietuvoje galiojančių produktų standartais. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja Reklamoje neteigė ir neįrodinėjo, kad RRME biopriedo naudojimas blogina variklio užvedimÄ . PareiÅ¡kėja siekė pabrėžti dyzelino su HVO savybes, t.y. kad jos gerina variklio užvedimÄ Å¡altomis sÄ lygomis.

Pareiškėja Reklamoje nelygino kito/ų pardavėjo/jų dyzelino su RRME ir pareiškėjos parduodamo dyzelino su HVO įtakos lengvesniam variklio užvedimui. Toks lyginimas apskritai galimas tik tokiu būdu, kai lyginamas konkretaus pardavėjo parduodamas dyzelinas su RRME ir kito pardavėjo parduodamas dyzelinas su HVO, o ne pareiškėjos parduodamas dyzelinas lyginamas su dyzelinu su RRME apskritai. Viena to priežasčių - parduodamas dyzelinas tuo pačiu metu gali būti ir su RRME, ir su HVO biopriedo atitinkamomis dalimis, gali būti skirtingos šių dalių proporcijos.

Nei pareiÅ¡kėja, nei Tarnyba nerinko įrodymų ir nevertino, kokios yra kitų pardavėjų siÅ«lomo dyzelino sudedamosios dalys, priedų proporcijos ir kiti sudėtiniai elementai. PareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad kuras su HVO biopriedu yra kokybiniais parametrais pranaÅ¡esnis už produktus su RRME biopriedu (bendruoju atveju, nelyginant konkrečių dyzelinų produktų su RRME ir kitais priedais, kurie nebuvo lyginti ir tirti). Minėti HVO, kaip biopriedo, pranaÅ¡umai jau buvo pagrįsti bei įrodyti tiek VGTU paaiÅ¡kinimais („HVO degalų drumstimosi ir Å¡alto filtro kimÅ¡imosi temperatÅ«ros yra žemos.<...> degaluose su RRME yra naudojami specialÅ«s priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir Å¡alto filtro kimÅ¡imosi temperatÅ«rÄ .“;

„HVO degalų cetaninis skaičius yra aukÅ¡tesnis, palyginus su RRME, todėl Å¡ie degalai lengviau užsiliepsnoja“; „HVO degalų masės vieneto Å¡ilumingumas (MJ/kg) yra didesnis palyginus su RRME apie 16 proc., todėl tam pačiam darbui atlikti suvartojama mažesnė degalų masė“; „HVO biodegalų priedas dyzeline sumažina iÅ¡ variklių iÅ¡siskiriančias Å ESD ir kitų terÅ¡alų emisijas reikÅ¡mingiau, nei RRME biodegalų priedas“), tiek ir skunde cituojamoje Tarptautinės variklinių transporto priemonių gamintojų organizacijos sudarytoje Pasaulio degalų chartijoje, kurios esminė paskirtis yra skatinti geresnį supratimÄ apie degalų kokybės įtakÄ variklių ir transporto priemonių eksploatacinėms savybėms.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo vieÅ¡Ä informacijÄ , kuri anot pareiÅ¡kėjos paneigia Tarnybos jokiais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad RRME ir HVO skirtumų įtaka galutiniam dyzelino produktui nėra reikÅ¡minga. Atitinkamai Å¡ia iÅ¡vada grindžiamas Nutarimas dėl reklamos neatitikimo teisingumo kriterijui pripažintinas nepagrįstu ir neįrodytu. Nurodo, kad HVO privalumai prieÅ¡ RRME ir jų įtaka galutiniam produktui jau buvo įvertinta ir pripažinta teismų, tai yra vieÅ¡ai prieinama nenuginčyta informacija, kuria Tarnyba privalėjo vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu degalų su HVO pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ degalus su RRME.

Teigia, kad ginčas kilo dėl įrodymų, kurių Tarnyba pripažino negalinti įvertinti, pakankamumo. Tarnyba neginčija, kad buvo surinkti įrodymai, pagrindžiantys Reklamos teiginiuose pateiktos informacijos objektyvų tikrumÄ , t.y. Å¡is tikrumas nėra paneigtas. Kadangi Nutarimas yra vieÅ¡osios teisinės atsakomybės taikymo aktas, esant teisinantiems įrodymams, pagrindžiantiems Reklamos teiginių atitikimÄ tikrovei ir nesurinkus pakankamai įrodymų, kuriais Å¡is pagrįstumas gali bÅ«ti paneigtas, sankcija negalėjo bÅ«ti pritaikyta dėl in dubio pro reo principo.

Daro iÅ¡vadÄ , kad pripažindama, jog pareiÅ¡kėja nepakankamai (tai reiÅ¡kia ne visiÅ¡kai) pagrindė Reklamos teisingumÄ , tačiau tuo pačiu pati nesurinkusi jokių tikslių ir neprieÅ¡taringų įrodymų, kad Reklamos teiginiai yra neteisingi, esant gausiems įrodymams apie Reklamos teiginiuose pateiktos informacijos pagrįstumÄ , patvirtintÄ ir pačios Tarnybos surinktais įrodymais, Tarnyba pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nepagrįstai netaikė in dubio pro reo principo ir dėl to priėmė nepagrįstÄ NutarimÄ dalyje dėl Reklamos neatitikimo reklamos įstatymo 5 str. 2 d.

Pažymi, kad Reklama atitiko iÅ¡samumo kriterijų. Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad Reklamoje minėti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiÅ¡kÅ«s, nes nebuvo nurodyta, jog nėra lyginami galutiniai produktai (dyzelinas) su RRME ir HVO biopriedu. IÅ¡ Reklamos teiginių teksto, vertinant juos kaip vieningÄ visumÄ , pakankamai aiÅ¡ku, kad yra lyginamos bÅ«tent dyzelino sudedamųjų dalių RRME ir HVO savybės, kurių Tarnyba neginčija. Ir bÅ«tent per HVO teigiamas savybes Reklamoje atskleidžiamos pareiÅ¡kėjos parduodamo dyzelino savybės. Galutiniai produktai (dyzelinas su RRME ar su HVO) Reklamoje apskritai nebuvo lyginami, todėl Tarnybos iÅ¡vada Å¡ioje dalyje nepagrįsta.

PareiÅ¡kėjos manymu, vidutiniam tiksliniam vartotojui buvo aiÅ¡kiai atskleista visa bÅ«tina ir esminė informacija, vertinant ReklamÄ kaip visumÄ , tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja pagrindė visų Å¡ių teiginių teisingumÄ , taip pat nurodė Tarnybai tiek minėtiems biopriedams, tiek galutiniams produktams bÅ«dingas savybes, bei pagrindė jų skirtumus, pabrėždama HVO biopriedo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ RRME biopriedÄ tiek viename, tiek kitame kontekste. Pabrėžia, kad Reklamos tikslas buvo ne tik praneÅ¡ti apie naujos sudėties žieminį dyzelinÄ , bet ir iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų produktų tarpo, atitinkamai nurodant naujojo dyzelino pagrįstus pranaÅ¡umus tų produktų atžvilgiu.

Visuotinai žinoma, kad degalų rinkoje bÅ«tent degalų priedai (funkciniai priedai ir biopriedai) daro iÅ¡skirtiniu kiekvieno degalų pardavėjo rinkai (vartotojams) siÅ«lomÄ produktÄ . Reklamos įstatymas detalizuoja, jog reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Todėl, Bendrovės nuomone, reklaminiai teiginiai, pabrėžiantys biopriedų pranaÅ¡umÄ ar naudÄ automobiliams, yra tinkamas ir sÄ Å¾iningas vartotojų informavimas.

Konstatuoja, kad Reklamoje nurodyta informacija pagal aplinkybes iÅ¡samiai supažindina informuotÄ , protingai atidų vidutinį vartotojÄ ir nėra pagrindo manyti, kad Reklamoje yra neatskleidžiama, nuslepiama arba nesuprantama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui paprastai reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ . Atkreipia dėmesį, kad Reklama atitiko tinkamo reklamos bÅ«do kriterijų, o prieÅ¡inga Tarnybos iÅ¡vada grindžiama atsietai nuo viso Reklamos konteksto atliktu vienintelio reklamos teiginio, interpretavimu.

PrieÅ¡ingai, nei konstatuota Nutarime, Reklama nebuvo pabrėžiamos neigiamos RRME biopriedo (ar dyzelino su Å¡iuo biopriedu) savybės, o juo labiau nebuvo teigiama, kad dyzelinas su Å¡iuo biopriedu yra nekokybiÅ¡kas ar neatitinkantis nustatytų reikalavimų. Reklamos turiniu buvo pabrėžiamos teigiamos HVO biopriedo (ir dyzelino su Å¡iuo biopriedu) savybės, taip pat vykdoma vartotojo informavimo apie RRME dalį degaluose (0%) pareiga. Nurodo, kad 2009-04-23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iÅ¡ dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti Å¡iltnamio efektÄ sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmÄ , iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti DirektyvÄ 93/12/EEB, 4 str.

„Dyzelinas“ 1 dalyje numatyta „<...> Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams bÅ«tų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline“. Pažymi, kad Tarnyba Nutarime netgi nenurodė, kokius konkrečiai Reklamos teiginius pripažino pateiktais netinkamu bÅ«du, o tik nurodo pavyzdžiu vienÄ iÅ¡ viso Reklamos teksto iÅ¡imtÄ ir atskirai neskleistÄ teiginį - „Saugi bio dalis - 0% RRME“, prieÅ¡pastatydama jį RRME saugumui. Taigi, Å¡ioje dalyje dėl reklamos bÅ«do Nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, nes neaiÅ¡ku, kuriuos teiginius (plakatuose, lipdukuose ar kt.) Tarnyba pripažino netinkamai pateiktais ir kodėl.

Nurodo, kad Reklamos visumos kontekste (žiÅ«rint tiek plakatus, tiek lipdukus, kurie yra viename matymo lauke) vertinta Reklamos dalis atsispindi visiÅ¡kai kitokiame kontekste, nei teigia Tarnyba: „Nauja žieminio dyzelino sudėtis. Saugi bio dalis - 0% RRME“. PareiÅ¡kėjos nuomone, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai keičia Reklamos kontekstÄ , kadangi pabrėžiamas ne RRME biopriedo nesaugumas, o naujos sudėties degalai, kurie yra saugÅ«s be RRME biopriedų. Teigia, kad Nutarime nemotyvuota, kokios teiginio, paimto kaip pavyzdys, lingvistinės konstrukcijos dalys (sÄ vokos ar jų junginys, prasmė, ar ženklai) pagrindžia, kad jis sudaro įspÅ«dį apie RRME nesaugumÄ , t.y.

Nutarime neatlikta Å¡io teiginio analizė. PareiÅ¡kėjos vertinimu, net jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad pasirinktas Reklamos pateikimo bÅ«das yra netinkamas, nes jis, kaip sprendė Tarnyba, vartotojui gali sukurti kitokį įspÅ«dį, nei pareiÅ¡kėja siekė savo Reklama, keltinas klausimas, ar tokio pobÅ«džio pažeidimas yra tokio pavojingumo, kad pirmÄ kartÄ jį padariusiam subjektui turi bÅ«ti skiriama maksimali sankcija. Akcentuoja, kad spręsdama dėl kumuliatyvios atsakomybės sÄ lygos - įtakos vartotojui, Tarnyba nepagrįstai nesivadovavo specialiųjų žinių turinčio vidutinio vartotojo kriterijais, o rėmėsi bendro, jokių žinių apie dyzelinÄ neturinčio vidutinio vartotojo samprata.

