2021-04-07 Nr. AB-6841-3-61-3-03718-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1303-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03718-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 24.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir D. R. (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir S. B. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų E. B. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir S. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B. ir E. B., dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai A. B. ir S. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) įpareigoti įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą, 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija, atsakovo atstovas), ir savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir atsakovo atstovas) (toliau visi kartu – atsakovai ir jų atstovai), 4 800 Eur turtinės ir po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (bendrai iš atsakovų ir jų atstovų – 10 000 Eur).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Administraciją ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir pratęsimo su nuomininkais. Atsakymo į savo 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą nėra gavę, todėl vertino, kad atsakovai ir jų atstovai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus atsakymo terminus.

3. Pareiškėjai nurodė, kad jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovų ir jų atstovų neteisėtų veiksmų, nes atsakovai ir jų atstovai be galiojančios nuomos sutarties vienašališkai nustatė nuomos mokestį, kuris atitinka rinkos kainą. Nors pareiškėjai gyvena socialinio būsto nuomos sąlygomis pagal galiojančią sutartį, bet už nuomą moka rinkos kainą, todėl dėl permokėtos už būstą nuomos kainos atsakovai ir jų atstovai padarė pareiškėjams turtinės žalos, taip pat skaičiuotinos ir 5 proc. metinės palūkanos.

4. Atsakovas ir atsakovo Savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Administracija nurodė, kad buvo gautas 2019 m. rugsėjo 2 d. skundas „Dėl socialinio būsto ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir pratęsimo su nuomininkais“. Minėtu skundu nuomininkai prašė paruošti naują būsto nuomos sutarties projektą ir kreiptis į Savivaldybės tarybą pakeičiant ar panaikinant 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176 ir 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610. Savo prašymą nuomininkai grindė 5 argumentais: 1) jie nėra šeima; 2) jie neprarado teisės į valstybės garantuojamą paramą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; 3) socialinis būstas nuomininkams buvo nuomojamas ne socialinio būsto sąlygomis (dėl to papildomai prašo pateikti jiems pasiūlymą dėl išperkamosios būsto nuomos sąlygų); 4) tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Savivaldybė yra SPIS naudotojai, todėl neturėtų prašyti nuomininkų pateikti informacijos, kuria patys disponuoja (prašo įvertinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 1.35-19/3997); 5) atkreipė dėmesį į tai, kad trys iš nuomininkų yra neįgalūs, o 2 iš jų nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pareiškėjai buvo informuoti dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis. Įvertinus pareiškėjų šeimos situaciją ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai buvo informuoti, kad Savivaldybės būsto nuomos sutartis Tarybos nustatyta tvarka galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Vertinant pareiškėjų pajamas pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nustatyta, kad šeimos pajamos viršija keturių asmenų šeimai nustatytą dydį su 25 proc. perviršiu, todėl Savivaldybė pavedė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rengti dar vieną projektą dėl neterminuotos Savivaldybės būsto nuomos sutarties su E. B. sudarymo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Savivaldybės Socialinių reikalų komitetas pakartotinai nepritarė Tarybos sprendimo projektui ir siūlė būstą nuomoti vieneriems metams.

6. Administracija nurodė, kad įvertinus metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2018 metus nustatyta, jog visų keturių nuomininkų gautų pajamų suma viršija Įstatyme numatytą leistiną dydį su 25 procentų perviršiu (iki 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančioje Įstatymo redakcijoje ši suma buvo 13 420 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo redakcijoje – 15 860 Eur). Pareiškėjams buvo siunčiami pranešimai su pasiūlymu dėl terminuotos vienerių metų nuomos sutarties sudarymo, tačiau sutartis iki šiol yra nesudaryta, kadangi patys pareiškėjai ignoruoja Administracijos raginimus pateikti prašymo suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. priimto sprendimo Nr. 1-809 „Dėl Vilniaus m. Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 priedą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėtų galimybę įvertinti pareiškėjų atitikimą Įstatymo reikalavimams. Administracija ir Savivaldybė atliko visus aktyvius veiksmus, suteikė visą reikiamą informaciją, tačiau patys pareiškėjai į aukščiau paminėtus raginimus nereagavo. Pareiškėjai nepateikė duomenų, įrodančių reikalaujamos turtinės žalos atsiradimą, o atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Savivaldybė bei Administracija, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, veikė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjai nepagrindė ne tik neteisėtų atsakovų ir jų atstovų veiksmų, bet ir žalos realumo, nors pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka būtent pareiškėjams.

7. Atsakovo Savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjai pateikė Administracijai prašymą skundo pagrindu, kuriame iš esmės keliami nuomos sutarties pratęsimo klausimai. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1.35-19/5394 informavo pareiškėjus ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d. kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu sudaryti terminuotą vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartį. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymo iš pareiškėjų nėra gavęs. Pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė nei žalos dydžio, nei kaip pasireiškė neteisėti veiksmai, neįrodė priežastinio ryšio bei kaltės. Sutartis laikytina pasibaigusia, kadangi pareiškėjų ir jų šeimos narių pajamos viršijo Įstatyme nustatytus normatyvus, taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjams pagrįstai skaičiuojamas Savivaldybės būsto nuomos mokestis. Tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai, prašydami teismo priteisti iš atsakovų ir jų atstovų neturtinę žalą, nepateikė jokių aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys E. B. ir E. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą tenkinti.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad atsakovai ir jų atstovai savo siūlymu sudaryti 1 metų nuomos būsto sutartį mėgina ją sudaryti kolektyvinės sutarties pagrindu, kuri yra taikoma atsakovų ir jų atstovų darbuotojams ar atvykusiems komandiruotėn, o ne konkretiems asmenims, kurie nėra šeima. Atsakovai ir jų atstovai turėtų sudaryti su kiekvienu asmeniu atskirą sutartį nurodant kiekvieno asmens nuomos būsto kainą, nuomos kambario plotą ir t. t. Dukra S. B. nuo 2017 m. nebėra šeimos narys, todėl nepagrįstas yra Savivaldybės sprendimas skaičiuojant šeimos pajamas įskaičiuoti ir neįgalaus asmens gaunamas pajamas. E. B. taip pat nėra šeimos narys ir jo pajamos taip pat neturėtų būti įskaičiuojamos į šeimos pajamas. Nuomos sutartis turėtų būti sudaryta su kiekvienu pareiškėju atskirai. A. B. ir E. B. nuo 2019 m. gruodžio 5 d. nutraukė santuoką. Pareiškėjų argumentus palaikė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu (skundu), kuriuo iš esmės prašė paruošti naują būsto nuomos sutarties projektą su jais ir kreiptis į Savivaldybės tarybą pakeičiant ar panaikinant 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-176 ir 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1610, ir tai, kad Savivaldybė 2019 m. spalio 2 d. pasitarime svarstydama pareiškėjams išnuomoto socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), klausimas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1.35-19/5394 „Dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini)“, informavo pareiškėjus apie Savivaldybės mero pavaduotojo pasitarimo rezultatus, įvertinus ir tai, kad apie ginčo būsto ir pareiškėjų statuso pasikeitimą nuo 2017 metų atsakovas ne kartą informavo pareiškėjus ir kitus šeimos narius Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. A51-37360/19(3.3.12.1-EM4) ir 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-51993/19(3.3.12.1-EM4)), nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai ir jų atstovai neatsakė į pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai tuos pačius klausimus keliantį prašymą (skundą). Aplinkybė, kad pareiškėjai negavo jų pageidaujamo atsakymo, nereiškia, kad apskritai nebuvo atsakyta.

13. Pareiškėjų nurodomas VAĮ 31 straipsnis yra taikomas tik tada, kai yra pradedama administracinė procedūra. Administracija pagrįstai kvalifikavo aptariamą pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. raštą kaip prašymą ir jį atitinkamai sprendė. Teismas sutiko su pareiškėjais tuo aspektu, kad sprendimas priimtas tik mero pavaduotojo pasitarime 2019 m. spalio 24 d. ir atsakymas į 2019 m. rugsėjo 2 d. raštą pateiktas ne pagal Viešojo administravimo įstatymo nustatytus terminus, bet įvertinus sprendžiamo klausimo kompleksiškumą, būtinybę bendradarbiauti kelios institucijoms ir įvertintinos informacijos kiekį. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti Administracijos, kuriai buvo adresuotas 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymas-skundas, neveikimo ar vilkinimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kada pagal VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktus apskritai prašymai gali būti nenagrinėjami, jei jie teikiami nurodant tapačias faktines aplinkybes, keliant tapačius klausimus, prašymus ir yra dėl to priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas arba prašyme/skunde keliami klausimai, nurodomos aplinkybės apie senesnius nei 6 mėnesiai įvykius. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad jiems nėra atsakyta į 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą. Teismas atmetė skundo dalį dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą, nurodęs, kad šis prašymas jau išnagrinėtas.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog pareiškėjai žalą kildina iš neteisėtų Savivaldybės, Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto savivaldybės būstas“ veiksmų, nurodydami, kad šie be galiojančios nuomos sutarties vienašališkai nustatė nuomos mokestį, kuris atitinka rinkos kainą. Teismas vertino, kad pareiškėjai mano, jog jie tebegyvena socialinio būsto nuomos sąlygomis pagal 2015 metų galiojančią sutartį, todėl neprivalo už nuomą mokėti būsto nuomos rinkos kainos ir turtinę žalą sudaro būsto nuomos kainų, mokėtinos už socialinio būsto nuomą ir savivaldybės būsto nuomos rinkos sąlygomis, skirtumas (detalus skaičiavimas nepateiktas). Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjų šeimos situaciją ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai buvo informuoti, kad Savivaldybės būsto nuomos sutartis Tarybos nustatyta tvarka galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Teismas nustatė, kad pareiškėjų pajamos viršijo nustatytus metinius pajamų dydžius, todėl jiems buvo siūloma sudaryti terminuotą vienerių metų nuomos sutartį. Apie tai pareiškėjai informuoti 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštais. Toks atsakovo atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ siūlymas pareiškėjams yra teisėtas, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą. Be to, toks sutarties keitimo (nutraukimo) pagrindas buvo numatytas ir 2015 m. pareiškėjų šeimos pasirašytoje socialinio būsto nuomos sutartyje. Todėl teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad atsakovai ir jų atstovai veikė neteisėtai, kuomet nustatę, jog pareiškėjų šeima nebeatitinka socialinio būsto nuomos gavėjų sąlygų, ėmėsi veiksmų keisti esamą nuomos sutartį, siūlė pareiškėjams pasirašyti terminuotą būsto nuomos sutartį, kuri būtų kasmet atnaujinama, jiems pateikus reikalaujamus duomenis apie šeimos turtą ir pajamas, apie tai ne kartą informuodami pareiškėjų šeimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę nesutikti su Savivaldybės siūloma būsto nuomos rinkos sąlygomis sutarties projektu, tačiau tai, jog jie patys nepasirašo Savivaldybės siūlomo būsto nuomos sutarties projekto, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų ir jų atstovų veiksmų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ir administracinėje byloje Nr. I-401-596/2019 tarp kitų reikalavimų kėlė klausimą ir dėl Savivaldybės (kartu su kitais viešojo administravimo subjektais) civilinės atsakomybės, be kita ko, Savivaldybės veiksmų neteisėtumo sprendžiant jų atvejį dėl Savivaldybės būsto nuomos sąlygų ir pan. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, pareiškėjų šeimos skundas atmestas. Šioje administracinėje byloje teismas analizavo, be kita ko, ir pareiškėjų argumentus dėl šeimos ir pajamų skaičiavimo. Teismas priėjo prie išvados, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovų ir jų atstovų veiksmų, kurių atlikimu grindžiama jų civilinė atsakomybė pareiškėjų skundo faktinių aplinkybių kontekste, neteisėtais. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjams į jų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą atsakyta vėliau, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti neteisėtus atsakovų ir jų atstovų veiksmus, be to, pareiškėjai nenurodė, jog dėl objektyviai pateisinamo ilgesnio jų prašymo sprendimo jie būtų patyrę žalos. Kitus pareiškėjų argumentus teismas vertino kaip abstrakčius ir deklaratyvius bei nesudarančius savarankiško pagrindo tenkinti skundą.

III. 16. Pareiškėjai A. B., S. B. ir tretieji suinteresuoti asmenys E. B. bei E. B. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu, prašo peržiūrėti bylą iš esmės.

17. Apeliantai, aprašę faktines aplinkybes, nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinei oficialiajai doktrinai (socialinės paramos ir žmogaus teisių srityje), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktikai, nes pažeidžia neįgalių asmenų, trečiųjų asmenų teises ir laisves, teisėtus interesus ir įstatymo saugomus interesus. Teismas neatskleidė objektyviosios tiesos ir bylos esmės, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas.

18. Apeliantai nurodo, kad Tvarkos aprašo 42.4 papunktyje nustatytas būsto nuomos sutarties 1 metų terminas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštaraujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui ir Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniams. Šis papunktis apriboja pareiškėjų teisę ir laisvę konkrečiu terminu. Poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, riboti šios teisės apimties, be to, sudarius tokią sutartį būtų apribota ir suvaržyta teisė ir laisvė įgyvendinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą teisę įsigyti būstą.

19. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų ir jų atstovų pozicija, jog atsakovai ir jų atstovai teisėtai darė psichologinį poveikį, siekdami, kad pareiškėjai pasirašytų atsakovų ir jų atstovų pageidaujamą sutartį. Atkreipia dėmesį, kad tretieji suinteresuotieji asmenys pateikė teismui įrodymus, kad atsakovai ir jų atstovai teikė apeliantams reikalaujamą pasirašyti Tvarkos aprašo 3 priedą (sutartį). Pareiškėjai nurodė visas faktines ir teisines aplinkybes, dėl ko minėta sutartis turėtų būti peržiūrėta ir sudaryta nauja, kadangi atsakovai ir jų atstovai ignoruoja faktines aplinkybes ir nesivadovauja teisės aktais. Atsakovai ir jų atstovai privalo su apeliantais sudaryti sutartį, nepažeisdami jų teisės į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, t. y. laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas savanoriškai, o ne priverstinai ir vienašališkai nustatant sutarties sąlygas. Pareiškėjams A. B. ir S. B. pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 8 dalies 2 punktą turėtų būstas būti išnuomojamas net neįrašius šių asmenų į socialinio būsto nuomos sąrašą neterminuotai, tačiau nei atsakovai ir jų atstovai, nei teismas nepasisako dėl šių reikšmingų aplinkybių.

20. Apeliantai nurodo, jog jie nėra šeimos nariai, todėl pajamos negali būti skaičiuojamos pagal 4 asmenų šeimos pajamas. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodo, kad remiantis bylos medžiaga patys pareiškėjai, teikdami prašymą dėl socialinio būsto skyrimo, buvo nurodę, jog prašoma prie šeimos narių įrašyti ir sūnų E. B., kadangi jis neturi savo šeimos.

21. Atsakovas ir atsakovo Savivaldybės atstovas Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Administracija nurodo, kad 4 kambarių 78,47 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto būstas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-176 pagrindu buvo išnuomotas E. B. keturių asmenų šeimai (jai, vyrui A. B., pilnamečiui sūnui E. B. ir pilnametei dukrai S. B.). Apeliantai ne tik kad neprieštaravo, jog E. B. būtų įtrauktas į šeimos sudėtį, bet ir Socialinio būsto skyriui įrodinėjo, kad E. B. yra šeimos narys. Nors vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, suaugusieji šeimos vaikai (nestudijuojantys, dirbantys ir vyresni nei 24 metų amžiaus) neįskaitomi į šeimos sudėtį, tačiau Socialinio būsto skyrius į rengiamą Tarybos sprendimo projektą įrašė E. B., palikdamas būsto išnuomojimo jam klausimą spręsti Tarybai. Savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1-176 pagrindu E. B. keturių asmenų šeimai (ji, vyras A. B., pilnametis sūnus E. B. ir pilnametė dukra S. B.) buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Šeima minėto Tarybos sprendimo dalies dėl E. B. įskaitymo į E. B. šeimą neskundė ir iš esmės sutiko, kad socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų išnuomotas visiems šeimos nariams, taip pat ir pilnamečiui E. B. priskiriant jį prie E. B. šeimos. Pareiškėjų šeimai nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nes šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 12 311 Eur ir tai 1 089 Eur viršija įstatyme nustatytus dydžius kartu su leistinu 25 procentų perviršiu. Šeimai viršijus įstatyme nustatytus pajamų dydžius, pareiškėjai buvo informuoti dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ parengė Tarybos sprendimo projektą dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Savivaldybės būsto fondą ir neterminuotos nuomos sutarties sudarymo, tačiau Socialinių reikalų komitetas nepritarė siūlomam projektui ir siūlė su E. B. sudaryti terminuotą vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Taryba pritarė komiteto siūlymui, tačiau Tarybos sprendimas jau yra netekęs galios, o Savivaldybės būsto nuomos sutarties E. B. nepasirašė. Apeliantai buvo informuoti dėl teisės socialinį būstą nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis.

23. Administracija sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog aplinkybė, kad pareiškėjai negavo jų pageidaujamo atsakymo, nereiškia, jog apskritai jiems nebuvo atsakyta. Teismas teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4–5 punktais, prašymai gali būti nenagrinėjami, jeigu jie teikiami nurodant tapačias faktines aplinkybes, keliant tapačius klausimus, prašymus, ir yra dėl to priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas arba prašyme/skunde keliami klausimai, nurodomos aplinkybės apie senesnius nei 6 mėnesiai įvykius. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pareiškėjams nėra atsakyta į jų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą ir tenkinti skundo dalį dėl įpareigojimo išnagrinėti minėtą prašymą, kadangi prašymas jau išnagrinėtas bei atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai reikalauja neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, teigdami, kad be galiojančios nuomos sutarties atsakovai ir jų atstovai vienašališkai nustatė nuomos mokestį, kuris atitinka rinkos kainą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai viršijo nustatytus metinius pajamų dydžius ir prarado teisę į socialinį būstą, dėl ko buvo nustatytas Savivaldybės būsto statusas ir mokėjimas pagal nustatytus Savivaldybės būsto mokesčius. Teismas priėjo prie teisingos išvados, kad nėra pagrindo pripažinti Savivaldybės ir Administracijos veiksmų neteisėtais. Šiuo atveju Savivaldybė ir Administracija jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams būtų atsiradusi žala, neatliko, todėl nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimo. Taigi teismas pagrįstai atmetė apeliantų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

24. Atsakovo Savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad buvo priimti Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 1-1162 ir Tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1-1774, kuriais nuspręsta pakeisti sutartį ir nustatyti Savivaldybės būsto nuomos terminą vieneriems metams nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pareiškėjai ir jų šeimos nariai sutarties pakeitimo pasirašyti neatvyko, todėl minėti Tarybos sprendimai yra netekę galios. Pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Administraciją ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl klausimų, susijusių su sutarties pratęsimu. Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. A51-37360/19(3.3.12.1-EM4) E. B. buvo informuota, kad jie šiuo metu būste, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena be galiojančios nuomos sutarties, todėl buvo pasiūlyta pakartotinai teikti prašymą dėl terminuotos 1 metų nuomos sutarties sudarymo, priešingu atveju turės būti sprendžiamas šio būsto atlaisvinimo klausimas. E. B. ir kiti nuomininkai 2019 m. balandžio 29 d. pateikė skundą Nr. A50-12116/19, kuriuo iš esmės prašė pakeisti būsto nuomos sutartį iš socialinio būsto į Savivaldybės būsto neterminuotam laikotarpiui. Pareiškėjai kitame (2019 m. gegužės 6 d.) prašyme teigė, kad Administracija turėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą dėl Tvarkos aprašo pakeitimo. Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-51993/19(3.3.12.1-EM4) pateikė atsakymą į pareiškėjų skundus. 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjai pateikė Administracijai prašymą, kuriame iš esmės keliami nuomos sutarties pratęsimo klausimai. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1.35-19/5394 informavo pareiškėjus ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d. kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu sudaryti terminuotą vienerių metų Savivaldybės būsto nuomos sutartį. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymo iš pareiškėjų kol kas nėra gavusi.

26. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl prašymo atlyginti 4 800 Eur turtinę žalą nurodo, kad pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė nei žalos dydžio, nei kaip pasireiškė neteisėti veiksmai, neįrodė ir priežastinio ryšio bei kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, nes pareiškėjų ir jų šeimos narių pajamos viršijo Įstatyme nustatytus rodiklius, nuo 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjams pagrįstai skaičiuojamas Savivaldybės būsto nuomos mokestis. Todėl tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad pareiškėjai, prašydami priteisti neturtinę žalą, nepateikė jokių aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai tokį reikalavimą atmetė.

27. Apeliantai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) papildomai ir pakartotinai tirti įrodymus bei bylos aplinkybes, nes byloje buvo neteisingai taikyti teisės aktai ir neteisingai vertinti bylos įrodymai. Teismas viršijo kompetencijos ribas ir galbūt vadovavosi teisės aktais, kurie yra nebegaliojantys. Atsakovai ir jų atstovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė bylai reikšmingą aplinkybę (kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama), kad „pareiškėjų šeimai“ nėra patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tačiau byloje duomenų ar įrodymų, kad atsakovai ir jų atstovai būtų nutraukę socialinio būsto nuomos sutartį, ją pakeitę arba sudarę naują Savivaldybės būsto nuomos sutartį, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ar bendrosios kompetencijos teismo sprendimu nustatant nuomos mokestį 4 kartus didesnį, negu buvo iki to laikotarpio. Šie atsakovų ir jų atstovų veiksmai yra neteisėti, savavališki, siūlomos sudaryti sutarties sąlygos nustatytos vienašališkai. Teismas nenagrinėjo reikšmingos aplinkybės, jog byloje jokių duomenų nėra apie tai, kad E. B. apskritai vedė su buvusiais šeimos nariais bendrą ūkį pagal privatinės teisės normas. Atsakovai ir jų atstovai be jokio teisinio pagrindo skaičiavo E. B. pajamas prie šeimos pajamų ir didino asmenų šeimos pajamas, kad asmenys netektų teisės į socialinio būsto nuomą.

28. Apeliantai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT turėtų ištirti Savivaldybės tarybos nebegaliojančio akto dalies, t. y. Tvarkos aprašo 42.4 punkto, nustatančio 1 metų Savivaldybės būsto nuomos terminą, teisėtumą, nes ši nuostata prieštarauja aukštesnės galios turinčiam teisės aktui (nes Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas 5 metų terminas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl veiksmų atlikimo vilkinimo, nes atsakovai ir jų atstovai, pareiškėjų teigimu, neatsakė į pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą (skundą), taip pat ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Apeliantai apeliaciniame skunde naujų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pareiškėjų skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingus duomenis. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, papildomai išnagrinėjusi bylą teisės taikymo ir bylai reikšmingų duomenų nustatymo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams (žr. šios nutarties 12–13 p.) ir jų nebekartoja.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjams yra atsakyta į jų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymu (skundu) pakartotinai keliamus tokius pačius klausimus, susijusius su nuomos sutarties sąlygomis (tarp jų – ir nuomos kaina). Teismas teisingai vertino aplinkybes, kad atsakovo atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1.35-19/5394 (b. l. 156) bei Administracijos 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. A51-37360/19(3.3.12.1-EM4) (1 t., b. l. 122–124) ir 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-51993/19(3.3.12.1-EM4)) (1 t., b. l. 128–130) jau buvo atsakyta į pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymu (skundu) keltus klausimus, susijusius su nuomos sutarties pratęsimu, kuriuos jie kėlė ir 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 6 d. prašymuose. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų reikalavimas įpareigoti (Administraciją) įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą pagrįstai netenkintas.

35. Vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje atmetė pareiškėjų reikalavimą priteisti iš atsakovų ir jų atstovų turtinės ir neturtinės žalos, kuri kildinama iš, jų teigimu, neteisėtų Savivaldybės (Administracijos) ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų – nuomos sutarties nesudarymo, reikalaujamo (per didelio) nuomos mokesčio ir terminuotos nuomos sutarties, atlyginimo. Pareiškėjai nuostolius grindė permokėta už būsto nuomą suma, tačiau detalaus skaičiavimo nepateikė. Prašymo priteisti neturtinę žalą pareiškėjai iš esmės nemotyvavo.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų ir atsakovų bei jų atstovų yra susiklostęs kelerius metus tebesitęsiantis ginčas dėl socialinio būsto nuomos sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai skundė Savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1-1162, kuriuo būtent buvo pakeistas ginčo būsto statusas iš socialinio būsto į Savivaldybės būsto fondą bei sprendimą pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį į Savivaldybės būsto nuomos sutartį vieneriems metams (b. l. 49–50). Taip pat Savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1774 pakartotinai nuspręsta pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį su E. B. į Savivaldybės būsto nuomos sutartį (1 t., b. l. 87–88). Šiuose sprendimuose nurodoma, kad sutartis keičiama į Savivaldybės būsto nuomos sutartį su dviem asmenims E. B. ir A. B., įvardijant sūnų ir dukrą kaip buvusius šeimos narius. Duomenų, kad nurodyti Savivaldybės tarybos sprendimai būtų panaikinti nėra.

38. Taigi nėra jokio pagrindo šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribose konstatuoti atsakovų ir jų atstovų neteisėtus veiksmus, kuomet jie nustatė, kad pareiškėjų šeima nebeatitinka socialinio būsto nuomos gavėjų sąlygų, ėmėsi veiksmų keisti esamą nuomos sutartį, siūlė pareiškėjams pasirašyti terminuotą būsto nuomos sutartį. Apeliantai ne kartą buvo informuoti, kad jiems pateikus reikalaujamus duomenis apie šeimos turtą ir pajamas, terminuota būsto nuomos sutartis kasmet būtų atnaujinama. Pažymėtina, kad pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalas šioje byloje nekildina iš Administracijos ir (ar) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmų neatsakius į 2019 m. rugsėjo 2 d. raštą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta atsakovų ir jų atstovų visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Kitos pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. B. ir S. B. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų E. B. ir E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius D. R.