Legislator Case Law & Legislation
91f4e6db-5170-4c1f-a9df-903974382fdc AI generated

91f4e6db-5170-4c1f-a9df-903974382fdc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 91f4e6db-5170-4c1f-a9df-903974382fdc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovės sutuoktinio atžvilgiu nuo 2003-05-21 buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kaltinant jį draudimo objektu buvusio automobilio vagyste, kuris buvo nutrauktas tik 2007-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi; apie draudiminį įvykį tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo buvo informuoti tinkamai, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad automobilis bÅ«tų grÄ Å¾intas teisėtam savininkui;

Legislator headnote

AI generated

91f4e6db-5170-4c1f-a9df-903974382fdc · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė I. V. 2002-10-31 pasirašė su ,,Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 1023706, kuria iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo lengvÄ jį automobilį BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 97). Pagal Bendrųjų Å¡ios iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų 1.1 p. (b.l. 100-101) Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alys sutarė, jog jų susitarimu bus parinkta draudimo bendrovė, su kuria nuomininkas, t.y. ieÅ¡kovė, sutarties pagrindu privalės sudaryti įsigyjamo turto draudimo sutartį, mokėti draudimo įmokas, o, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo iÅ¡moka bus mokama lizingo bendrovei, kaip naudos gavėjui, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 42.6.;73.2.6.1.;116.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-969-727/2010 pagal ieÅ¡kovės I.

V. ieÅ¡kinį atsakovui ADB „SEESAM LIETUVA“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. V. 2009-10-20 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti 31377,60 Lt draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2002-11-04 su atsakovu sudarė transporto priemonės savanoriÅ¡kojo draudimo sutartį (poliso Nr. 2700021227), kuria apdraudė iÅ¡perkamÄ ja nuoma valdomÄ lengvÄ jį automobilį BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėta draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB naudai. 2002 m. gruodžio mėn. automobilis BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas. Dėl automobilio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu įtarimai buvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovės sutuoktiniui D. V., tačiau 2007-05-28 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2006-02-15 iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovės sutuoktinis pripažintas nekaltu dėl automobilio vagystės. Pasibaigus baudžiamajam procesui, ieÅ¡kovė, nesulaukusi atsakovo sprendimo, 2008-07-21 kreipėsi su praÅ¡ymu į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, tačiau draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta.

Atsakovas nurodė, jog dėl žalos atlyginimo turi kreiptis ne ieÅ¡kovė, o draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas „Swedbank lizingas“, UAB. IeÅ¡kovė 2008-09-18 pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ , tačiau atsakovas pakartotinai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi ieÅ¡kovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeisdama Draudimo sutarties sÄ lygų 9.1.1 p., 9.1.2. p. nuostatas, taip pat atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimui dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo yra pasibaigęs sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Apie savo teisės pažeidimÄ - tai, jog draudikas neketina vykdyti prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ - ieÅ¡kovė sužinojo 2008-10-24, gavusi atsakovo praneÅ¡imÄ , kuriame atsisakoma iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl senaties terminas nepraleistas. Be to, ieÅ¡kovė vykdydama 2002-10-31 iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygas, sumokėjo 15960 Lt pradinį įnaÅ¡Ä bei likusiÄ 15417,60 Lt sumÄ trečiajam asmeniui, todėl patyrė 31377,60 Lt nuostolių dėl draudžiamojo įvykio, t.y. iÅ¡perkamÄ ja nuoma valdomo automobilio vagystės, taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, kaip sutarties Å¡alis (draudėja), turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui dėl sutartinės prievolės įvykdymo - draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (LR CK 1.125 str. 2 d., 1.127 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.191 str., 6.987 str.).Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2003-01-07 buvo gautas D. V. praneÅ¡imas apie įvykį, kuriame nurodyta, jog automobilis yra paliktas Tambove, stovėjimo aikÅ¡telėje ir dėl grasinimų negali jo pasiimti. Po minėto praneÅ¡imo nei ieÅ¡kovė, nei jos vyras D. V., nei automobilio BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB į atsakovÄ nesikreipė, jokios papildomas informacijos nepateikė. Draudikas įsipareigojo atlyginti materialinius nuostolius, įvykusius dėl vagystės ar bandymo pavogti automobilį tik tada, kai vagystės atveju automobilis buvo užrakintas ar buvo saugomoje teritorijoje, ar užrakintoje patalpoje.