Vis dėlto, net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad Reklamos vartotojas yra visiÅ¡kai jokių žinių apie dyzelinÄ neturintis vidutinis vartotojas, bÅ«tų automatiÅ¡kai paneigtos ir Tarnybos iÅ¡vados apie Reklamos menamÄ Ä¯takÄ vartotojo sprendimui rinktis dyzelinÄ be RRME. Reklamos paveikumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar jos adresatui yra žinomi RRME ir HVO. Jeigu Reklamos adresatas nežino, kas yra RRME (Tarnybos motyvų logika) ir nežino, kurie pardavėjai parduoda dyzelinÄ su RRME, Å¡io pavadinimo vartojimas Reklamoje negali nei turėti įtakos vartotojo apsisprendimui nepirkti dyzelino su RRME, nei pakenkti kitų verslo subjektų dyzelino su įvairiais RRME biopriedo kiekiais pardavimams.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nuosekliai laikosi pozicijos, kad įrodžiusi HVO biopriedo pranaÅ¡umÄ (kÄ pripažino ir Tarnyba), neprivalo papildomai įrodinėti, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnių parametrų. Tuo labiau, kad Reklamoje ne tik kad nebuvo tokių teiginių apie RRME, bet pareiÅ¡kėja apskritai neneigia RRME biopriedo reikÅ¡mės ir galimybės jį naudoti standartus atitinkančiuose degaluose, nes pati naudoja šį biopriedÄ savo dyzeliniame kure (skirtame Å¡iltajam sezonui). PareiÅ¡kėjos nuomone, vertindama skleistos Reklamos atitikimÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms, Nutarime sistemingai minėdama „vidutinio vartotojo“ sÄ vokÄ , Tarnyba taip giliau ir neanalizavo, kas visgi yra „vidutinis vartotojas“ Å¡io individualaus ginčo aplinkybių kontekste.

PareiÅ¡kėjos nuomone, yra klaidinga preziumuoti, kad ginčo aplinkybių kontekste vidutinis vartotojas yra tik eilinis vairuotojas. Å iuo atveju vidutinis vartotojas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip dyzelinį automobilį vairuojantis asmuo, turintis pakankamai žinių apie dyzelinÄ , jo savybes bei sudėtines dalis, kadangi skleidžiama Reklama pati savaime reikalauja atitinkamų žinių konkrečioje srityje (pvz., minimalių žinių, kas yra arktinis dyzelinas, biodalis, RRME, HVO, Å¡ių bio dalių naudojimas dyzeliniame kure ir pan.).

Todėl pareiÅ¡kėja mano, kad klaidinančios reklamos vertinimÄ Tarnyba turėjo atlikti orientuodamasi į pakankamai informuotÄ vidutinį vartotojÄ , turintį pakankamai žinių atitinkamoje srityje, nes tik tokio vartotojo atžvilgiu gali bÅ«ti įvertintas realus Reklamos poveikis vidutinio vartotojo ekonominei elgsenai. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Tarnyba netinkamai įvertino Reklamos tikslinį vartotojÄ ir pateikė motyvus dėl Reklamos teiginių įtakos tokio vartotojo atžvilgiu, kuris nebuvo Å¡ios Reklamos adresatas.

Vis dėlto, net ir pripažinus Nutarime nurodytÄ vartotojo sampratÄ pagrįsta, turėtų bÅ«ti konstatuota, kad Reklamos teiginiai, kuriuose minimas RRME, negalėjo padaryti jokios įtakos vidutinio vartotojo, nežinančio nei RRME, nei kur prekiaujama degalais su Å¡io biopriedo rÅ«Å¡imi, ekonominei elgsenai. Atitinkamai Å¡ie teiginiai negalėjo ir pakenkti kitų Å«kio subjektų, prekiaujančių dyzelinu su RRME, galimybėms konkuruoti. Tai suponuoja, kad Tarnyba nenustatė ir neįrodė savo pačios esmine laikytos atsakomybės sÄ lygos - galimos (o juo labiau realios) įtakos vartotojo ekonominiam elgesiui.

Pabrėžia, kad Nutarimu paskirta maksimali įmanoma nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir yra neproporcinga. Skiriant nuobaudÄ nebuvo tinkamai įvertinta, kad inkriminuotu pažeidimu nepadaryta esminės žalos Reklamos įstatymu saugomiems interesams, pareiÅ¡kėja atsakomybėn traukiama pirmÄ kartÄ , bendradarbiavo su Tarnyba, o sankcija parinkta tik formaliai įvertinus pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ . Sankcija nesiekiama jokių kitų tikslų (prevencinio, auklėjamojo, užkardomojo) o iÅ¡imtinai tik realizuoti nubaudimo funkcijÄ .

Pažymi, kad parinkdama sankcijos dydį, Tarnyba turėjo pareigÄ pagrįsti ne tik formalius sankcijos dydžio nustatymo kriterijus (pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ ), bet ir tai, kad Reklama buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Tokio pagrindimo Nutarime nėra. PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodo, kad iÅ¡ Tarnybos komisijos priimto nutarimo nėra aiÅ¡ku, kaip nagrinėjamu atveju buvo įvertintas pareiÅ¡kėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo pobÅ«dis, t. y., jog Tarnyba dėl jo nutarime nepasisakė.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad 2021/2022 žiemos sezono metu nė vienas iÅ¡ Lietuvoje veikiančių dyzelino pardavėjų nebeprekiauja dyzelinu su RRME, t.y Å¡io priedo žieminiuose degaluose buvo visiÅ¡kai atsisakyta dėl pažangesnio HVO biopriedo. Tai patvirtina faktas, kad visiems be iÅ¡imties Lietuvoje veikiantiems degalų pardavėjams dyzelinÄ tiekianti Orlen Lietuva, šį sezonÄ apskirtai nebetiekia dyzelino su RRME biopriedu. Nors Å¡is įrodymas nepaneigia Reklamos atitikimo teisingumo, iÅ¡samumo ir pateikimo bÅ«do kriterijams, tačiau jis pagrindžia esminę aplinkybę - Reklama vartotojams negalėjo bÅ«ti sukelta jokia žala ar realios žalos grėsmė, kadangi degalai su HVO biopriedu žiemÄ yra pranaÅ¡esni už degalus su RRME biopriedu, dėl ko jo buvo apskritai atsisakyta.

Atitinkamai, yra pagrindas teigti, kad net ir ankstesniais sezonais įsigiję Reklama reklamuotÄ dyzelinÄ , vartotojai nebuvo suklaidinti dėl to, kad įsigyja pranaÅ¡esnį naujos kartos produktÄ . PareiÅ¡kėja mano, kad sankcijos dydžiui svarbu ir tai, jog Tarnyba nenustatė, koks realus poveikis buvo padarytas vartotojų sprendimams įsigyti reklamuotÄ produktÄ , o tik konstatavo, kad Reklama galėjo padaryti poveikį vartotojų apsisprendimui, nes vartotojas jÄ galėjo suprasti kitaip, nei to siekė Reklamos skleidėjas.

Neginčijant, kad atsakomybės pagal Reklamos įstatymÄ taikymui pakanka nustatyti galimÄ poveikį vartotojų elgesiui, o realios žalos nustatyti nebÅ«tina, Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga nustatant sankcijos dydį, kad ji atitiktų Reklamos įstatymo 24 str. 1 d. įtvirtinus teisingumo ir protingumo principus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, nustatytais terminais teikė visÄ informacijÄ . Vien tai, kad pareiÅ¡kėja argumentuotai nepripažino pažeidimo, nepaneigia bendradarbiavimo su tyrimÄ atliekančia institucija.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta Å«kio subjekto teisės į gynybÄ esmė. Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėja atsakomybėn už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ traukiama pirmÄ kartÄ . Svarbu, kad Nutarimo priėmimo metu Reklama jau metus laiko nebuvo skleidžiama, jos turinys buvo pakoreguotas. Neginčijant, kad tai nėra teisinis pagrindas netaikyti atsakomybės, Å¡i aplinkybė svarbi parenkant sankcijos dydį. Nutarimu formaliai paskirta maksimali sankcija neatlieka nei prevencinio, nei užkardomojo, nei auklėjamojo poveikio, o nukreipta iÅ¡imtinai į nubaudimo funkcijÄ .

PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia abejonę, ar tokiomis aplinkybėmis, kai neįrodytas pažeidimas nėra tęsiamas, teisinga ir protinga taikyti maksimaliÄ sankcijÄ . PareiÅ¡kėja pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė nesutikimo su atsakovo ir trečio suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentais. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodydama, jog Tarnybos komisija nesivadovavo mokslo įstaigų pateiktomis iÅ¡vadomis, iÅ¡traukia tai iÅ¡ Nutarimo konteksto ir tokiu bÅ«du, klaidina teismÄ . Pažymi, kad Nutarime nėra nurodoma, jog Tarnyba nevertino ar apskritai negali vertinti nepriklausomų ekspertų pateiktos nuomonės. Pažymi, kad Tarnyba turi ilgametę patirtį nagrinėdama Reklamos įstatymo pažeidimus, todėl yra suformuota vieninga Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo praktika.

Kiekvienu atveju, Reklamos įstatymo pažeidimai yra nagrinėjami vadovaujantis Reklamos įstatymu ir kitais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklÄ ir administracinių bylų teisenÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl ir Å¡iuo atveju, Tarnybos komisija, vertindama pareiÅ¡kėjos skleidžiamÄ reklamÄ , vertino visas su byla susijusias aplinkybes, pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus ir duomenis, taip pat ir nepriklausomų ekspertų pateiktÄ nuomonę. Pažymi, kad atskiros RRME ir HVO savybės vertintos nebuvo, kadangi atskirai Å¡ie priedai nėra parduodami, t. y. vartotojams buvo siÅ«lomas galutinis produktas, o ne atskiros produkto dalys.

Nutarime Tarnyba pasisakė, jog reklamoje (kuri vertinama kaip visuma) pateikiama informacija yra kuriamas įspÅ«dis, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės (lemia blogesnį automobilio užvedimÄ , didesnę tarÅ¡Ä ir pan.), nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių pilna apimtimi pagrįsti visų reklamoje naudojamų teiginių teisingumÄ , bendrovė nepateikė. Atkreipia dėmesį, jog verslo subjektams nėra draudžiama informuoti vartotojus apie jų reklamuojamo produkto privalumus, tačiau draudžiama, skleidžiant reklamÄ , jÄ pateikti tokiu bÅ«du, kuris klaidintų vidutinį vartotojÄ .

PareiÅ¡kėja privalėjo pagrįsti savo skleidžiamų teiginių teisingumÄ , tačiau tokių įrodymų nepateikė, t. y. pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus, ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu, nors bÅ«tent tokį įspÅ«dį skleista reklama galėjo kurti vartotojams. Be to, pareiÅ¡kėja tyrimo metu Tarnybai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog vartotojai buvo informuoti apie tai, kad vertinami reklaminiai teiginiai yra parengti lyginant bÅ«tent kuro sudėtines žaliavas (RRME ir HVO), o ne galutinius produktus ir to, jog sudėtinių dalių lyginimas nebÅ«tinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes (turint omenyje ir kitus dyzelino sudėtyje galimus naudoti priedus).

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjos skleistÄ reklamÄ Tarnyba vertino kaip visumÄ , o siekiant iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinti pareiÅ¡kėjos skleistos reklamos (kaip visumos) atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, buvo bÅ«tina atskirai įvertinti ir kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skleistų teiginių atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms. Teigia, kad skunde neteisingai nurodyta, jog Tarnyba netinkamai pateiktu pripažino tik vienÄ pareiÅ¡kėjos skleidžiamos reklamos teiginį („Saugi bio dalis – 0% RRME“), kadangi minėtÄ teiginį Tarnyba pripažino kaip neatitinkantį reklamos pateikimo kriterijaus, t. y. vieno iÅ¡ reklamai pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kitus pareiÅ¡kėjos reklamos teiginius tokiu bÅ«du Tarnyba pripažino atitinkančiais Reklamos įstatymo nuostatas.

PrieÅ¡ingai, kiti pareiÅ¡kėjos skleidžiami reklamos teiginiai taip pat buvo pripažinti neatitinkantys Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo ir iÅ¡samumo kriterijų. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje bÅ«tent reklamos davėjui yra įtvirtinta pareiga pateikti reklamos teisingumÄ pagrindžiančius įrodymus. Å ios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EA-2022-502/2015).

Nepaisant Å¡ios įstatyme įtvirtintos reklamos davėjo pareigos, nagrinėjamu atveju, Tarnyba pati savo iniciatyva, siekdama priimti pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , kreipėsi į ekspertus ir paprašė pateikti paaiÅ¡kinimus nurodytais klausimais. Todėl, Å¡iuo atveju nėra suprantama, kodėl pareiÅ¡kėja reklamos teisingumÄ pagrindžiančių teiginių įrodinėjimo pareigÄ perkelia Tarnybai. Taip pat nėra suprantamas toks pareiÅ¡kėjos elgesys, kai pareiÅ¡kėja neteikė jai žinomų vieÅ¡ai prieinamų duomenų bylos nagrinėjimo metu, kai bÅ«tent pati pareiÅ¡kėja turi bÅ«ti suinteresuota pateikti visus duomenis ir įrodymus, kurie gali turėti reikÅ¡mės Tarnybai nagrinėjant bylÄ dėl padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo, įskaitant ir vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjos skundo teiginio, jog skleidžiamoje reklamoje pareiÅ¡kėja neteigė ir neįrodinėjo, kad RRME biopriedo naudojimas blogina variklio užvedimÄ , t. y. reklama pareiÅ¡kėja siekė pabrėžti dyzelino su HVO savybes, bÅ«tent tai, kad jos gerina variklio užvedimÄ Å¡altomis sÄ lygomis, pabrėžia, kad nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja nurodo, jog siekė pabrėžti bÅ«tent HVO savybes, o ne sumenkinti RRME savybes, tačiau iÅ¡ visų byloje surinktų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjos skleidžiama reklama vartotojams buvo pateikta bÅ«tent HVO prieÅ¡pastatant RRME.

Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėja norėdama tik pabrėžti HVO savybes, skleidžiamoje reklamoje galėjo neminėti RRME. Pastebi, kad pareiÅ¡kėjos reklamoje nebuvo niekur paaiÅ¡kinta, kokia prasme yra vartojama sÄ voka „saugi“. Reklamoje nurodytas teiginys „saugi bio dalis – 0 proc. RRME“, tokiu bÅ«du vienareikÅ¡miÅ¡kai sukuriant vartotojui įspÅ«dį, jog saugu tai, kur nėra RRME. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad dyzelinas su RRME taip pat yra saugus. Nurodo, kad Tarnyba, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti Reklamoje naudojamų teiginių teisingumÄ kreipėsi į VGTU (Mechanikos fakultetÄ ir Transporto inžinerijos fakultetÄ ) bei į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ , praÅ¡ydama, esant galimybei, pateikti nuomonę, ar pareiÅ¡kėjos reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifikÄ , nurodyti, ar dyzelino biodalys (HVO ir RRME) turi esminių savybių skirtumų, dėl kurių HVO galėtų bÅ«ti laikoma a) saugesnė, b) tinkamesnė automobiliui, c) lemianti lengvesnį užvedimÄ , d) lemiantį užšalimo iÅ¡vengimÄ , e) palankesnė aplinkosaugai („draugiÅ¡kesnė aplinkai“), taip pat paprašė paaiÅ¡kinti, ar degalai su RRME yra laikytini „žemesnės (ne arktinės) klasės“ ir galėtų bÅ«ti laikomi pavojingais gamtai ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

Pažymi, kad priimdama NutarimÄ , Tarnybos komisija, atsižvelgė į tai, jog HVO ir RRME (abu bÅ«dami teisiÅ¡kai pripažintais ir naudojamais priedais) skiriasi savo fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis ir neginčija objektyviai įrodytų HVO biopriedo savybių (tokių kaip: aukÅ¡tesnis HVO degalų cetaninis skaičius, palyginus su RRME; HVO biopriedo įtaka mažesniam Å ESD iÅ¡siskyrimui; HVO, kaip atskiro biopriedo žemesnė drumstimosi ir užšalimo temperatÅ«ra, palyginus su RRME drumstimosi ir užšalimo temperatÅ«ra).

Tačiau, atsižvelgiant į minėtÄ byloje surinktÄ informacijÄ , minėti HVO ir RRME fizikinių ir cheminių savybių skirtumai nėra žymÅ«s buitinio dyzelino su atitinkamais priedais naudojimo kontekste. Dėl skundo teiginio, jog pareiÅ¡kėja skleidžiamoje reklamoje niekur neteigė, kad dyzelinas su RRME priedu yra nesaugus ar prastesnės kokybės, todėl pareiÅ¡kėja neprivalo įrodyti ir Å¡ių teiginių pagrįstumo, pažymi, kad reklamos vertinimas yra siejamas su bendru vartotojams sukeliamu įspÅ«džiu apie jiems reklamoje pristatomÄ prekę (tame tarpe ir produktÄ , tam tikras produktų kategorijas ar konkrečiÄ medžiagÄ , kuriai vienu ar kitu bÅ«du (tiesiogiai ar netiesiogiai) yra prieÅ¡pastatoma reklamuojama prekė).

Tarnyba laikosi nuomonės, jog reklamoje (kuri vertinama kaip visuma) pateikiama informacija vidutiniam reklamos vartotojui buvo kuriamas įspÅ«dis, jog dyzelinas su RRME yra prastesnės kokybės (lemia blogesnį automobilio užvedimÄ , didesnę tarÅ¡Ä ir pan.), nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių pilna apimtimi pagrįsti visų reklamoje naudotų teiginių teisingumÄ , pareiÅ¡kėja nepateikė. Akreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja viso Tarnybos atliekamo tyrimo metu turėjo teisę teikti ne tik paaiÅ¡kinimus bei turimus įrodymus, bet galėjo teikti ir kitÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjos nuomone, turinčiÄ reikÅ¡mės Tarnybai nagrinėjant bylÄ , įskaitant ir konsultacijas su kitais subjektais, tiesiogiai gaminančiais ir prekiaujančiais dyzelinu su minėtais bio komponentais bei galinčiais iÅ¡reikÅ¡ti profesionaliÄ ir pagrįstÄ nuomonę, tačiau tokių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų Tarnybai nepateikė.

Tarnyba įvertinusi reklaminius teiginius „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“, „Saugi bio dalis – 0% RRME“, „Jokios užšalimo rizikos“, „Lengvesnis užvedimas“, „Efektyvus variklio veikimas“, „Šis dyzelinas yra draugiÅ¡kesnis gamtai“, pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatytas HVO priedo pranaÅ¡umas RRME priedo, kaip sudėtinės dalies, atžvilgiu, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų faktÄ , jog galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus, ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu (ar Å¡is skirtumas turi esminę reikÅ¡mę automobilio veikimui nurodytomis sÄ lygomis, t. y.

žiemÄ ). Tokiu bÅ«du, Tarnyba daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjos reklamoje naudoti teiginiai nėra pagrįsti, arba pagrįsti tik iÅ¡ dalies (pavyzdžiui, teiginys „Šis dyzelinas yra draugiÅ¡kesnis gamtai“, nors, kaip nustatyta tyrimo metu, iÅ¡ dalies ir teisingas, tačiau reklamoje pateiktas abstraktus, nepaaiÅ¡kinant kodėl dyzelinas su HVO priedu yra draugiÅ¡kesnis gamtai, todėl yra nepakankamai iÅ¡samus). Teiginys „Jokios užšalimo rizikos“ bÅ«tų iÅ¡ dalies pagrįstas tik iÅ¡samiai aiÅ¡kinant degalų savybes, bet jis neatitinka profesinės terminijos specifikos vertinamos reklamos kontekste.

Teiginys „Lengvesnis užvedimas“ bÅ«tų iÅ¡ dalies pagrįstas tik iÅ¡samiai aiÅ¡kinant degalų savybes, tačiau nėra įrodyta, kad RRME degalai (kurių cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino) faktiÅ¡kai blogintų automobilio užvedimo savybes). Atkreipia dėmesį įtai, kad Aplinkos apsaugos agentÅ«ra nurodė, kad teiginiai, reklamuojantys cheminių, pavojingais kvalifikuotų produktų saugumÄ , naudÄ aplinkosaugos reikalavimams, nėra galimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir miÅ¡inių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo.

Vertindama pareiÅ¡kėjos reklamÄ dėl jos atitikimo iÅ¡samumo kriterijui, nurodo, kad Tarnybai atlikus tyrimÄ , nustatyta, jog reklama nebuvo pakankamai iÅ¡sami, o tai, ko reklama siekė pareiÅ¡kėja, neatitiko to, kaip reklamÄ , dėl jos teisingumo trÅ«kumo, nepakankamo iÅ¡samumo ir ne visai tinkamo pateikimo bÅ«do galėjo suprasti reklamos adresatas – vidutinis vartotojas, t. y. vidutinis vairuotojas, neturintis specialiųjų žinių apie degalų sudėtį ir sudėtinių dalių savybes. Tarnyba daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reklaminių teiginių turinys iÅ¡ esmės yra parengtas lyginant kuro žaliavas (HVO ir RRME priedų savybes), o ne galutinius produktus, tačiau pareiÅ¡kėjos skleidžiamoje reklamoje tai nebuvo pakankamai iÅ¡samiai atskleidžiama.

PrieÅ¡ingai, nagrinėjamais teiginiais buvo sukuriamas įspÅ«dis, jog lyginami bÅ«tent galutiniai produktai (dyzelinas), kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai. Tokiu bÅ«du, vertinant reklamÄ kaip visumÄ , pareiÅ¡kėjos skleidžiamoje reklamoje nurodyti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiÅ¡kÅ«s. Be to, pareiÅ¡kėja Tarnybai įrodymų, pagrindžiančių, jog vartotojai buvo informuoti apie tai, kad vertinami reklaminiai teiginiai yra parengti lyginant bÅ«tent kuro sudėtines žaliavas (RRME ir HVO), o ne galutinius produktus ir to, jog sudėtinių dalių lyginimas nebÅ«tinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes (turint omeny ir kitus dyzelino sudėtyje galimus naudoti priedus), nepateikė.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, bei į tai, jog prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, vidutinis vartotojas, kuris naudojasi degalinių paslaugomis (t. y. kelių eismo dalyvis, perkantis kurÄ ), gali pagrįstai neturėti žinių apie dyzelinÄ , jo sudedamÄ sias dalis ir biopriedus bei nėra Å¡ios srities specialistas, todėl gali pažodžiui vadovautis pateiktais reklaminiais teiginiais (kaip antai, degalinių teritorijoje patalpintuose plakatuose, stenduose, lipdukuose pateikta informacija (informacija ant lipdukų buvo ypatingai ribota)).

Todėl, Tarnyba yra įsitikinusi, kad nutarime pagrįstai konstatavo, jog vartotojai, pamatę pareiÅ¡kėjos skleistÄ reklamÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas – kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iÅ¡ esmės draugiÅ¡kesnis gamtai, nei kuras su RRME, nepaisant to, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME yra prastesnių parametrų, faktiÅ¡kai bloginančių automobilio veikimÄ Å¡altomis oro sÄ lygomis.

PrieÅ¡ingai, tyrimo metu nustatyta, jog, pavyzdžiui, ir kuras su RRME, jei naudojamas tinkamos rÅ«Å¡ies tinkamomis sÄ lygomis, neuÅ¾Å¡Ä la. Pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos pasirinkto reklamos pateikimo bÅ«do, reklamoje nurodant teiginį „Saugi bio dalis – 0% RRME“, Tarnyba atkreipia dėmesį, jog toks reklamos pateikimo bÅ«das nėra tinkamas, kadangi Å¡iuo atveju saugumas pateikiamas kaip prieÅ¡prieÅ¡a RRME buvimui. Vietoje to, kad pareiÅ¡kėjos skleidžiama reklama bÅ«tų orientuota vien į HVO biopriedo privalumus, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja HVO biopriedÄ (tame tarpe ir dyzelinÄ su HVO biopriedu) reklamoje prieÅ¡pastatė RRME biopriedui, tokiu bÅ«du sukurdama įspÅ«dį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nors dalis vartotojų, naudojančių dyzelinį kurÄ , ir gali domėtis informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau nemaža dalis vartotojų gali pagrįstai neturėti žinių, ar turėti labai ribotas žinias minėtoje srityje laikant tokio pobÅ«džio informacijÄ neaktualia ir nebÅ«tina automobilio eksploatavimui.

Todėl, Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju, vidutinis vartotojas neturėtų bÅ«ti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių vienoje ar kitoje sferoje. Tarnybos įsitikinimu, Å¡iuo atveju yra bÅ«tina pareiÅ¡kėjos skleistÄ reklamÄ vertinti kaip visumÄ atsižvelgiant ir į jos pateikimo bÅ«dÄ (formÄ ) bei galimai daromÄ Ä¯takÄ vidutiniam, specialiųjų žinių apie degalų priedus neturinčiam, vartotojui. Atsižvelgiant į reklamoje naudotus specifinius terminus, daro iÅ¡vadÄ , kad vidutinis vartotojas, kuris nėra Å¡ios srities ekspertas, vertindamas reklamÄ kaip visumÄ , galėjo nesuprasti nagrinėjamų teiginių, detalių biopriedų ir galutinių produktų, naudojant RRME ar HVO, skirtumų, todėl, pamatęs pareiÅ¡kėjos skleidžiamÄ reklamÄ ir joje naudojamus teiginius „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“, „Saugi bio dalis – 0% RRME“, „Jokios užšalimo rizikos“, „Lengvesnis užvedimas“, „Efektyvus variklio veikimas“, „Šis dyzelinas yra draugiÅ¡kesnis gamtai“, pagrįstai galėjo tikėtis, kad gaus bÅ«tent pranaÅ¡esnio turinio ir parametrų produktÄ .

Be to, vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamÄ informacijÄ , neturi pagrindo abejoti skleidžiamos informacijos tikrumu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vidutinis vartotojas, „<...> negali bÅ«ti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, kuris, gavęs reklamos skleistÄ informacijÄ , turėtų abejoti ir tikrinti, ar, dalyvaudamas akcijoje, gaus norimÄ prekę“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-777/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-391/2011).

Pabrėžia ir tai, kad poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, kad vartotojas priėmė sprendimÄ ir įsigijo prekę paveiktas reklamos, t. y. Tarnybai priimant sprendimÄ dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, pakanka nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1235/2010). Nagrinėjamu atveju, Tarnybos komisija nutarime konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos skleista reklama apie parduodamo kuro su HVO priedais pranaÅ¡umus, neatitiko reklamai keliamų teisingumo, iÅ¡samumo ir tinkamo pateikimo kriterijų, kadangi vidutinis reklamos vartotojas, kuris neturi gilesnių ir specifinių žinių degalų sudėties ir biopriedų savybių srityse ir kuriam Å¡i reklama buvo skirta, pamatęs pareiÅ¡kėjos skleistÄ reklamÄ , įvertinęs joje pateikiamus HVO priedo pranaÅ¡umus, pristatant juos kaip prieÅ¡prieÅ¡Ä RRME, galėjo bÅ«ti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs, t. y. atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjos kuras su HVO biopriedu buvo brangesnis, rinkęsis kitÄ kuro alternatyvÄ .

Pažymi, kad Nutarime nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiÅ¡kėjos parduodamus degalus, kurie, be kita ko, kaip nurodyta nutarime, buvo vieni brangiausių. Tarnyba pabrėžia, kad bÅ«tent tokiu bÅ«du ir buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Todėl, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad Tarnybos komisija nutarime neįrodė padarytos žalos įstatymo saugomiems interesams, nėra teisėtas ir pagrįstas. Pastebi, kad bauda yra skiriama ir jos dydis nustatomas ne tik Reklamos įstatymo 24 straipsniu, bet ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-25 nutarimu Nr. 983 patvirtintu Ä®spėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraÅ¡u ir jame įtvirtinta tvarka (toliau – ir ApraÅ¡as), atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo trukmę, mastÄ ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymi, kad dėl pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo pobÅ«džio pasisakė Nutarimo konstatuojamojoje dalyje, vertindama pareiÅ¡kėjai skiriamos sankcijos dydį. Vertindama pažeidimo pobÅ«dį ir jo pavojingumÄ , Tarnyba atsižvelgė ir į tai, jog Circle K Lietuva 2021-02-04 paÅ¡alino degalinėse pateiktÄ reklamÄ . Atsižvelgdama į tai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nusprendė už pažeidimo pobÅ«dį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti.

Vertindama skunde pateiktus motyvus, jog 2021/2022 žiemos sezono metu nė vienas iÅ¡ Lietuvoje veikiančių dyzelino pardavėjų nebeprekiauja dyzelinu su RRME, pastebi, kad pareiÅ¡kėjos Reklama buvo skleidžiama ir tuo metu, kai kuro su RRME priedu dar nebuvo atsisakyta, todėl nagrinėjamu atveju, Å¡is pareiÅ¡kėjos teiginys nėra tikslus ir teisingas. Dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos sankcijos pagrįstumo, pažymi, kad Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimÄ atsako tuo atveju, jeigu jis neįrodo, kad Å¡iame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, interneto tinklalapyje https://www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas (vertinant ir spaudoje pateiktÄ informacijÄ , kuri, nors, pareiÅ¡kėjos teigimu, nebuvo užsakyta jos lėšomis, kaip yra nustatyta, buvo parengta remiantis praneÅ¡imu spaudai), taip pat daugiau nei 90 degalinių, pareiÅ¡kėja skleidė klaidinančiÄ reklamÄ , kadangi reklamoje pateikė teiginius apie parduodamÄ naujos sudėties dyzelino su HVO biopriedu savybes (jas pateikiant, kaip prieÅ¡prieÅ¡Ä dyzelinui su RRME biopriedu), kuri neatitiko teisingumo, iÅ¡samumo ir tinkamo reklamos pateikimo bÅ«do kriterijų.

Atkreipia dėmesį, kad spręsdama dėl sankcijos skyrimo, pirmuoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 procentÄ pareiÅ¡kėjos metinių pajamų. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo, antruoju etapu Tarnybos komisija, atsižvelgė į pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį. Nurodo, kad skirdama pareiÅ¡kėjai baudÄ , Tarnybos komisija vertino pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja skleidė dyzelino, t. y. itin dažnai vartotojų naudojamos prekės, su HVO biopriedu reklamÄ , kuriÄ pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinęs reklamoje naudotus teiginius ir reklamos pateikimo bÅ«dÄ , HVO priedo pranaÅ¡umus, pristatant bÅ«tent kaip prieÅ¡prieÅ¡Ä RRME priedui, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo, iÅ¡samumo ir tinkamo pateikimo bÅ«do kriterijų, galėjo bÅ«ti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs (pavyzdžiui, nuspręsti vietoje dyzelino su RRME biopriedu, piltis brangesnį dyzelinÄ su HVO biopriedu).

Teigia, kad vertinant pažeidimo pobÅ«dį ir jo pavojingumÄ , be kita ko, atsižvelgta ir į tai, kad pareiÅ¡kėja 2021-02-04 paÅ¡alino degalinėse pateiktÄ reklamÄ . Taip pat, kad vertinami teiginiai interneto tinklapyje pareiÅ¡kėjos buvo pakeisti (atitinkamai pateikiant teiginius, nedarančius sÄ sajos su RRME biopriedo savybėmis: „Jokios užšalimo rizikos“; „Lengvas užvedimas“; „Efektyvus variklio veikimas“; „7% HVO“). Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija nusprendė už pažeidimo pobÅ«dį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti.

Vertindama pareiÅ¡kėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastÄ , buvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėja klaidinančiÄ reklamÄ skleidė net 94-iose pareiÅ¡kėjai priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje pareiÅ¡kėjos paskyroje, interneto tinklapyje. Todėl, pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimo mastas Tarnybos buvo vertinamas kaip didelis. Tarnybos komisija, vertindama pareiÅ¡kėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjos skleista reklama apėmė laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-02-03, t. y. vadovaujantis ApraÅ¡o 7.2.3 punktu, laikoma, kad pažeidimas truko ilgÄ laikÄ , kadangi pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ar ilgiau nei keletÄ savaičių.

Atsižvelgiant į tai, remiantis ApraÅ¡u, pažeidimo trukmė Tarnybos komisijos buvo vertinama kaip ilga. Todėl, buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai nustatytÄ pradinį baudos dydį didinti 25 procentų. Tarnyba atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėja skunde laikosi nuomonės, jog Tarnybos komisija, priimdama nutarimÄ , siekė nubausti pareiÅ¡kėjÄ , atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai nustatytÄ pradinį baudos dydį padidinti 20 ir 25 procentais, kai įstatyme numatyta galimybė pradinį baudos dydį didinti net iki 30 procentų.

Tai patvirtina faktÄ , jog Tarnyba, skirdama pareiÅ¡kėjai baudÄ , šį atvejį vertino individualiai, atsižvelgdama į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, o ne tik siekdama nubausti pareiÅ¡kėjÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo pritaikyti maksimali Reklamos įstatyme numatyta sankcija, lėmė bÅ«tent didelės pareiÅ¡kėjos pajamos. Todėl, Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad skirdama pareiÅ¡kėjai sankcijÄ , Tarnybos komisija tik siekė nubausti pareiÅ¡kėjÄ . Pažymi, kad nustačius bazinį baudos dydį (nagrinėjamu atveju, pradinį baudos dydį, įvertinus mastÄ , padidinus 20 procentų ir, įvertinus trukmę, padidinus 25 procentų), trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes (ApraÅ¡o 8 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Skirdama pareiÅ¡kėjai sankcijÄ , Tarnybos komisija taip pat įvertino ir tai, kad pareiÅ¡kėja Reklamos įstatymo pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Biodegalų asociacija (toliau – ir Asociacija) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sutinka su Tarnybos atsiliepime į skundÄ nurodytais motyvais ir mano, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o pareiÅ¡kėjos reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Trečiojo asmens nuomone pareiÅ¡kėjos skleista reklama atitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus klaidinančios reklamos kriterijus. Atkreipia dėmesį, kad pagal LVAT praktikÄ , net ir pripažinus, kad ginčo reklama neatitinka vieno ar poros Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų (su kuo Asociacija kategoriÅ¡kai nesutinka), nustačius bent vienÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ kriterijų, Reklama vis vien bÅ«tų pripažįstama klaidinančia, o Tarnybos nutarimas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymi, kad jokių konkrečių įrodymų, kad dyzelinas su RRME biopriedais bÅ«tų nesaugus, sÄ lygotų automobilio neužsivedimÄ /variklio gedimus ir/ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis bÅ«tų prastesnis už dyzelinÄ su HVO biopriedais, pareiÅ¡kėjas tiek reklamos skleidimo metu, tiek Tarnybos tyrimo metu, tiek ir kartu su Å¡iuo skundu nepateikė. Tokie įrodymai elementariai neegzistuoja. Dyzelinas, parduodamas vartotojams (vairuotojams) tiek su RRME, tiek su HVO biopriedais, savo techninėmis ir kitomis savybėmis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kas ir yra tinkamas vartotojų automobiliams, įskaitant ir žiemos metu.

RRME ir HVO biopriedai įstatymų leidėjo yra laikomi lygiaverčiais produktais, skirtais maiÅ¡ymui su mineraliniu (iÅ¡ naftos produktų pagamintu) dyzelinu. RRME ir HVO biopriedams yra taikomi tie patys privalomieji kokybiniai rodikliai. Akcentuoja, kad Nutarimas buvo pagrįstas specialistų iÅ¡vadomis, kuriose nurodyta, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas dyzelinui su HVO biopriedu, kas patvirtina Reklamos neteisingumÄ .

