Legislator Case Law & Legislation
91f45a57-ceee-4b14-98b8-cc042d53da7b AI generated

91f45a57-ceee-4b14-98b8-cc042d53da7b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 91f45a57-ceee-4b14-98b8-cc042d53da7b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-1174-513/2015Teisėja Elena Pauliukienė                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10879-2014-3                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                77.3; 78.2.1; 81; 99.7; 121.14; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

Legislator headnote

AI generated

91f45a57-ceee-4b14-98b8-cc042d53da7b · Klaipėdos apygardos teismas: Nustatė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ sÅ«nui mokėjo: 1999 m. spalio mėnesį – 45,63 Lt; lapkričio – 106,25 Lt; gruodžio – 106,25 Lt; 2000 m. nuo sausio iki birželio mėn. po 104,11 Lt; liepos mėnesį – 68,20 Lt; iÅ¡ieÅ¡kotoja (atsakovo motina) 2002-11-14 pareiÅ¡kimu antstolei pranešė, jog per 2002 m. gavo 2 100 Lt; gruodžio mėnesį 200 Lt; 2003 m. sausio mėnesį – 200 Lt; liepos mėnesį – 350 Lt; 2004-03-23 – 300 Lt; 2004-05-26 – 600 Lt; 2004-07-22 – 700 Lt; 2004-09-29 – 500 Lt; 2004-12-05 – 300 Lt; 2004-12-24 – 700 Lt; 2005-05-08 – 200 Lt; 2005-05-17 – 250 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-1174-513/2015Teisėja Elena Pauliukienė                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10879-2014-3                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                77.3; 78.2.1; 81; 99.7; 121.14; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

G. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl 2015-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl iÅ¡laikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. G. teismo prašė iÅ¡ atsakovo (savo sÅ«naus) priteisti po 1 000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo 2014-09-01 iki ieÅ¡kovo gyvos galvos, kasmet iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Argumentavo, jog 2006-06-21 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , dėl ko nepataisomai sutriko jo sveikata. 2012-12-07 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis darbo skyrius priėmė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo nedarbingumo. IeÅ¡kovo turtinė padėtis bloga, gauna tik 625,06 Lt (181, 03 Eur) invalidumo paÅ¡alpÄ , turto neturi, nes visÄ turtÄ , iÅ¡skyrus asmeninį, paliko buvusiai sutuoktinei ir sÅ«nui.

Atsakovui iÅ¡laikymÄ kartas nuo karto mokėjo grynais pinigais, nes mylėjo sÅ«nų ir pasitikėjo juo, bendraudavo. IÅ¡laikymo, vadovaudamasis CK 3.162 str., praÅ¡o dėl sveikatos bÅ«klės: epilepsijos, galvos skausmų, dėl ko yra nedarbingas ir negali pats savęs iÅ¡laikyti. Atsakovas A. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nebuvo pavyzdingu tėvu Å¡eimoje ir po santuokos nutraukimo, netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, buvo neiÅ¡tikimas sutuoktinei, grasindavo susidorojimu, smurtaudavo.

Dėl ieÅ¡kovo kaltės atsakovas, bÅ«damas dar mažametis vaikas, patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovas jokio turto po santuokos nutraukimo motinai ir jam nepaliko, prieÅ¡ingai, pasiėmė absoliučiai visÄ Å¡eimos turtÄ , paliko tik raÅ¡omÄ jį stalÄ ir kėdę. Neoficialių pajamų ir santaupų iÅ¡ nelegalaus verslo turėjęs ieÅ¡kovas jų nedeklaravo, kad formaliai iÅ¡vengti pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį sÅ«nų, nelankė, nesidomėjo, todėl motina L.

L. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ ir teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo kas mėnesį mokėti po ¼ visų rūšių uždarbio (gaunamų pajamų), tačiau ieÅ¡kovas vengė pareigos tinkamai mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ piktnaudžiavo alkoholiu, savo santaupas pragėrė ir iššvaistė, o iÅ¡laikymo reikalauja prisidengdamas nedarbingumu. IeÅ¡kovas nejaučia pareigos iÅ¡laikyti tėvÄ , nes apie 10 metų gyveno su patėviu, kuris juo rÅ«pinosi, teikė paramÄ ir padėjo įgyti darbinius įgÅ«džius.