Be to, Bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų 7.2.3.3 p. numato, kad draudėjas privalo imtis visų įmanomų priemonių žalai iÅ¡vengti arba jai sumažinti, 7.2.3.4. p. numato, kad draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus, įrodymus ir pilnÄ informacijÄ , reikalingÄ imtis veiksmų prieÅ¡ asmenį, kaltÄ dėl atsiradusios žalos. Be to, Bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų 9.1. dalis nustato pareiÅ¡kėjo pareigas norint gauti draudimo iÅ¡mokÄ , t.y. 9.1.1 p. numato, kad draudėjas, apdraustasis ir/ar trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus reikiamus dokumentus ir informacijÄ dėl draudiminio įvykio priežasčių ir pasekmių, reikalingų nustatyti draudimo iÅ¡mokos dydžiui, o 9.1.2 p. numato, kad draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokos, kol jis nėra gavęs minėtų dokumentų.

Atsakovas visÄ laikotarpį nuo 2003-01-07 iki 2008-07-21 nebuvo informuotas nei apie D. V. atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nei prasidėjusį teisminį baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nagrinėjimÄ , dėl ko buvo pažeistos atsakovo teisės dalyvauti procese ir tinkamai atstovauti savo interesus, be to, atsakovas, nežinodamas, kad yra paskelbta automobilio BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paieÅ¡ka, negalėjo imtis veiksmų minėto automobilio susigrÄ Å¾inimui į LietuvÄ , atlikti kitus veiksmus.

Taigi, atsižvelgiant į Å¡iuos esminius sutarties pažeidimus, atsakovas negalėjo įgyvendinti savo teisių, tame tarpe ir tesės į subrogacijÄ , todėl atsakovas negali iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog, vykdydama 2002-10-31 iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygas, ji sumokėjo 15960 Lt pradinį įnaÅ¡Ä , taip pat trečiajam asmeniui sumokėjo 15417,60 Lt, viso patyrė 31377,60 Lt nuostolį, kuris yra sÄ lygotas draudžiamojo įvykio - iÅ¡perkamÄ jÄ nuoma valdomo automobilio BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jos minėtas iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų: sÄ skaitų - faktÅ«rų, mokėjimo pavedimo iÅ¡rašų, kasos pajamų orderių (LR CK 1.125 str. 2 d.).Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti draudimo iÅ¡mokÄ jo naudai.

Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ automobilio BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį visa draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti priteisiama turto savininkui ir naudos gavėjui „Swedbank lizingas“, UAB. IeÅ¡kovė ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarė IÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 1023706 dėl nurodyto turto. Vykdant sutartį „Swedbank lizingas“, UAB įsigijo turtÄ ir turto perdavimo-priėmimo aktu perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovei. Sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo apdrausti turtÄ ir užtikrinti, kad draudiminė turto apsauga galiotų visu sutarties galiojimo laikotarpiu, o taip pat turto draudimo sutartyje ieÅ¡kovė privalėjo nurodyti, jog naudos gavėjas yra „Swedbank lizingas“, UAB.

Å iÄ pareigÄ ieÅ¡kovė įvykdė tinkamai. Sutartyje numatyta, jog iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos sumos, kuriÄ draudikas iÅ¡mokės žuvus ar sugedus turtui, pirmiausia turi bÅ«ti apmokėtas nuomininko iki tos dienos susidaręs įsiskolinimas nuomotojui, likę nuomos mokesčiai pagal sutartį, kurie bÅ«tų buvę sumokėti iki sutartis bÅ«tų įvykdyta bei likutinė turto vertė, kuriÄ nuomotojas nustatė turto grÄ Å¾inimo dienai, ir tik po to nuomotojas perves įvykdytÄ bei likutinę turto vertę, kuria nuomotojas nustatė turto grÄ Å¾inimo dienai, ir tik tada nuomotojas perves likusias pinigines lėšas į nuomininko banko sÄ skaitÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nėra pilnai įvykdžiusi įsipareigojimų „Swedbank lizingas“, UAB pagal sutartį, ir remiantis sutarties nuostatomis, draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti priteisiama trečiajam asmeniui (LR CK 6.191 str. 1 d., 6.1007 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. V. 30,65 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė I. V. 2002-10-31 pasirašė su ,,Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 1023706, kuria iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo lengvÄ jį automobilį BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 97). Pagal Bendrųjų Å¡ios iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų 1.1 p. (b.l. 100-101) Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alys sutarė, jog jų susitarimu bus parinkta draudimo bendrovė, su kuria nuomininkas, t.y. ieÅ¡kovė, sutarties pagrindu privalės sudaryti įsigyjamo turto draudimo sutartį, mokėti draudimo įmokas, o, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo iÅ¡moka bus mokama lizingo bendrovei, kaip naudos gavėjui, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip.