Akcentuoja, kad prieÅ¡ingai negu nurodo pareiÅ¡kėja, Nutarimas yra grindžiamas eile mokslinių/ekspertinių tyrimų (tiesiog Å¡ių tyrimų iÅ¡vados ir turinys yra nepalankÅ«s pareiÅ¡kėjai). Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos cituojama LVAT ir Konkurencijos tarybos praktika netaikytina Å¡ioje byloje. PrieÅ¡ingai negu nurodo pareiÅ¡kėja, LVAT praktika patvirtina PareiÅ¡kėjo reklamos teiginių neteisingumÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjos Reklama vidutinis vartotojas dėl reklamos neiÅ¡samumo buvo klaidinamas dėl galutinio produkto su RRME kokybės. PareiÅ¡kėjos Reklamos teiginių neiÅ¡samumÄ (neatitikimÄ Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.) patvirtina ir Tarnybos tyrimo medžiaga - doc. dr. A.

S., reklamos eksperto V. M. bei vartotojų federacijos iÅ¡vados, kurios atsakovės buvo tinkamai iÅ¡tirtos ir įvertintos priimant NutarimÄ . Specialistai patvirtino, kad CircleK interneto svetainėje paskleisti teiginiai yra neiÅ¡samÅ«s ir formuoja vartotojams vienareikÅ¡mę nuomonę apie biopriedo RRME netinkamumÄ naudoti žiemos laikotarpiu. Pažymi, kad visoje pareiÅ¡kėjos Reklamoje akcentuojami teiginiai yra apie RRME nesaugumÄ . Visi kiti teiginiai (tame tarpe apie HVO savybes) yra tik papildantys ir nukreipiantys vartotojų dėmesį, nes neabejotina, kad vartotojams žiemos laikotarpiu yra svarbiausia degalų saugumas, t. y. ar kuras neužšals, ar pavyks užvesti transporto priemonę, ar transporto priemonė pasieks kelionės tikslÄ .

Akivaizdu, kad bet kuris vidutinis vartotojas, pamatęs aptariamÄ reklamÄ ir neatlikęs iÅ¡samaus preiÅ¡kėjos teiginių patikrinimo internete ir mokslinėje literatÅ«roje, Å¡iais teiginiais patikėtų ir suprastų, kad dyzelis su RRME biopriedais yra nesaugus, o dyzelis su HVO biopriedais yra saugus ir tinkamas vartoti. Nesutinka su skundo argumentais, kad Nutarime neteisingai nustatyta vidutinio vartotojo sÄ voka ir jo supratimas apie dyzelinį kurÄ ir jo atskirus komponentus. Trečiojo asmens nuomone, ne visi vairuotojai (o kaip tik, tikėtina, mažoji vairuotojų dalis) domisi apie dyzelinio kuro sudėtį ir komponentus, tad sutiktina su atsakovo pozicija, kad vidutinis vartotojas neturi domėtis ir žinoti papildomos informacijos apie RRME ar HVO biopriedus.

Asociacijos nuomone, Tarnyba tinkamai nustatė sankcijos dydį bei pagrįstai paskyrė pareiÅ¡kėjai 100 000 Eur baudÄ . PareiÅ¡kėjos teiginius, kad vartotojai nepatyrė jokios žalos dėl skleistos Reklamos laiko visiÅ¡kai nepagrįstais. Nurodo, kad prieÅ¡ingai negu teigiama skunde, dėl pareiÅ¡kėjos skleistos klaidinančios reklamos rinkos dalyviai patyrė žalÄ - RRME gamintojai patyrė realiÄ Å¾alÄ . RealiÄ Å¾alÄ dėl pareiÅ¡kėjos skleistos reklamos patyrė ir tiesioginiai pareiÅ¡kėjo konkurentai - kiti degalinių tinklai, kurie prekiavo dyzeliu su RRME biopriedu.

Teismo posėdžio metu trečio suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepime į skundÄ nurodytus argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-02-03 nutarimo Nr. 12R-1, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta maksimali 100 000 Eur bauda už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ (klaidinančios reklamos naudojimas), teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, gavo vartotojų E. D., R. D. ir Biodegalų asociacijos praÅ¡ymus iÅ¡tirti Bendrovės skleidžiamÄ galimai klaidinančiÄ informacijÄ apie Bendrovės parduodamÄ biodyzelinÄ .

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021-01-28 raÅ¡tu Nr. 4E-2375 ir 2021-02-09 raÅ¡to papildymu kreipėsi į Bendrovę, praÅ¡ydama pateikti paaiÅ¡kinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus su skleidžiama reklama susijusių aplinkybių. 2021-02-17 Bendrovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl savo skleidžiamos Reklamos. Bendrovė nurodė, kad visi naudojami teiginiai yra pagrindžiami objektyviais, pamatuojamais vertinamų savybių parametrais, patvirtintais Europos SÄ jungos ir nacionaliniais produktų standartais.

Bendrovė teigė, kad vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų - Biodegalų asociacijos - pateikti tyrimai yra pateikti be konteksto ir netinkami situacijos vertinimui. Bendrovė teiginių „Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui‘ teisingumÄ grindė tuo, kad HVO biopriedo užšalimo parametras yra geresnis. Teiginių „Saugi bio dalis - 0% RRME“ ir „Jokios užšalimo rizikos“ teisingumÄ grindė geresniu HVO priedo užšalimo parametru, nurodydama, kad RRME priedas yra atsparus Å¡alčiui iki -10 °C, tačiau drumstis pradeda jau prie -3 °C, o HVO biopriedo drumstimosi temperatÅ«ra sutampa su užšalimo temperatÅ«ra, kuri standartiÅ¡kai siekia -32 °C.

Teiginio „Lengvesnis užvedimas“ teisingumÄ Bendrovė grindė aplinkybe, jog dyzelino užsidegimo variklyje kokybę apibrėžiantis cetaninis skaičius yra aukÅ¡tesnis HVO tipo biopriede, teiginio „Efektyvesnis variklio veikimas“ teisingumÄ - aplinkybe, kad RRME produktuose žemutinė Å¡ilumingumo vertė yra mažesnė nei HVO produktuose, t. y., kad sudegdamas toks pat kiekis HVO iÅ¡skiria daugiau energijos nei RRME, o vidutiniam vartotojui suprantama kalba tai reiÅ¡kia „Efektyvus variklio veikimas“.

Teiginio „Šis dyzelinas yra draugiÅ¡kesnis gamtai‘ teisingumÄ Circle K Lietuva, UAB grindė tuo, kad Å¡iltnamio efektÄ sukeliančių dujų parametras, naudojant rapsų grÅ«dus, yra geresnis, naudojant HVO, o ne RRME priedus, taip pat, šį teiginį Bendrovė grindė Europos, JAV ir Azijos automobilių gamintojų sudarytos Pasaulio degalų chartijos preambule bei kita vieÅ¡ojoje erdvėje prieinama informacija. Tarnyba 2021-02-24 priėmė nutarimÄ Nr. 12R-4 „Pradėti nagrinėjimo procedÅ«rÄ dėl Circle K Lietuva, UAB galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“.

Pateikdama papildomus paaiškinimus tyrimo metu Bendrovė nurodė, kad nei viename reklaminiame teiginyje, pateiktuose pranešimuose bei papildomuose atsakymuose nebuvo nurodžiusi, kad RRME biopriedas yra prastesnės kokybės nei HVO biopriedas, tačiau laikosi savo nuomonės, kad HVO biopriedas bei galutinis parduodamas produktas su HVO yra kokybiškas ir pasižymi pranašesnėmis savybėmis nei RRME biopriedas ar galutinis parduodamas produktas su RRME. Teigė, kad vidutiniam vartotojui neturėjo kilti abejonių dėl RRME, kaip biopriedo, saugumo ar nesaugumo, nes RRME biopriedo naudojimas įprastinėje praktikoje tokiam vartotojui yra žinomas.

Nurodė, jog nesutinka su tuo, kad naudojami biodegalai neturi jokios įtakos galutinio produkto savybėms ir kokybei (pažymint, jog prieÅ¡ingu atveju biodegalai apskritai nebÅ«tų standartizuojami ir kitaip nebÅ«tų reguliuojami jų kokybiniai parametrai): HVO neuÅ¾Å¡Ä la prie tris kartus žemesnės temperatÅ«ros nei RRME, be to, naudojant dyzelinÄ su HVO bus galima lengviau užvesti variklį dėl aukÅ¡tesnio cetaninio skaičiaus, kÄ patvirtina ir VGTU specialistai. Bendrovė pažymėjo, kad esminis analizuojamos reklamos tikslas buvo bÅ«tent minėtų naujos sudėties žieminio dyzelino savybių pabrėžimas esant ypač Å¡altoms oro sÄ lygoms.

Tarnyba 2022-01-07 praneÅ¡ime Nr. 3-24 „Dėl Circle K Lietuva, UAB Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau - ir PraneÅ¡imas) padarė iÅ¡vadÄ , kad Circle K Lietuva, UAB pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Tarnyba 2022-01-12 raÅ¡tu Nr. 4E-935 iÅ¡siuntė Circle K Lietuva, UAB, o 2021-11-12 raÅ¡tais Nr. 4E-937, Nr. 4E-938, Nr. 4E-939 - pareiÅ¡kėjams PraneÅ¡imo nuoraÅ¡Ä bei informavo apie 2022-02-03 vyksiantį bylos „Dėl Circle K Lietuva, UAB Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. 2022-02-03 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė ginčijamÄ NutarimÄ , kuriame pripažino, kad pareiÅ¡kėjos skleidžiama Reklama nebuvo teisinga, iÅ¡sami, dėl savo pateikimo bÅ«do galėjo klaidinti vartotojus ir iÅ¡kreipti jų ekonominį elgesį, todėl neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkto reikalavimų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nustatė, kad Bendrovė 2020 m. žieminiame dyzeline pradėjo naudoti HVO biopriedÄ , o naujo produkto (dyzelino su HVO) reklamoje pradėjo naudoti teiginius, referuojančius į tai, jog žiemos sÄ lygomis dyzelinis kuras su HVO yra saugesnis nei degalų rinkoje veikiančių pardavėjų naudojamas kuras su RRME biopriedu. Nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos skleista informacija apie naujos rÅ«Å¡ies dyzelinį kurÄ su HVO biodegalais, naudojant teiginius „Nauja žieminio dyzelino sudėtis.

Saugi bio dalis - 0% RRME“; „Jokios užšalimo rizikos. HVO priedui, prieÅ¡ingai nei RRME, nėra bÅ«dingas vandens absorbavimas. Todėl, esant žemoms temperatÅ«roms, nebus rizikos, kad vykstant kondensacijai degalų bake ar kitose talpose, vanduo sugadins produktÄ â€œ; „Lengvesnis užvedimas. Dėl tobulesnės, alternatyvaus BIO priedo sudėties, aukÅ¡tesnis tampa ir bendras dyzelino cetaninis skaičius, o tai leidžia degalams lengviau užsidegti“; „Efektyvesnis variklio veikimas. Palankesni produkto parametrai, leidžia varikliams degalus naudoti efektyviau ir iÅ¡skirti daugiau energijos, vertinant tÄ patį tÅ«rio vienetÄ â€œ;

„Paprastai tariant vietoj, vartotojų transportui pažįstamo dyzelino su RRME, Å¡iÄ Å¾iemÄ , siekiant užtikrinti kokybę, dalis tiekėjų, kurių tarpe yra ir Circle K, parduos produktÄ su sintetine BIO degalų dalimi, dar vadinama HVO (Hydrotreated vegetable oil). Tai vartotojams leis ir toliau ramiai, be rÅ«pesčių keliauti, net esant ypatingai žemoms temperatÅ«roms“; „Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui“, ne tik galėjo paskatinti, bet ir skatino reklamos vartotojus vietoj dyzelino su RRME rinktis dyzelinį kurÄ su HVO, todėl atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintÄ reklamos sÄ vokÄ .