Tėvas po santuokos nutraukimo nupirko ieÅ¡kovui tik vienas kelnes, striukę, megztinį ir dviratį, todėl ieÅ¡kovas nuolat jautė nepriteklių. Mano, kad tėvas galėtų pats užsidirbti pragyvenimui, dirbdamas nesudėtingus darbus. Atsakovas yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , kuriai reikalingas iÅ¡laikymas, kaupia lėšas bÅ«stui pirkti. Atkreipia dėmesį, jog spaudoje pateikta informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas 2006 m. Danijoje patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , nes buvo neblaivus, jo ieÅ¡kinį dėl darbe patirtos traumos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Å iaulių apygardos teismas atmetė, o kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl patirtos traumos darbe, kadangi ieÅ¡kovas susižalojo neblaivus, nors ir bÅ«damas komandiruotėje buityje, gyvenamojoje vietoje kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) metu, kada darbuotojas neturi darbuotojo kontrolės teisės. Mano, kad ieÅ¡kovui mokama minimali paÅ¡alpa yra jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu 2008-04-21 L. L. atsisakė alimentų, norėdama padėti traumÄ patyrusiam ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-20 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo kas mėnesį po 38 Eur, nuo 2014-09-23 iki 2024-09-23 ir 35,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 754,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo 13,68 Eur žyminio mokesčio valstybei.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra pasyvus socialine prasme, nes nesikreipia į socialinę rÅ«pybÄ ar darbo birÅ¾Ä . Medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas negali dirbti, todėl sprendė, jog, esant ribotam darbingumui, ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies dirbti gali (b. l. 32). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡ko darbo (CPK 197, 200 str.). IeÅ¡kovui 2014-07-08 atlikta kompiuterinė galvos tomografija, už kuriÄ jis sumokėjo 17 Lt (b. l. 30).

IeÅ¡kovas yra pirkęs vaistus vaistinėje – pirko „Dolmen“ tablečių už 11,59 Lt (b. l. 35). IeÅ¡kovas dėl traumos liekamųjų padarinių yra stebimas ir gydomas VšĮ TelÅ¡ių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre. Vyriausiasis gydytojas patvirtino, kad 2006 metais pacientas patyrė sunkiÄ galvos traumÄ ir jam pripažintas 40 procentų, o nuo 2012-12-06 iki 2030-06-18 – 30 procentų darbingumo lygis. Plungės teritorinio skyriaus 2012-12-07 iÅ¡vadoje nurodyti darbų apribojimai.

Gydytojas pacientui (ieÅ¡kovui) iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl piniginių lėšų, skirtų ligonių gydymui iÅ¡ PSPDF biudžeto, reikėtų teirautis (duomenys neskelbtini) teritorinėje kasoje, o kitais atvejais – rinkti vaistinių kvitus ir paskaičiuoti lėšas, skirtas vaistų įsigijimui (b. l. 66). Nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2015-01-27 iki 2015-01-30 gydytas stacionare. Anamnezė – hemaroinis mazgas stebimas apie kelis metus (b. l. 106). IeÅ¡kovas nuo 2006-05-16 iki 2007-06-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2007-01-05 iki 2007-07-10 – UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2007-06-01 iki 2007-07-20 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2006-11-28 gauna per 600 Lt netekto darbingumo pensijÄ (b. l. 88–97).

Nustatė, kad ieÅ¡kovas jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena vienas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31, 34). Po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kovu atsakovo motina 1999-02-06 sukÅ«rė Å¡eimÄ su P. L. (b. l. 60), todėl tikėtina, kad Å¡is asmuo padėjo motinai berniukÄ auginti. Atsakovas (duomenys neskelbtini)susituokė (b. l. 65). Motyvavo, jog nustatant iÅ¡laikymo dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), bet tas dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis negu 38 Eur minimalaus gyvenimo lygio (MGL).

