91f744ff-4164-4e73-bfe1-0f32d58b3428 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-13-966/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.6; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam G. B., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, (duomenys neskelbtini) atstovei G.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, M. Ž. (toliau – ir Institucija) teikimÄ dėl G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : G. B. Å iaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 281 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, ir, remiantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirtÄ sias bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, nuteistas mirties basume suÅ¡audant, su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistojo G.

B. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi nuteistojo G. B. kasacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartį pakeitė: G. B. paskirtÄ pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Remiantis BK 42 straipsniu, G. B. paskirtÄ mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kitas Å iaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. Å iaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistojo G. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų į 2000 m.

BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus paskiriant laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos; iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskiriant laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos; iÅ¡ 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio ir 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskiriant laisvės atėmimÄ 11 metų; iÅ¡ 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalies į 2000 m.

BK 159 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimÄ 3 metams; iÅ¡ 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams. Remiantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, visos paskirtos bausmės tiek Å¡ia nutartimi, tiek Å iaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktÄ G. B. nuo bausmės atleistas. Å i nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 19 d. nutartimi palikta nepakeista. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 1994 m. balandžio 29 d. Pataisos įstaigos teikime nurodoma, kad nuteistasis G. B. anksčiau neteistas, interviu metu kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. G. B. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2019 m. birželio 27 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Atvykęs adaptavosi tinkamai.

Bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiÅ¡kas, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalÅ«s, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. G. B. reguliariai palaiko socialinius ryÅ¡ius su dukra ir sesers vaikais. Iki įkalinimo yra įgijęs specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir suvirintojo specialybę, dirbo. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti ir buvo įdarbintas, dirbo nuo 2003 m. birželio mėnesio iki Perkėlimo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti, buvo įdarbintas.

DarbÄ suvokia kaip privalumÄ ir žino jo naudÄ . Bausmės atlikimo laikotarpiu vienÄ kartÄ pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobaudomis nebaustas, dvideÅ¡imt vienÄ kartÄ paskatintas. Vykdomieji dokumentai negauti, nuteistasis priteistus civilinius ieÅ¡kinius atlygino. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, 2021 m. gruodžio 12 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Å iuo metu nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ , stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika.

Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ , iÅ¡ryÅ¡kėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sÄ lygos; gyvenimo stilius ir draugai; mÄ stymas ir elgesys. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija, dinaminiai veiksniai – buvo įtakojamas asocialios grupės. Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) atstovė G. M. teikimÄ palaikė, paaiÅ¡kino, kad 2021 m. gruodžio 15 d. vertinimu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 37 balai, iÅ¡ kurių 20 balų statiniai, nuteistasis yra atlyginęs civilinius ieÅ¡kinius.

Nuteistasis G. B. ir jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė teikimÄ palaikė, prašė tenkinti, akcentavo nuteistojo gailėjimÄ si dėl padarytų nusikaltimų, palaikomus socialinius ryÅ¡ius, teigiamÄ charakteristikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, civilinio ieÅ¡kinio atlyginimÄ , žemÄ rizikÄ , atliktos bausmės trukmę. Prokurorė teikimÄ prašė atmesti, pažymėjo, kad bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, dėl to nuteistojo elgesys turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingas, atkreipė dėmesį į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , jais sukeltas pasekmes, nuteistajam bÅ«dingÄ smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio, stiprių Å¡eiminių ryÅ¡ių neturėjimÄ , lengvÄ pasidavimÄ kriminalinių kompanijų įtakai.

Taip pat pažymėjo, kad vertinti nuteistojo kaltės pripažinimÄ ir gailėjimÄ si, kaip nuoÅ¡irdžius, nėra pagrindo, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir žema, yra artima vidutinei, o atliktos bausmės dalis Å¡iuo metu neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Institucijos teikimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Bausmę vykdanti institucija, gavusi Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ , atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 1671 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ .

Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Aptartos normos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, įvertinus BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalų kriterijų – Å¡iuo metu atlikęs 27 metus10 mėnesių, t. y. atliko daugiau, nei dvideÅ¡imt metų, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 1994 m. balandžio 29 d.

Tačiau vien Å¡io formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, taip pat tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistojo G.