Tokia draudimo sutartis buvo sudaryta 2002-11-04 (b.l. 40), t.y. ieÅ¡kovė apdraudė iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigytÄ transporto priemonę lizingo davėjo, turto savininko ir naudos pagal draudimo sutartį gavėjo „Swedbank lizingas“, UAB naudai. 2003-01-07 draudikas gavo D. V. praneÅ¡imÄ , jog apdraustas automobilis yra paliktas Tombove, stovėjimo aikÅ¡telėje, kurio dėl grasinimų jis negali paimti (b.l. 47). Pastarajam asmeniui dėl galimo nusikaltimo padarymo buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-28 nutartimi (b.l. 7-12, 13-15) Vilniaus apygardos teismo 2006-02-15 nuosprendis, kuriuo D.

V. buvo iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuoto LR BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo, o draudiko civilinis ieÅ¡kinys atmestas, paliktas nepakeistu. IeÅ¡kovė 2008-07-21 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , ar į draudikÄ nesikreipė lizingo davėjas, ar jam nebuvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, į kÄ jai buvo atsakyta neigiamai (b.l. 51), ir šį atsakymÄ , jos teigimu, ji gavo 2008-08-14 (b.l. 55). IeÅ¡kovė per savo atstovÄ advokatÄ D. B. 2008-09-18 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 54-55), 2008-10-24 jai buvo duotas neigiamas atsakymas (b.l. 56-57), 2009-10-20 ji kreipėsi su nagrinėjamu ieÅ¡kiniu į teismÄ (b.l. 2).

Atsakovas, nesutikdamas su pareikÅ¡tu reikalavimu, praÅ¡o ginčo materialiniam teisiniam santykiui taikyti ieÅ¡kinio senatį (LR CK 1.131 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas jį atmesti. Teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ . IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ draudimo sutarties, todėl jam pagal LR CK 1.125 str. 7 d. taikomas sutrumpintas vienerių metų kreipimosi į teismÄ galimai pažeistai teisei apginti senaties terminas.

IeÅ¡kovės teigimu, jis skaičiuotinas nuo 2008-10-24 atsakovo atsakymo. Teismas nurodė, jog nesutinka su tuo. IeÅ¡kinio senaties eiga Å¡iuo atveju prasideda nuo draudiminio įvykio. Draudiminio įvykio data nėra tiksliai žinoma, nes byloje nėra jokių duomenų ieÅ¡kovės nurodomai aplinkybei dėl automobilio vagystės patvirtinti. Teismas mano, jog ieÅ¡kovė, kaip D. V. sutuoktinė, negalėjo nežinoti apie iÅ¡teisinamojo nuosprendžio jam priėmimÄ , t.y., bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, viso proceso ir susiraÅ¡inėjimo su draudimo bendrove eigoje, bÅ«dama atstovaujama kvalifikuoto teisininko, negalėjo nesuprasti, jog bÅ«tent po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties jai atsirado pakankamai objektyvi teisė ginti savo interesus dėl prarasto automobilio, juolab kad „Swedbank lizingas“, UAB civilinis ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Tačiau ieÅ¡kovė tai padarė tik 2008-08-12 (b.l. 51), iÅ¡siųsdama paklausimÄ draudikui. 2008-08-14 teigė gavusi atsakymÄ , jog pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ â€žSwedbank lizingas“, UAB nebuvo iÅ¡mokėta. Teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai informacijos apie tai, kad ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti nežinoma apie bÅ«tinumÄ ginti savo teises. Netgi skaičiuojant terminÄ nuo 2008-08-14, jis akivaizdžiai praleistas. IeÅ¡kovės pozicija dėl senaties termino eigos pradžios nuo atsakovo 2008-10-24 raÅ¡to (b.l. 56-57) nepagrįsta ir, teismo manymu, pritempta prie įvykių konteksto.

IeÅ¡kovė negalėjo nežinoti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , nes buvo atstovaujama advokato, ir užuot kreipusis į teismÄ , savo teisės gynimÄ realizavo kitais bÅ«dais, raÅ¡ydama skundus Draudimo priežiÅ«ros komisijai (b.l. 58-68). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog turi pakankamÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį dėl suėjusio senaties termino, nes jo atnaujinimo pagrindais ieÅ¡kovė nesirėmė (LR CK 1.126 str. 2 d.). Byloje nustačius, kad senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, esant Å¡alies reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas gali ieÅ¡kinį atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu, nesvarstant pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.

Tačiau teismas, apeliuodamas į ginčo Å¡alių iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl reikalavimo teisės pagrįstumo, pažymi, jog LR CK 6.191 str. neriboja ieÅ¡kovės, kaip draudimo sutartį sudariusio asmens, teisės kreiptis į teismÄ su tokiu reikalavimu, tačiau riboja jai galimybę Å¡iuo pagrindu gauti tokiÄ iÅ¡mokÄ , nes tiek sudarant finansinio lizingo sutartį, tiek ir draudimo sutartį, kaip buvo nurodyta, buvo sutarta, jog naudos gavėju Å¡iuo atveju yra lizingo bendrovė. Todėl reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, iÅ¡laikant tokio reikalavimo teisę pačiai ieÅ¡kovei LR CK 6.191 str. pagrindu, turėjo ir turi bÅ«ti formuojamas trečiojo asmens naudai (LR CK 1.126 str. 2 d.) III.

Apeliacinio skundo argumentai             IeÅ¡kovė I. V. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-27 sprendimÄ dalyje dėl senaties taikymo ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ atsakovo apeliantės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo 2002 m. gruodžio mėn. įvykus draudiminiam įvykiui.

Apie atsakovo atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ji sužinojo 2008-10-24, kai raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kinys atsakovui buvo pateiktas, nepraleidus 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino, t.y. 2008-10-20. Apeliantė teigia, jog teismas, spręsdamas atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, turėjo tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo Å¡alių materialinių teisinių santykių pobÅ«dį, taip pat tai, ar byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kovės reikalavimui taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Teismas privalėjo nustatyti Å¡ias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, t.y. kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminÄ nustato įstatymas, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, ar ieÅ¡kinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Byloje nebuvo tiriama, ar lizingo bendrovei, kuri buvo naudos gavėjas, praneÅ¡imas apie atsakovo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nebuvo įteiktas, turėjo bÅ«ti laikoma, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo ne nuo draudiminio įvykio datos, kaip nurodo teismas, bet nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. kai ieÅ¡kovė sužinojo, jog jai nebus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, t.y. nuo UADB „SEESAM LIETUVA“ 2008-10-24 praneÅ¡imo įteikimo ieÅ¡kovei dienos.

Pripažinus, kad ieÅ¡kovė apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovė apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, tokias, kaip:

1) ieškovės sutuoktinio atžvilgiu nuo 2003-05-21 buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kaltinant jį draudimo objektu buvusio automobilio vagyste, kuris buvo nutrauktas tik 2007-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi;

2) apie draudiminį įvykį tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo buvo informuoti tinkamai, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad automobilis bÅ«tų grÄ Å¾intas teisėtam savininkui;

3) nuo pranešimo apie draudiminį įvykį dienos iki 2008-10-24 nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nesikreipė į ieškovę dėl duomenų pateikimo, susijusių su automobilio vagyste;

4) nesibaigus kasacijai skirtam terminui, ieÅ¡kovė 2008-07-21 kreipėsi į atsakovÄ , siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta trečiajam asmeniui, kuris buvo nurodytas naudos gavėju ir tik gavusi neigiamÄ atsakymÄ , 2008-09-18 per savo atstovÄ pateikė reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos;

5) ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos buvo pateiktas 2009-10-20, t.y. nepraleidus 1 metų termino, skaičiuojant nuo 2008-10-24 neigiamo atsakymo iÅ¡ atsakovo gavimo dienos (LR CK 1.125 str. 7 d., 1.126 str., 1.127 str.). Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinis skundas atmestinas. Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatė, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kiniams dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo taikomas ne bendras deÅ¡imties metų, o sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Tokiu atveju teismas gali ieÅ¡kinį atmesti, motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju tai yra 2007-05-28, kai ieÅ¡kovei atsirado objektyvi teisė ginti interesus dėl prarasto automobilio, nes 2007-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo atmestas prokurorės apeliacinis skundas ir Vilniaus apygardos teismo 2006-02-15 iÅ¡teisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

IeÅ¡kovė nepagrįstai skaičiuoja ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo atsakovo atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ gavimo 2008-10-24, nes kreipimasis raÅ¡tu į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nenutraukia ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kinys atsakovui buvo pateiktas 2009-10-20, t.y. praleidus 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2007-05-28. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties institutÄ reglamentuojančias teisės normas.

Bylos nagrinėjimo dalykui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, ar lizingo bendrovei, kuri buvo naudos gavėjas, praneÅ¡imas apie atsakovo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ buvo įteiktas, nes atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nenutraukia ieÅ¡kinio senaties termino. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo dėl svarbių priežasčių, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinio atžvilgiu nuo 2003-05-21 buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kaltinant jį draudimo objektu buvusio automobilio vagyste, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama rÅ«pestinga ir apdairi, neturėjo savarankiÅ¡kos galimybės operatyviai kreiptis į teismÄ , nepraleisdama vienerių metų termino nuo 2007-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo.Aplinkybės dėl to, kokie buvo atlikti atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai, siekiant grÄ Å¾inti apdraustÄ jį automobilį, ar jie kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl duomenų, susijusių su automobilio vagyste, pateikimo, neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės pareigai laiku kreiptis į teismÄ , nepraleidžiant sutrumpintos ieÅ¡kinio senaties termino.

Tai, kad nesibaigus kasacijai skirtam terminui, ieÅ¡kovė 2008-07-21 kreipėsi į atsakovÄ , ir siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta trečiajam asmeniui, kad 2008-09-18 per savo atstovÄ pateikė reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos buvo pateiktas 2009-10-20, t.y. praleidus 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuojamas ne nuo 2008-10-24 neigiamo atsakymo iÅ¡ atsakovo gavimo dienos, bet nuo 2007-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2006-02-15 iÅ¡teisinamasis nuosprendis, ir ieÅ¡kovė, iÅ¡teisinus jos sutuoktinį, objektyviai galėjo suvokti teisių pažeidimÄ , kaip ir kiekvienas vidutiniÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, ir operatyviai kreiptis į teismÄ . Situacija, kai po 2007-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo praėjus daugiau kaip metams, ieÅ¡kovė tik 2008-07-21 kreipėsi į atsakovÄ dėl informacijos pateikimo, parodo, kad ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota operatyviu kreipimusi į teismÄ , juolab, kad apdraustas automobilis dingo 2002 metų pabaigoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes pati ieÅ¡kovė nebuvo apdairi ir rÅ«pestinga, kaip analogiÅ¡koje situacijoje bÅ«tų veikęs apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pati apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas turi svarstyti, ar nėra svarbių priežasčių ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti, tuo pačiu pripažįsta, kad jį yra praleidusi.

Aplinkybės, kad trečiojo asmens ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo atmestas (b.l. 7-12), LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2008-12-02 nutarimas Nr. N-241 (b.l. 66- 68) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-28 nutartis (b.l. 13-15) savaime nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieÅ¡kovei, nes Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, kad ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį be svarbių priežasčių, o atsakovas prašė jÄ taikyti. Tai, kad ieÅ¡kovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-28 nutarties paskelbimo į teismÄ kreipėsi (1 t., b.l.

2) tik 2009-10-20, sukÅ«rė teisines pasekmes ir teisinį pagrindÄ atsakovo praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senatį. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senatį, pagrįstai taikė LR CK 1.125 str. 7 d. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pagrįstai sprendimÄ motyvavo ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu ir turėjo teisę sprendimo motyvuojamojoje dalyje nedėstyti argumentų dėl ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, nes toks teismo sprendimo motyvavimas ieÅ¡kinio senaties taikymu yra pakankamas.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 1.5 str.;

LR CPK 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji turi sumokėti valstybei 441 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (b.l. 142) iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 80 str., 84 str.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl ieškovė neįgijo pareigos jų atlyginti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ I. V. 441 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybės naudai.              Kolegijos pirmininkė                       Neringa Å vedienė Teisėjos                                                                                                                        Zita Smirnovienė   Aldona Tilindienė                                                                                           Â