Nustatė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ sÅ«nui mokėjo: 1999 m. spalio mėnesį – 45,63 Lt; lapkričio – 106,25 Lt; gruodžio – 106,25 Lt; 2000 m. nuo sausio iki birželio mėn. po 104,11 Lt; liepos mėnesį – 68,20 Lt; iÅ¡ieÅ¡kotoja (atsakovo motina) 2002-11-14 pareiÅ¡kimu antstolei pranešė, jog per 2002 m. gavo 2 100 Lt; gruodžio mėnesį 200 Lt; 2003 m. sausio mėnesį – 200 Lt; liepos mėnesį – 350 Lt; 2004-03-23 – 300 Lt; 2004-05-26 – 600 Lt; 2004-07-22 – 700 Lt; 2004-09-29 – 500 Lt; 2004-12-05 – 300 Lt; 2004-12-24 – 700 Lt; 2005-05-08 – 200 Lt; 2005-05-17 – 250 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio per 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėn. iÅ¡skaitė ir pervedė iÅ¡ieÅ¡kotojai (atsakovo motinai) 2 700,87 Lt. IÅ¡ieÅ¡kotoja 2008-04-21 praneÅ¡imu atsisakė likusio 1 500 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo, susidariusio iki sÅ«naus (atsakovo), gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės (b. l. 33). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo pragyvenimo iÅ¡laidas, dedamas pastangas gauti socialines paramas, darbo paieÅ¡kos ir kitų galimų pragyvenimo Å¡altinių suradimÄ .

Anaiptol, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad iÅ¡ dalies dėl savo pablogėjusios materialinės bÅ«klės ieÅ¡kovas yra kaltas pats, nes dėl bylinėjimosi teismuose yra susidariusios iÅ¡laidos, o pagal administracinius teisės pažeidimus jam yra paskirtos baudos, kurios iki Å¡iol nesumokėtos (b. l. 112–114). Nurodė, jog ginÄÄ nagrinėja vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, byloje surinktais įrodymais, atsižvelgdamas į teisminę praktikÄ ir laiko, kad iÅ¡laikymo dydis ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo neturėtų bÅ«ti didesnis negu esantis minimalus gyvenimo lygis (MGL).

IÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į Å¡alių Å¡eimyninę ir turtinę padėtį bei į paminėtas kitas svarbias aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui atsirado pareiga iÅ¡ dalies iÅ¡laikyti savo tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ) deÅ¡imt metų, nes tokiu terminu vaikui reikalingÄ , bet minimaliÄ paramÄ iÅ¡ dalies teikė ieÅ¡kovas (CK 3.205 str. 4 d.). Vadovavosi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., Rekomendacijomis dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinęs bylos duomenimis apie Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kinys patenkintas 13,12 proc. (liko nepatenkinta 86,88 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo klausimÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o pakeisti iÅ¡ dalies 2015-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo po 1 000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo 2014 09-01 iki ieÅ¡kovo gyvos galvos, kasmet iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Argumentuoja, jog teismo priteistas kas mėnesį po 38 Eur iÅ¡laikymas yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka Å¡iandienių realijų, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 1.2 str., 1.5 str. 4 d.).

Motyvuoja, jog vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryÅ¡iai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena jų – tarpusavio iÅ¡laikymo, grindžiama Å¡eimos ryÅ¡ių bei socialinės tarpusavio atsakomybe. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigÄ gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Å ios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiÅ¡kai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ .

Kai asmenys Å¡ios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į iÅ¡laikymÄ yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. IÅ¡laikymo prievolė yra asmeninio pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už iÅ¡laikymo teikimÄ bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

CK 3.207 str. 1 d. suteikia teisę nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams reikalauti priteisti iÅ¡ pilnamečių vaikų papildomas iÅ¡laidas, jeigu vaikai paramos neteikia savanoriÅ¡kai. Tokias papildomas iÅ¡laidas gali sudaryti tėvų gydymo, slaugos, vaistų įsigijimo, invalido vežimėlio ar kitokių reabilitacinių priemonių įsigijimo iÅ¡laidos, jeigu jos nėra padengiamos iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo ar ligonių kasų. Papildomos iÅ¡laidos, tėvų turėtos dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems bÅ«tinos priežiÅ«ros, kuriÄ atlygintinai atliko paÅ¡aliniai asmenys, priteisiamos pagal tėvų ieÅ¡kinį iÅ¡ pilnamečių vaikų, kurie nesirÅ«pina savo nedarbingais tėvais.

Pagal CK 3.205 str. 1 d. tėvams teisė reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, iÅ¡laikymo reikalaujantys tėvai turi bÅ«ti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Konkretų iÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Å ioje normoje iÅ¡vardytų kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (CK 3.205 str. 4 d.).

Po 2006-06-21 patirto sunkaus sužalojimo (galvos traumos) ieÅ¡kovas tapo nedarbingas, yra pastoviai stebimas ir gydomas VšĮ TelÅ¡ių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2012-12-07 iÅ¡vadÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovui nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis ir su tam tikrais darbų apribojimais. IeÅ¡kovo materialinė padėtis yra labai sunki, dėl sveikatos bÅ«klės jokio darbo susirasti nepavyko, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi, nes visÄ turtÄ po santuokos nutraukimo paliko sutuoktinei ir savo sÅ«nui – atsakovui, todėl teigti, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neiÅ¡laikė atsakovo, negalima. 2008-04-21atsakovas ir jo motina L.

L. geranoriÅ¡kai atsisakė atsakovo iÅ¡laikymui priteistų alimentų ieÅ¡kovų naudai. Nurodo, jog ieÅ¡kovo mėnesio pragyvenimo iÅ¡laidas sudaro apie 470 Eur. VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu ieÅ¡kovui paskirta 181 Eur invalidumo paÅ¡alpa, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas moka už vaistus, skiria jų nuolatiniam ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, o maistui, nuomai, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefonÄ lėšų neužtenka. MaistÄ , higienos prekes ir kt. padeda nusipirkti sesuo J. N.. Atsakovas iki Å¡iol ignoruoja tėvo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, nepadeda jam, net neskambina.

Atsakovas atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad jam per mėnesį pragyvenimui reikalinga 470,56 Eur (1 625,06 Lt) suma. Mano, jog ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du siekia praturtėti atsakovo sÄ skaita. PaaiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovas už administracinius pažeidimus paskirtų baudų iki Å¡iol nesumokėjo, be to, ieÅ¡kovas aktyviai dalyvauja teisminiuose ginčuose, iÅ¡ ieÅ¡kovo yra priteista atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskirtos baudos. IeÅ¡kovas neiÅ¡naudoja visų galimybių gauti socialinę paramÄ bei nesiekia dirbti.

IeÅ¡kovo pateikti pragyvenimo iÅ¡laidų skaičiavimai yra neobjektyvÅ«s, jų realumo negalima patikrinti ir įvertinti. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kvitų, pagrindžiančių bent iÅ¡ dalies, kad maistui iÅ¡leidžia 150 Eur sumÄ . Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas nevengia vartoti alkoholio ir rÅ«ko, tačiau į iÅ¡laidas Å¡ių sumų neįtraukia. Byloje pateiktas tik vienas čekis, kuris įrodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡laidauja, pirkdamas prabangiÄ dantų pastÄ , be to, neaiÅ¡ku, ar iÅ¡ tikro ieÅ¡kovas dantų pastÄ pirko sau (Higienos prekės – 20 Eur).

VÄ® TelÅ¡ių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2015-01-21 raÅ¡te Nr. S-36 nurodyta, kad ieÅ¡kovas vienÄ kartÄ metuose siunčiamas palaikomajai reabilitacijai dėl galvos traumos atliekamųjų padarinių, pastoviai vartoja kompensuojamuosius vaistus. Vaistus ir gydymÄ ieÅ¡kovui kompensuoja valstybė (Vaistai, vitaminai – 30 Eur). IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡leidžia 200 Eur bÅ«sto nuomai ir (arba) moka komunalinius mokesčius, už internetÄ bei telefono ryÅ¡io paslaugas.

Nurodydamas, jog degalams įsigyti per mėnesį reikalinga 40 Eur per mėnesį sumÄ , ieÅ¡kovas nepateikia degalų iÅ¡laidų kvitų. VÄ® „Regitra“ pažyma patvirtina, jog ieÅ¡kovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog darbužiams per mėnesį iÅ¡laidžia 30 Eur. Apeliantas reikalavimus grindžia CK 3.205 str. 1 d., pagal kuriÄ tėvams teisė reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, iÅ¡laikymo reikalaujantys tėvai turi bÅ«ti nedarbingi, ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti patenkinti savo poreikių, tačiau Å¡ių sÄ lygų apskritai neįrodinėja.

Teigia, jog apeliantas tinkamai nesirÅ«pino atsakovu, t. y. nevykdė savo turtinių ir neturtinių pareigų savo nepilnamečio vaiko (atsakovo) atžvilgiu. IeÅ¡kovas tik deklaruoja faktÄ , kad iÅ¡laikė ir auklėjo sÅ«nų, tačiau to neįrodinėjo. Pažymi, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ atsakovui pradėjo teikti to po to, kai atsakovo motina kreipėsi į antstolio kontorÄ dėl priverstinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsakovas įkalbėjo motinÄ atsisakyti iÅ¡laikymo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, užjausdamas tėvÄ , tačiau tai jis padarė savo mokslų sÄ skaita.

Po to jis turėjo nebaigęs vidurinės mokyklos stoti mokytis profesijos, pradėti dirbti, gyventi savarankiÅ¡kai. IeÅ¡kovas neprižiÅ«rėjo sÅ«naus, nesidomėjo jo interesais, poreikiais, draugais, sveikata, neatostogavo su juo, nesivedė į koncertus, spektaklius ir kt. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kelis kartus bendravo su atsakovu, nupirko jam dviratį, kelnes, smulkius daiktus. Atsakovas paskolino tėvui 144,81 Eur (500 Lt) žinodamas, kad Å¡ių pinigų nebeatgaus, lankė ieÅ¡kovÄ ligoninėje, pirko jam vaistus, įvairius higienos reikmenis.

Taigi atsakovas rÅ«pinasi, bendrauja ir iÅ¡laikymÄ kompensuoja tokia pat tvarka kaip jÄ vykdė ieÅ¡kovas, o apelianto argumentai, kad atsakovas iki Å¡iol ignoruoja jo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, nepadeda ir nebendrauja paneigtini bylos duomenimis. Apeliantas (atsakovas) taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nukrypo nuo analogiÅ¡kose bylose formuojamos teismų praktikos.

IeÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, jis gali dirbti protinį darbÄ , smulkius, daug fizinės jėgos nereikalaujančius darbus. Duomenų apie kitokius ieÅ¡kovo patiriamus sveikatos apribojimus, pvz. ieÅ¡kovo epilepsijÄ , kaip tai įvardijo pats ieÅ¡kovas, byloje nėra. Teismas konstatuodamas, jog esant ribotam darbingumui, ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies gali dirbti, neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas apskritai neieÅ¡ko darbo. Å iÄ aplinkybę patvirtina Klaipėdos ir TelÅ¡ių teritorinių darbų biržų pažymos, Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas, teismo posėdžio metu nurodęs, kad apskritai niekada neketino ir net neketina kreiptis į darbo birÅ¾Ä , nes nemato tam jokio tikslo.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas aktyviai dalyvauja teisminiuose procesuose (žr. Å iaulių apygardos teismo 2010- 06-08 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-736-368/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartį, priimtÄ civilinė byloje Nr. 3K-3-36/2012, Å iaulių apygardos teismo 2013-04-19 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-519-371/2013), vairuoja automobilį (yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , žr. Å iaulių apygardos teismo nutartį Nr. 1A-57-616/2015, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-646/2015), jis padeda savo seseriai J.

N., su kuria kartu, jos name gyvena, iÅ¡laikyti namų Å«kį. Mano, jog yra visi pagrindai ir sÄ lygos atleisti atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti ieÅ¡kovÄ , Å¡iam nevykdant savo turtinių ir neturtinių pareigų. Teismo argumentas, jog ieÅ¡kovas teikė minimaliÄ paramÄ atsakovui, yra pernelyg sureikÅ¡mintas visų bylos faktinių aplinkybių kontekste ir Å¡i teismo iÅ¡vada nepaneigia kitų byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovui bÅ«tina didesnė parama, nei Å¡iuo metu yra jo gaunamos pajamos.

Kiti apeliacinio skundo motyvai iÅ¡ esmės sutampa su anksčiau iÅ¡dėstytais atsiliepimo motyvais. IeÅ¡kovas atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog skunde nurodyti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, tėvų lygiateisiÅ¡kumo ir kitais principais priėmė iÅ¡ dalies teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų yra nedarbingas (tik 30 procentų darbingumas) patvirtina 2012-12-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų.

Pagal Å¡iÄ pažymÄ ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai negali dirbti jokio darbo, kadangi to jam neleidžia dabartinė sveikatos bÅ«klė, kuri beje Å¡iuo metu blogėja, ieÅ¡kovas serga epilepsija. IÅ¡ gaunamos invalidumo paÅ¡alpos ieÅ¡kovas pragyventi neiÅ¡gali ir tai teismas Å¡ias aplinkybes vertino. Nesutinka ir melagingais vertina atsakovo teiginius, jog ieÅ¡kovas atsakovui teikė iÅ¡laikymÄ priverstinai (tik per antstolius), jog visiÅ¡kai nesirÅ«pino sÅ«numi. PaaiÅ¡kina, jog sÅ«nui teikė iÅ¡laikymÄ ne tik per antstolius, bet ir duodavo grynus pinigus atsakovo mamai, tik neimdavo raÅ¡telių apie pinigų gavimÄ , nuolat su juo bendraudavo, praleisdavo kartu laisvalaikį, bÅ«damas su sÅ«numi pirkdavo jam drabužius, žaislus, tačiau apie tai atsakovas neužsimena.

Aplinkybę, jog sÅ«nui buvo teikiamas iÅ¡laikymas, nustatė ir teismas. Jeigu bÅ«tų sveikas ir darbingas, galėtų pilnai iÅ¡silaikyti save, ieÅ¡kovas nepraÅ¡ytų iÅ¡ sÅ«naus priteisti iÅ¡laikymÄ . Mano, jog yra visos sÄ lygos priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ tėvui (CK 3.205 str. 1 d.). Objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta, tapusių pilnamečiais, visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

Ä®rodymai teismui apie ieÅ¡kovo nedarbingumÄ ir sunkiÄ materialinę padėtį, byloje yra pateikti. IeÅ¡kovo pateikta pažymÄ , pagrindžiančia jo vieno mėnesio iÅ¡laidų dydžius ir patvirtina, jog gaunamos invalidumo paÅ¡alpos neužtenka save iÅ¡laikyti. PraÅ¡oma priteisti pinigų suma gali patenkinti tik bÅ«tiniausius ieÅ¡kovo poreikius. Atsakovo nurodomas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas aktyviai dalyvauju teisminiuose procesuose, tačiau neiÅ¡naudoju visų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, vertina kaip nesusijusias su praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymu.

PaaiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovas stengiasi, jog jam bÅ«tų priteista žala iÅ¡ buvusio darbdavio, kadangi bÅ«tent darbo metu patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , ko pasekoje tapo nedarbingas. Jeigu nebÅ«tų patyręs traumos, galėtų dirbti ir galėtų padėti sÅ«nui materialiai, nors jis jau ir pilnametis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Å alys (jų atstovai) dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų jÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio, o ne žodinio proceso tvarka.Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, iÅ¡vardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apeliantų argumentus, nurodytus jų procesiniuose dokumentuose, kad apeliaciniuose skunduose yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantams jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes dėl paramos apeliantui (ieškovui) reikalingumo (būtinybės), įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų detaliai nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl iÅ¡laikymo pilnamečiams asmenims (ne) priteisimo faktinių ir teisinių pagrindų Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigÄ gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Å ios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiÅ¡kai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ . Kuomet asmenys Å¡ios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į iÅ¡laikymÄ yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už iÅ¡laikymo teikimÄ bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims.

CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Bet kuriuo atveju priteisiamo iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti apskaičiuojamas taip, kad iÅ¡laikymÄ gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886). CK 3.205–3.206 str. reglamentuota vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo tėvus.

CK 3.205 str. 1 d. nustato pilnamečių vaikų pareigÄ privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis; Å¡ios straipsnio 4 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismÄ atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡tas visiems vaikams ar tik vienam iÅ¡ jų.

CK 3.205 str. nustato pilnamečių vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti savo iÅ¡laikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su dviem sÄ lygomis. Pagal CK 3.205 str. 1 d. iÅ¡laikymas tėvams iÅ¡ jų vaikų gali bÅ«ti priteisiamas tik esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui. CK 3.206 str. 1 d. reglamentuota, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Å i norma įtvirtina teismo nuožiÅ«ros teisę, t. y. teisę, o ne pareigÄ atleisti vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikÅ¡ti vengimu juos iÅ¡laikyti, auklėti ir jais rÅ«pintis, atsisakymu priimti gyventi vaikÄ , kai jis negalėjo gyventi su kitu iÅ¡ tėvų ir panaÅ¡iai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi bÅ«ti kaltas. Aplinkybę, kad iÅ¡laikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ dėl vaikų pareigos iÅ¡laikyti tėvus, bÅ«tina nustatyti:

1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas;

2) ar jam reikalinga parama;

3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.Teisėjų kolegija įvertinusi faktinius bylos duomenimis daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas byloje įrodė, jog yra iÅ¡ dalies nedarbingas ir parama jam yra reikalinga. Apelianto argumentÄ , jog tėvas vengė atlikti savo kaip tėvo pareigas atsakovui, Å¡iam bÅ«nant nepilnamečiu, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas mokėjo iÅ¡laikymÄ atsakovui tik atsakovo motinai inicijavus priverstinę teismo priteisto iÅ¡laikymo sÅ«nui (atsakovui) iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , nesudaro pagrindo Å¡iÄ aplinkybę vertinti kaip turinčiÄ teisinę reikÅ¡mę ginčui CK 3.206 str. 1 d. normos prasme ir (ar) pripažinti, jog ieÅ¡kovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui (atsakovui).

Nustatyta, jog atsakovo tėvai santuokÄ nutraukė 1997 m. (b. l. 27–28), dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo atsakovo motina į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ kreipėsi 1998 m. ir 1998-10-27 jai buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl priteisto iÅ¡ ieÅ¡kovo ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, iÅ¡laikymo, mokant nuo 1998-10-06 iki atsakovo, gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, LITEKO sistemoje prie civilinės bylos Nr. 2-5936/98 yra žyma, kad vykdomieji raÅ¡tai nukreipti vykdyti 1998-11-04, pažymoje apie vykdymÄ buvo daromi įraÅ¡ai apie tai, kad 2002–2005 m. iÅ¡laikymas teiktas tiesiogiai iÅ¡ieÅ¡kotojo atstovei, o nuo likusios 1 500 Lt iÅ¡laikymo skolos atsisakyta (CPK 179 str. 3 d., b. l. 33, 58).

Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nuo 1998 m. prievolę mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ atsakovui vykdė tinkamai arba Å¡ios prievolės vykdymas atsakovo gyvenimui itin neigiamos įtakos reikÅ¡mės neturėjo, iÅ¡ieÅ¡kotojo atstovė nesikreipė į teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo, taigi tikėtina, jog pajamų iÅ¡laikyti sÅ«nų, užtikrinti jo poreikius, gyvenimo kokybę, objektyviai pakako (CPK 185 str.).Tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien iÅ¡laikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigÄ atsakovÄ auklėti, prižiÅ«rėti, juo rÅ«pintis ir sudaryti palankias sÄ lygas jam visapusiÅ¡kai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iÅ¡ vaiko iÅ¡laikymÄ yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Ginčo atveju nenustatyta, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) visiÅ¡kai neaugino, nesirÅ«pino, neauklėjo ir pan. atsakovo, jog atsakovÄ užaugino viena mama. Pažymėtina, jog atsakovo tėvų santuoka nutraukta atsakovui esant 10 metų amžiaus, taigi apie 10 metų inter alia ieÅ¡kovas tiesiogiai vykdė tėvo pareigas ir duomenų, jog Å¡ias pareigas atliko netinkamai, byloje nenustatyta, be to, byloje įrodyta, kad ir po santuokos nutraukimo Å¡alys bendravo, buvo perkamos dovanos, rÅ«bai ir pan.

Ä®vertinusi minėtų aplinkybių visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui, todėl apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (ar jo dalį) nėra faktinio ir teisinio pagrindo.Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui bÅ«tina materialinė parama, nes:

1) jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena vienas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31, 34);

2) nedirba ir dirbti jo galimybės yra itin ribotos dėl jo sveikatos būklės – 2012-12-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės rajono skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

32) patvirtina, jog ieÅ¡kovas, gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), darbingumo lygis 30 proc. nuo 2012-12-06 iki 2030-06-18, jis gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., negali dirbti – inter alia kelti krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti naktinį darbÄ , darbų aukÅ¡tyje, darbų elektros srovės atžvilgiu, su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastÅ«ma. Atsižvelgiant į tai atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovas pats neieÅ¡ko darbo ir pan., vertinami kritiÅ¡kai. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovo įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į jo negalios pobÅ«dį, yra apsunkintos, ribotos;

3) jokių pajamų, iÅ¡skyrus nuo 2006-11-28 jam valstybės mokamos 181,85 Eur (600 Lt) netekto darbingumo pensijos, negauna (b. l. 93–97). Be to, atsakovas, teigdamas, jog ieÅ¡kovas gyvena su seserimi, jos name, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl Å¡ie jo teiginiai vertinami kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje nepakanka duomenų pagrįsti ieÅ¡kovo argumentus dėl pragyvenimui reikalingos 470 Eur (1 623 Lt) pinigų sumos per mėnesį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad su priteistu 38 Eur dydžio iÅ¡laikymu ieÅ¡kovo pajamos per mėnesį sudarys 219,85 Eur (759 Lt), ieÅ¡kovas gyvena kaimo teritorijoje, vidutinės senatvės pensijos dydis Lietuvoje Å¡iuo metu yra 242,15 Eur per mėnesį (http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html, CPK 179 str. 3 d.), įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas, kaip turintis negaliÄ asmuo, turi teisę kreiptis į savivaldybę (gyvenamosios vietos seniÅ«nÄ ) ir praÅ¡yti bÅ«sto nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimo ir kt. lengvatų suteikimo, kad atsakovas turi realiÄ galimybę mokėti ginčo dydžio iÅ¡laikymÄ (turi gerai apmokamÄ darbÄ ) ir tai, jog kitų pilnamečių vaikų ieÅ¡kovas neturi, darytina iÅ¡vada, jog priteista 38 Eur iÅ¡laikymo suma atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Teismas atkreipia ieÅ¡kovo dėmesį į tai, jog iÅ¡ esmės pasikeitus jo fiziniai, turtinei, socialinei ir kt. padėčiai, jis turi teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti didesnio iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo (ar kitų savo vaikų) arba dėl to taikiai susitarti su savo vaiku (vaikais) (CK 3.205 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto (sÅ«naus) turtinė padėtis yra geresnė, negu neįgalumÄ turinčio jo tėvo, jis dirbantis asmuo, gauna pakankamai pajamų save ir savo Å¡eimai iÅ¡laikyti – jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis be įmokų 2014 m. buvo 953 Eur (b. l. 65, 74, 75), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad priteisus iÅ¡ atsakovo 38 Eur iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui, atsakovo ir jo Å¡eimos turtinė padėtis iÅ¡ esmės pablogėtų.IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobÅ«dį (ginčas tarp tėvo ir sÅ«naus – artimųjų giminaičių), atsižvelgdama į tai, jog Å¡alių apeliantų apeliaciniai skundai atmestini, jog Å¡alys atsiliepimuose į apeliacinius skundus iÅ¡ esmės pakartojo pirminiuose procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, atsiliepime, paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir Å¡alims apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                            Irma Čuchraj Kolegijos teisėjos                                                       Albina Pupeikienė                                                                                       Marius Dobrovolskis