B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ Å¡iuo metu yra žema (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 123–125) ir, kaip teismo posėdyje paaiÅ¡kino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė, nuteistajam nustatyta žema rizika atitinka 37 balus. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių G. B. negali sumažinti. LikusiÄ balų dalį (17 balų) yra dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, jo elgesio pataisos įstaigoje.

Vertinant nuteistajam nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ svarbu tai, kad nors 2016 m. gruodžio 21 d. atlikto pirminio vertinimo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vėlesnių vertinimo metu padidėjo ir 2019 m. birželio 14 d., 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadose buvo įvertinta kaip vidutinė, vis tik nuo 2019 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytų 66 balų Å¡i rizika vėlesnių vertinimų metu nuosekliai mažėjo ir Å¡iuo metu, kaip minėta, rizika yra žema (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 5–9, 68, 69, 78, 79, 123–125).

Be to, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytų 58 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki 2021 m. gruodžio 15 d. atlikto vertinimo sumažėjo iki 37 balų, t. y. nuteistasis kiek daugiau nei per vienerius metus sugebėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sumažinti pakankamai reikÅ¡mingai – 21 balu. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo pastangas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, stengėsi valdyti jam nustatytas problemines sritis (kriminogeninius veiksnius), ir tai tuo pačiu patvirtina, kad nuteistajam vykdomas pataisos procesas, jam laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, turi teigiamÄ poveikį.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybė, kad iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytų 5 kriminogeninių veiksnių, 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje liko nustatyti 2, iÅ¡ kurių tik 1 yra dinaminis (buvo įtakojamas asocialios grupės). Tačiau ir Å¡is dinaminis kriminogeninis veiksnys, kaip ir su smurtiniu elgesiu susijęs kriminogeninis veiksnys, labiau susijęs su nuteistojo praeitimi, kurios nuteistasis, net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl jis negali bÅ«ti suabsoliutinamas.

Tuo labiau, kad duomenų apie tai, jog nuteistasis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistasis pripažįsta, kad praeityje nebuvo linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmes, elgdavosi spontaniÅ¡kai, tačiau Å¡iuo metu pasekmes suvokia tiek sau, tiek plačiÄ ja prasme, atsispindi stiprus kaltės jausmas, lydimas alternatyvų identifikavimu, analizuojant nusikaltimÄ ir gyvenimiÅ¡kas situacijas, kurios nesietinos su nusikalstamumu.

Bausmės atlikimo metu spontaniÅ¡ki, impulsyvÅ«s, neapgalvoti poelgiai, savitvardos praradimo atvejai nefiksuoti, bausmės atlikimo metu agresyviu, kontroliuojančiu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo, Å¡iuo metu problemų sprendimo bÅ«dai gyvenimiÅ¡kose situacijose adekvatÅ«s, smurto panaudojimo atvejai nefiksuoti. Taigi stebimi teigiamai pokyčiai nuostatų srityje, nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas, tokį elgesį sÄ lygojusių priežasčių identifikavimas ir analizė, kaltės ir atsakomybės pripažinimas, teigiama nuostata į priežiÅ«rÄ bei pozityvus galimybės integruotis į visuomenę vertinimas, paremtas pakankamai konkrečiais planais atsiradus galimybei iÅ¡eiti į laisvę, neabejotinai mažina nuteistojo pavojingumÄ ir tuo pačiu pakartotinio nusikaltimo galimybę.

Sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, didelę reikÅ¡mę turi ir nuteistojo elgesys, jo gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 20 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus duomenimis, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ G. B. drausmine tvarka nebaustas nei vieno karto, nuo 1999 m. kovo mėnesio skatintas 21 kartÄ už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, pavyzdingÄ elgesį pareiÅ¡kiant padėkas, suteikiant papildomus trumpalaikius pasimatymus, padidinant didžiausiÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 127).

Nors 2010 m. birželio 16 d. buvo užfiksuotas įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejis, tačiau nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, todėl suabsoliutinti šį faktÄ ir vertinti jį, kaip teikiantį pagrindÄ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu vertinti nepalankiai, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad užfiksuotas įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejis yra susijęs su susiraÅ¡inėjimo tvarkos tarp pataisos įstaigoje laikomų asmenų tvarkos pažeidimu, pažeidimas nebuvo inicijuotas nuteistojo, bet paties nuteistojo buvo nutrauktas, t. y. nėra susijęs su ypatingai neigimasis nuteistojo elgesio aspektais (asmens bylos 1 t., 2 dalis, b. l. 134–140).