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog HVO ir RRME (abu būdami teisiškai pripažintais ir naudojamais biopriedais) skiriasi savo fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis ir neginčija objektyviai įrodytų HVO biopriedo savybių (tokių kaip: aukštesnis HVO degalų cetaninis skaičius, palyginus su RRME; HVO biopriedo įtaka mažesniam ŠESD išsiskyrimui; HVO, kaip atskiro biopriedo žemesnė drumstimosi ir užšalimo temperatūra, palyginus su RRME biopriedo drumstimosi ir užšalimo temperatūra).

Tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktÄ informacijÄ , Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija vertino, kad HVO ir RRME fizikinių ir cheminių savybių skirtumai nėra žymÅ«s buitinio dyzelino su atitinkamais priedais naudojimo kontekste. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, pasisakydama dėl Circle K Lietuva, UAB iÅ¡sakytų argumentų, jog bendrovė skleidžiamoje reklamoje niekur neteigė, kad dyzelinas su RRME priedu yra nesaugus ar prastesnės kokybės, dėl ko ji, remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, neprivalo įrodyti ir Å¡ių teiginių pagrįstumo, pažymi, kad reklamos vertinimas yra siejamas su bendru vartotojams sukeliamu įspÅ«džiu apie jiems reklamoje pristatomÄ prekę (tame tarpe ir produktÄ , tam tikras produktų kategorijas ar konkrečiÄ medžiagÄ , kuriai vienu ar kitu bÅ«du (tiesiogiai ar netiesiogiai) yra prieÅ¡pastatoma reklamuojama prekė).

Nutarime pažymėta, kad nors skleistoje Reklamoje nebuvo tiesiogiai akcentuojamos RRME neigiamos savybės, tačiau Reklamoje (kuri vertinama kaip visuma) pateikiama informacija buvo kuriamas įspÅ«dis, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės (lemia blogesnį automobilio užvedimÄ , didesnę tarÅ¡Ä ir pan.), nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių pilna apimtimi pagrįsti visų reklamoje naudotų teiginių teisingumÄ , bendrovė nepateikė. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, įvertinusi reklaminius teiginius „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui", „Saugi bio dalis - 0% RRME“, „Jokios užšalimo rizikos“, „Lengvesnis užvedimas“, „Efektyvus variklio veikimas“, „Šis dyzelinas yra draugiÅ¡kesnis gamtai", atkreipė dėmesį, jog tyrimo metu nustatytas HVO priedo pranaÅ¡umas RRME priedo, kaip sudėtinės dalies, atžvilgiu, tačiau pažymėjo, jog Bendrovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu (ar Å¡is skirtumas turi esminę reikÅ¡mę automobilio veikimui nurodytomis sÄ lygomis, t. y.

žiemÄ ), todėl pripažino, kad Reklamos teiginiai nėra pagrįsti arba pagrįsti tik iÅ¡ dalies (pvz., teiginys „Šis dyzelinas yra draugiÅ¡kesnis gamtai", nors iÅ¡ dalies ir teisingas, tačiau nepakankamai iÅ¡samus; teiginys „Jokios užšalimo rizikos“ bÅ«tų iÅ¡ dalies pagrįstas tik iÅ¡samiai aiÅ¡kinant degalų savybes, bet jis neatitinka profesinės terminijos specifikos vertinamos reklamos kontekste; teiginys „Lengvesnis užvedimas“ bÅ«tų iÅ¡ dalies pagrįstas tik iÅ¡samiai aiÅ¡kinant degalų savybes, tačiau nėra įrodyta, kad RRME degalai (kurių cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino) faktiÅ¡kai blogintų automobilio užvedimo savybes).

Nutarime nurodyta, kad komisija iÅ¡ dalies sutinka su Circle K Lietuva, UAB iÅ¡reikÅ¡tu argumentu, kad teisės aktai nenustato draudimo verslo subjektams nurodyti, kokių sudedamųjų dalių vartotojams siÅ«lomuose produktuose yra (ar nėra), tačiau pažymėjo, kad Å¡i informacija negali sudaryti vartotojams klaidinančio įspÅ«džio, kad tam tikras produktas, sudėtyje turintis tam tikrÄ dalį atitinkamo komponento (Å¡iuo atveju - HVO biopriedo), savo savybėmis yra ženkliai pranaÅ¡esnis už produktÄ , sudėtyje turintį kito komponento (Å¡iuo atveju - RRME biopriedo), ypač tuo atveju, kai lyginamų komponentų (be kitų tose produktuose esančių sudedamųjų dalių) dalys sudarytų tik nežymias galutinių produktų dalis ar komponentų savybės nelemtų galutinio produkto savybių.

Nutarime pažymėta, kad vartotojai, pamatę ReklamÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas - kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui ar iÅ¡ esmės draugiÅ¡kesnis gamtai, nei kuras su RRME, nepaisant to, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME biopriedu yra prastesnių parametrų, faktiÅ¡kai bloginančių automobilio veikimÄ Å¡altomis oro sÄ lygomis (prieÅ¡ingai, tyrimo metu nustatyta, jog, pvz., ir kuras su RRME, jei naudojamas tinkamos rÅ«Å¡ies tinkamomis sÄ lygomis neuÅ¾Å¡Ä la).

Atkreipė dėmesį, kad teiginiai, reklamuojantys cheminių, pavojingais kvalifikuotų produktų saugumÄ , naudÄ aplinkosaugos reikalavimams, nėra galimi pagal CLP reglamentÄ . Ä®vertinus tai, kad degaluose su RRME naudojami specialÅ«s priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir Å¡alto filtro kimÅ¡imosi temperatÅ«rÄ , o dyzelino saugumas Å¡altuoju laikotarpiu yra iÅ¡ esmės siejamas su tinkamai pasirinkta dyzelino klase (F, arktinis 1 ar arktinis 2), o ne konkrečių biopriedų (ne) buvimu dyzelino sudėtyje, Nutarime padaryta iÅ¡vada, jog Bendrovės Reklama neatitinka reklamai keliamo teisingumo kriterijaus.

Nutarime vertinant Reklamos atitikimÄ iÅ¡samumo kriterijui pažymėta, kad Reklaminių teiginių turinys iÅ¡ esmės parengtas lyginant kuro žaliavas (HVO ir RRME priedų savybes), o ne galutinius produktus, tačiau reklamoje tai nebuvo pakankamai iÅ¡samiai atskleidžiama, prieÅ¡ingai, nagrinėjamais teiginiais buvo sukuriamas įspÅ«dis, jog lyginami bÅ«tent galutiniai produktai (dyzelinas), kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai. Vertinant ReklamÄ kaip visumÄ , joje minėti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiÅ¡kÅ«s. Reklamos teiginiai, be atitinkamo konteksto, vidutinio vartotojo galėjo bÅ«ti suprasti prieÅ¡ingai Bendrovės nurodomam reklamos tikslui.

Nutarime pažymėta, jog sudėtinės dalys - RRME ar HVO - nėra parduodamos atskirai, o bÅ«tent galutinių produktų savybės ir skirtumai yra informacija, svarbiausia vartotojams. Vidutinis vartotojas, kuris naudojasi degalinių paslaugomis (t. y. kelių eismo dalyvis, perkantis kurÄ ), gali pagrįstai neturėti žinių apie dyzelinÄ , jo sudedamÄ sias dalis ir biopriedus, nėra Å¡ios srities specialistas, todėl gali pažodžiui vadovautis pateiktais reklaminiais teiginiais (kaip antai, degalinių teritorijoje patalpintuose plakatuose, stenduose, lipdukuose pateikta informacija).

Nutarime atkreiptas dėmesys, jog Circle K Lietuva, UAB nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad vartotojai buvo informuoti apie tai, kad vertinami reklaminiai teiginiai yra parengti lyginant būtent kuro sudėtines žaliavas (RRME ir HVO), o ne galutinius produktus ir to, jog sudėtinių dalių lyginimas nebūtinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes (turint omeny ir kitus dyzelino sudėtyje galimus naudoti priedus). Nutarime nurodyta, kad Reklaminiai teiginiai, ne tik nebuvo visiškai teisingi ar išsamūs, bet ir pasirinktas reklamos pateikimo būdas, nurodant, pvz., jog „Saugi bio dalis - 0% RRME“, pasirinktas netinkamai (saugumas pateikiama kaip priešprieša RRME buvimui; vietoje to, kad skleidžiama reklama būtų orientuojamasi vien į HVO biopriedo privalumus, HVO biopriedas (tame tarpe ir dyzelinas su HVO biopriedu) reklamoje buvo priešpastatomas RRME biopriedui, tokiu būdu sukuriant įspūdį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės) reklamos pateikimo būdas, t. y. toks, kuris galėjo vidutiniam vartotojui sukurti įspūdį, jog HVO priedas yra saugus, o, RRME - ne.

Nutarime padaryta iÅ¡vada, kad Bendrovė skleisdama reklamÄ , nenurodydama, jog lyginami ne galutiniai produktai (dyzelinas) ir, be kita ko, negalėdama visa apimtim pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo, pasirinkdama tokį reklamos pateikimo bÅ«dÄ , kuris vartotojui, vertinančiam reklamÄ kaip visumÄ ir neiÅ¡skiriančiam atskirų reklamos detalių, galėjo sukurti įspÅ«dį, jog degalai su HVO yra saugesni, tinkamesni automobiliui (turi žemesnę užsalimo tikimybę, daro ženkliÄ Ä¯takÄ lengvesniam automobilio užsivedimui Å¡altomis oro sÄ lygomis).

Be to, pateikdama tik abstraktų teiginį, tačiau nepaaiÅ¡kindama vartotojui, kokiu bÅ«du degalai su HVO yra mažiau tarÅ¡Å«s nei RRME, galėjo suklaidinti. Tokiu bÅ«du pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. PareiÅ¡kėja nesutikdama su Nutarimu pateikė skundÄ teismui, nurodydama, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jos skleista Reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų, o paskirta maksimali sankcija neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir yra neproporcinga. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2020-12-17 iki 2021-02-04 skleidė naujos sudėties žieminio (arktinio) dyzelino ReklamÄ , kurios atitiktis Reklamos įstatymo reikalavimams yra Å¡io ginčo dalykas.

Reklamos įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veikos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiÅ«ros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu bÅ«du, įskaitant ir jos pateikimo bÅ«dÄ , klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl Å¡ių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, iÅ¡samumo ir pateikimo kriterijus. Reklamos davėjas privalo bÅ«ti rÅ«pestingas ir užtikrinti skleidžiamų teiginių teisingumÄ , kadangi bÅ«tent jam tenka pareiga pagrįsti skleidžiamos reklamos teisingumÄ . Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo jos naudojimo metu.

Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienÄ konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitÄ toje reklamoje pateikiamÄ informacijÄ , bÅ«tinai reikalingas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta reklamos vartotojų suklaidinimo.

Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiÅ«riu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neiÅ¡sami, turi bÅ«ti atsižvelgiama į šį ribotumÄ , konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams bÅ«tų prieinama kitais bÅ«dais. 3 punkte apibrėžta, kad reklamos pateikimo bÅ«das ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomÄ neteisingÄ (klaidinantį) reklamos teiginį.

Pagal Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikÄ , tam, kad vertinant, ar buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančiÄ reklamÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ kriterijų, apibÅ«dinantį klaidinančiÄ reklamÄ , ir įvertinti tÄ kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-624/2017; 2020-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2287-629/2020, 42 p.).

Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumÄ pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Taigi Å¡i įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektÄ turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-735-502/2017). Ginčo atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos skleista Reklama pripažinta klaidinančia pagal visus Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies kriterijus, tai yra dėl Reklamos teisingumo, iÅ¡samumo ir pateikimo trÅ«kumų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjos skleista informacija, kuriÄ Nutarime vertino Tarnyba yra reklama. PareiÅ¡kėjas skleidė RreklamÄ , kad dyzelinas (galutinis produktas, gaunamas sumaiÅ¡ius 7 proc. HVO biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro) su HVO biopriedu (o ne pats HVO biopriedas) savo savybėmis yra pranaÅ¡esnis už dyzelinÄ su RRME biopriedu ir yra saugus. PrieÅ¡pastatydamas, kad galutinis produktas, gaunamas sumaiÅ¡ius 7 proc. RRME biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro su RRME biopriedais (o ne pats RRME biopriedas) yra nesaugus, sukeliantis dyzelinių variklių gedimus, bloginantis automobilio užsivedimÄ esant minusinei temperatÅ«rai.

PareiÅ¡kėja skunde remiasi 2009-04-23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iÅ¡ dalies keičiančia Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti Å¡iltnamio efektÄ sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmÄ , iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti DirektyvÄ 93/12/EEB, 4 str. „Dyzelinas“, kurios 1 dalyje numatyta „<...> Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams bÅ«tų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline“.

Nurodyta Direktyva suponuoja reikalavimÄ , kad vartotojams bÅ«tų teikiama informacija apie naudojamų biodegalų dalį dyzeline, todėl pareiÅ¡kėja savo parduodamame dyzeline nenaudodama RRME priedo ir nenturėjo pagrindo jo nurodyti, prieÅ¡ingai turėjo nurodyti savo naudojamų biodegalų kiekį. KÄ atitinkamai ir padarė nuo 2021-02-04 skleistoje Reklamoje. Teismas pažymi, kad Nutarimas yra pagrįstas specialistų iÅ¡vadomis, kuriose nurodyta, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas dyzelinui su HVO biopriedu, kas patvirtina pareiÅ¡kėjos skleistos reklamos neteisingumÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba tyrimo metu kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Mechanikos fakultetÄ ir Transporto inžinerijos fakultetÄ su praÅ¡ymu pateikti atsakymus, ar Reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifikÄ . Buvo papraÅ¡yta nurodyti ir ar dyzelino biodalys (HVO ir RRME) turi esminių savybių skirtumų, dėl kurių RRME galėtų bÅ«ti laikoma a) saugesnė, b) tinkamesnė automobiliui, c) lemianti lengvesnį užšalimÄ , d) lemiantį užšalimo iÅ¡vengimÄ , e) palankesnė aplinkosaugai („draugiÅ¡kesnė aplinkai“) bei paaiÅ¡kinti, ar degalai su RRME yra laikytini „žemesnės (ne arktinės) klasės“ ir galėtų bÅ«ti laikomi pavojingais gamtai ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. 2021-03-18 paaiÅ¡kinimais VGTU nurodė, kad:

1) nagrinėjami teiginiai „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“ nėra aiškiai apibrėžti, neatitinka profesinės terminijos specifikos, teiginiai „Jokios užšalimo rizikos“, „Saugi bio dalis - 0% RRME“ - neatitinka profesinės terminijos specifikos, o terminas „Saugi bio dalis - 0% RRME“ nėra aiškus;

2) degaluose su RRME yra naudojami specialÅ«s priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir Å¡alto filtro kimÅ¡imosi temperatÅ«rÄ , kaip ir grynas dyzelinas be jokių priedų, nebÅ«tų itin tinkamas Å¡iuolaikiniams automobilių varikliams, taip ir kiekviename dyzeline yra gausybė įvairių priedų, pagerinančių jo eksploatacines savybes;

3) teiginys „Lengvesnis užvedimas“, yra parengtas vadovaujantis tuo, kad HVO degalų cetaninis skaičius yra aukštesnis, palyginus su RRME priedu, tačiau RRME degalų cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino, todėl RRME variklio užvedimo savybių neblogina;

4) teiginys „Efektyvus variklio veikimas“ nėra tikslus, kadangi, nors HVO degalų masės vieneto Å¡ilumingumas yra didesnis nei RRME priedo, tačiau vartotojams degalinėse degalai parduodami ne svorio (kilogramais), bet tÅ«rio (litrais) vienetais, o HVO tankis yra ženkliai mažesnis už RRME tankį, todėl ir vienų, ir kitų degalų tÅ«rio vieneto Å¡ilumingumai (MJ/l) yra panaÅ¡Å«s. Teismas vertindamas pareiÅ¡kėjos Reklamos teisingumÄ , akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad dyzelinas su RRME biopriedais bÅ«tų nesaugus, sÄ lygotų automobilio neužsivedimÄ /variklio gedimus ir/ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis bÅ«tų prastesnis už dyzelinÄ su HVO biopriedais, tiek reklamos skleidimo metu, tiek Tarnybos tyrimo metu, tiek su skundu nepateikė.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, kad tyrimo metu nebuvo vertinami pareiÅ¡kėjos įrodymai. Teismas pažymi, kad buvo įvertinta tyrimo metu surinkta duomenų bei informacijos visuma, bei vadovujantis Tarnybos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais buvo įvertintas pareiÅ¡kėjos skleistos Reklamos atitiktis įstatymo keliamiems reikalavimams. PareiÅ¡kėja pažymi, kad priimdama NutarimÄ Tarnyba nesivadovavo Konkurencijos tarnybos nutarimu bei teismų praktika, kuri patvirtina jos skleistos Reklamos atitiktÅ¡ Reklamos įstatymo reikalavimams.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytų Konkurencijos tarybos 2018-07-24 nutarimo Nr. 1S-105(2018) ir teismų sprendimų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-09-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-563-426/2019 ir LVAT 2021-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-347-502/2021) turinį, pažymi, kad jie nėra aktualūs ginčo atveju ir jais nėra pagrindo remtis. Nurodytu atveju buvo nagrinėjama reklama dėl NEXBTL ir RRME biopriedų. Pažymėtina, kad reklamos turinys ir pobūdis yra skirtingi.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tie sprendimai galėtų turėti įtakÄ nagrinėjant ginčo Reklamos teisėtumÄ . Pažymėtina, kad Tarnyba NutarimÄ priėmė tinkamai įvertinusi visÄ reikÅ¡mingÄ medžiagÄ , kuri buvo bÅ«tina iÅ¡vadai pareiÅ¡kėjos Reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, priimti. Priimdama nutarimÄ , Tarnyba įvertino pareiÅ¡kėjos teiktus paaiÅ¡kinimus ir duomenis, taip pat trečiojo asmens Biodegalų asociacijos pateiktÄ informacijÄ , vadovavosi tiek VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros, tiek ir Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pateiktais paaiÅ¡kinimais, todėl Nutarime pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos skleista reklama neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkto reikalavimų, kadangi nėra pakankamai teisinga, iÅ¡sami ir pateikta tinkamai.

Pažymėtina, kad Tarnyba neturėjo pagrindo Nutarime atskirai pasisakinėti dėl biopriedų RRME ir HVO parametrų, Å¡ių biodegalų reikÅ¡mės galutiniam produktui, kadangi atskirai Å¡ie priedai nėra parduodami vartotojams, vartotojams buvo siÅ«lomas galutinis produktas, o ne atskiros produkto sudedamosios dalys. Teismas akcentuoja, kad vertinant skleistos Reklamos atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms, esminę reikÅ¡mę turi, kaip Å¡iÄ reklamÄ supranta vartotojas bei Å¡ios reklamos poveikis vartotojui.

Byloje pateikta kalbininko doc. dr. A. S. iÅ¡vada, įvertinanti Reklamos teiginių semantinę prasmę ir kaip juos supranta vartotojas. Joje nurodyta, kad Reklaminiai tekstai ragina adresatus (vartotojus) pirkti ir vartoti dyzelinį kurÄ su priedu HVO. Å is priedas lyginamas su priedu RRME taip, kad vartotojas suprastų, jog degalai su HVO (kitaip nei su RRME) leis ramiai ir be rÅ«pesčių keliauti:

a) HVO saugus priedas, o RRME nesaugus;

b) su HVO degalai neuÅ¾Å¡Ä la, o su RRME greičiau užšals;

c) su HVO lengviau užsiveda variklis, o su RRME sunkiau;

d) su HVO efektyviau (kartu ir taupiau) veikia variklis, o su RRME veiks ne taip efektyviai (ir taupiai). Teismo vertinimu Nutarime pagrįstai konstatuota, jog vartotojai, pamatę pareiÅ¡kėjos skleistÄ reklamÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas - kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iÅ¡ esmės draugiÅ¡kesnis gamtai, nei kuras su RRME. Nepateikiant objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME yra prastesnių parametrų, faktiÅ¡kai bloginančių automobilio veikimÄ Å¡altomis oro sÄ lygomis.

Todėl pagrįstai pripažinta, kad Reklama neatitinka iÅ¡samumo kriterijaus. Teismas ginčo atveju, vertindamas Reklamos pateikimo bÅ«dÄ , neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad pareiÅ¡kėjos Reklama neklaidintų vartotojų, jeigu joje nebÅ«tų suprieÅ¡inamas RRME biopriedas („Saugi bio dalis - 0% RRME“). Toks Reklamos pateikimo bÅ«das nėra tinkamas, kadangi Å¡iuo atveju saugumas pateikiamas kaip prieÅ¡prieÅ¡a RRME buvimui. PareiÅ¡kėja siekdama pabrėžti HVO biopriedo privalumus (dyzelinÄ su HVO biopriedu) prieÅ¡pastatė RRME biopriedui, tokiu bÅ«du sukurdama įspÅ«dį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės. Nors kaip jau nurodyta aukščiau, tokių įrodymų nebuvo pateikta bei Å¡ios prielaidos nepatvirtino ekspertinis specialistų vertinimas.

Teismas, įvertinęs nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , Reklamos turinį, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ginčo atveju nepakako įrodymų Tarnybai padaryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos skleista Reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Reklama klaidino klaidino vartotojus. Tiek teismas, tiek Tarnyba neginčija pareiÅ¡kėjos pateiktų argumentų, kad RRME ir HVO biopriedai turi reikÅ¡mingų fizikinių ir cheminių skirtumų, tačiau dar kartÄ pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos parduodamas produktas yra ne HVO biopriedas, o dyzelinas, atitinkamai su tam tikra dalimi HVO biopriedo.

Teismas įvertinęs Bendrovės skleistos Reklamos visumos turinį neturi pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad iÅ¡ Reklamos pakankamai aiÅ¡ku, jog yra lyginamos sudedamųjų dalių RRME ir HVO savybės. Teismas neturi pagrindo nesutikti su kalbininko doc. dr. A. S. iÅ¡vada, įvertinančia Reklamos teiginių semantinę prasmę ir kaip juos supranta vartotojas. PareiÅ¡kėja vertina, kad Tarnyba nepagrįstai nesivadovavo specialiųjų žinių turinčio vidutinio vartotojo kriterijais, o rėmėsi bendro, jokių žinių apie dyzelinÄ neturinčio vidutinio vartotojo samprata.

PareiÅ¡kėjos vertinimu vidutinis vartotojas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip dyzelinį automobilį vairuojantis asmuo, turintis pakankamai specialiųjų žinių apie dyzelinÄ , jo savybes bei sudėtines dalis, kadangi skleidžiama reklama pati savaime reikalauja atitinkamų žinių konkrečioje srityje (pvz., minimalių žinių, kas yra arktinis dyzelinas, biodalis, RRME, HVO, Å¡ių bio dalių naudojimas dyzeliniame kure ir pan.). Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis nustato, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumÄ , reklamos iÅ¡samumÄ ir reklamos pateikimo bÅ«dÄ ar formÄ ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iÅ¡ vidutinio vartotojo.

Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, kai reklama yra skirta tam tikrai reklamos vartotojų grupei, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, vertinamas jos poveikis vidutiniam tos grupės nariui. Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, kad vidutinis vartotojas turi bÅ«ti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultÅ«rinius ir kalbinius veiksnius. Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1000-492/2017).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-931-05 yra pasisakęs, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę, neanalizuojant kiekvienos detalės, šis principas taikytinas ir prekės reklamai. Todėl jei vartotojui pateikta reklama yra teisinga, gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie siūlomus produktus nepakenkdamas savo ekonominiams interesams, tuo tarpu priešingai – jei atitinkama informacija klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.

Pažymėtina ir tai, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad jo reklama skirta specifiniam asmenų ratui, tai yra asmenims, vairuojantiems automobilius su dyzeliniu varikliu, tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Å¡i grupė turi turėti specialių žinių apie dyzelino sudėtį, apie naudojamus biopriedus. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Reklama negalėjo padaryti jokios įtakos vartotojui, kuris nežino, kas yra RRME ir nežino, kurie pardavėjai parduoda dyzelinÄ su RRME bei, kad Å¡io pavadinimo vartojimas Reklamoje negali turėti įtakos vartotojo apsisprendimui nepirkti dyzelino su RRME, nei pakenkti kitų verslo subjektų dyzelino su įvairiais RRME priedo kiekiais pardavimams.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nors dalis vartotojų, naudojančių dyzelinį kurÄ , ir gali domėtis informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau nemaža dalis vartotojų gali pagrįstai neturėti žinių, ar turėti labai ribotas žinias minėtoje srityje laikant tokio pobÅ«džio informacijÄ neaktualia ir nebÅ«tina automobilio eksploatavimui. Todėl vidutinis vartotojas neturėtų bÅ«ti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių vienoje ar kitoje sferoje.

PareiÅ¡kėjos skleistÄ ReklamÄ bÅ«tina vertinti kaip visumÄ atsižvelgiant ir į jos pateikimo bÅ«dÄ (formÄ ) bei galimai daromÄ Ä¯takÄ vidutiniam, specialiųjų žinių apie degalų priedus neturinčiam, vartotojui. Protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų bÅ«ti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu nutarime Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėja skleisdama ReklamÄ naudodama teiginius:

„Nauja žieminio dyzelino sudėtis. Saugi bio dalis – 0% RRME“; „Jokios užšalimo rizikos. HVO priedui, prieÅ¡ingai nei RRME, nėra bÅ«dingas vandens absorbavimas. Todėl, esant žemoms temperatÅ«roms, nebus rizikos, kad vykstant kondensacijai degalų bake ar kitose talpose, vanduo sugadins produktÄ â€œ; „Lengvesnis užvedimas. Dėl tobulesnės, alternatyvaus BIO priedo sudėties, aukÅ¡tesnis tampa ir bendras dyzelino cetaninis skaičius, o tai leidžia degalams lengviau užsidegti“;

„Efektyvesnis variklio veikimas. Palankesni produkto parametrai, leidžia varikliams degalus naudoti efektyviau ir iÅ¡skirti daugiau energijos, vertinant tÄ patį tÅ«rio vienetÄ .“; „Paprastai tariant vietoj, vartotojų transportui pažįstamo dyzelino su RRME, Å¡iÄ Å¾iemÄ , siekiant užtikrinti kokybę, dalis tiekėjų, kurių tarpe yra ir Circle K, parduos produktÄ su sintetine BIO degalų dalimi, dar vadinama HVO (Hydrotreated vegetable oil). Tai vartotojams leis ir toliau ramiai, be rÅ«pesčių keliauti, net esant ypatingai žemoms temperatÅ«roms“;

„Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui“, ir nenurodydama, jog lyginami ne galutiniai produktai (dyzelinas) ir negalėdama visa apimtini pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo, pasirinkdama tokį reklamos pateikimo bÅ«dÄ , kuris vartotojui, vertinančiam reklamÄ kaip visumÄ ir neiÅ¡skiriančiam atskirų reklamos detalių, vartotojams galėjo sukurti įspÅ«dį, jog degalai su HVO yra saugesni, tinkamesni automobiliui (turi žemesnę užsalimo tikimybę, daro ženkliÄ Ä¯takÄ lengvesniam automobilio užsivedimui Å¡altomis oro sÄ lygomis) ir tokiu bÅ«du vartotojus suklaidinti, taip iÅ¡kreipiant vartotojų ekonominį elgesį.

Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjos Reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų, teisėjų kolegija pasisakys dėl paskirtos sankcijos pagrįstumo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Nutarimu paskirta maksimali įmanoma nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir yra neproporcinga. Skiriant nuobaudÄ nebuvo tinkamai įvertinta, kad inkriminuotu pažeidimu nepadaryta esminės žalos Reklamos įstatymu saugomiems interesams, pareiÅ¡kėja atsakomybėn traukiama pirmÄ kartÄ , bendradarbiavo su Tarnyba, o sankcija parinkta tik formaliai įvertinus pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ .

Sankcija nesiekiama jokių kitų tikslų (prevencinio, auklėjamojo, užkardomojo) o iÅ¡imtinai tik realizuoti nubaudimo funkcijÄ . Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, už klaidinančios reklamos pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas Å¡imtas tÅ«kstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas Å¡imtas tÅ«kstančių eurų.

Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos Å¡iuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintÄ Ä®spėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo trukmę, mastÄ ir Å¡io straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo priežiÅ«ros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentÄ (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis).

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimÄ , tęsė Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimÄ , nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, arba jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala (Reklamos įstatymo 7 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-09-25 nutarimu Nr. 983 patvirtino Ä®spėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ reklaminės veiklos subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais:

1) pirmuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, apskaičiuojamas pradinis baudos dydis;

2) antruoju etapu, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis;

3) trečiuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 8, 9 ir 10 punktais, apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, pirmuoju etapu apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, lygus 1,5 procento reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos.

Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad parinkdama sankcijos dydį, Tarnyba neįrodė, kad skleidžiama Reklama buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Reklamos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas klaidinti vartotojus. Nutarime nustatyta, jog Reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiÅ¡kėjos parduodamus degalus, kurie buvo vieni brangiausių. Tokiu bÅ«du ir buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Ginčo atveju pažymėtina, kad skirdama pareiÅ¡kėjai baudÄ , Tarnybos komisija vertino pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja skleidė dyzelino, t. y. itin dažnai vartotojų naudojamos prekės, su HVO biopriedu reklamÄ , kuriÄ pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinęs reklamoje naudotus teiginius ir reklamos pateikimo bÅ«dÄ , HVO priedo pranaÅ¡umus, pristatant bÅ«tent kaip prieÅ¡prieÅ¡Ä RRME priedui, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo, iÅ¡samumo ir tinkamo pateikimo bÅ«do kriterijų, galėjo bÅ«ti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs (pavyzdžiui, nuspręsti vietoje dyzelino su RRME biopriedu, piltis brangesnį dyzelinÄ su HVO biopriedu).

Vertinant pažeidimo pobÅ«dį ir jo pavojingumÄ , atsižvelgta ir į tai, kad pareiÅ¡kėja 2021-02-04 paÅ¡alino degalinėse pateiktÄ reklamÄ . Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija nusprendė už pažeidimo pobÅ«dį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Vertinant pareiÅ¡kėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastÄ , buvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėja klaidinančiÄ reklamÄ skleidė net 94-iose pareiÅ¡kėjai priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje pareiÅ¡kėjos paskyroje, interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas.

Todėl pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimo mastas Tarnybos buvo pagrįstai įvertinamas kaip didelis. Tarnybos komisija, vertindama pareiÅ¡kėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjos skleista reklama apėmė laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-02-03, t. y. vadovaujantis ApraÅ¡o 7.2.3 punktu, laikoma, kad pažeidimas truko ilgÄ laikÄ , kadangi pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ar ilgiau nei keletÄ savaičių. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėja skleidžiamÄ reklamÄ interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas pakoregavo.

Atsižvelgiant į tai, remiantis ApraÅ¡u, pažeidimo trukmė Tarnybos komisijos buvo vertinama kaip ilga. Todėl, buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai nustatytÄ pradinį baudos dydį didinti 25 procentų. Pažymėtina, kad nustačius bazinį baudos dydį (nagrinėjamu atveju, pradinį baudos dydį, įvertinus mastÄ , padidinus 20 procentų ir, įvertinus trukmę, padidinus 25 procentų), trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes (ApraÅ¡o 8 punktas).

Ginčo atveju pareiÅ¡kėjos lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumento, jog pareiÅ¡kėja bendradarbiavimo su Tarnyba tyrimo metu ir tai turi bÅ«ti laikoma lengvinančia aplinkybe, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas baigtinis lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo priežiÅ«ros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .

Pabrėžtina, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priežiÅ«ros institucijos, atlikdamos Å¡io įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , turi teisę gauti iÅ¡ reklaminės veiklos subjektų informacijÄ ir dokumentus, reikalingus Å¡iame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti. Už Å¡ios pareigos nevykdymÄ reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti taikoma sankcija, numatyta Reklamos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Todėl, informacijos, paaiÅ¡kinimų ir kitų Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos praÅ¡ymu, nėra laikomas bendradarbiavimu, tai yra verslo subjekto pareiga.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad pareiÅ¡kėja aktyviai bendradarbiavo su Tarnyba ir teikė Tarnybos praÅ¡omÄ pateikti informacijÄ , o tai laikytina pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, laikytinas nepagrįstu. Skirdama pareiÅ¡kėjai sankcijÄ , Tarnybos komisija taip pat įvertino ir tai, kad pareiÅ¡kėja Reklamos įstatymo pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ . Teismas pripažįsta, kad skiriant nuobaudÄ pareiÅ¡kėjos situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, bauda paskirta vadovaujantis Reklamos įstatymo bei ApraÅ¡o nuostatomis.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiÅ¡kėjai buvo pritaikyti maksimali Reklamos įstatyme numatyta sankcija, lėmė didelės pareiÅ¡kėjos pajamos, o ne tai, kad Tarnyba, bet kokiu atveju siekė pareiÅ¡kėjÄ nubausti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad poveikio priemonės paskirtis nėra tik nubausti teisės pažeidėjÄ , tačiau ir pasiekti realų (veiksmingÄ ) ir atgrasomajį poveikį, be kita ko, vykdyti prevencijÄ , kad teisės pažeidėjas daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (pvz., LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje A525-643/2013; 2009 m. balandžio 29 d. d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009). Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėja dar iki Tarnybos 2021-02-24 priimto nutarimo pradėti nagrinėjimo procedÅ«rÄ dėl galimo pažeidimo, tai yra 2021-02-04 pakeitė reklamÄ , kuri iÅ¡ esmės jau atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus, tai yra savo iniciatyva paÅ¡alino pažeidimÄ , pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , yra pagrindas pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 50 000 Eur, kadangi, teismo manymu, tokia bauda užtikrins atgrasomojo poveikio reikalavimÄ ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus.

Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ panaikinti paskirtÄ poveikio priemonę ir paskirti Å¡velnesnę poveikio priemonę – įspėjimÄ , kadangi, atsižvelgus į pažeidimų kiekį, tęstinumÄ ir pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti skiriama Å¡velniausia poveikio priemonė. Teismas, atsižvelgęs į tai, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiÅ¡kėjai Nutarimu paskirtÄ baudÄ sumažina iki 50 000 Eur. Tokio dydžio bauda visiÅ¡kai atitinka padarytų teisės pažeidimų proporcingumo principÄ .

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo iÅ¡vadai. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de H. prieÅ¡ Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimÄ H. prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 132-133 straipsniais, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos Circle K Lietuva, UAB skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Sumažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-02-03 nutarimu Nr. 12R-1 pareiÅ¡kėjai Circle K Lietuva, UAB skirtÄ baudÄ iki 50 000 Eur. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė