91f6bd29-37eb-496b-9dc0-bfa0e5f76e85 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-777-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18840-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; (S) 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui advokatui A.

D., atsakovei A. Å ., jos ir atsakovo V. Å . atstovei advokatei S. J., atsakovo V. S. atstovei advokatei G. G., trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui S. R., nedalyvaujant tretiesiems asmenims L. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-740-475/2022 pagal ieÅ¡kovės I.

J. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., V. Å . ir A. Å . dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo teismo sprendimu, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, L. Ž., Kauno rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. J. (toliau – ieÅ¡kovė) 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. S., V. Å . ir A. Å . (toliau visi kartu – atsakovai), kuriame prašė teismo atsakovų žemės sklype (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 6 metrų pločio, 2 027 kv. m neatlygintinį kelio servitutÄ (teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtÄ ieÅ¡kovės priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramlina“ 2020 m. balandžio 29 d. parengtÄ servituto nustatymo schemÄ teisminiam nagrinėjimui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1,4 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė neturi galimybės patekti į savo žemės sklypÄ , kadangi iÅ¡ esmės į jį nėra kelio ir aplink šį sklypÄ tik privatÅ«s žemės sklypai, joks kelio servitutas per gretimus žemės sklypus patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ nėra nustatytas. Be to, ieÅ¡kovė ateityje ketina savo žemės sklypÄ suskaidyti į daugiau žemės sklypų, todėl nesant kelio servituto, ne tik kad negalima patekti ieÅ¡kovei į savo žemės sklypÄ , bet ir nebus įmanoma ateityje ieÅ¡kovei žemės sklypo suskaidyti į daugiau sklypų.

Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklypui suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvėvardis, šis sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu, taip pat, kaip matyti iš viešai prieinamų šaltinių (www.regia.lt) beveik iki pat ieškovės žemės sklypo ribos driekiasi (duomenys neskelbtini) gatvė. Ieškovės žiniomis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės kelio danga (žvyrkelis) nutiesta iki atsakovams A. ir V.

Å . priklausančio namų valdos žemės sklypo, o toliau – žolynai. Kaip yra žodžiu paaiÅ¡kinę Å¡ie atsakovai, jie kelio dangÄ yra pasidarę iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Atsakovų žemės sklypo paskirtis – susisiekti (privažiuoti) prie kitų sklypų. Be atsakovų A. ir V. Å . namų valdos žemės sklypų, prie kurių privažiuojama per (duomenys neskelbtini) gatvę, yra ir kiti sklypai (neužstatyti), priklausantys atsakovui V. S. Ä® Å¡iuos sklypus taip pat įvažiuojama per (duomenys neskelbtini) gatvę.

Atsakovas V. S. yra minėjęs, jog Å¡iuos sklypus pardavinėja ir čia turėtų stovėti privatÅ«s gyvenamieji namai. Su ieÅ¡kovės žemės sklypu taip pat ribojasi kitas 1,4 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å is žemės sklypas priklauso L. Ž. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius (toliau – trečiasis asmuo) yra informavęs ieÅ¡kovę, kad iki L. Ž. žemės sklypo yra patvirtintas 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarant galimybę per buvusio bendraturčio žemės sklypÄ susitarti servitutÄ nustatyti sandoriu arba nepavykus susitarti, klausimÄ dėl servituto nustatymo spręsti teismo tvarka.

Taip pat ieškovės žemės sklypas ribojasi ir su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau trečiasis asmuo informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) gatvėvardį turintis žemės sklypas yra 6 metrų pločio valstybinės žemės plotas, per privačias žemėnaudas neturintis nei įvažiavimo į jį, nei išvažiavimo iš jo. Viešai prieinami duomenys iš www.regia.lt patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės sklypas apsuptas daugybės privačių sklypų ir į jį nėra įvažiavimo, nei išvažiavimo.

Vadinasi, ieÅ¡kovei per (duomenys neskelbtini) gatvėvardį turintį žemės sklypÄ nėra jokios galimybės patekti į savo žemės sklypÄ . Daugiau galimybių patekti į savo žemės sklypÄ , per dar kitus žemės sklypus, iÅ¡skyrus atsakovams ar L. Ž. priklausančius žemės sklypus, ieÅ¡kovei nėra galimybės. Trečiasis asmuo L. Ž. telefonu informavo, kad su kelio servituto nustatymu nesutinka, nes ieÅ¡kovei yra galimybė patekti į savo žemės sklypÄ per kitÄ susisiekimui skirtÄ kaimyninį sklypÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl ko ieÅ¡kovei bus paprasčiau patekti į savo sklypÄ ir nebus sukelti dideli nepatogumai (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo savininkams, be to, pasak L.

Ž., jo žemės sklypo vertė ženkliai sumažės, nes nustačius servitutÄ sumažės naudingasis plotas ir taip bus neproporcingai apribota jo teisė naudotis savo turtu. Nors tiek teorinė, tiek praktinė galimybė patekti per L. Ž. sklypÄ ieÅ¡kovei yra, jei Å¡iame sklype butų nustatytas servitutas, tačiau ieÅ¡kovės manymu, tikslinga praÅ¡omÄ kelio servitutÄ nustatyti per atsakovams nuosavybės teise priklausantį 0,7238 ha kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai paaiÅ¡kinama ne naudingumu ir patogumu ieÅ¡kovei, bet tuo, kad iÅ¡ dviejų galimų variantų reikia pasirinkti tokį sprendimÄ , kuris mažiausiai galėtų varžyti praÅ¡omo pripažinti tarnaujančio daikto savininko interesus. IeÅ¡kovė įvertinusi, jog nustačius kelio servitutÄ L. Ž. žemės sklype, Å¡io sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko sumažėtų ir Å¡io sklypo vertė, taip pat atsižvelgusi į žemės sklypo plotÄ (1,4 ha), paskirtį (žemės Å«kio), konfigÅ«racijÄ (kelio servitutas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti nustatomas žemės sklypo dviem kraÅ¡tinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutÄ nustačius tiesiai, L.

Ž. sklypas bÅ«tų kertamas pusiau) padarė iÅ¡vadÄ , kad nustačius L. Ž. sklype servitutÄ , bÅ«tų neproporcingai apribota Å¡io sklypo savininko teisė naudotis savo turtu. Tuo tarpu atsakovams priklausantis žemės sklypas skirtas susisiekimui, jame yra suformuota (numatyta) gatvė (kelias) ir suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, gatvė (kelias) baigiasi netoli ieÅ¡kovės sklypo ribos, be to, nustačius servitutÄ , iÅ¡ esmės nežymiai sumažėtų atsakovų žemės sklypo plotas ir bus tik minimaliai varžomos atsakovų teisės, atitinkamai dėl to nesumažės jokia sklypo vertė ir sklypas bus naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.

IeÅ¡kovei niekaip nepavyksta susitarti su atsakovais dėl kelio servituto nustatymo, o nenustačius servituto bÅ«tų neįmanoma normaliomis sÄ naudomis ieÅ¡kovei naudoti nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį.

3. Atsakovas V. S. 2021 m. sausio 11 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė turi privažiavimÄ iki jai priklausančio žemės sklypo, kuris atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, proporcingumo ir savininkų interesų derinimo principÄ , tačiau jai reikia susitarti su buvusiu bendrasavininku L. Ž. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė praÅ¡o ne tik sau servituto, tačiau ir bÅ«simiems jai priklausančių žemės sklypų pirkėjams. Tokiu atveju bÅ«tų padidintas didelis judėjimo srautas per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

Nors atsakovams priklausančio žemės sklypo paskirtis yra susisiekti, tačiau jis yra atsakovų nuosavybė. Atsakovas V. S. tikslingai formavo ir projektavo žemės sklypÄ taip, jog ateityje bÅ«simas gyvenamųjų namų kvartalas bÅ«tų patogus bÅ«simiems savininkams, kad visi bÅ«simi savininkai, kurie nupirks iÅ¡ jo žemės sklypus, turėtų privažiavimÄ iki jiems priklausančių žemės sklypų. Atsakovas V. S. pirkėjams parduoda žemės sklypÄ ir dalį susisiekimui skirto ginčo žemės sklypo, kad visi pirkėjai bÅ«tų lygÅ«s ir neturėtų jokių problemų su kaimynais dėl privažiavimo. (duomenys neskelbtini) gatvė yra privati atsakovų nuosavybė, suformuota, nustatant susisiekimo paskirtį bÅ«tent atsakovo V.

S. iniciatyva, lėšomis, pastangomis, todėl, kaip ir L. Ž., taip ir atsakovai siekia saugoti savo nuosavybę ir nenori, jog jų nuosavybės teisę apsunkintų servitutas. Esminis skirtumas dėl privažiavimo iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo per atsakovų žemės sklypÄ ir L. Ž. žemės sklypÄ yra tas, kad dar 2015 m. Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 27 d. įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , buvo patvirtintas 6 m. pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tÄ soje iki L.

Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovei privažiavimas yra jau numatytas, todėl L. Ž. negali remtis tuo, kad jam nepatinka ar nepatogu, kad bus nustatytas servitutas per jam priklausantį žemės sklypÄ . Tiek per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , kuriame yra kelias, tiek ir per trečiajam asmeniui L. Ž. priklausantį sklypÄ servitutinio kelio įrengimui reikėtų tokių pačių lėšų, nes abiem atvejais faktiÅ¡kai jokio kelio nėra. Remiantis servituto nustatymo schema, pateikta su ieÅ¡kiniu, praÅ¡omas servitutas padalintų atsakovų žemės sklypÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovės žemės sklypu, į dvi dalis, todėl akivaizdu, jog atsakovams bÅ«tų padaryta itin didelė žala dėl tokio sklypo iÅ¡skaidymo. (duomenys neskelbtini) gatvės gale esantis žemės sklypas pagal atsakovo V.

S. sumanymÄ , turėjo bÅ«ti skirtas vaikų žaidimų aikÅ¡telei įrengti, kad bÅ«simų pirkėjų vaikai turėtų žaliÄ jÄ zonÄ ir aikÅ¡telę saugiai žaisti, tačiau dėl ieÅ¡kovės norų nustatyti servitutÄ , to tektų atsisakyti. Atsakovas V. S. projektavo savo turimÄ Å¾emės sklypÄ specialiai tokiu principu, jog naujiems pirkėjams bÅ«tų patogu, o vaikams saugu.

5. Atsakovai A. Å . ir V. Å . 2021 m. sausio 18 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jie iÅ¡ atsakovo V. S. įsigijo žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ . Å iÄ vietÄ , greta (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) pasirinko, nes V. S. jam priklausiusiame žemės sklype suprojektavo atskirÄ , uždarÄ sklypų kvartalÄ , skirtÄ individualių gyvenamųjų namų statybai. V. S. iÅ¡ dalies jam priklausančio žemės sklypo suformavo keliÄ (paskirtis 0,7238 ha žemės sklypo susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos), kad bÅ«tų galima patekti prie jo suformuotų gyvenamosios paskirties žemės sklypų ir atsakovams kartu su sklypu pardavė dalį žemės sklypo – kelio.

Å iuo metu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) atsakovai statosi gyvenamÄ jį namÄ . (duomenys neskelbtini) gatve atsivedė komunikacijas, dalį gatvės užpylė skalda, atliko kelio paruoÅ¡iamuosius darbus. Atsakovai kategoriÅ¡kai nesutinka, kad ieÅ¡kovė naudotųsi jiems priklausančiu keliu, kadangi jai numatyta galimybė įsirengti įvažiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl ji ir privalo į jai priklausantį žemės sklypÄ patekti iÅ¡ pietinės jai priklausančio sklypo pusės ir tai aptarti su buvusiu sklypo bendraturčiu L.

Ž. L. Ž., kaip ir ieÅ¡kovė, nėra pakeitęs savo sklypo paskirties į individualių namų statybos. Å iai dienai tiek ieÅ¡kovės, tiek buvusio bendraturčio L. Ž. žemės sklypų paskirtis žemės Å«kio. Todėl ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu turėtų bendrai spręsti dėl jiems priklausančių žemės sklypų paskirties keitimo, servitutų nustatymo ir komunikacijų tiesimo. Be to, atsakovai tikslingai įsigijo žemės sklypÄ namo statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri užsibaigia akligatviu, tikslu, kad kuo mažesnis bÅ«tų tiek automobilių, tiek pėsčiųjų srautas, tikėdamiesi komforto, ramybės ir privatumo.

Nusprendus ieÅ¡kovei urbanizuoti jai priklausiusį 1,4 ha žemės sklypÄ , statybos darbai jame vyktų apie deÅ¡imtmetį, nes ieÅ¡kovė turėtų galimybę, atsižvelgiant į sklypo dydį, suprojektuoti daugiau nei deÅ¡imt gyvenamosios paskirties sklypų. IeÅ¡kovei suteikus servitutÄ naudotis keliu, padidės pro atsakovų sklypÄ transporto srautai, žmonių judėjimas, dėl ko atsakovų turto vertė sumažės. Atsakovai yra investavę ne tik į sklypÄ Nr. 10, tačiau taip pat yra įsigiję ir greta esančius (duomenys neskelbtini) tris sklypus 8, 12, 14, didžiÄ jÄ dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. iki sklypo Nr. 10, yra padengę skalda ir žvyru.

Atsižvelgiant į transporto srautus, t. y. kad gatve naudojasi tik atsakovai ir atsakovas V. S., tokio dangos tvirtumo Å¡iai dienai atsakovams pakanka. IeÅ¡kovei pradėjus naudotis gatve, važiuojant žemės Å«kio technikai arba pradėjus vykdyti jai priklausančiame žemės sklype statybos darbus – komunikacijų tiesimo ir kitus, atsakovams tektų nuolat taisyti keliÄ ir dėl to patirti ne tik nepatogumus neapibrėžtÄ laikÄ , tačiau ir papildomas kelio taisymo finansines iÅ¡laidas, kurių neįmanoma paskaičiuoti.

IeÅ¡kovė nuslepia tikruosius savo ketinimus, susijusius su servituto nustatymu. IeÅ¡kovė ketina formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus, todėl tikėtina, kad ji sieks pasinaudoti atsakovams priklausančiu keliu, tikslu atvesti į savo sklypÄ komunikacijas, kas apsunkins atsakovams naudojimÄ si turtu. IeÅ¡kovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri pasibaigia prie pat ieÅ¡kovės sklypo ribos. Å ias aplinkybes patvirtina duomenys esantys vieÅ¡oje internetinėje svetainėje „Regia“, kur aiÅ¡kiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. yra nutiesta tiesiai į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė penkiolika metų naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu ir niekuomet nesinaudojo (duomenys neskelbtini) gatve, kad patekti į savo sklypÄ . (duomenys neskelbtini) gatvė nesiriboja su ieÅ¡kovei priklausančiu sklypu. Gatvės gale palikta teritorija kvartalo gyventojams naudotis bendrai. Gatvė turėtų bÅ«ti ilginama kelias deÅ¡imtis metrų, todėl atsakovai patirtų iÅ¡laidas, kurių neplanavo ir kurios jiems nėra bÅ«tinos. 2008 m. vasario 5 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-05-710 buvo patvirtintas žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo sklypas buvo padalintas į du sklypus, ieÅ¡kovei atiteko sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui L.

Ž. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo projektu ieÅ¡kovė ir L. Ž. neiÅ¡sprendė privažiavimo iki naujai suformuotų dviejų žemės sklypų, taip pat projekte nenurodė dar 2007 m. sausio 22 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-05-1828 numatytų privažiavimų. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, įvertinęs Å¡iÄ situacijÄ , ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui L. Ž. pasiÅ«lė iÅ¡eitį – patekimui į sklypus naudotis (duomenys neskelbtini), o buvusiems bendraturčiams atlikti pataisymus 2008 m. vasario 5 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-05-710 patvirtintame žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte ir nusistatyti servitutÄ per L. Ž. sklypÄ . Buvę bendraturčiai – I. J. ir trečiasis asmuo L. Ž., vietoj to, kad ieÅ¡kotų bÅ«dų, kaip iÅ¡spręsti situacijÄ , susidariusiÄ dėl jų pačių kaltės ir susitvarkyti dokumentus dėl įvažiavimų į jiems priklausančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant greta turinčių sklypus savininkų interesų, galimai susitarę tarpusavyje, ieÅ¡ko jiems ekonomiÅ¡kai palankiausio ir patogiausio varianto, savo interesus iÅ¡keldami aukščiau kitų.

V. S. net 72,38 arus žemės sklypo iÅ¡ turimos nuosavybės paskyrė kelio įrengimui, t. y. pakankamai didelis žemės plotas, iÅ¡ kurio jis galėjo suformuoti kelis žemės sklypus. V. S. paskyręs dalį jam priklausiusios nuosavybės kelio formavimui ir tokiu bÅ«du praradęs žemės sklypo dalį, kuriÄ galėtų skirti gyvenamųjų namų statybai, sukÅ«rė uždarÄ gyvenamųjų namų kvartalÄ , turintį didesnę vertę nei gretimi sklypai. Atsakovai, pirkdami žemės sklypÄ , taip pat turėjo įsigyti dalį kelio sklypo.

IeÅ¡kovė akivaizdžiai rÅ«pinasi tik savo ir buvusio bendraturčio L. Ž. sklypo verte ir visiÅ¡kai nepaiso kaip jos nustatytas kelio servitutas gali įtakoti atsakovų turimo turto vertę. Todėl laikė, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu L. Ž. taip pat privalo dalį jiems priklausančio žemės sklypo ploto paskirti kelio įrengimui, tam, kad galėtų sklypais naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Bet kuriuo atveju L. Ž. turės įrengti arba jau yra įrengęs keliÄ â€“ tikslu prižiÅ«rėti savo sklypÄ â€“ (Å¡ienauti ir pan.).

Prižiūrėti ir naudotis didelio ploto žemės sklypu (1,4 ha), neturint sklypo viduje kelio / ar kelių nėra galimybės.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti žemės servitutų privatiems žemės sklypams, kuriems dėl įvairių priežasčių, formuojant žemės sklypus nebuvo nustatyti žemės servitutai, todėl per buvusio bendraturčio žemės sklypÄ ieÅ¡kovė gali susitarti servitutÄ nustatyti sandoriu arba nepavykus susitarti, klausimÄ dėl servituto nustatymo spręsti teismo tvarka.

8. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ ortofotografinės medžiagos matosi patekimas iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris jungiasi su ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) per žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Abu žemės sklypai yra privatÅ«s ir patekimas per juos bÅ«tų galimas tik įregistravus kelio servitutÄ , kuris tarnautų visiems. Å iuose žemės sklypuose registruoto kelio servituto, kuris suteiktų teisę juose esančiu keliu naudotis aplinkinių sklypų savininkams, nėra. Pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybėje Å¡iuo metu nėra rengiamos sprendinių įgyvendinimo programos, joje nėra gautų praÅ¡ymų dėl statybÄ leidžiančių dokumentų ar žemės valdos projektų minėtoje teritorijoje.

Todėl nėra galimybės įvertinti, kada ir ar apskritai bus įgyvendinta planavimo projekte numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis su (duomenys neskelbtini) g., taip pat jungtis su (duomenys neskelbtini) pl. Nesant jokios kitos galimybės užtikrinti ieÅ¡kovės daikto tinkamÄ naudojimÄ , neprieÅ¡taravo, kad servitutas bÅ«tų nustatomas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei A.

Š. 780 Eur ir atsakovui V. S. 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 17,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ , nes ieÅ¡kovė nepagrindė servituto bÅ«tinumo ir proporcingumo. Teismas pagrįstais pripažino atsakovų atsiliepimų į ieÅ¡kinį argumentus, t. y. kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti servitutas pažeis jų teises, nes (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas buvo projektuojamas kaip akligatvis, siekiant apriboti eismÄ , gale sklypo planuota įrengti vaikų žaidimų aikÅ¡telę, be to, ieÅ¡kovės žemės sklypo paskirtis yra žemės Å«kio, todėl tikėtina, kad nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ (duomenys neskelbtini) gatve važiuotų sunkioji žemės Å«kio technika, jei ieÅ¡kovė planų urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypÄ , atsakovai patirtų didelių nepatogumų neapibrėžtÄ laikÄ , ženkliai sumažėtų atsakovams priklausančių žemės sklypų vertė.

Teismas nurodė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ieÅ¡kovei yra numatytas patekimas į jos žemės sklypÄ per (duomenys neskelbtini) gatvę, su kuria planavimo projekte yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis, taip pat jungtys su (duomenys neskelbtini) plentu per privačius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iki Å¡iol į savo sklypÄ patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) plento.

Be to nurodė, kad yra patvirtintas 6 m pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tÄ soje iki trečiojo asmens L. Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieÅ¡kovė taip pat galėtų tartis dėl kelio servituto nustatymo su trečiuoju asmeniu L. Ž. per jam priklausantį žemės sklypÄ . Teismas nurodė, kad faktiÅ¡kai joks kelias į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ realiai neegzistuoja.

Todėl nepriklausomai, kurioje vietoje bÅ«tų patekimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , jį vis tiek reikėtų įsirengti, nes jis faktiÅ¡kai neegzistuoja. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelė galimybė jai patekti į jos nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ . IeÅ¡kovei planuojant urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypÄ , ji turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, nebent bÅ«tų nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra neracionalÅ«s ar iÅ¡ esmės pažeidžiantys privačių savininkų teises.

Tačiau tokių duomenų į bylÄ nėra pateikta.

11. Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieÅ¡kovė turi kitas galimybes patekti į savo valdomÄ Å¾emės sklypÄ , nėra pagrindinės sÄ lygos – objektyvaus bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ per atsakovų žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė turėdama kelias galimybes patekti į jai valdomÄ sklypÄ , turėjo pagrįsti, kad jos praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ne jos, bet kitų savininkų atžvilgiu. Atsakovai teigė, kad ieÅ¡kovei nustačius kelio servitutÄ per trečiojo asmens L.

Ž. žemės sklypÄ , kurio paskirtis taip pat žemės Å«kio, L. Ž. kaip savininko teisės bÅ«tų mažiau pažeistos, nes kelio servitutas sudarytų 102,75 m, tuo tarpu ieÅ¡kovei nustačius kelio servitutÄ per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gatve servitutas sudarytų 344,72 m. (atsakovų pateikta kelio situacijos schema). Atsakovas V. S. taip pat pateikė mažosios bendrijos „Bonada“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad be servituto atsakovams priklausančio žemės sklypo vertė bÅ«tų 47 000 Eur, o įregistravus servitutÄ â€“ 37 600 Eur.

IeÅ¡kovė Å¡ias atsakovų nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad nustačius kelio servitutÄ per trečiajam asmeniui L. Ž. priklausantį žemės sklypÄ , sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko sumažėtų ir Å¡io sklypo vertė, taip pat dėl sklypo konfigÅ«racijos ir sklypo ploto kelio servitutas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti nustatomas žemės sklypo dviem kraÅ¡tinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutÄ nustačius tiesiai, L.

Ž. sklypas bÅ«tų kertamas pusiau ir taip bÅ«tų taikomi neproporcingi apribojimai L. Ž. Tačiau konkrečių duomenų, kad apribojimai trečiajam asmeniui L. Ž., kaip žemės sklypo savininkui, bÅ«tų didesni nei atsakovams, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik todėl, kad ieÅ¡kovei naudotis servitutu bÅ«tų pigiau ir patogiau. Tai reikÅ¡tų, kad vieno asmens interesai patenkinami kito asmens sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant Å¡io nuosavybės teisę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisiant atsakovui V. S. 1 720 Eur, o atsakovams A. ir V. Å . bendrÄ 280 Eur kompensacijÄ už servituto nustatymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai ir neteisingai įvertino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas atsakovų žemės sklype neproporcingai apribos atsakovų nuosavybės teises, kad yra galimybė nustatyti kelio servitutÄ per L.

Ž. žemės sklypÄ , padarant mažesnius daikto, kuriam praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , savininkų nuosavybės teisės suvaržymus. 1.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, jog kelio servituto nustatymas atsakovų žemės sklype nesukels jiems jokių neproporcingų nepatogumų ir nuosavybės teisės suvaržymų, o žemės sklypas bus naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. PrieÅ¡ingai, nustačius kelio servitutÄ ieÅ¡kovės žemės sklypui, bus tik naudingiau patiems atsakovams, nes reikės mažesnių investicijų ateičiai nutiesti keliÄ , prie kurio nutiesimo privalės prisidėti ir ieÅ¡kovė.

Be to, nustačius servitutÄ , iÅ¡ esmės neženkliai sumažės (tik žemės sklypo gale bus pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvė) atsakovų žemės sklypo plotas, sklypo vertė nesumažės arba sumažės tik neženkliai. IeÅ¡kovės atstovas minėtus paaiÅ¡kinimus teikė teismo posėdžiuose, tačiau teismas jų nevertino. Tuo tarpu jei ieÅ¡kovė bÅ«tų praÅ¡iusi teismo kelio servitutÄ nustatyti per L. Ž. žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , tai Å¡io asmens sklypo naudingasis plotas sumažėtų, dėl ko mažėtų ir Å¡io sklypo vertė, juolab, kad L.

Ž. žemės sklypas nėra skirtas susisiekimui, nes jo sklypo paskirtis žemės Å«kio, tuo tarpu atsakovų žemės sklypo paskirtis bÅ«tent ir yra susisiekimo. Be to, L. Ž. sklypas yra apaugęs medžiais, jame yra statinių. Iki L. Ž. žemės sklypo yra patvirtintas 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini), kuris baigiasi ties viduriu minėto žemės sklypo ribos, todėl dėl L. Ž. žemės sklypo konfigÅ«racijos ir sklypo ploto kelio servitutas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti nustatomas jo žemės sklypo dviem kraÅ¡tinėmis linijomis kampu, nes kelio servitutÄ nustačius tiesiai, L.

Ž. sklypas bÅ«tų kertamas pusiau ir taip bÅ«tų taikomi neproporcingi apribojimai jam. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo nustatyti per atsakovų žemės sklypÄ kelio servitutÄ , priėmė mažiausiai varžomÄ Å¾emės savininkų interesus sprendimÄ . Toks ieÅ¡kovės savo pažeistų teisių gynybos bÅ«das atitiko teisinį reglamentavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kadangi praÅ¡ymas nustatyti kelio servitutÄ atsakovų, o ne L. Ž. sklype, jiems sukeltų mažesnius nepatogumus, kaip tarnaujančio daikto savininkams. 1.3.

Teismas nevertino atsakovų ir L. Ž. žemės sklypų paskirties, nors tai yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi žemės paskirtimi apibrėžiama, kuriam iš anksto numatytam tikslui naudojamas žemės sklypas. Atsakovai, kaip tarnaujančio daikto savininkai, dėl kelio servituto nustatymo nepatirtų tokio pobūdžio neigiamų padarinių, jog negalėtų pagal paskirtį naudoti savo žemės sklypo, kuris ir taip skirtas susisiekimui, be to, didžiojoje dalyje sklypo dar tik bus ateityje formuojama kelio danga, prie kurios įrengimo privalėtų prisidėti ir ieškovė.

Tuo tarpu L. Ž., kaip žemės Å«kio paskirties žemės sklypo savininkas, patirtų neigiamo pobÅ«džio ir apimties suvaržymus, nes jo žemės sklypas nėra skirtas susisiekimo tikslų patenkinimui, juolab, kad jo sklype stovi statiniai. IeÅ¡kovės atstovas teismo prašė (toks praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas ir iÅ¡ atsakovų pusės) rengti iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį ir įvertinti faktinę situacijÄ vietoje, tačiau teismas vis žadėdavo šį praÅ¡ymÄ spręsti vėliau, galiausiai byla buvo iÅ¡nagrinėta ir Å¡is klausimas teismo nebuvo iÅ¡spręstas.

Tai ydinga praktika ir nesukuria pasitikėjimo teismų vykdomu teisingumu. 1.4. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, jog jos praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ne jos, bet kitų savininkų atžvilgiu, stokoja teisinės logikos. Neproporcingai didelių sÄ naudų ir žemės ploto sumažėjimo argumentas negalėjo bÅ«ti pagrindas teismui atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. 1.5. Teisinės logikos stokoja teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė gali tartis dėl kelio servituto nustatymo su L.

Ž., kadangi dar ikiteisminėje stadijoje, kai buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡kas pasiÅ«lymas dėl kelio servituto nustatymo, paskambinęs telefonu L. Ž. pareiÅ¡kė, jog nesutinka su kelio servituto nustatymu jo sklype, tačiau jokio raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo į pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei nepateikė. 1.6. Teismas netinkamai įvertino raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ kelio situacijos schemÄ , kuriÄ pateikė atsakovai A. ir V. Å . Sprendime nurodyta motyvacija, susijusi su privatumo aspektu, nesudaro pagrindo nenustatyti kelio servituto, kadangi teismų praktikoje privatumo klausimas daugeliu atvejų tėra vienas iÅ¡ kriterijų, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimÄ .

Tais atvejais, kai nustatant servitutÄ privatumo apsektas tampa reikÅ¡mingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi bÅ«ti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumÄ bÅ«tų ribojama mažiausiai arba bÅ«tų galima tokio ribojimo iÅ¡vengti. 1.7. Neracionalus teismo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuotų sunkioji žemės Å«kio technika, kadangi ieÅ¡kovės žemės sklypas yra žemės Å«kio, juolab, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ketina ateityje urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė sutinka su teismo pozicija, kad urbanizavus ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , padidėtų eismo intensyvumas per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , tačiau atsižvelgiant į teismų praktikÄ , tai nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. 1.8. Teismas iÅ¡vadas dėl vaikų aikÅ¡telės įrengimo atsakovų sklypo gale padarė remdamasis tik atsakovų paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams byloje, paaiÅ¡kinimams ir faktinei situacijai.

Sklypo gale yra aukÅ¡tos įtampos elektros stulpai. Be to, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, t. y. elektros tinklų apsaugos zonos, todėl sklypo gale negali bÅ«ti įrengta jokia vaikų žaidimų aikÅ¡telė dėl saugumo reikalavimų. Vadinasi, tokie atsakovų teiginiai tėra tik gynybinė pozicija, bet ne faktai. 1.9. Teisinės logikos stokoja teismo argumentacija, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra neracionalÅ«s ar iÅ¡ esmės pažeidžiantys privačių savininkų teises.

Teismas neatsižvelgė į servituto nustatymo metu esančiÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o sprendime remiamasi dar neegzistuojančiomis aplinkybėmis. BÅ«tina atsižvelgti į servituto nustatymo metu esančiÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, kadangi kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypÄ , jį padalijant, negalima teigti, kad bus pakeista ieÅ¡kovės žemės sklypo paskirtis.

Be to, ieÅ¡kovei nereikėjo pateikti jokių duomenų, kadangi pateiktas Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1 – ojo keitimo planavimo projektas, patvirtina, kad kelių / gatvių sistema tik suprojektuota teritorijų planavimo dokumentuose ir faktiÅ¡kai realiai nėra egzistuojanti ir kad net urbanizavus ieÅ¡kovei savo sklypÄ , Å¡iai bet kokiu atveju reikės nustatyti kelio servitutÄ per privatų sklypÄ , tačiau tik keičiant paskirtį ar dalijant sklypÄ Ä¯ daugiau dalių, lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) g., ieÅ¡kovės žemės sklypo pakraÅ¡tyje turės bÅ«ti numatytas kelias.

Å ias aplinkybes patvirtino ir Kauno rajono savivaldybės atstovai teismo posėdyje. Todėl turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentacija dėl planavimo dokumentų sprendinių neracionalumo ir privačių savininkų teisių pažeidimo. 1.10. Teismas nevertino, jog atsakovų pateikta MB „Bonada“ konsultacinė iÅ¡vada dėl galimos turto pardavimo kainos yra neiÅ¡sami, neobjektyvi ir neteisėta bei neaiÅ¡ku pagal kokiÄ formulę nustatyta, kad sklypo vertė sumažėja 9 400 Eur, nors ieÅ¡kovės atstovas baigiamosiose kalbose Å¡iuos argumentus buvo iÅ¡dėstęs. Be to, ieÅ¡kovės atstovas prašė teismo leidimo leisti atlikti atsakovų turto (žemės sklypo) vertinimÄ su tikslu paneigti atsakovų iÅ¡vadoje nurodytÄ vertę, nes be tokio leidimo, kai ieÅ¡kovė nėra atsakovų žemės sklypo bendrasavininkė, jokių turto vertinimų nepriklausomi turto vertintojai neatlieka, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. 1.11.

Teismas nepagrįstai ignoravo ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, taip pat neteisingai įvertino byloje esančius atsakovų pateiktus įrodymus, Å¡alių pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes ir bÅ«tent tai galėjo lemti neteisingo bei neteisėto sprendimo priėmimÄ . Teismas pažeidė visų įrodymų lygybės principÄ , nes atsakovų pateiktiems įrodymams, jų paaiÅ¡kinimams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ vertę, tuo tarpu iÅ¡ esmės dėl ieÅ¡kovės ir jos atstovo teismo posėdyje nurodytų paaiÅ¡kinimų nepasisakė.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai A. Å . ir V. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, yra klaidinančios teismÄ , neįrodytos. Apeliantė net nesiÅ«lė atsakovams atlygintino servituto, nepateikė paskaičiavimų kiek kainuotų kelio įrengimas ir kokia pinigų suma ji prie kelio prisidėtų, nepasiÅ«lė atsakovams sumokėti kompensacijos, už sklypo vertės sumažėjimÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės finansinė padėtis bloga, todėl negalima tikėtis, kad ji sugebės didesne pinigų suma prisidėti prie trigubai ilgesnio kelio įrengimo. Nustačius ieÅ¡kovei servitutÄ per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ Å¡alys kelerius metus nepasiektų civilinės taikos. Vyktų ginčai dėl kelio dangos sugadinimo, kelio dangos remonto bei dėl kelio dangos formavimo. Nepagrįstai apeliantės teiginiai, kad atsakovai ateityje praras privatumÄ , nes asmenų, kurie naudosis žemės sklypais tik daugės, kadangi atsakovas V.

S. neketina parduoti jam priklausančių sklypų. Å ie sklypai naudojami bus tik jo Å¡eimos poreikiams. Keturi sklypai buvo parduoti A. ir V. Å . Vykdyti statybos darbų, ar investuoti į kelio tiesimÄ V. S. ir Å . neplanuoja. Å . viename iÅ¡ sklypų pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir 2021 m. pabaigoje apsigyveno, o kitus tris sklypus naudoja savo poreikiams. Apeliantė kritikuodama teismo argumentus yra nenuosekli – vienu atveju teigia, kad ji žemės sklypÄ urbanizuos, kitu atveju jau įrodinėja, kad neaiÅ¡ku ar pavyks jį urbanizuoti, nes tai tik perspektyvoje.

Pagrįsta teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais sprendiniais. Duomenų, kad su Å¡iais sprendiniais ieÅ¡kovė nesutinka ar, kad jie pažeidžia jos teises, nėra. IeÅ¡kovė nepateikė jokio dokumento, kuris paneigtų MB „Bonada“ iÅ¡vadÄ . Taip pat byloje nėra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas skirti ekspertizę sklypo vertei nustatyti tuo atveju, jeigu bÅ«tų ieÅ¡kovei nustatytas servitutas per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantės argumentas, kad teismas visiÅ¡kai ignoravo ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikei nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kurio pagrindu teismas galėtų nustatyti ieÅ¡kovei kelio servitutÄ per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė teismui pateikė planuojamojo nusistatyti servituto schemÄ , o teikdama paaiÅ¡kinimus, tiek pati, tiek jos atstovas vadovavosi prielaidomis ir savo pačių samprotavimais. Teismui nebuvo pateiktas nei vienas raÅ¡ytinis įrodymas, kuris pagrįstų ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir teismui leistų manyti, kad ieÅ¡kovės pasirinktas servituto nustatymas yra vienintelė galimybė ir pats racionaliausias sprendimas kitų savininkų atžvilgiu. BÅ«tent atsakovai vadovaudamiesi rungimosi principu, nuolat teismui teikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovės reikalavimo nepagrįstumÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius ieÅ¡kovei jau 2014 metais, kuomet ginčas vyko dar ikiteisminiu keliu, ir atsakovai net nežinojo apie ieÅ¡kovės ketinimus, pasiÅ«lė dėl servituto nustatymo tartis su buvusiu žemės sklypo savininku L. Ž. ir laikė, kad toks sprendimas bÅ«tų sÄ Å¾iningiausias. 2.2. Apeliantė neįrodė, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , sprendimu nukrypo nuo teismų praktikos. 2.3.

Atsakovai visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais. Teismo sprendimas yra aiÅ¡kus pagrįstas ir nuoseklus. Teismas pagrįstai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suprojektuota kaip akligatvis, siekiant apriboti eismÄ , o ieÅ¡kovei nustačius servitutÄ ir naudojantis gatve tiek važiuojant žemės Å«kio technika, tiek urbanizavus teritorijÄ , padidėtų eismo intensyvumas dėl ko atsakovai patirtų nepatogumus ir sumažėtų žemės sklypo vertė. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti servitutÄ per atsakovų žemės sklypÄ nėra vienintelė galimybė ir ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad jos siÅ«lomas variantas yra pats racionaliausias ne jos, o kitų savininkų atžvilgiu.

Teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius servitutÄ per L. Ž. sklypÄ jo teisės bÅ«tų mažiau pažeistos, nes atstumas ženkliai mažesnis, taip pat nenustatyta, kad L. Ž., kaip savininkui, apribojimai bÅ«tų didesni nei atsakovams. Kadangi ieÅ¡kovė ketina urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypÄ , teismas pagrįstai nurodė, kad ji turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė dokumentų paneigiančių MB „Bonada“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovų žemės sklypo vertė po servituto nustatymo sumažėtų 9 400 Eur. 2.4.

Teismo sprendimas buvo priimtas nuodugniai įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendime buvo atsižvelgta į visus teismų praktikoje iÅ¡dėstytus įpareigojimus, ko pasėkoje teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. S. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ , priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė dar 2008 metais, ren­giant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , neiÅ¡sprendė privažiavimo klausimo iki jai priklausančio žemės sklypo.

Be to, L. Ž. buvo ieÅ¡kovės bendrasavininkas, su kuriuo ji kuo puikiausiai galėjo suderinti privažiavimo klausimÄ . Kaip įrodo byloje pateikti įrodymai, ieÅ¡kovė vis dėl to turi privažiavimÄ iki jai priklausančio žemės sklypo, kuris atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, propor­cingumo ir savininkų interesų derinimo principÄ , tačiau jai reikia susitarti su buvusiu bendrasavininku L. Ž. Taip pat pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog siekia savo turimÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡skaidyti į daugiau žemės sklypų, kas reiÅ¡kia, jog galimai ieÅ¡kovė su L.

Ž. ir inicijavo žemės sklypų atidalinimÄ , kad ateityje juos bÅ«tų galima iÅ¡skaidyti ir parduoti atskiriems pirkėjams arba tuose žemės sklypuose vykdyti statybos darbus ir tada parduoti, iÅ¡ to gaunant pajamas. Toks ieÅ¡kovės siekis yra suprantamas, tačiau privažiavimo klausimÄ buvo galima iÅ¡spręsti prieÅ¡ 13 metų, o Å¡iam laikui reikia susitarti tik su L. Ž. IÅ¡ esmės ieÅ¡­kovė praÅ¡o ne tik sau servituto, tačiau ir bÅ«simiems jai priklausančių žemės sklypų pirkėjams.

Tokiu atveju bÅ«tų padidintas didelis judėjimo srautas per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Atsako­vas V. S., kol dalies žemės sklypo nebuvo pardavęs A. ir V. Å ., pla­navo įrengti privačių namų teritorijÄ , kuri bÅ«tų saugi ir užtverta, tokiu bÅ«du naujiems pirkėjams tu­rint saugiÄ aplinkÄ . Atsakovo V. S. žemės sklypas yra susisiekimo paskirties, bet ten nėra įrengtas kelias, atsakovas V. S. net neplanuoja ten tiesti kelio dangos. 3.2. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs byloje pateiktus dokumentus, iÅ¡klausęs bylos dalyvių paaiÅ¡kinimų, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ , nes ieÅ¡kovė nepagrindė servituto bÅ«tinumo ir proporcingumo. 3.3.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pritarė atsakovų pozicija, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti servitutas pažeis atsakovų teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadas, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ieÅ¡kovei yra numatytas patekimas į jos žemės sklypÄ per (duomenys neskelbtini) gatvę, su kuria planavimo projekte yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis, taip pat jungtys su (duomenys neskelbtini) plentu per privačius že­mės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iki Å¡iol į savo sklypÄ patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) plento. Be to, yra patvirtintas 6 m pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tÄ soje iki trečiojo asmens L. Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieÅ¡kovė taip pat galėtų tartis dėl kelio servituto nustatymo su trečiuoju asmeniu L. Ž. per jam priklausantį žemės sklypÄ .

FaktiÅ¡kai joks kelias į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ realiai neeg­zistuoja. Todėl nepriklausomai, kurioje vietoje bÅ«tų patekimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , jį vis tiek rei­kėtų įsirengti. Be to, ieÅ¡kovei planuojant urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypÄ , ji turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, nebent bÅ«tų nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra neracionalÅ«s ar iÅ¡ esmės pažeidžiantys privačių savininkų teises.

Tačiau tokių duomenų į bylÄ nėra pateikta. 3.4. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, susiju­sias su L. Ž. žemės sklypu, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino atsakovų ir L. Ž. žemės sklypų paskirties. Be to, ieÅ¡kovė L. Ž. gali sumokėti piniginę kompensacijÄ už nustatytÄ servitutÄ . Tai iÅ¡ esmės yra susitarimo klausimas su L. Ž. Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, ginÄÄ galėtų iÅ¡spręsti teismas.

Taigi, jokie L. Ž. interesai nebÅ«tų pažeisti ir nuostolių L. Ž. nepa­tirtų. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nereikėtų kelio servituto nustatyti per L. Ž. že­mės sklypo vidurį, kad sklypas bÅ«tų padalintas pusiau. Akivaizdu, jog racionalus sprendimas, kurį galima įgyvendinti yra kelio servituto nustatymas L. Ž. žemės sklypo deÅ¡inėje pusėje ties riba su kitu žemės sklypu. IeÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktuose dokumentuose yra Regia žemėlapis, ku­riame ranka yra suraÅ¡yti kam priklauso sklypai ir ranka pabraižyta, kur galėtų bÅ«ti numatytas servi­tutas per L.

Ž. priklausantį žemės sklypÄ . Regia žemėlapyje pabraižyta kelio trajektorija yra racionali, atitinkanti tiek ieÅ¡kovės, tiek ir L. Ž. interesus. Atsakovų žemės sklypas turi susisiekimo paskirtį atsakovo V. S. dėka, nes bÅ«tent jis investavo savo lėšas, kad bÅ«tų suformuotas susisiekimo paskirtį turintis sklypas. Susisiekimo paskirtį turintis žemės sklypas buvo įregistruotas 2016 metais, o atsakovai A. Å . ir V. Å . žemės sklypo dalį įsigijo 2019 m. kovo 13 d., taigi, akivaizdu, jog po to, kai A. ir V.

Å . įsigijo žemės sklypÄ ir savo dalį užpylė žvyru, ieÅ¡kovė pamatė, kad galima į jos sklypÄ patekti ir per (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl sumanė pasinaudoti atsakovo V. S. pastangų dėka su­kurta žemės sklypo susisiekimo paskirtimi. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nebus tik minimaliai varžomos atsakovų teisės, nes atsakovams priklausantis žemės sklypas bus apsunkintas servitutu. Be to, ieÅ¡kovei iÅ¡skaidžius turimÄ Å¾emės sklypÄ ir jį pardavus kitiems asmenims, automobilių srautas per atsakovų žemės sklypÄ padidės ir tokiu bÅ«du bus tikrai pažeistos atsakovų teisės. Tai, jog dar 2008 m. ieÅ¡kovė su L.

Ž. neiÅ¡sprendė privažiavimo klausimų iki atidalintų sklypų, neturi bÅ«ti pretekstas servitutu apsunkinti atsakovų žemės sklypÄ , nes sprendžiant dėl kelio servi­tuto nustatymo negalima teikti pirmenybės trečiųjų asmenų patogumo sumetimams, o ne žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės neliečiamumui. Remiantis servituto nustatymo schema matyti, kad praÅ¡omas nustatyti servitutas pa­dalintų atsakovo V. S. žemės sklypÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovės žemės sklypu, į dvi dalis, todėl akivaizdu, jog atsakovui V.

S. bÅ«tų padaryta itin didelė žala dėl tokio sklypo iÅ¡skaidymo. (duomenys neskelbtini) gatvės gale esantis žemės sklypas pagal atsakovo V. S. sumanymÄ , turėjo bÅ«ti skirtas vaikų žaidimų aikÅ¡telei įrengti, kad bÅ«simų pirkėjų vaikai turėtų žaliÄ jÄ zonÄ ir aikÅ¡telę saugiai žaisti, tačiau dėl ieÅ¡kovės norų nustatyti servitutÄ , to tektų atsisakyti. Atsako­vas V. S. projektavo savo turimÄ Å¾emės sklypÄ specialiai tokiu principu, jog nau­jiems pirkėjams bÅ«tų patogu, o vaikams saugu.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas V. S. taip pat pateikė MB „Bonada“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad be servituto atsakovams priklausančio žemės sklypo vertė bÅ«tų 47 000 Eur, o įregistravus servitutÄ â€“ 37 600 Eur. 3.5. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktų dokumentų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ situacijos schemos matyti, jog per L. Ž. sklypÄ servitutas bÅ«tų beveik trigubai trumpesnis. 3.6.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė turi kitus patekimo į savo sklypÄ bÅ«dus ir nėra objektyviai bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ per atsakovo V. S. žemės sklypÄ . Apeliantė Å¡ių teismo argumentų nepaneigė. 3.7. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisiant atsakovui V. S. 1 720 Eur, o atsakovams A. ir V. Å . bendrÄ 280 Eur kompensacijÄ už servituto nustatymÄ .

Tačiau ieÅ¡kinyje buvo praÅ¡oma nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ , ieÅ¡kinys nebuvo tikslintas, reikalavimai dėl 2 000 Eur kompensacijos nebuvo pareikÅ¡ti. Todėl laikytina, kad negalima kelti apeliaciniame skunde reikalavimų ir praÅ¡yti juos patenkinti, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindÄ pripažinti teismo sprendimÄ teisėtu. 4.2. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno teisinio argumento, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 17. Atsakovų A. Å . ir V. Å . atstovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – nuotraukas, kurios patvirtina, kad ieÅ¡kovei pasiekti jai priklausantį sklypÄ per L. Ž. žemės sklypÄ nėra jokių apribojimų.

18. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų praÅ¡omi prijungti nauji įrodymai yra susiję su atsikirtimais į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir gali turėti reikÅ¡mės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, jie yra priimami ir bus vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

19. Apeliacinio nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Nustatant servitutÄ apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutÄ , nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kelio servituto nustatymÄ atsakovams priklausančiame žemės sklype grindė aplinkybėmis, jog į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ nėra kelio, aplink šį sklypÄ yra tik privatÅ«s žemės sklypai, joks kelio servitutas per gretimus žemės sklypus nėra nustatytas. IeÅ¡kovė ateityje ketina savo žemės sklypÄ suskaidyti į daugiau žemės sklypų, todėl nesant kelio servituto, ne tik kad negalima patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , bet nebus įmanoma ateityje ieÅ¡kovei žemė sklypo suskaidyti į daugiau sklypų.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ieÅ¡kovei yra numatytas patekimas į jos žemės sklypÄ per (duomenys neskelbtini) gatvę, su kuria planavimo projekte yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės jungtis, taip pat jungtys su (duomenys neskelbtini) plentu per privačius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad iki Å¡iol į savo sklypÄ patekdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) plento.

Be to, yra patvirtintas 6 m pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tÄ soje iki trečiojo asmens L. Ž. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieÅ¡kovė taip pat galėtų tartis dėl kelio servituto nustatymo su trečiuoju asmeniu L. Ž. per jam priklausantį žemės sklypÄ .

22. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog ieÅ¡kovė į savo 1,4 ha žemės sklypÄ gali patekti kitais bÅ«dais, netaikant kelio servituto atsakovų žemės sklype, t. y. į savo sklypÄ gali patekti valstybine (duomenys neskelbtini) gatve. Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad aplink Å¡iÄ gatvę yra vien privatÅ«s žemės sklypai ir į Å¡iÄ gatvę nėra galimybės nei įvažiuoti, nei iÅ¡važiuoti iÅ¡ jos, tačiau žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad Å¡iuo metu iki (duomenys neskelbtini) gatvės jau galima privažiuoti naujai įrengtomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis.

IeÅ¡kovė nurodė, jog Å¡ios gatvės yra servitutinės ir kad ji galėtų jomis važiuoti, ji turėtų gauti gatvių savininkų sutikimus, tačiau jokių įrodymų, kad Å¡iuo privažiavimu ieÅ¡kovė negali patekti į savo žemės sklypÄ byloje nepateikė.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo bÅ«tinumo gali turėti reikÅ¡mės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiÅ¡kai ir raÅ¡tu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sÄ lygų sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus.

Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti ( straipsnio 5 dalis). Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas bendrasis planas, numatantis naujos gatvės įrengimÄ , teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei planuojant urbanizuoti jai priklausantį žemės sklypÄ (t. y. suskaidyti jį į daugiau žemės sklypų), kÄ ji nurodė savo ieÅ¡kinyje, ji turi vadovautis teritorijų planavimo dokumentais.

Pagal byloje esantį Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. Ä®S-2596 patvirtintÄ Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano projektÄ teritorijose nuo (duomenys neskelbtini) plento numatytos jungtys per žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), be to, ir pati ieÅ¡kovė rytinę dalį savo žemės sklypo turės skirti gatvės įrengimui, kuri jungsis su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis.

Pažymėtina, jog žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu atsakovų atstovė patvirtino, kad šiuo metu jau yra įrenginėjama viena privažiavimo jungtis nuo (duomenys neskelbtini) plento.

25. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė galėtų tartis dėl kelio servituto nustatymo su buvusiu bendraturčiu L. Ž. per jam priklausantį žemės sklypÄ . 2008 m. vasario 5 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-05-710 buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė bendraturčiams ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui L. Ž., formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo Å¡is sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus, priklausančius I.

J. ir L. Ž., tačiau privažiavimo prie Å¡ių atidalintų žemės sklypų klausimai projekte nebuvo iÅ¡spręsti. Vėliau sprendžiant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl ribų nustatymo keliui į jos sklypÄ , 2015 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VÄ®-707-(14.7.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas 6 m pločio bendro naudojimo kelias (duomenys neskelbtini) tÄ soje iki L.

Ž. žemės sklypo, tokiu bÅ«du, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, sudarant ieÅ¡kovei galimybę susitarti per buvusio bendraturčio žemės sklypÄ nustatyti servitutÄ sandoriu arba teismine tvarka, t. y. šį klausimÄ sprendžiant ne kitų privačių žemės sklypų savininkų sÄ skaita, o buvusio iki atidalijimo žemės sklypo ribose. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi galimybę patekimÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ spręsti tokiu bÅ«du, kuriuo ji tai turėjo atlikti, formuodama atskirÄ Å¾emės sklypÄ ir tardamasi su bendraturčiu.

26. Apeliantė nurodo, kad jos prašomas nustatyti servitutas atsakovų žemės sklype yra daug racionalesnis ir mažiau varžantis tarnaujančio daikto savininko teises, nei būtų trečiojo asmens L. Ž. žemės sklype, tačiau teisėjų kolegija su ieškovės argumentais nesutinka.

27. Vien ta aplinkybė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas yra skirtas susisiekimui, jame yra suformuota (numatyta) gatvė ir kad tame žemės sklype jau yra nustatytas kelio servitutas, nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl Å¡ios priežasties servituto nustatymas atsakovų žemės sklype bÅ«tų racionalesnis. Nustatant servitutÄ bÅ«tina vertinti faktinių aplinkybių visumÄ . Pažymėtina, jog, kaip nurodo atsakovas V. S., jis žemės sklypÄ savo lėšomis ir pastangomis formavo ir projektavo taip, kad uždaras gyvenamųjų namų kvartalas jo gyventojams bÅ«tų saugus ir patogus, todėl ir skyrė dalį Å¡io sklypo susisiekimui.

Nustačius servitutÄ ir ieÅ¡kovei urbanizavus savo žemės sklypÄ , judėjimo per atsakovų žemė sklypÄ srautas labai padidėtų, nes ieÅ¡kovė siekia privažiavimo ne tik sau, bet ir bÅ«simiems iÅ¡skaidytų sklypų savininkams. Teisėjų kolegija pritaria atsakovų atsiliepimo argumentui, kad nors privažiavimas per atsakovų žemės sklypÄ bÅ«tų patogiausias tiek ieÅ¡kovei, tiek ateityje ir galimai bÅ«simiems suskaidytų žemės sklypų savininkams, tačiau tai nesudaro pagrindo varžyti atsakovų nuosavybės teises.

28. Pažymėtina, jog nors atsakovų sklypo paskirtis yra numatyta susisiekimui, tačiau abi šalys byloje pripažino, kad tik nedidelė šio sklypo dalis yra padengta žvyru ir asfalto drožlėmis, kita dalis žemės sklypo yra apaugusi žolynais, krūmais, užpelkėjusi, todėl darytina išvada, jog ji šiuo metu neturi keliui būdingų požymių ir šiuo keliu ieškovė privažiuoti iki savo žemės sklypo negalės.

29. Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovų žemės sklype nustatyti žymiai ilgesnį servitutinį keliÄ , nei bÅ«tų nustatytas L. Ž. žemės sklype. Atsakovų skaičiavimu per atsakovų žemė sklypÄ bÅ«tų nutiestas 344 m ilgio servitutas, per L. Ž. – 102,75 m. IeÅ¡kovė kritikuoja atsakovų pateiktÄ servituto ilgio kelio situacijos schemÄ , tačiau teikia tik paaiÅ¡kinimus ir jokių kitokių skaičiavimų teismui nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, jog pateikta schema patvirtina, kad atsakovų teisių ribojimas Å¡iuo atveju bÅ«tų daug didesnės apimties, nei trečiojo asmens.

30. IeÅ¡kovė byloje taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, ar nustačius servitutÄ ir sumažėjus L. Ž. žemės sklypo naudingam plotui, sumažėtų jo vertė ir kiek ji sumažėtų. Tuo tarpu atsakovai pateikė MB „Bonada“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , kad nustačius servitutÄ , jų žemės sklypo vertė sumažėtų 9 400 Eur. IeÅ¡kovė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ laiko nepatikima. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Atsakovų pateikta iÅ¡vada yra informacinio pobÅ«džio dokumentas ir neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos, tačiau tai yra įrodymas apie galimus atsakovų nuostolius, kurio ieÅ¡kovė jokiu kitu savo pateiktu įrodymu nepaneigė.

31. Atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, jog L. Ž. sklype statinių nėra, medžiai iÅ¡pjauti, sklypas yra sausas, neužmirkęs ir per jį pasiekti ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ nėra jokių ribojimų. Tuo labiau, kad trečiasis asmuo L. Ž. nagrinėjamoje byloje buvo pasyvus ir prieÅ¡taravimų byloje dėl susiklosčiusios situacijos sprendimo galimybių nereiÅ¡kė.

32. Apeliantė nurodo, jog teismas sprendime remiasi dar neegzistuojančiomis aplinkybėmis (teritorijos urbanizavimu), todėl tokia argumentacija turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kaip ir teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gatve važinės sunkioji technika, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė yra Å«kininkė ir ketina žemės sklype plėtoti žemės Å«kio veiklÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje yra aiÅ¡kiai nurodžiusi, kad ateityje ji ketina savo žemės sklypÄ suskaidyti į daugiau žemės sklypų, todėl nesant kelio servituto, ne tik kad negalima patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , bet nebus įmanoma ateityje ieÅ¡kovei žemė sklypo suskaidyti į daugiau sklypų.

Teismas, darydamas išvadas, rėmėsi pačios ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl šalinti minėtus teismo motyvus iš sprendimo nėra pagrindo. Šiuo metu ieškovės žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl taip pat negali būti atmesta galimybė, kad jei jo paskirtis nebūtų pakeista, tai šiame žemės sklype galėtų būti pradėta vykdyti žemės ūkio veikla.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo bÅ«tinumas (CPK 12 ir 178 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ pagal jos pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Kelio servitutas nustatomas iÅ¡kilus bÅ«tinumo, o ne patogumo poreikiui. Kaip matyti iÅ¡ faktinės situacijos, ieÅ¡kovė patekimui į savo žemės sklypÄ neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribojant atsakovų teisių ir interesų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, neteisingai juos įvertino, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis). Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas ar neteisingas.

36. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. S. praÅ¡o priteisti apeliacinėje instancijoje jo patirtas 605 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ir 302,50 Eur už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovai V. Å . ir A. Å . praÅ¡o priteisti 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovai grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui V.

S. priteistinos 907,50 Eur, atsakovei A. Š. – 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur (devynių Å¡imtų septynių eurų 50 ct), atsakovei A.

Š., gim. (duomenys neskelbtini), – 484 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Edita Šliumpienė