Metinėse nuteistojo G. B. charakteristikose 1996 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas ir neigiamai, ir teigiamai, ir patenkinamai, tačiau nuo 2003 m. nuteistojo elgesys vertinamas iÅ¡ esmės tik teigiamai (asmens bylos 1 t., 2 dalis, b. l. 37, 61, 71, 75, 80, 89, 93, 107, 113, 116, 144, 184; 2 t., 2 dalis, b. l. 51, 58). Aptarti duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistojo pozityvÅ«s elgesio pokyčiais yra stabilÅ«s ir ilgalaikiai. Teigiamai vertintinos ir 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. reguliariai lankosi individualiose konsultacijose pas psichologę, bausmės atlikimo metu pasižymėjo iÅ¡skirtinai teigiama nuostata į darbÄ (nuteistasis dirba nuo 2003 metų birželio mėnesio, darbÄ suvokia kaip privalumÄ , žino jo naudÄ ), laisvu nuo darbo metu dalyvauja ir pozityvaus užimtumo priemonėse, atlygino nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ .

Nuoseklus iÅ¡imtinai teigiamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo savęs realizavimas vykdant darbinę veiklÄ , aukÅ¡ta darbinė motyvacija, didelių finansinių įsipareigojimų nebuvimas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ taip pat mažina. Å iÄ rizikÄ mažina ir nuteistojo turimi socialiniai ryÅ¡iai. Nors prokurorė teismo posėdyje nurodė, kad jokiais stipriais Å¡eimyniniais ryÅ¡iais G. B. nėra saistomas, teismui pateiktos medžiagos duomenys tokius teiginius paneigia.

Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nors nuteistasis yra iÅ¡siskyręs, jis reguliariai palaiko socialinius ryÅ¡ius su dukra ir sesers vaikais, ryÅ¡ius palaiko skambučių ir laiÅ¡kų pagalba, Å¡iuos ryÅ¡ius vertina (apie artimuosius kalba su meile). Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajam G. B. Å¡is teistumas yra pirmas. Nors Å iaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už septynių nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus ir pasikėsinimÄ nužudyti, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, vienas dviejų žmonių nužudymas įvykdytas itin žiauriai, su padarytų nusikaltimų pavojingumu susijusios aplinkybės vis tik negali bÅ«ti lemiamu veiksniu sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ .

Å ios aplinkybės neabejotinai yra svarbios ir svarstant BK 51 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ neturėtų bÅ«ti sumenkinamos, tačiau jos privalo bÅ«ti vertinamos ne atsietai, o kitų BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atskleidžiančių pozityvius nuteistojo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčius bei pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ kontekste. Å iuo atveju nuteistojo nuoseklus iÅ¡imtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, užsiėmimas prasminga veikla (nuteistasis dirba nuo 2003 metų), rezultatyvios pastangos atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ (civiliniai ieÅ¡kiniai atlyginti, pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų nėra gavusi), teigiamas požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ , kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų nepalaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, smurto apraiÅ¡kų nebuvimas bausmės atlikimo metu, dedamos pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ jÄ sumažinant iki minimalios, kaltės suvokimas, nusikalstamo elgesio pasekmių vertinimas ne tik asmenine, bet ir plačiÄ ja prasme, stabilių socialinių ryÅ¡ių iÅ¡laikymas leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos G.

B. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ä®vertinus nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę, Å¡ioje nutartyje aptartas su nuteistojo elgesiu, jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ susijusias aplinkybes, rodančias, kad nuteistajam laisvės atėmimo basume taikomi suvaržymai turi teigiamÄ poveikį, kartu atsižvelgus ir į nusikaltimų, už kuriuos nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, pavojingumÄ , nuteistajam G.

B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keistina didesne, negu BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta vidurkis, 9 metų laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus tokios trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, n u t a r i a :

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, M. Ž. (toliau – ir Institucija) teikimÄ tenkinti. Pakeisti G. B. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės terminÄ skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo. Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė